280 mln. dolerių teks Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), 170 mln. – JT Vaikų fondui (UNICEF), antradienį pranešė valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas.

Papildomos finansinės paramos sulauks iš viso septynios tarptautinės organizacijos. Valstybės departamento duomenimis, bendra JAV suma, skirta tarptautinei kova su pandemija, išaugo iki 19,6 mlrd. dolerių. JAV, be to, užsienio šalims iki šiol paaukojo daugiau kaip 330 mln. vakcinos dozių.

„Greitas omikron atmainos plitimas pabrėžia, jog visi turime paspartinti savo pastangas, kad įveiktume šią pandemiją ir kad niekas iš mūsų nebus saugus, kol nebūsime saugūs visi, - kalbėjo A. Blinkenas. – Tai globali pandemija, kuri reikalauja globalaus sprendimo“. Valstybės departamentas paragino ir kitas šalis didinti savo paramą. „Turime bendradarbiauti ir turime veikti greitai“, - kalbėjo JAV diplomatijos vadovas.

Omikron atmaina šiuo metu plinta daugelyje šalių. JAV ji jau sudaro tris ketvirtadalius naujų infekcijų.

Lyginant su ekonominiais pandemijos nuostoliais ir nacionalinių ekonomikos gaivinimo paketų išlaidomis, ši suma yra maža, pabrėžė PSO. Be to, naujoji strategija padės išvengti mažiausiai 5 mln. papildomų mirčių. Tuo tarpu nevienodos galimybės atlikti testus, gauti gydymą ir vakcinas esą tik prailgina pandemiją pasaulyje. Be to, kyla pavojus, kad atsiras naujų ir pavojingesnių koronaviruso atmainų.

2020 metų balandį įsteigta iniciatyva „ACT Accelerator“ vienija vyriausybes, mokslininkus, verslininkus ir globalias sveikatos organizacijas. Jos tikslas yra paspartinti vakcinos gamybą bei testų ir gydymo metodų kūrimą ir kartu užtikrinti teisingesnę prieigą prie šių priemonių.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas paragino G20 valstybes prieš jų viršūnių susitikimą savaitgalį Romoje „visa apimtimi“ finansuoti naująją strategiją.

Iš šių 50-ies miestų galiausiai bus atrinkta 15 idėjų, kurios įgyvendinimui gaus po vieną milijoną JAV dolerių. Konkurse, kuriame varžosi geriausios idėjos kovai su pandemijos pasekmėmis, iš viso dalyvavo net 631 miestas iš 99 pasaulio valstybių.

„Sukūrėme puikią idėją švietimo sričiai, kurią laikome vienu iš keturių prioritetinių sričių, o  ši idėja išsiskyrė iš šimtų kitų miestų sumanymų ir pateko į finalą. Neabejoju, kad ar su šio fondo pagalba, ar be jos, bet Vilnių mes tikrai paversime mokykla po atviru dangumi su galimybe derinti kontaktinį mokymąsi su nuotoliniu“, – teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilnius „Merų iššūkio“ konkursui pristatė savo siūlymą, kaip popandeminiame gyvenime transformuoti miesto švietimo sritį. Pirmiausia – tęsiant mišrų (kontaktinį ir nuotolinį) mokymą. Taip pat – suteikiant mokytojams sąlygas dėstyti ne tik iš mokyklų, sukuriant jiems skaitmenines klases skirtingose miesto vietose. Trečia kryptis – įtraukiant miesto erdves į mokymosi sistemą, tokiu būdu sukuriant galimybes temines pamokas turėti muziejuose, parkuose ar net gatvėse.

Neabejoju, kad ar su šio fondo pagalba, ar be jos, bet Vilnių mes tikrai paversime mokykla po atviru dangumi su galimybe derinti kontaktinį mokymąsi su nuotoliniu.

