Pasirodymo metu žiūrovai turės galimybę pabūti it skrendančio kosminio laivo viduje, kurį itin tikroviškai atkurs specialiai spektakliui sukurti įspūdingi 3D vaizdai.
Dainavos mikrorajone, buvusių vaikų namų "Atžalynas" kieme, nuo birželio 8 d. bus galima išvysti į planetariumą panašią palapinę, į kurią visą savaitę žiūrovus kartu tyrinėti visatos kvies kosmonautą Jurijų įkūnijantis G.Bertolotti. Kaip teigia atlikėjas, šiame vaidmenyje yra daug jo paties gyvenimo atspindžių. Apie tai, šiuolaikinio cirko artisto kasdienybę ir ko gali tikėtis kauniečiai, užėję į paslaptingąją palapinę, – pokalbis su kūrėju.
– "Cirkuliacijoje" Lietuvos žiūrovams pristatysite išskirtinį pasirodymą "Kosmonautas Jurijus", kurio metu žiūrovai galės pasijusti lyg iš tiesų skristų kosminiu laivu. Pasirodymui netgi sukūrėte specialią palapinę. Kas įkvėpė imtis šios temos?
– Pasirinkau kosmoso temą, konkrečiau, kosmonauto gyvenimą jam būnant kosminėje erdvėje, po vienų cirko artistams skirtų kūrybinių dirbtuvių, kurias vedė Robertas Magro – garsus italų cirko artistas, mano nuostabus mokytojas ir įkvepėjas. Beveik atsitiktinai, tiesiog staiga vieną akimirką tam tikrame apšvietime išvydau vaizdinį personažo, gebančio eiti labai lėtai, bet nenuobodžiai, ir būtent lėtais judesiais galinčio atskleisti save ir savo stiprybę.
Atėję į šį pasirodymą žiūrovai gali tikėtis pabūti valandą visiškai atsiriboję nuo XXI a. siautulio, chaoso, nenumaldomo skubėjimo.
Atėję į šį pasirodymą žiūrovai gali tikėtis pabūti valandą visiškai atsiriboję nuo XXI a. siautulio, chaoso, nenumaldomo skubėjimo. Galės juoktis ir apmąstyti tai, kas esame ir kur link einame. Šiuo pasirodymu noriu sustabdyti šių dienų pasaulio greitį ir pasiūlyti į aplinką pažvelgti lėtai, giliau patyrinėjant smulkmenas, kurias nuvertiname ar tiesiog skubėdami nepastebime. Tai lėtos klounados, nuotykių kupina kelionė į kosmosą. Tai labai biografinis, nuoširdus ir paprastas pasirodymas. Jurijaus personaže yra labai daug manęs. Jurijus yra suaugęs ir drąsus vyras, tačiau jo viduje vis dar gyvena vaikas, bijantis, nuolat svajojantis ir kartais labai vienišas.
– Spektaklį "Kosmonautas Jurijus" kūrėte kartu su čekų kino aktoriumi ir režisieriumi Petru Formanu – garsaus kino režisieriaus Miloso Formano sūnumi. Kaip susikirto jūsų kūrybiniai keliai?
– Petras yra puikus aktorius, režisierius, lėlininkas, bet, visų pirma, jautrus žmogus, turintis nepaprastą kūrybiškumo dovaną. Su savo broliu ("Brolių Formanų teatru", įsikūrusiu Prahoje) jis sukūrė neįtikėtinus, poetiškus ir kartu linksmus pasirodymus. Kai pradėjau savo kūrybinę kelionę su šiuo spektakliu, norėjau dirbti su žmogiškai gimininga asmenybe. Žmogumi, kuris žinotų, kaip man padėti savo idėjas paversti realybe. Su Petru dalijomės visu kūrybiniu ir palapinės konstrukcijos procesu. Tai buvo puikus pasirinkimas šiam projektui ir esu jam labai dėkingas už jo pagalbą. Jo jautrumas ir profesionalumas spektakliui suteikė tai, ko aš pats niekada negalėčiau duoti.
– Spektaklyje naudojate video-mappingą. Lietuvos teatre ši technologija sutinkama dar retais atvejais. Ką neįprasto ši technologija žiūrovams pasiūlys išvysti?
– Su Petru nusprendėme save išbandyti šiame nuotykyje atradę videomappingą, jį naudodami net tik kaip scenografijos, bet ir kaip pasakojimo kūrimo ir interaktyvumo priemonę. Publika matys fantastiškus 3D vaizdus, sukurtus specialiai šiam pasirodymui. Palapinė taps mažu planetariumu. Tikiu, kad mūsų darbas yra labai įdomus ir kai kuriais atvejais novatoriškas. Ši technologija suteiks žiūrovams galimybę pasijusti neatskiriama šios ypatingos tarpgalaktinės kelionės dalimi.
– Kokios žiūrovų reakcijos susilaukėte Italijoje ir kitose šalyse?
– Iki šiol šį spektaklį pristatėme Čekijoje, Italijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Ir nors visų šalių kultūros gana skirtingos, "Kosmonautas Jurijus" vienodai kalba visiems. Tiesa, pastebėjau, kad Italijoje žmonės atviriau juokiasi ir komentuoja tai, ką mato pasirodymo metu, ir vienos temos italus paliečia labiau. Bet nereikėtų suprasti, kad spektaklis yra aiškiai apibrėžta, į tam tikrą publiką orientuota komedija. Jis artimas ir lengvai suprantamas visiems.
