„Kasdien matome, kad „YouTube“ yra vienas iš pagrindinių dezinformacijos ir klaidingos informacijos sklaidos internete kanalų pasaulyje“, – nurodė faktų tikrintojų grupė, kuriai priklauso organizacijos iš įvairių pasaulio šalių, nuo amerikiečių „Politifact“ ir „The Washington Post“ iki Kenijos „Africa Check“.

Vaizdo įrašai su neteisinga informacija prasprūsta „pro „YouTube“ politikos radarą, ypač neanglakalbėse šalyse“, rašo organizacijos atvirame laiške „YouTube“ vadovei Susan Wojcicki (Siuzan Voičicki).

„Raginame jus imtis veiksmingų priemonių prieš dezinformaciją ir klaidingą informaciją... ir daryti tai su pasaulio nepriklausomomis, nešališkomis, faktų tikrinimo veikla užsiimančiomis organizacijomis“, – rašoma laiške.

„Mūsų, kaip faktų tikrintojų, patirtis kartu su moksliniais įrodymais sako mums, kad patikrintos informacijos skelbimas yra veiksmingesnis už turinio šalinimą“, – priduriama laiške.

Organizacijos taip pat ragina „YouTube“ užtikrinti, kad platformos rekomendavimo sistemos algoritmas aktyviai nepirštų dezinformacijos vartotojams.

„YouTube“ atstovė Elena Hernandez (Elena Hernandes) gynė platformą, tvirtindama, kad faktų tikrinimas yra „esminė priemonė“, tačiau „tik viena iš didžiulės dėlionės dalių sprendžiant klaidingos informacijos sklaidos problemą“.

„Bėgant metams mes  daug investavome į politiką ir produktus visose šalyse.., kad žmonės gautų patikimą turinį, kad būtų sumažinta klaidingos informacijos sklaida ir būtų šalinami taisykles pažeidžiantys vaizdo įrašai“, – sakė ji ir pridūrė, kad „YouTube“ mato „svarbią pažangą“.

Savaitgalį vykusio „Liublino trikampio“ atstovų susitikimo metu Ukrainoje, Lucke, pasirašytas valstybių kovos su dezinformacija priemonių planas 2022–2023 metams.

Jis numato bendrus Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos veiksmus, stiprinant valstybių atsparumą ir siekiant bendro atsako į dezinformacijos keliamas grėsmes.

„Bendradarbiavimas ir koordinavimasis šiuo formatu labai svarbus, siekiant vieningo atsako į šiandienos iššūkius, ypač Rusijos keliamą karinio konflikto grėsmę“, – pranešime cituojamas M. Adomėnas.

Lietuvos ir Ukrainos bei Lenkijos ir Ukrainos diplomatinių santykių 30-mečio proga rengiamas susitikimas, buvo skirtas saugumo padėčiai regione bei liepos 7 dieną pasirašytų bendradarbiavimo „Liublino trikampio“ formatu gairių įgyvendinimui aptarti.

Lietuva ir Ukraina mini diplomatinių santykių užmezgimo 30-metį mini gruodžio 12 dieną.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija sutelkė prie sienos su Ukraina apie 100 tūkst. karių. Šie manevrai sukėlė didelį nerimą Vakarų šalims, kad Maskva galbūt planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį.

Aljansas perspėjo Maskvą, kad įsiveržimo atveju jai kiltų didelio masto „strateginių ir ekonominių“ pasekmių. Rusų valdžia tokius nuogąstavimus neigia.

Europos Komisija taip pat planuoja reguliuoti politinę reklamą ir užtikrinti geresnę apsaugą žurnalistams, kaip yra numatyta jos Demokratijos veiksmų plane.

„Dezinformacija nėra smulkmena... Mes kalbame apie tikrai pavojingas atakas“, – naujienų agentūrai AFP sakė EK pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova.

ES vykdomoji institucija planuoja stiprinti dabartinį kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, veikiantį nuo 2018 metų.

Šį dokumentą pasirašė „Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Microsoft“ ir 2020 metų birželį – „TikTok“, taip pat reklamos platintojai.