„Šie 50 finalistų pasauliui rodo, kad milžiniškus pandemijos iššūkius miestai geba spręsti drąsiomis, inovatyviomis ir ambicingomis idėjomis. Suteikdami šiems miestams galimybę ištestuoti savo idėjas per artimiausius mėnesius, mes galėsime identifikuoti esmines kryptis, kaip miestai iš pandemijos išeis dar stipresni ir sveikesni“, – sakė Michaelis R. Bloombergas, 108-asis Niujorko meras ir fondo „Bloomberg Philanthropies“ vadovas.

Artimiausius keturis mėnesius šis fondas padės atrinktiems miestams finalininkams tobulinti savo idėjas. Ekspertų komisija 15 miestų nugalėtojų paskelbs 2022-ųjų pradžioje – idėjų įgyvendinimui kiekvienas miestas gaus po 1 mln. JAV dolerių.

Tarp penkiasdešimties miestų finalistų iš Europos be Vilniaus buvo atrinkti tik 7 miestai – Londonas, Paryžius, Stambulas, Roterdamas, Glazgas, Bilbao ir Levenas.

„Tokių miestų, kaip Paryžius, modernizacijos ambicijos yra plačiai nuskambėjusios, tad turime pagrindo didžiuotis, kad mūsų idėja pateko tarp ambicingiausių ir įtakingiausių“, – teigia už šios idėjos įgyvendinimą atsakingas Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

Šis „Bloomberg Philanthropies“ rengiamas „Merų iššūkis“ pirmą kartą organizuojamas globaliu mastu. Iki tol jis keturis kartus vyko skirtingose lokacijose – JAV (2013 ir 2018 m.), Europoje (2014 m.), Lotynų Amerikoje (2016 m.).

Europos Parlamento užsakymu kovą ir balandį atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) respondentų Lietuvoje nurodė esantys patenkinti priemonėmis kovojant su pandemija, likęs trečdalis teigė, kad veiksmais yra nepatenkinti. Tuo metu visoje Bendrijoje nuomonės „už“ ir „prieš“ pasiskirstė po lygiai.

Lietuvos gyventojai palankiau vertina ir ES šalių solidarumą kovojant su pandemija – tuo patenkinti 61 proc. lietuvių ir 44 proc. visų europiečių.

Kiek daugiau apklaustųjų Lietuvoje nei bendrai ES teigė, kad pandemija atsiliepė jų asmeniniams finansams (36 proc.), 38 proc. lietuvių teigė laukiantys tokio poveikio ateityje – būsimą grėsmę jų finansams įžvelgia apie ketvirtadalis visų europiečių. Kad pandemija neturėjo jokios įtakos finansams, tvirtino ketvirtadalis lietuvių, tuo metu iš viso Bendrijoje taip teigiančiųjų yra 42 procentai.

58 proc. ES gyventojų mano, kad dėl pandemijos taikomų ribojimų nauda sveikatai atsveria jų ekonominę žalą, Lietuvoje su šiuo teiginiu sutinka tik 51 proc. apklaustųjų. 52 proc. lietuvių jaučia netikrumą dėl pandemijos – tai daugiau nei visos ES rodiklis (45 proc.).

Lietuvoje gerokai mažiau gyventojų jaučia bejėgiškumą (21 proc. palyginti su 30 proc. visoje ES), o daugiau – pasitikėjimą (19 proc. palyginti su 15 proc.).

Paklausti, kam ES turėtų teikti pirmenybę kovojant su pandemija, europiečiai visų pirma nurodė prieigą prie saugių ir veiksmingų vakcinų (39 proc.), medicinos priemonių ir vakcinų kūrimo finansavimą (29 proc.), Europos krizių strategijos kūrimą (28 proc.) bei Europos sveikatos politikos kūrimą (25 proc.).

Lietuvos gyventojai, kitaip nei dauguma europiečių, linkę manyti, jog svarbesni Europos Parlamento prioritetai nei visuomenės sveikata, turėtų būti parama ekonomikai ir darbo vietų kūrimui (55 proc.), taip pat kova su skurdu ir socialine atskirtimi (50 proc.).

Eurobarometro apklausa Europos Parlamento užsakymu atlikta kovo 16 – balandžio 12 dienomis visose 27 ES valstybėse tiesioginių interviu bei interneto apklausų būdu.

„Užsienio mokslininkų tyrimai ir valstybių patirtis rodo, kad vitamino D vartojimas gali būti prevencinė priemonė siekiant apsisaugoti nuo pačių blogiausių COVID-19 infekcijos padarinių. Moksliniai įrodymai pagrindžia, jog didesnis vitamino D lygis susijęs su mažesniu COVID-19 susirgimų skaičiumi, lengvesne ligos eiga ir padeda mažinti infekcijos plitimą“, – teigia vienas iš kreipimąsi pasirašiusių medikų šeimos gydytojas dr. Andrius Bleizgys.

Medikas atkreipia dėmesį į dvidešimtyje Europos šalių dar pernai atliktą studiją, kurios metu buvo išnagrinėta oficiali sergamumo bei mirštamumo nuo COVID-19 infekcijos statistika. Tyrimas parodė, kad šalys, kurių gyventojams buvo nustatytas aukštesnis vitamino D lygis kraujyje, turėjo mažesnį COVID-19 infekcijos atvejų ir mirčių nuo jos skaičių.

Anot laiško autorių, didesnis vitamino D lygis kraujyje susijęs su mažesniu SARS-CoV-2 infekcijos pasireiškimo dažniu. Taip pat didesnis vitamino D lygis kraujyje mažina sunkios formos COVID-19 pasireiškimo dažnį (mažėja hospitalizacijų, RITS, mirčių). O intervenciniai tyrimai rodo, kad vitaminas D gali būti efektyvi prevencijos priemonė.

„Priežastinių ryšių modeliavimas, Hilo kriterijai, intervenciniai tyrimai bei biologiniai mechanizmai patvirtina, kad vitamino D tiesioginė įtaka COVID-19 – labai tikėtina ir nėra tik koreliacinė (atsitiktinė)“, – dėsto medikai. Pasak jų, daugelis mokslinių tyrimų patvirtina, kad vitamino D stoka veikia COVID-19 infekcijos eigą daug stipriau nei daugelis kitų sveikatos būklių.

Pateikdami rekomendacijas ministerijai, gydytojai pažymi, kad aukštesnis vitamino D lygis populiacijoje gali pagelbėti sumažinti infekcijos plitimą, hospitalizacijų skaičių, reanimacinio gydymo poreikį bei mirčių skaičių.

Laiške raginama sudaryti sąlygas didinti vitamino D prieinamumą, gydytojams rekomenduojant skirti vitamino D preparatus, siekiant 25(OH)D lygio serume daugiau kaip 30ng/ml (75nmol/L). Tai patvirtintas minimalus lygis, mažinantis COVID-19 užsikrėtimo riziką. Optimalus lygis – 40–60 ng/ml (100–150 nmol/l).

Pažymėtina, kad Lietuvos, kaip ir kitų Šiaurės platumos šalių, gyventojai neturi galimybių natūraliai išlaikyti pakankamas vitamino D atsargas ištisus metus. Kai saulės šviesos sumažėja, šiltuoju metų laiku sukauptos atsargos išsenka maždaug per mėnesį. Daugumos Lietuvos gyventojų organizme trūksta vitamino D, nes daugiausia šios medžiagos organizmas pasigamina tik tada, kai odą tiesiogiai veikia ultravioletiniai saulės spinduliai.

Medikų bendruomenė siūlo sudaryti sąlygas gydytojams atlikti kontrolinį vitamino D tyrimą, taip pat didinti rekomenduojamas vitamino D dozes didelės vitamino D trūkumo rizikos grupės suaugusiems asmenims, o ligoninėse gydomiems COVID-19 pacientams atlikti 25(OH)D lygio tyrimą ir skirti kalcifediolio ar vitamino D3, jeigu pastebimas vitamino D trūkumas <30ng/ml (75nmol/L).

Laišką pasirašę gydytojai prašo Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryti galimybę aptarti platesnes vitamino D prieinamumo visuomenei ir panaudojimo COVID-19 gydymo atveju su ministerijos specialistais.