– Ar Italijoje šiuolaikinis cirkas yra populiarus?
– Italijoje šiuolaikinis cirkas vystosi labai sparčiai, nes vis daugiau jaunų žmonių įsilieja į šį cirko pasaulį dėl keleto mokyklų. Viena jų – FLIC (Turinas), kuri turi tikrai stiprią programą, leidžiančią daugeliui studentų iš viso pasaulio mokytis kokybiškai ir įstoti į aukštąsias mokyklas Europoje arba pradėti dirbti įkuriant savo paties trupę ar dalyvauti atrankose į kitas garsias trupes.
Italijos valstybė pagaliau pastebėjo šią sėkmę ir čia pradedami žengti pirmi, bet tvirti žingsniai, kai reglamentai vis labiau padeda gerinti cirko situaciją. Dėmesys skiriamas ne vien tradiciniam, bet ir šiuolaikiniam cirkui. Po truputį visuomenė pradeda geriau pažinti šį pasaulį ir įvairios šiuolaikinio cirko trupės, dirbančios Italijoje, visada sulaukia didelės sėkmės.
Šiuolaikinis cirkas reikalauja sunkaus treniravimosi, pamišimo, stipraus įsitraukimo ir rizikos.
– Kas jums yra svarbiausia šiuolaikiniame cirke?
– Šiuolaikiniame cirke man svarbu yra ieškoti emocijų, kaip ir bet kuriame kitame mene ar normaliame gyvenime. Priemonės, kuriomis būtų galima tai daryti, gali būti įvairios ir skirtingos. Aš mėgstu šiuolaikinį cirką, nes tai yra jaunas, naujas ir maištingas menas, kuris į save įtraukia vis daugiau ir daugiau kitų menų. Vis dėlto, manau, kad svarbu yra išlaikyti tą elementą, kuris visada charakterizuodavo cirką: trapumą. Pusiausvyros trapumą, žengiant 10 m aukštyje pakabintu lynu, ar siužeto kuriamą trapumą, naudojant cirko meno kalbą.
– Kokia jūsų, kaip cirko artisto, kasdienybė? Kokius naujus įgūdžius reikia tobulinti, lyginant su klasikiniu cirku?
– Šiuolaikinio cirko mokymasis apima ne tik fizinius ir techninius atitinkamos disciplinos (trapecijos, vienaračio, akrobatikos) pratimus, kurie yra pagrindiniai ir būtini. Tu privalai išmokti, atrasti būdą, kaip panaudoti šią kalbą, siekiant papasakoti istorijas ir sužadinti tam tikras emocijas. Šiandien mūsų nebestebina salto kaip pats savaime, bet šis šuolis reikalingas siekiant kažką pasakyti.
Šiuolaikinis cirkas reikalauja sunkaus treniravimosi, pamišimo, stipraus įsitraukimo ir rizikos. Rizikuoti ne tik kūnu, bet ir savo paties jausmais, todėl, manau, kad darbas, kuris sujungia aktoriaus profesiją ir cirko amatą, yra esminis dalykas šiuolaikiniame cirke.
Kaip cirko artisto kiekviena mano diena yra skirtinga. Valdau savo mažą keliaujantį cirką vienas kartu su partneriu, taip pat esu tėvas, tad dažnai būnu visiškai išsekęs, būna labai sunku vienodai rasti laiko šeimai ir pasirodymams. Bet kiek galėdamas stengiuosi palaikyti fizinę formą ir tobulinti savo, kaip aktoriaus, gebėjimus.
– Kaip manote, kiek šiuolaikinis cirkas gali padėti spręsti šiandien aktualias socialines ar psichologines problemas?
– Nežinau, ar cirkas gali išspręsti šias problemas, bet esu tikras, kad jis gali stipriai paveikti savo grožiu, kurį sudaro įvairovė, džiaugsmas, šventiškumas, prakaitas, maištas, artumas ir jautrumas kitam. Vis daugiau žmonių, kai kurie populiarūs politikai yra linkę statyti sienas, kliūtis ir auginti baimę kitiems. Mes neturime sienų (jei jos nėra pagamintos iš plastiko), keliaujame po pasaulį su didele pagarba ir smalsumu. Savo darbu siekiu visa tai perduoti ir kitiems.
– Kaip nusiteikę žiūrovai turėtų ateiti į jūsų pasirodymą?
– Labai džiaugiuosi galėdamas atvykti į Lietuvą ir susipažinti su jūsų šalies kultūra. Tikiuosi, kad susirinks daug žiūrovų ir kad jiems patiks tai, ką mes ketiname jiems pasakyti. Ateikite neskubėdami ir be jokių lūkesčių, tiesiog mėgaukitės nuostabia valanda tikrai ypatingo kosmonauto draugijoje!
Kas? Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis "Cirkuliacija’19". G.Bertolotti (Italija) spektaklis "Kosmonautas Jurijus". Spektaklis tinka visiems nuo 6 metų.
Kur? Dainavos mikrorajone, buvusiuose vaikų namuose "Atžalynas" (Partizanų g. 85).
Kada? Birželio 8 d. 18 val., 9, 10, 11, 12, 14, 15 d. 14 ir 18 val., 16 d. 18 val.
Birželio 14 d. 20.30 val. vyks diskusija, kurioje dalyvaus spektaklio autorius G.Bertolotti.