Tačiau ES mano, kad šios reguliavimo priemonės šiuo metu nepakanka, todėl bus imtasi naujų instrumentų ir jie sutaps su ilgai lauktu Skaitmeninių paslaugų aktu (angl. Digital Services Act), kurį Komisija ketina pristatyti gruodžio 15 dieną.

EK, anksčiau pasmerkusi su COVID-19 pandemija susijusias dezinformacijos kampanijas, kurias, kaip įtariama, vykdo Rusija ir Kinija, siekia, kad galėtų už pažeidimus skirti finansines baudas užsienio agentams.

Ji taip pat nori padėti ES valstybėms narėms koordinuoti jų atsaką į užsienio agentų dezinformacines atakas.

Be to ES vykdomosios valdžios institucija nori didesnio platformų skaidrumo, kad jos atskleistų dezinformacijos šaltinius, jų algoritmus ir suteiktų platesnę prieigą prie duomenų tyrėjams.

Pilietinių teisių organizacija „Avaaz“ pareiškė, jog šis planas galėtų tapti sensacija, jeigu būtų numatyta platformų atsakomybė, aiškūs tikslai ir priežiūra.

„Arba jis gali likti neveiksmingu ketinimų pareiškimu“, jeigu platformos ir toliau pranešinės pagal jų pačių pasirinktus kriterijus, perspėjo „Avaaz“ kampanijos vadovas Luca Nicotra (Luka Nikotra)

Komisija taip pat nurodė kitais metais siūlysianti naują įstatymą politinės reklamos reguliavimui.

„Mes norime, kad politinė reklama būtų kuo skaidresnė, kad aš kaip rinkėja žinočiau, kas man siunčia šią žinutę, kas už ją moka, koks jos tikslas“, – sakė V. Jourova.

Bendra deklaracija, kurią pasirašė Europos žurnalistų federacija, Europos leidėjų taryba ir Europos komercinės televizijos asociacija (ACT), paskelbta Briuseliui trečiadienį pristačius naujas priemones kovai su dezinformacija, susijusia su COVID-19 pandemija.

Signatarai teigia esą „sunerimę dėl pandemijos metu suintensyvėjusios dezinformacijos internetu“, dariusios „niokojamą poveikį pastangoms visuomenės sveikatos srityje“.

Pasak jo, Europos „gerosios patirties kodeksas“, kurį 2018 metais pasirašė interneto platformos, „pasirodė esąs nepakankamas, kad būtų galima imtis veiksmų prieš internete skleidžiamos dezinformacijos šaltinius ir platintojus“.

„Būtina skubiai imtis veiksmingų priemonių, kurios leistų geriau įvertinti ir sėkmingai išspręsti problemą“, – rašo deklaracijos autoriai. Jie pabrėžė, kad Europa pernelyg priklauso nuo „sisteminių veikėjų geros valios“.

Tarp siūlomų priemonių nurodomas „reikšmingas“ sankcijų režimas, turintis suteikti praktikos kodekso pasirašiusioms bendrovėms paskatą imtis veiksmų.

Šios priemonės turėtų būti taikomos tokiu būdu, kuris „skatina, o ne baudžia žiniasklaidą“, ir turėtų „garantuoti žurnalistikos laisvę, pagrindines teisės ir redakcijų laisvę“.

Galiausiai jie prašo, kad dialogas su interneto platformomis būtų vedamas „struktūriškiau“ ir kad „tam tikras skaičius komisarų“ tiesiogiai bendrautų su platformomis.

Praėjusią savaitę ES paragino interneto milžines intensyviau kovoti  su pandemijos sukelta „didžiule dezinformacijos banga“, ragindama kas mėnesį skelbti ataskaitą apie padarytus veiksmus.

Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova patikslino, kad šios ataskaitos turės būti susijusios su dezinformacijos pobūdžiu, konkretaus tinklo didžiu, jo geopolitine kilme ir tiksline auditorija.

Nors toks požiūris grindžiamas platformų gera valia, eurokomisarė, pabrėžė, kad juo turėtų būti sudomintos pačios platformos, jeigu nori įgyti vartotojų „pasitikėjimą“.

Pandemija jau paskatino Briuselį paprašyti platformų teikti informaciją iš tokių sveikatos apsaugos institucijų kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir neplatinti suklastotų vaistų reklamos.