Pagal penktadienį įsigaliosiančias naujas taisykles Velso aludės, barai, restoranai ir kavinės nebegalės pardavinėti alkoholio, o darbą kasdien turės baigti iki 18 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku.

Tuo metu uždarose patalpose įsikūrusios pramogų vietos, įskaitant kino teatrus ir boulingo klubus, bus uždarytos mažiausiai dvi savaites.

Vis dėlto bus leidžiama dirbti sporto salėms, kirpykloms ir nebūtinų prekių mažmeninio pardavimo vietoms.

Naujosios taisyklės įvedamos mažiau nei mėnuo po dviejų savaičių „priešgaisrinės juostos“ karantino Velse pabaigos, vėl daugėjant užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų, ypač jaunesnių nei 25 metai gyventojų grupėje.

Velso pirmasis ministras Markas Drakefordas (Markas Dreikfordas) sakė, kad dėl spartėjančio viruso plitimo ir susirūpinimo galima COVID-19 banga po Kalėdų reikia tolesnių veiksmų.

„Faktai akivaizdūs“, – sakė M. Drakefordas, kurio vyriausybė yra atsakinga už sveikatos apsaugos politiką Velse, vykdomą atskirai nuo likusios Jungtinės Karalystės dalies.

„Mūsų modeliai rodo, kad jei nesiimsime veiksmų, žiemos periodu galėtų būti nuo 1 000 iki 1 700 mirčių, kurioms galima užkirsti kelią“, – sakė jis.

Priemonės bus persvarstytos gruodžio 17 dieną, o paskui – kas tris savaites.

Keturios JK sritys – Anglija, Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija – praėjusią savaitę susitarė sušvelninti taisykles Kalėdoms ir leisti penkių dienų laikotarpiu drauge būti žmonėms iš trijų namų ūkių.

Velse jau mirė kone 2,6 tūkst. COVID-19 sirgusių žmonių, o bendrai JK liga jau pareikalavo daugiau kaip 58 tūkst. gyvybių. Tai didžiausias mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius Europoje.

Anglija, kur netrukus turi baigtis keturių savaičių nacionalinis karantinas, grįš prie regioninės taisyklių sistemos, kai trečiadienį baigsis nurodymas gyventojams be būtino reikalo neiti iš namų.

Beveik visoje šalies teritorijoje galios dviejų aukščiausių lygių taisyklės, kuriomis griežtai apribojamas ar išvis uždraudžiamas fizinis bendravimas tarp namų ūkių uždarose patalpose.

Organizacija praneša liepą pateikusi užklausas dvylika pagrindinių COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų. Jos papildomai pateikė 136 sutartis su 73 tiekėjais už beveik 8 mln. eurų, tokiu būdu, pasak TILS, bent dešimtadaliu padidindamos COVID-19 viešųjų pirkimų skaidrumą.

TILS siekė papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) šių metų sausio–gegužės mėnesiais atvertus duomenis apie kovai su COVID-19 pirktas prekes ir paslaugas.

Atnaujinus duomenis, bendra šių organizacijų COVID-19 pirkimų suma sudaro mažiausiai 77 mln. eurų.

„Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems. Tikiuosi, artimiausiu metu imsimės kitų svarbių žingsnių – centralizuosime viešuosius pirkimus, turėsime patikimų tiekėjų sąrašą bei pradėsime skelbti viešųjų pirkimų duomenis atviru formatu vienoje vietoje“, – pranešime sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems.

Remiantis apžvalgos duomenimis, aštuoni iš dešimties pateiktų sutarčių buvo mažos vertės, apie pusė jų galėjo būti sudaromos neskelbiamų apklausų būdu.

Dažniausiai ligoninės ir kitos įstaigos pirko apsaugines priemones ir dezinfekcinį skystį (34 proc.), medicinos įrangą (22 proc.), medikamentus, farmacijos produktus (13 proc.).

Įsigytos priemonės paskirstytos 224 skirtingoms įstaigoms, remiantis 7 iš 12 perkančiųjų organizacijų pateiktais duomenimis.

Vertinamu laikotarpiu beveik pusė visų sudarytų sutarčių dar nebuvo įvykdytos. Remiantis 8 iš 12 įstaigų, nurodžiusių šiuos duomenis, apie penkios iš dešimties sutarčių įvykdytos, maždaug keturios iš dešimties – vykdomos arba įvykdytos dalinai, dešimt sutarčių nutrauktos.

Ligoninės taip pat gavo mažiausiai 2 mln. eurų vertės paramos, skirtos COVID-19 pandemijai suvaldyti. Informaciją apie paramą pateikė penkios iš šešių ligoninių. Mažiausia paramos vertė siekė 0,01 euro už oro valytuvą-jonizatorių, didžiausia – 213 tūkst. eurų už asmeninės apsaugos priemones. Kai kurios paramos vertė nebuvo nurodyta, duomenis pateikusios ligoninės nurodė tik kiekius.

Pateiktais duomenimis, kai kurie tiekėjai laimėjo viešuosius pirkimus tose gydymo įstaigose, kurioms pirmosios COVID-19 bangos metu teikė paramą.

Apžvalga parengta analizuojant 12 COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų (Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Gynybos resursų agentūra prie KAM, VUL Santaros klinikos, Sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, LSMU Kauno klinikos, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos oro uostai) pateiktą informaciją.

Parengta apžvalga yra 12 valstybių atstovų ir „Open Contracting Partnership“ iniciatyvos dalis. Jos tikslas – geriau įvertinti viešųjų pirkimų, kurie atlikti pirmosios COVID-19 bangos metu, mastą.

Kaip pranešė Europos Parlamento biuras Lietuvoje, šalies gyventojams svarbu, kad ES parama būtų skiriama tik valstybėms, užtikrinančioms teisės viršenybės ir demokratijos principus – tuo įsitikinę 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje, visoje ES – 77 proc.).

Pusė europiečių ir lietuvių nurodė, jog dėl pandemijos visų pirma jaučia „neaiškumą“. Pandemija asmenines pajamas paveikė 47 proc. Lietuvos gyventojų (39 proc. – ES), o 24 proc. lietuvių to tikisi ateityje (ES – 27 proc.). 

Net 62 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai įvertino ES taikomas pandemijos suvaldymo priemones (ES vidurkis – 46 proc.).

Kritiškiau lietuviai įvertino savo šalies vyriausybės taikomas kovos su pandemija priemones (apklausa atlikta rugsėjo 25–spalio 7-ąją). Čia visuomenė pasidalijo per pusę: 47 proc. Lietuvos gyventojų šioms priemonėms pritarė, o kiti 47 proc. – ne. Tokia padėtis artima ES vidurkiui.

Lygiai taip pat Lietuvos visuomenė pasidalijo ir vertindama žmogaus laisvių ribojimus per pandemiją: 47 proc. gyventojų jiems nepritaria, o dar tiek pat – linkę juos pateisinti. Pagal šį rodiklį Lietuva artima kitoms Vidurio Europos šalims, kurių gyventojai gerokai kritiškesni nei vidutinis europietis. Visoje ES 59 proc. gyventojų linkę ribojimus pateisinti, o tik 37 proc. juos vertina kritiškai.

Palyginti su birželiu, visoje ES padaugėjo ribojimus vertinančių kritiškai. Lietuvoje šis padidėjimas sudaro net 16 proc. punktų – didesnis jis tik Kipre (30 proc. punktų). Labiausiai pateisinti ribojimus linkę suomiai, airiai ir maltiečiai, o mažiausiai – slovėnai, bulgarai ir lenkai.  

Kinijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Zhang Junas (Džang Dzunas), pirmadienį 26 šalių vardu kalbėdamas Generalinės Asamblėjos Žmogaus teisių komiteto posėdyje, sakė, kad „vienašališkos prievartos priemonės“ pažeidžia JT Chartiją, daugiašališkumo principą ir žmogaus teises, nes kenkia „paveiktų šalių gyventojų gerovei“ ir pakerta jų teisę į sveikatą.

„Visuotinis solidarumas ir tarptautinis bendradarbiavimas yra galingiausi ginklai kovojant su COVID-19 ir ją įveikiant“, – nurodoma bendrame pareiškime.

„Šia proga raginame visiškai ir nedelsiant atšaukti vienašališkas prievartos priemones, kad būtų užtikrintas visapusiškas, veiksmingas ir efektyvus visų tarptautinės bendruomenės narių atsakas į COVID-19“, – priduriama dokumente.

Tarp pareiškimą pasirašiusių šalių yra Kuba, Šiaurės Korėja, Iranas, Rusija, Sirija ir Venesuela. Šioms valstybėms JAV, Europos Sąjunga ir kitos Vakarų šalys yra paskelbusios sankcijas.

Pareiškime pažymima, kad tiek JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), tiek JT žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) ragina atšaukti baudžiamąsias priemones, trukdančias šalims reaguoti į pandemiją.

Vokietijos ambasadorius prie JT Christophas Heusgenas (Kristofas Hoisgenas) per gegužę vykusį JT Saugumo Tarybos posėdį pažymėjo, kad ES taikomos sankcijos „nevaržo humanitarinės pagalbos ar medicinos priemonių, skirtų sumažinti COVID-19 pandemijos poveikį, tiekimo“. Diplomatas tąsyk kalbėjo apie konkrečias ES rekomendacijas dėl pagalbos teikimo karo draskomos Sirijos žmonėms.

Tokius duomenis antradienį paskelbė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), atlikusi su COVID-19 susijusių pirkimų sutarčių stebėseną.

Jos duomenimis, pirkimus vykdė 288 įstaigos, jie sudarė 1 tūkst. 241 pirkimų sutartį su 342 skirtingais tiekėjais.

Vis dėlto, 80 procentų visų pirkimų vertės teko dešimčiai pirkimų vykdytojų iš 288, o 10 didžiausios vertės sutarčių siekė beveik pusę – 48,9 proc. – iš visų 1 tūkst. 241 sudarytų sutarčių vertės.

VPT duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras sudarė 29 sutartis, kurių vertė – 38,8 mln. eurų – 46 procentai visos išleistos sumos.

Antras didžiausias pirkėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sudariusi 32 sutartis ir išleidusi 10,9 mln. eurų.

Toliau tarp didžiausių pirkėjų – Gynybos resursų agentūra ir Santaros klinikos, tačiau jų pirkimų vertės gerokai mažesnės ir siekia per 3 mln. eurų.

„Nors didžioji sutarčių dalis (pagal skaičių) buvo sudaryta su Lietuvos tiekėjais (98 proc.), sutarčių, sudarytų su užsienio tiekėjais (2 proc.) vertė siekė apie 45 proc. visų sudarytų sutarčių“, – skelbiama VPT apžvalgoje.

33 proc. apsaugos priemonių sutarčių pagal vertę sudarytos su Kinijos įmone „Harbin Shangyang Trading Co., Ltd“.

Antrojoje vietoje esanti uždaroji akcinė bendrovė „Essmedi“ sudarė 5,1 proc. sutarčių, trečioji – „Jiangsu Sainty Machinery Imp&Exp Co. Ltd“, kuriai tenkanti sutarčių dalis siekia 4,1 proc.

Pasak VPT, iš viso analizuojamuoju laikotarpiu apsaugos priemonėms kovai su COVID-19 įsigyti buvo sudarytos sutartys su 12 skirtingų užsienio šalių tiekėjais. Didžioji dauguma iš jų – Kinijos įmonės, kitos – Izraelio, Jungtinės Karalystės ir Švedijos Karalystės įmonės.

Kinijos įmonės tarp užsieni tiekėjų sudarė 79,2 proc., tačiau joms atiteko 95,8 proc. pirkimų vertės.