Tarp priemonių – geresnė išrinktų pareigūnų paskyrų apsauga ir aiškūs faktų tikrinimo ženklai. „Facebook“ taip pat nurodys, kam priklauso politinio pobūdžio puslapiai socialiniuose tinkluose, pranešime investuotojams pabrėžė bendrovė.

„Esame atsakingi už tai, kad sustabdytume pažeidimus ir kišimąsi į rinkimus mūsų platformoje“, – sakoma pranešime, kuriame cituojamas „Facebook“ vadovo pavaduotojas Guy'us Rosenas.

Šios priemones, apie kurias anksčiau kalbėjo generalinis direktorius Markas Zuckerbergas, yra „Facebook“ bandymas neleisti pasikartoti internetinės dezinformacijos bangai, kuri sudarkė 2016 m. JAV prezidento rinkimus.

Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje aktyvistų tinklas „Avaaz“ tvirtino, kad „Facebook“ vartotojus talžo „politinės dezinformacijos cunamis“.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlikta 100 paneigtų JAV politikos naujienų, kurios per pastaruosius 10 mėnesių tapo itin populiariomis, analizė parodė, kad politiškai motyvuotos melagingos naujienos buvo peržiūrėtos daugiau nei 158 mln. kartų.

Ši NVO taip pat ragina atlikti išsamesnę „Facebook“, „YouTube“, „Twitter“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ tinkluose plintančios dezinformacijos analizę ir taip atskleisti, „kas slypi po bangomis, artėjančiomis prie JAV 2020 m. rinkimų horizonto“.

„Facebook“ pastaruoju metu yra spaudžiamas patobulinti kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos atpažinimą bei tinkamai išnagrinėti politinę reklamą.

„Facebook“ nuo lapkričio vidurio pradės įgyvendinti pasaulinę iniciatyvą, kuria siekiama sustiprinti sistemą, parodančią, kai naujieną skelbia valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės.

„Visai Europos Sąjungai tai yra labai mažai, nes greičiausiai tokiu atveju gali palaikyti pranešimų spaudai srautą už tokius pinigus, bet rimtoms atsakomosioms priemonėms 800 tūkst. eurų yra lašas jūroje“, – BNS sakė VU Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius.

Anot jo, nors 800 tūkst. eurų yra per mažos lėšos, jog būtų galima pasiekti aukštų rezultatų, tačiau šis žingsnis rodo bendrijos politinį suvokimą apie trečiųjų šalių dezinformacijos pavojų.

Viena pusė investuoja į turinio kūrimą milijonus, o čia tik 800 tūkst. eurų per metus.

„Gerai, kad jie numatė lėšas tame biudžete. Gerai, kad jie tai pripažįsta ir išskiria. Yra politinis suvokimas. Šioje vietoje susiduriame su dar vienu paprastu dalyku. Kai lyginame biudžetus. Pavyzdžiui, Rusijos ir Europos Sąjungos medijų, mes truputėlį atliekame nesąžiningą lyginimą. Rusijos medijos kanalai yra skirti žiniasklaidinio, pramoginio turinio kūrimui, o Europos Sąjunga komunikaciją vykdo labai siaurais kanalais, neturi savo žiniasklaidos priemonių ir neužsakinėja savo filmų ar laidų“, - kalbėjo M. Martišius.

„Viena pusė investuoja į turinio kūrimą milijonus, o čia tik 800 tūkst. eurų per metus, tai mes turėsime rezultatą, kad ta pusė, kuri įdės daugiau pinigų, pastangų, idėjų bus labiau matoma, girdima ir paveiki negu ta pusė su 800 tūkst. eurų“, - pridūrė jis.

ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryba šeštadienį priėmė 2018 metų bendrijos biudžetą. Jame numatyti 800 tūkst. eurų strateginei komunikacijai, skirtai kovai su trečiųjų šalių dezinformacija.

2015 metų kovą Europos Vadovų Taryba nusprendė, jog bendrija turi kovoti su trečiųjų šalių dezinformacija ir duoti atkirtį Rusijos vykdomoms dezinformacijos kampanijoms.

Tų metų pradžioje iniciatyvą kovoti su Rusijos „dezinformacijos ir propagandos“ kampanija iškėlė Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai.