Kosmetikos krepšelio pokyčiai

Pasak grožio studijos ir mokyklos įkūrėjos, vizažistės J. Gafarovaitės, šiuo metu svarbiausia kosmetikos priemone turėtų tapti kremai su apsauga nuo saulės. „Šiltuoju metų laiku kasdienai reikėtų rinktis lengvesnės konsistencijos makiažo pagrindą. Tam puikiai tiks BB ir CC tipo kremai, kurių dauguma jau yra su apsauga nuo saulės. Kai šilta, oda labiau prakaituoja, tad odai dažniau „reikia kvėpuoti“. Lengvam, kasdieniam maskavimui galima naudoti ir mineralinę kosmetiką“, – patarimais dalinasi vizažistė J. Gafarovaitė.

Kūno odos priežiūra

„Po žiemos ir veido, ir viso kūno oda būna sausesnė. Natūralu, kad šiltuoju metų laiku tai pastebime labiau, nes vis dažniau pasirenkami atviresni, laisvesni drabužiai. Vis dėl to, jeigu kūno odos priežiūra susirūpinote tik dabar, situaciją padės ištaisyti kūno kremai, kurie savo konsistencija yra tirštesni nei losjonai ir, dažniausiai, labiau ir giliau drėkinantys. Taip pat oda atrodys išties gražiai, jei reguliariai pašalinsite negyvas odos ląsteles naudodami kūno šveitiklį. Tiesa, kartą per mėnesį reikėtų naudoti ir odos šveitiklį veidui. Vakare naudokite kūno kremus ir losjonus, o ryte matomas vietas ištepkite kremu su apsauga nuo saulės – oda taps blizgi ir švelni, lyg ištepta losjonu, tuo pačiu ji bus apsaugota nuo kenksmingų saulės spindulių visos dienos metu“, – sako žinoma vizažistė.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, žvelgiant į pardavimų tendencijas per visus metus, kremai su apsauga nuo saulės patys populiariausi būtent antrąjį metų ketvirtį. „Sušilus orams, kremų su apsauga nuo saulės paklausa gegužės–liepos mėnesiais šokteli net keletą kartų, o labiausiai – birželį. Pernai pirmąjį vasaros mėnesį pirkėjai įsigijo daugiau nei 20 tūkst. pakuočių kremo su apsauga nuo saulės. O pats populiariausias buvo vaikiškas losjonas su SPF30 apsauga patogioje, „kišeninėje“ 50 ml dydžio pakuotėje“, – pirkėjų įpročius atskleidžia V. Drulienė.

Brandžios odos priežiūra

„Moterims, kurių oda yra brandi, ypač tinka persiko atspalvio skaistalai su labai minimaliu švytėjimu. Drėgnos, lengvai rausvos lūpos – taip pat labai madingos. Šis efektas išgaunamas su pusiau permatomais lūpų dažais arba balzamais su spalva. Tad visai paprastas triukas veidą paverčia gyvesniu, švytinčiu, jaunesniu“, – patarimais ir rekomendacijomis dalijasi J. Gafarovaitė.

„Pats populiariausias lūpų balzamas – paprastas, be atspalvio. Tačiau pastebime, kad pirkėjai vis dažniau renkasi lūpų balzamus su atspalviu“, – teigia V. Drulienė ir primena, kad gegužės 2–15 dienomis lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse vyksta „Grožio mugė“, kurios metu kosmetikos ir higienos priemonėms taikomos nuolaidos iki 50 procentų.

Pavyzdžiui, priduria ji, jei po vandens procedūrų naudosite kremus ir kartais pasilepinsite specialiais kompresais, odą ilgiau išsaugosite gražią.

Kodėl sausėja alkūnių ir kelių oda

Alkūnių ir kelių oda rūpintis reikia ypač kruopščiai, nes ji greičiau išsausėja, ima raukšlėtis, sukietėja, sako „Gatineau“ medikė-kosmetologė N. Vanagaitytė-Kiela. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių. Viena – įtakos turi staigūs temperatūros pokyčiai, pavyzdžiui, kai žiemą važiuojama atostogauti į šiltus kraštus, galima ir didesnė pigmentacija ir šerpetojimas“, – aiškina N. Vanagaitytė-Kiela.

Be jokios abejonės, priduria ji, patamsėjimus ir sausumą skatina amžiaus pokyčiai (kuo vyresnis žmogus, tuo labiau jo oda glemba ir kietėja). Taip pat negalima pamiršti, kad odai būtini A, E ir D vitaminai.

„Dar viena priežastis – egzema. Ši odos liga kartais atsiranda ne dėl pokyčių organizme, o dėl to, kad dėvime daug sintetinių audinių. Oda, nuolat trindamasi į juos, ima sausėti“, – teigia kosmetologė.

Žinoma, didelę įtaką odai daro chloruotas baseino vanduo – dėl jo oda ypač linkusi sausėti ir skeldėti, primena N. Vanagaitytė-Kiela. Be to, sako ji, mėgstantys dažnai maudytis karštose voniose turėtų praustis kuo natūralesnėmis priemonėmis.

„Biuruose dirbantys žmonės turi įprotį nuolat į stalą remtis alkūnėmis. Dėl to oda patiria nuolatinę traumą ir kietėja, taigi reikėtų kontroliuoti save ir atsikratyti šio įpročio“, – pataria N. Vanagaitytė-Kiela.

Procedūras rinkitės pagal galimybes

Alkūnių ir kelių oda ypač susirūpinama atšilus orams, kai jos nebeslepia drabužiai. Būdų ją pagražinti yra ne vienas – tai galima daryti ir namuose patiems, ir kreiptis į specialistus.

Taip pat galima rinktis ir mechaninį šveitimą. Jei oda nėra labai stipriai išsausėjusi, užtenka 3–4 procedūrų.

„Grožio salonuose ar klinikose atliekamas efektyvus cheminis šveitimas. Oda tepama specialiu preparatu, kurio pagrindą sudaro vaisių rūgštys arba keratolitikai, šalinantys negyvas suragėjusias ląsteles. Taip pat galima rinktis ir mechaninį šveitimą. Jei oda nėra labai stipriai išsausėjusi, užtenka 3–4 procedūrų“, – sako N. Vanagatytė-Kiela.

Efektyviausias būdas, galintis pagelbėti labai suglebusiai odai, kosmetologės teigimu, – frakcinis atjauninimas lazeriu: „Tai jau invazyvesnė procedūra, o rezultatas matomas po 7–14 dienų, kai viskas sugyja. Bet poveikis išlieka kelerius metus, be to, pašalinama pigmentacija.“

Kaip odą pagražinti namuose

Šias sritis galima gražinti ir naminiais būdais, tik, pabrėžia N. Vanagaitytė-Kiela, alkūnių ar kelių turi neskaudėti, turi nebūti jokių įtrūkimų, įbrėžimų, paraudimų, kitaip būklę dar labiau pabloginsite.

Specialistės patarimu, galima išbandyti įprastą citrinų sulčių kompresą: kelis citrinų sultimis suvilgytus vatos lapelius užsidėkite ant alkūnių ar kelių, apvyniokite plėvele ir pabūkite 20 min. Tokį patį kompresą galima pasidaryti ir iš 3 šaukštų obuolių acto, sumaišyto su 2 šaukštais drungo vandens.

„Dar vienas būdas – šviežių bulvių tyrės kompresas: ant norimų vietų užsidėkite sutarkuotų žalių bulvių, apvyniokite plėvele, apvyniokite, kad laikytųsi, elastiniu bintu ir palaikykite per naktį. Tokia tyrė odą labai pašviesina“, – teigia kosmetologė.

O jei oda labai grubi, N. Vanagaitytė-Kiela pataria ją šiek tiek pašveisti soda ir tada būtinai patepti maitinamuoju kremu.

Be abejo, pabrėžia specialistė, odai reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl po dušo ją būtina patepti drėkinamuoju kremu, kartą per savaitę nušveisti ir pasitepti riebesniu kremu.

„Mėgstantys natūralias priemones gali naudoti linų sėmenų, alyvuogių, avokadų, vynuogių kauliukų aliejus. Tik, prieš darant kompresą, jį būtina pašildyti, o palaikyti geriausia per naktį“, – priduria N. Vanagaitytė-Kiela.

Nepamirškite pėdų

Ne mažiau svarbu prižiūrėti ir pėdų odą, teigia N. Vanagaitytė-Kiela. Ir ne tik tam, kad galėtume avėti atvirą avalynę, bet ir tam, kad pėdos išliktų sveikos.

Dažniausios problemos, pasak specialistės, – suragėję kulnai ir įaugę nagai, ypač didžiojo piršto. „Jei nagas įaugęs nedaug, nėra stipraus paraudimo, pūliavimo, žaizdelės, padėti gali pedikiūro meistrė. Pavyzdžiui, yra specialios ant nago klijuojamos sąsagos, kurios nagą priverčia išlįsti iš odos.

Bet jei nagas paraudęs, skauda, prasideda uždegimas, atsiranda patinimas, iškart reikia kreiptis į gydytojus. Jo pagalba būtina ir tada, jei kulnai stipriai skeldėja, atsiranda žaizdų“, – pabrėžia N. Vanagaitytė-Kiela.

Jos teigimu, pėdas prižiūrėti nėra sudėtinga – svarbu po dušo patepti drėkinamuoju kremu, kartą per savaitę nušveisti pemza ar elektriniu šveitikliu.

O jei kulnų oda labai suragėjusi, pedikiūro specialistas suragėjusį sluoksnį gali pašalinti cheminiu šveitikliu arba specialiu aparatu. „Kulnų oda šiais laikais ypač retai apipjaustoma peiliukais – dauguma salonų turi aparatūrą, kuria suragėjusi oda pašalinama tolygiau“, – teigia N. Vanagaitytė-Kiela.

Nors kartais manoma, kad nagų lakas nagus silpnina, pasak specialistės, vaistinėse įsigyti nagų stiprikliai pažeistus, silpnus, plonus nagus kaip tik apsaugos: „Be to, kartais silpną nagą gerai padengti geliu. Tada jis bus mažiau traumuojamas ir pamažu atsigaus.“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai farmacininkai pastebi, jog šalies verslo susidomėjimas taikomųjų mokslinių tyrimų galimybėmis auga.

Bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, (LSMU) Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre sukuriama nemažai inovatyvių odos priežiūros produktų. Moderniose laboratorijose gaminami kremai, geliai, tepalai, purškalai ir kitos odos priežiūros priemonės, kurių sudėtyje – retos, vertingos veikliosios medžiagos, išgautos pasitelkus biotechnologijas ir pažangius mokslinius tyrimus, rašoma pranešime spaudai.

Per pastaruosius ketverius metus taikomųjų mokslinių tyrimų, atliktų vietos bei užsienio įmonių užsakymu, LSMU farmacininkai atlieka vis daugiau. Verslo užsakymu mokslininkai jau yra sukūrę odos priežiūrai skirtų produktų su tokiais inovatyviais ingredientais, kaip Negyvosios jūros mineralai, augimo faktoriai, augalų kamieninės ląstelės, placenta, ryžių vanduo, ožkos priešpienis. Neseniai jiems teko dirbti ir su tokia retenybe kaip juodieji perlai.

Vienas iš pastarojo meto įdomių ir technologiškai pažangių gaminių sukurtas LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros ir Farmacinių technologijų instituto mokslininkams bendradarbiaujant su Šiaulių verslininkais. Pagamintos natūralios sudėties odos priežiūros priemonės, kurių sudėtyje –  veikliosios medžiagos iš rudųjų dumblių ir biotechnologiniu būdu sukurto eksopolisacharido iš jūros planktono.

„Eurovaistinės“ kosmetikos specialistė Samanta Juzėnė pažymi, kad staigūs temperatūros pasikeitimai sukelia rimtas odos problemas ir priverčia veido odos kraujagysles nuolat plėstis bei trauktis.

„Oda praranda lipidus ir nesugeba išlaikyti drėgmės, o dehidratuojanti oda šerpetoja ir sausėja. Praėjus keliems žiemos mėnesiams oro įtaka veido odai ne tik jaučiama, bet ir matoma: atsiranda tempimo jausmas ar net raudonos dėmelės“, – sako S. Juzėnė.

Grožio aktualijas sekanti stilistė ir kūrybinio dueto „ŠaŠa“ narė Viktorija Šaulytė pritaria grožio specialistei ir teigia, kad jos oda šaltuoju sezonu taip pat yra itin problemiška.

„Atsiradęs veido raudonis primena man, kad atėjo žiema. Šaltuoju metų laiku nenaudoju produktų, kuriuos rekomenduoja draugė, nes jie paprasčiausiai man netinka. Kruopščiai atsirenku priemones tinkančias būtent mano veido odos tipui“, – sako ji.

V. Šaulytė pastebi, kad šiuo metų laiku jos oda yra dehidratuota ir pažeista, todėl prižiūrėdama ją, ji renkasi drėkinančius ir maitinančius prausiklius bei kremus.

„Rytais naudoju prausimosi putas, valomąjį pienelį ir dieninį kremą, kuris nuramina ir sudrėkina odą. Vakare renkuosi tas pačias putas, toniką bei gydomąjį kremą veido raudoniui ir bėrimams palengvinti“, – pasakoja stilistė ir priduria, kad žiemą 1-2 kartus per savaitę stengiasi odą palepinti ir veido kaukėmis.

Drėkinti ir maitinti

S. Juzėnė atkreipia dėmesį, kad įpusėjus žiemai odai labiausiai trūksta drėgmės ir maitinimo, tad ji rekomenduoja rinktis tokius produktus, kurie ne tik drėkina, bet ir maitina.

Drėkinti ir maitinti odą yra pagrindinė žiemos taisyklė ir ji yra taikoma visiems odos tipams, todėl žiemą patarčiau turėti dviejų rūšių kremus.

„Drėkinti ir maitinti odą yra pagrindinė žiemos taisyklė ir ji yra taikoma visiems odos tipams, todėl žiemą patarčiau turėti dviejų rūšių kremus. Vienas iš jų intensyviai drėkinantis, kitas – riebesnis, maitinantis“, – pataria „Eurovaistinės“ atstovė.

Bet reikėtų prisiminti, kad šaltuoju metų laiku drėkinantį kremą reikėtų naudoti tik nakčiai, maitinantį – dienai. Žiemą dienai geriausia rinktis maitinamuosius ir nuo šalčio apsaugančius aliejinius kremus. Maitinamuoju kremu, prieš einant į lauką, patartina patepti ne tik veidą, bet ir rankas. O štai lengvų, vandens pagrindu pagamintų drėkinamųjų kremų geriau vengti. Jie greitai įsigeria į odą, tačiau labai trumpai ją aprūpina drėgme ir nesudaro apsauginės lipidinės plėvelės. Dėl šios priežasties gauta drėgmė itin greitai prarandama, sutrinka barjerinė funkcija ir oda dar labiau sausėja.

Visos skirtingos

Anot S. Juzėnės, renkantis tinkamas, kokybiškas ir atitinkančias jūsų odos tipą priemones, visada verta pasikonsultuoti ir su profesionalais.

„Kai sergame, su vaistais neeksperimentuojame ir kreipiamės į gydytojus arba vaistininkus. Mano nuomone, taip pat turėtų būti ir su kosmetikos produktais. Nesivadovaukite tik draugų nuomone ar kosmetikos prekių ženklų populiarumu, geriau pasitarti su specialistais ar pasikonsultuoti vaistinėje“, – pabrėžia grožio vaistinėje dirbanti specialistė.

Viktorija taip pat primena, kad svarbu atrasti priemones, kurios geriausiai tinka konkrečiam odos tipui. „Visuomet stengiuosi pasitarti su dermatologais ar grožio konsultantais, kurie padeda išsirinkti, nes tai, kas tinka kaimynei, nebūtinai tiks ir jums. Visos esame skirtingos“, – sako V. Šaulytė.

Žiemą nepamirškite:

Drėkinti ir maitinti odą – tokia yra pagrindinė žiemos taisyklė, taikoma visiems odos tipams. Šaltuoju metų laiku drėkinantį kremą geriau naudoti nakčiai, maitinantį – dienai.

Būnant šaltame ore, tinkamiausias yra riebesnės konsistencijos kremas, kurio pagrindą sudaro ne vanduo, o aliejus. Tokį kremą reikėtų tepti likus apie 30 minučių iki išėjimo į lauką.

Žiemą nereikėtų naudoti lengvų, vandens pagrindu pagamintų drėkinamųjų kremų, kurie, greitai įsigeria į odą, tačiau labai trumpai ją aprūpina drėgme ir nesudaro apsauginės lipidinės plėvelės.

Tam, kad to išvengtumėte, svarbu nepagailėti savo laiko ir perskaityti kosmetinės priemonės sudėtį ir nepirkti nė vienos, kurios sudėtyje yra šių blogųjų​ ​komponentų.

Kaip rašoma „Greenas“ pranešime žiniasklaidai, reikėtų vengti šių komponentų:

Parabenai​ ​(Methyl,​ ​Propyl,​ ​Butyl,​ ​Isobutyl​ ​ir​ ​Ethyl​ ​Paraben)

Šios medžiagos naudojamos beveik visose kosmetinėse priemonėse: šampūnuose, dezodorantuose, kremuose ir kt. Jie labai lengvai patenka į organizmą per odą, ardo endokrininę sistemą, sukelia alergiją. Kadangi parabenai gali patekti į giliausius odos sluoksnius, todėl didelis jų kiekis gali pakenkti imuninei sistemai. Moksliškai įrodyta, jog parabenai gali būti perduodami per motinos organizmą naujagimiui ir pažeisti jo imuninę sistemą.

Sulfatai​ ​(Sodium​ ​Lauryl/Laureth​ ​Sulfate)

Sulfatai naudojami dušo želėsi, šampūnuose, muiluose ir kitose priemonėse dėl jų putojančių ir valančių savybių. Tačiau šios medžiagos yra ypač pavojingos dėl jų gebėjimo sukelti genų mutacijas​ ​–​ ​tai​ ​reiškia,​ ​jog​ ​padidėja​ ​rizika​ ​susirgti​ ​vėžiniais​ ​susirgimais.

Trietanolaminas​ ​(DEA),​ ​Dietanolaminas​ ​(TEA),​ ​Monoetanolaminas​ ​(MEA)

Šios medžiagos dažniausiai aptinkamos kūno ir veido kremuose, kompaktinėse ir skystose pudrose, šampūnuose ir kitose kosmetinėse priemonėse, kurių vienas iš privalomų – pH balansas (nes būtent šie chemikalai padeda subalansuoti odos drėgmės pusiausvyrą). Didelė šių komponentų koncentracija gali sukelti alergiją, sudirginti, išsausinti plaukus ir odą, o sąveikaudami su amoniako junginiais gali formuoti vėžį sukeliančius nitrozaminus (kancerogeninius cheminius​ ​junginius).

Formaldehidas​ ​(Formaldehyde)

Jo galima rasti plaukų lako, nagų lako, lako valiklių sudėtyje, veido kremuose ir kitose veido priežiūros priemonėse. Formaldehidas naudojamas tam, kad išlaikytų produkto galiojimo laiką kuo ilgiau. Formaldehidas iš visų konservantų yra labiausiai kancerogeniškas, neurotoksiškiausias,​ ​alergiškiausias​ ​ir​ ​labiausiai​ ​dirginantis​ ​odą​ ​ir​ ​akis.

P-fenilendiaminas​ ​(P-Phenylenediamine)

Šis chemikalas įprastai naudojamas tamsiuose plaukų dažuose. Ilgalaikis jo naudojimas gali sukelti įvairias alergines reakcijas ir netgi šlapimo pūslės vėžį, apsigimimus, pažeisti nervų sistemą,​ ​plaučius.

Mineralinis​ ​aliejus​ ​(Paraffinum​ ​Liquidum)

Šis aliejus naudojamas kūno ir veido kremų, masažinių aliejų bei kūno aliejų gamyboje ir yra toks populiarus, nes pigiai ir greitai pasiekiamas norimas rezultatas – oda tampa minkšta ir sudrėkinta vos patepus jo ant kūno. Visgi ši medžiaga pavojinga, nes yra kancerogeninės ir mutageninės kilmės – tai reiškia, jog reguliariai vartojant kosmetiką su šiuo chemikalu, padidėja tikimybė susirgti onkologinėmis ligomis. Taip pat padidėja tikimybė susirgti odos uždegimu, atsirasti​ ​inkštirams.

Propileno​ ​glikolis​ ​(Propylene​ ​Glycol)

Jis dažniausiai naudojamas šampūnuose, losjonuose nuo saulės, kūno kremuose, makiažo priemonėse ir kitose priemonėse kaip natūralią drėgmę atkurianti ir palaikanti medžiaga. Kita vertus, propileno glikolis yra ypač toksiškas, todėl gali būti alergijos, dilgėlinės ar egzemos priežastimi​ ​ar​ ​sukelti​ ​atvirkštinį​ ​poveikį​ ​–​ ​ne​ ​drėkinti,​ ​o​ ​sausinti​ ​odą.

Hidroksianizolio​ ​butilatas​ ​(Butylated​ ​Hydroxythaluene/BHT)

Ši medžiaga įprastai aptinkama kremuose bei dezodorantuose, kurie prailgina kosmetikos galiojimo laiką. Dažniausiai hidroksianizolio butilatas pavojingas tuo, kad sukelia įvairias alergines​ ​reakcijas.

Kopolimeras​ ​(PVP/VA​ ​Copolymer)

Šie chemikalai naudojami daugiausiai plaukų modeliavimo priemonėse, tačiau jų galima rasti ir veido bei nagų priežiūros kosmetikoje ir kitose priemonėse, kuriose reikalingas drėgmės balansas: jis maitina odą, sugeria riebalų perteklių, slopina odos ir plaukų gebėjimą sugerti drėgmę. Tačiau ši medžiaga taip pat gali būti toksiška, sukelti alergines reakcijas, dermatito susirgimus.

Natrio​ ​laurilsulfatas​ ​(Sodium​ ​Laureth​ ​Sulphate)

Šis komponentas naudojamas dantų pastose, šampūnuose, vonios ir dušo priemonėse ir kitose priemonėse, kurios gausiai putoja. Ši priemonė dirgina odą, akis, kvėpavimo takus, sukelia plaukų slinkimą, pažeidžia plaukus, gali pažeisti kepenis, plaučius, imuninę sistemą, sukelia alergines​ ​reakcijas.

Petrolatas​ ​(Petrolatum)

Petrolatas naudojamas beveik visose kosmetinėse priemonėse dėl savo minkštinančių savybių: veido priežiūros priemonėse, vonios priemonėse, plaukų priežiūros priemonėse, skutimosi priemonėse ir daugybėje kitų. Jis toks populiarus dėl to, kad yra labai pigus, tačiau iš tikrųjų jis neturi jokios maitinamosios vertės odai ir gali trukdyti natūraliam kūno drėkinimo procesui, sukeldamas​ ​odos​ ​išsausėjimą​ ​ir​ ​pleiskanojimą.

Stearalkonio​ ​chloridas​ ​(Stearalkonium​ ​Chloride)

Stearalkonio chloridas naudojamas plaukų kondicionieriuose, balzamuose, šampūnuose, kremuose dėl savo minkštinamųjų savybių, tačiau iš tiesų jis labai toksiškas ir dažnai yra įvairių alerginių​ ​reakcijų​ ​priežastis.

„Dabar Prancūzijoje registruojame savo kosmetiką - nors šalis žinoma pasaulyje kaip kosmetikos gamintoja ir kosmetikos gaminiai čia populiarūs, kremų su veikliosiomis pluoštinių kanapių medžiagomis prancūzai neturi. Ir, nors į šią rinką patekti labai sunku, mūsų produkcija juos sudomino, ir dabar kremus registruojame“, - sako „SatiMed“ plėtros vadovas ir akcininkas Tomas Andrejauskas.

Maisto papildus ir kosmetikos produktus gaminanti įmonė šiemet savo produktų portfelį papildė šokoladu „Hemp Tickle“ su kanapių aliejumi ir tokiais priedais kaip kanapių sėklos, aitriosios paprikos ir kitais.

– Žinome, kad šaltą dieną, prieš einant į lauką, reikia pasitepti riebiu kremu. Tai padariusi viena kaunietė skundėsi vos nenušalusi nosies. Kokių tiesų jūs mokote savo studentus – kosmetologus, kurie yra geriausi odos priežiūros žinovai?

– Odos priežiūra priklauso nuo jos tipo, būklės, žmogaus amžiaus. Negalima teigti, kad absoliučiai visiems žiemą reikia naudoti riebų kremą. Pateiksiu kelis pavyzdžius.

Jūsų oda riebi ir rytą atsikėlusi, nusipraususi, pasitepusi drėkinamuoju kremu einate pusryčiauti. Praeina valanda, kol susirengiate važiuoti į darbą. Vykstate automobiliu, dirbate biure, visą dieną neišeinate į lauką. Tokiu atveju riebaus kremo nereikia, nes odos liaukos maždaug per pusvalandį išskiria pakankamą riebalų kiekį, kuris padengia odą tarsi riebus kremas.

Tačiau apsauginio kremo reikia tokiai pačiai riebiai odai, jei rytą atsikėlusi, nusipraususi ir pasitepusi kremu skubate į darbą ir važiuojate autobusu ar troleibusu. Iki stotelės – dešimt minučių kelio, lauke – 10 ar 15 laipsnių šalčio. Riebaus kremo reikia priklausomai ir nuo odos tipo, ir nuo sąlygų.

– Pasitepus riebiu kremu būti šilumoje negerai?

– Jeigu oda sausa, be abejo, jai reikia riebesnio kremo, bet jeigu oda riebi, tepate riebų kremą ir sėdite visą dieną šiltame biure, dar labiau sutrinka riebalinių liaukų funkcija, plečiasi poros, gali susiformuoti spuogai. Riebių kremų nepatartina naudoti vakare ir tais atvejais, kai išsiplėtę paviršiniai kapiliarai, nes ant odos susidaro plėvelė, kuri sukuria šiltnamio efektą. Tuomet kapiliarai plečiasi dar labiau. Tačiau žiemą tokią odą iš ryto būtina patepti riebiu apsauginiu kremu.

– Vadinasi, net ir sausai odai ne visuomet tinka riebus maitinamasis kremas?

– Yra daug faktorių, turinčių reikšmės kremo pasirinkimui. Vienoks naudotinas rytą, kitoks – vakare. Bent dėl pagrindinių odos priežiūros principų verta pasitarti su profesionaliais kosmetologais.

– Tačiau odos būklė gali keistis? Nuo ko ji priklauso?

– Odos tipas nesikeičia, o būklė priklauso ir nuo vidinių, ir nuo išorinių faktorių. Ją gali paveikti stresas, hormonų balanso sutrikimai, vėjas ir šaltis, ilgiau pabuvus lauke arba, atvirkščiai, ilgai būnant patalpose, kur oras itin sausas. Odos būklė gali pasikeisti ir dėl naudojamų kosmetinių priemonių bei atliktų procedūrų: cheminio šveitimo su AHA, derambrazijos ar lazerinių procedūrų, kai nušlifuojamas apsauginis odos sluoksnis. Dėl to oda gali tapti jautri. Nėra paprasta ir lengva teisingai parinkti odos priežiūros priemones.

– Mes norime būti gražūs ir sveiki, bet nesame pratę konsultuotis su kosmetologais ar odos ligų gydytojais.

– O būtų naudinga. Vien jau tam, kad mokėtume pažinti odą, pajausti, kada jai reikia daugiau drėgmės, kada – pamaitinti. Daug patarimų randama internete. Tai ir gerai, ir blogai. Žmonės džiaugiasi radę, kaip išspręsti savo odos problemą, bet neretai juos pateikia kosmetologai, kurių kompetencijos niekas netikrina. Štai rašoma: kaip gerai rytą įtrinti veidą su vaistinių augalų nuoviru sušaldytais ledukais. Tai stangrina odą. Tačiau nepateikiama informacija, kokiais atvejais negalima to daryti: kai oda nesveikai raudona, kapiliarai išsiplėtę. Nuo šalčio jie staiga traukiasi, o kai atšyla – plečiasi. Jeigu jų sienelės trapesnės –  trūkinėja. Ledukais galima tonizuoti tik normalią odą, kai kapiliarai nepažeisti.

– Tai gal geriau vaistingųjų augalų nuoviro kompresai?

– Tai labai gerai.

– "Natūralus lūpų grožis, veido raukšlių nebuvimas ir gražūs veido kontūrai – tai, apie ką svajoja daugelis mūsų", – taip vieno kosmetologijos centro tinklalapyje reklamuojamos procedūros su hialurono rūgštimi. Du šimtai eurų už injekciją – ir esi gražuolė. Kaip jūs vertinate tai?

– Hialurono rūgštis yra labai vertingas kosmetinių priemonių ingredientas, kurio pagrindinė paskirtis – pritraukti ir sulaikyti didelį kiekį drėgmės. Hialurono rūgštis – kaip magnetas vandeniui. Ji kaip kempinė sugeria drėgmę ir paskirsto ją po organizmo audinius. Tai ideali priemonė, nes padeda kitoms veikliosioms medžiagoms patekti į gilesnius sluoksnius.

Hialurono rūgštis naudojama gaminant kremus, serumus, kaukes ir preparatus, kurie skirti injekcijoms. Svarbu pasirinkti tinkamą priemonę ir teisingai ją naudoti. Vakar turėjau pacientę, kuri, nusipirkusi brangų serumą su hialurono rūgštimi, jį naudoja kas vakarą, o oda – išsausėjusi, pleiskanota. Taip atsitiko dėl to, kad ant serumo moteris netepė kremo, nors oda buvo sausa. Ne visi priemonių su hialurono rūgštimi vartotojai žino, o ir ne visi gamintojai skelbia, kokios formos rūgštis panaudota: stambiamolekulinė, mažos molekulinės masės ar kelių rūšių. Kai molekulės didelės, ant odos užsidėjusi plėvelė drėkina tik raginį sluoksnį ir didesnio poveikio gilesniems audiniams nepadaro. Dauguma iš mūsų galvoja: jei kosmetikos priemonėje yra hialurono rūgšties, tokia priemonė išlygins raukšles. Tai  netiesa. Tokia priemonė tik įdrėkins raginį sluoksnį, ir viskas. Ji naudinga tik tuo atveju, kai odai trūksta drėgmės. Tik mažos hialurono rūgšties molekulės skverbiasi giliau, drėkina ir raginį sluoksnį, ir epiderminį, pasiekia dermą, kur vyksta senėjimo procesai. Prieš juos efektyviai veikia įvairūs bioaktyvūs peptidai, retinolis, fitoestrogenai, alfa hidrokso rūgštys ir kitos medžiagos.

– Ar parabenai tikrai yra žudikai?

– Nesu šios srities profesionalė, todėl turiu nuomonę, susidarytą iš įvairių šaltinių. Vienoje tarptautinėje konferencijoje gydytojai dermatologai ir alergologai tvirtino, kad parabenai retai sukelia alergines reakcijas, yra gana saugūs, nes naudojami seniai ir sukaupta didelės patirties. Dabar naudojami nauji konservantai, nes be jų kremų ir kitų kosmetinių priemonių nebūna. Tie nauji nėra giliai ištirti, nėra jų naudojimo patirties. Ji išryškės po kokių dešimties metų.

– Vadinasi, nereikia bijoti parabenų?

– Cheminius konservantus naudoti būtina, tačiau galima sumažinti jų koncentraciją, įtraukiant į kosmetinės priemonės kompoziciją gamtinių junginių, pasižyminčių antibakterinėmis savybėmis. Tai sorbininė rūgštis, beržų, pušų, spanguolių, serbentų, putinų ekstraktai, kai kurie eteriniai aliejai. Pakuotė taip pat labai svarbi – naudojant indelius su dozuojančia vakuumine pompa galima sumažinti konservantų kiekį.

– Kokius kremus vartojate jūs?

– Turiu galimybę rinktis profesionalius kosmetinius produktus. Naudoju skirtus brandžiai odai. Mėgstu juos kaitalioti, nes kaip organizmui reikia kuo įvairesnio maisto, taip ir odai – įvairių medžiagų. Įvairovė neleidžia odai aptingti, priprasti prie kosmetikos priemonės. Juk kiekvienoje jų – vis kitokie aktyvūs ingredientai. Pastovumo reikia jautriai odai, vartoti – tik tas priemones, kurios geriausiai tinka.

– Dabar tampa madinga kremus gamintis pačioms. Kaip vertinate tokią saviveiklą?

– Jei iš natūralių medžiagų pasigamintą kremą sunaudojate per porą dienų – gerai, arba per savaitę, kai tą kremą laikote šaldytuve. Namų gamybos priemonės tinka odai drėkinti, maitinti, apsaugoti raginį sluoksnį. Tačiau jomis nepadarysime poveikio gilesniems odos sluoksniams, todėl vargu ar jos apsaugos nuo raukšlių susidarymo ar turės stangrinamąjį efektą. Kaip jau minėjau, didelės molekulės negali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius, kur vyksta pagrindiniai senėjimo procesai, nes pagrindinė raginio sluoksnio funkcija – apsauginė. Šiuolaikinės kosmetinių priemonių gamybos technologijos labai sudėtingos, biologiškai aktyvios medžiagos talpinamos į liposomas, nanosomas, naudojama papildomų ingredientų, kurie padeda įveikti odos barjerą ir pasiekti gilesnius odos sluoksnius.

– Kai daug kartų per dieną plaunamės rankas, labai išsausėja jų oda. Kaip ją drėkinti?

– Rankoms reikia ne mažiau priežiūros nei veidui, ir joms yra specialaus kremo. Jame turi būti medžiagų, kurios uždėtų apsauginę plėvelę, juolab kad nuo rankų kremas greitai nusivalo.

– O kojoms taip pat reikia kremo, juolab kad vanduo, tekantis iš dušo čiaupo, jų odą taip pat labai išsausina ?

– Dermatologai pataria ir aš pritariu: nereikėtų kelis kartus per dieną praustis po dušu, naudojant dušo gelius, muilą. Jie labai išsausina odą, pašalina apsauginę hidrofilinę plėvelę. Ji atsikuria maždaug per dvi valandas, o kai kuriems – daug ilgiau. Vadinasi, tiek laiko oda lieka be apsaugos.

– Jei, kojas pasitepę kremu, maunamės kojines, kelnes ar lendame į lovą – tas kremas nusivalo?

– Pasitepus kremu reikia jį įmasažuoti. Be to, naudotinas tik kokybiškas kremas, o ne tas, kuris baigia pasenti ar netiko veidui.

– Kaklui tinka veido kremas?

– Yra atskirų produktų ir kaklui, ir lūpoms, paakiams. Pastariesiems būtinas būtent jiems skirtas kremas, nes paakių odos anatominė struktūra visiškai kitokia nei veido ar kaklo odos. Vokų odos epidermis labai plonas, riebalinių liaukų labai mažai, todėl paakių sritis jautresnė ir sausesnė negu veido oda. Veido kremas tinka ir kaklui, jį reikia tepti ir rytą, ir vakare.

Nedažnai pagalvojame, ką iš tikrųjų tepame ant veido ar kuo plauname plaukus – baltame kreme ar permatomame skystyje gali slypėti vidutiniškai nuo 10 iki 30 komponentų. Statistiškai moteris per dieną panaudoja apie 168 skirtingus ingredientus, skelbia ABC News.

Interneto puslapio „Kosmetikos DNR“ bazėje aprašyta daugiau nei 4,5 tūkst. ingredientų ir sąrašas vis pildomas. Environmental Working Group (EWG) – ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas padėti žmonėms gyventi sveikiau – yra sudariusi griežtus sąrašus, pagal kuriuos nepageidautinais kosmetikos komponentais laikoma apie 800 medžiagų, o galimais naudoti tam tikrais kiekiais – daugiau nei 1,5 tūkst.

Šie skaičiai įrodo, kad tiek sintetinių, tiek natūralios kilmės cheminių medžiagų, aliejų, konservantų yra daug ir jų tik daugėja. Pradėti gaudytis kosmetikos sudėčių pasaulyje sunku, todėl iš pradžių verta išskirti ir plačiau aptarti keturias sudėtyse dažniausiai pasitaikančias medžiagas. Jos nėra pačios pavojingiausios, tačiau turbūt kontraversiškiausios bei plačiausiai naudojamos.

Parabenai – nuteisti ar išteisinti?

Jau daugiau nei dešimtmetį yra žinoma, kad parabenai, labai dažnai naudojami kaip veiksmingiausi konservantai, trikdo ir modifikuoja endokrininę sistemą. Tačiau daugelis vartotojų, taip pat ir FDA (U.S. Food and Drug Administration, kuri Amerikoje atsakinga ne tik už vaistų, maisto, bet taip pat ir už kosmetikos sudėčių reguliavimą) teigia, kad jaudintis nėra pagrindo, nes naudojamos koncentracijos yra labai mažos ir negali padaryti realios žalos.

Išties, pažvelgus į kosmetikos priemonę, turinčią parabenų, galima matyti, kad Methylparaben, Propylparaben, Butylparaben ir kitos parabenų rūšys rikiuojasi sąrašo pabaigoje – vadinasi, sudėtyje jų yra mažiausiai, nes sudėtyse ingredientai rašomi eilės tvarka pagal kiekį.

Tačiau nė vienas žmogus neapsiriboja viena kosmetikos priemone per dieną – šalia rankų kremo taip pat rikiuojasi veido kremas, dušo želė, kūno šveitiklis, šampūnas ir dar tuntas įvairiausių buteliukų. Atidžiai apžvelgus spintelėje turimus produktus, galima pastebėti, kad tie patys pavojingi komponentai slepiasi ne vienoje ir ne dviejose pakuotėse. O kai naudojamos, pavyzdžiui, penkios priemonės su parabenais, jų koncentracija padidėja ir dažniausiai viršija leistiną normą – tuomet ir pradeda lįsti neigiami efektai.

Aršiausi debatai vyksta siekiant nustatyti, ar parabenai turi įtakos vėžiui. Argumentų, nuomonių, tyrimų būta tiek už, tiek prieš. Jau 2004 metais biochemijos ir mikrobiologijos daktarė Philippa Darbre atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad 18 iš 20 krūties vėžio auglių turėjo didelę parabenų koncentraciją. 2012 metais dr. P. Darbre pakartojo tyrimą ir rezultatai pasirodė esantys dar labiau neraminantys – parabenų kiekis augliuose išaugo keturis kartus.

Tai rodo, kad parabenų naudojimas kosmetikos industrijoje auga ir apima vis daugiau priemonių, o patys parabenai nesunkiai keliauja ir pasilieka organizme. Norėdami patvirtinti šį faktą, JAV Ligų Kontrolės ir Prevencijos Centras ištyrė iš 2,5 tūkst. žmonių paimtų šlapimo pavyzdžių ir 99 proc. jų buvo rasta metilparabenų, o 93 proc. propilparabenų.

Vis dėlto kai kurie gamintojai atsižvelgia į pavojus ir atsisako parabenų. Taip pasielgė ir „BIOK laboratorija“, viena didžiausių kosmetikos gamintojų Baltijos šalyse, kuriai priklauso tokie prekės ženklai kaip „Rasa“, „Margarita“, „Aras“.

„Prieš 5 metus visi masiškai bijojo parabenų, natūralu, kad ir mes sureagavome į visuomenės nuomonę. Dabar jau dermatologai reanimuoja parabenus, tačiau vartotojų baimė išlieka pakankamai didelė. Mes naudojame skirtingus konservantus, turime produktų su Sodium Benzoate, Potassium Sorbate, Phenoxyethanol. Kodėl tokia įvairovė? Žmonių reakcijos į konservantus tikrai skirtingos. Didžioji dalis nereaguoja niekaip, bet vieniems yra nepageidaujamos reakcijos ir jiems tinka vieni konservantai, kitiems – kiti. Pasireiškia reakcijos ir į natūralius ingredientus – propolį, ramunėles, lanoliną ir kitus. Kiekvienas turėtume atsirinkti sau tinkamas priemones“, – sako Romualda Stragienė, „BIOK laboratorijos“ rinkodaros vadovė.

Ginčų parabenu klausimu, saugūs tai konservantai ar ne, netrūksta, tačiau aišku viena – jei jie išties būtų nekenksmingi, nebūtų pagrindo nei nesibaigiantiems tyrimams, nei debatams.

Alternatyva parabenams – metų alergenas

Methylisothiazolinone ir Methylchloroisothiazolinone pavadinimai gali skambėti gąsdinančiai – ir turėtų. 2013 metais JAV Kontaktinio Dermatito Asociacija pirmąjį paskelbė metų alergenu. Tai dar vieni konservantai, pradėti naudoti aštunto dešimtmečio viduryje – biocidų duetas užtikrina ypatingai stiprią kosmetikos priemonės apsaugą nuo išorės poveikio, bakterijų, grybelio ir kitų mikroorganizmų. Anuomet jie tarp vartotojų sukėlė nemažai alerginių reakcijų, todėl jų kiekis ir naudojimas imti kontroliuoti. Pagal visus nuostatus, dabar jie rekomenduojami dėti tik į nuplaunamas priemones.

Pasak „BIOK laboratorijos“ rinkodaros vadovės, šie konservantai kosmetikoje paplito gana neseniai kaip alternatyva parabenams – po garsių mokslinių straipsnių ir vartotojų baimių visi kosmetikos gamintojai puolė ieškoti pakaitalų.

„Apskritai kosmetikos pramonėje yra labai trumpas leistinų konservantų sąrašas ir pasirinkimas gamintojams yra siauras. Kadangi padaugėjo naujų konservantų naudojimo atvejų, padažnėjo ir vartotojų nusiskundimų būtent dėl naujų formulių. Konservantų rinkoje pastebimi tokie ciklai, kad atsiradus ar išpopuliarėjus naujiems konservantams, tik po 2-5 metų išryškėja jo poveikis ir tuomet vyksta svarstymai, yra priimami sprendimai, ar reikia jį riboti (kaip nutiko su minimais konservantais, kurie buvo apriboti tik nuplaunamoms priemonėms), ar visiškai uždrausti. Todėl gamintojai yra priversti nuolat ieškoti alternatyvų“,– aiškina ji.

Visgi šių konservantų galima rasti gilesnio poveikio priemonėse, tokiose kaip plaukų kaukės, veido ir paakių kremai, kremai nuo saulės ir dekoratyvinė kosmetika.

Pasak seniau darytų tyrimų, metilchloroisotiazolinonas ir metilisotiazolinonas taip pat gali turėti įtakos Alzhaimerio ligos išsivystymui ar veikti neurotoksiškai, tačiau tik naudojant didelėmis dozėmis. Bet, anot „Kosmetikos DNR“, net ir Europos Sąjungai ribojant kiekius, ingredientų koncentracija gali dirginti odą ir sukelti kontaktinį dermatitą.

„Kosmetikos DNR“ atstovas pamini ir Didžiosios Britanijos mokslininkų tyrimą, kuriame teigiama, kad metilsotiazolinonui ir metilchloroisotiazolinonui gali būti alergiški net 10 proc. žmonių, nors anksčiau buvo manoma, kad skaičiai siekia 1-2 proc. Alergiškų žmonių procentas išaugo vos per keletą metų.

Apie konservantų duetą šį tą turi pasakyti ir Paula Begoun, tinklapio „Paula‘s Choice“ ir savo kosmetikos linijos įkūrėja, sėkmingai parašiusi per 20 knygų apie makiažą, veido ir plaukų priežiūrą. Ji rekomenduoja (ypatingai jautrios odos savininkams) pamačius kurį nors ar abu konservantus kosmetikos priemonės sudėties viduryje, geriau rinktis ką nors kitą.

Pasak jos, pavojingiausios yra nenuplaunamos priemonės, o jų reikėtų vengti net ir nealergiškiems žmonėms. Negalima pamiršti, kad alergija gali pasireikšti ne iš karto, tačiau tik po kurio laiko reguliariai naudojant aptariamų konservantų turinčią priemonę. Tuomet dažniausiai parausta oda, pradeda ją perštėti.

Dažniausi šampūnų bei prausiklių palydovai

Paėmus į rankas praktiškai bet kurį prekybos centruose stovintį šampūną, pirmoje sudėties eilutėje galima perskaityti pavadinimus Sodium lauryl sulfate ir (arba) Sodium laureth sulfate. Tai – sulfatai, atitinkamai sutrumpintai vadinami SLS ir SLES.

Jie yra aršiausi plovikliai, dirginantys odą, greitai sukeliantys epidermio pakitimus, galintys sukelti niežėjimą, stipriai sausinantys, alinantys odą bei plaukus ir kemšantys poras. Panašūs efektai pasireiškia ir akims. Eksperimentai su gyvūnais yra parodę, kad SLS ir SLES sukelia ilgalaikius akių pažeidimus – nenuostabu, kad ant beveik kiekvieno šampūno puikuojasi užrašas „Saugoti, kad nepatektų į akis“. Anot įvairių tyrimų, šie plovikliai taip pat yra susiję su kontaktinio dermatito išsivystymu.

Nepaisant šio fakto, sulfatus gamintojai mėgsta dėti ne tik į šampūnus bei dušo želes, tačiau ir į veidui skirtus prausiklius, kuriais prausdamasis žmogus tikisi atgaivinti odą, moterys – nuvalyti tiek veido, tiek akių makiažą, tačiau vietoje to tik pažeidžia odos apsauginį sluoksnį ir išsausina ją, o kur dar neigiami efektai akims.

Vis dėlto sulfatai naudojami, nes jie yra ne tik palyginti pigūs ir geri plovikliai, tačiau taip pat veiksmingiausiai sukelia putas, kurios daugumai žmonių reikalingos dėl psichologinio efekto – dažno pasąmonėje užkoduotas įsitikinimas, kad jeigu produktas neputoja, vadinasi, neplauna.

„Prausikliuose naudojame skirtingas putojimo medžiagas, tarp jų yra ir Sodium laureth sulfate (švelnesnė medžiaga nei Sodium lauryl sulfate). Tai leistina medžiaga ir jos kaina leidžia išlaikyti nedidelę produkto kainą – tai yra svarbu vartotojams, kurie šampūnus ar skystus muilus naudoja dažnai. Kas turi jautrią odą, renkasi specialiai jautriai odai skirtus gaminius, kur vietoj SLS gali būti dedamos kitos putojančios žaliavos, pavyzdžiui, Sodium coco-sulfate. Dėl brangesnės produkto savikainos ir produkto kaina būna didesnė“, – teigia R. Stragienė.

Vertas dėmesio pastabas išsako Marta Wohrle, tinklapio „Truth In Aging“, skirto padėti susigaudyti kosmetikos ingredientų pasaulyje, įkūrėja: „Tiek kosmetikos industrijos prekybos asociacija, tiek CIR (Cosmetic Ingredient Review – FDA iniciatyva JAV įkurtas interneto puslapis, kuriame įvairūs ekspertai, mokslininkai, dermatologai plačiau apžvelgia, įvertina kosmetikoje naudojamus komponentus – aut. past.) sako, kad „sulfatai yra saugūs, jei įeina į tokias priemones, kurios skirtos nutrūkstančiam, trumpam panaudojimui ir iškart po to nuplaunamos nuo odos paviršiaus“. Vadinkite mane priekabia, tačiau instrukcija priemonę pašalinti taip greitai ir kruopščiai kaip galima, nes kitaip ji gali tapti pavojinga, tikrai nedidina mano simpatijų sulfatams.“

Taigi, jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad veidas sausėja dėl jo prausimo, jaučiate nemalonų odos tempimo jausmą, išsiplovus galvą ją niežti arba pajautrėja akys – didelis šansas, kad dėl to kalti būtent sulfatai.

Silikonai – realus efektas ar tik įspūdis?

Silikonų yra daug – Dimethicone, Methicone, Amodimethicone, Cyclomethicone, Cyclopentasiloxane… Tai – tik keli plačiajai auditorijai greičiausiai nieko nesakantys pavadinimai, o jų sąrašą būtų galima tęsti dar ilgai.

Silikonai yra organiniai arba neorganiai junginiai, gaunami iš silicio dioksido (jis aptinkamas, pavyzdžiui, paprasčiausio smėlio pavidalu). Silikonai turi glotninančių, žvilgesį ir slydimą suteikiančių savybių, todėl jie tokie populiarūs įvairiose plaukų priežiūros priemonėse, kremuose ir makiažo pagrinduose. Jei reklamose girdite pažadą, kad „Jūsų plaukai bus glotnūs kaip šilkas“ – toks efektas neretai bus sukuriamas pasitelkiant ne ką kitą, o silikoną.

Tačiau tai bus tik sukurtas įspūdis – savaime silikonai plaukų ar odos būklės nepagerina.

Apie juos informatyviai rašo „Kosmetikos užrašų“, vieno populiariausių grožio tinklaraščių Lietuvoje, autorė ir „Kosmetikos DNR“ komandos narė Živilė: „Skirtingai nuo paplitusio įsitikinimo silikonai nėra blogi patys savaime ir yra saugūs sveikatai. Taip, jie tikrai nepadeda plaukams tapti sveikesniems, tik sukuria tokį įspūdį, tačiau jei neužsilieka, realiai ir nekenkia. Geriausia į juos žiūrėti kaip į dekoratyvinę priemonę, kuri papuošia trumpam, panašiai kaip makiažo pagrindas vizualiai išlygina odos spalvą, maskuoja trūkumus, tačiau neatstoja puoselėjančio kremo.“

Kalbant apie veido odą, savaime silikonai nėra alergenai – jų molekulės per didelės, kad prasiskverbtų pro odą, todėl jie sudaro tarsi plėvelę, barjerą tarp odos ir aplinkos (arba makiažo). Šis barjeras turi tiek teigiamą, tiek neigiamą pusę. Viena vertus, jis apsaugo odą nuo aplinkos poveikio, kita vertus, sulaiko nešvarumus ir prakaitą, kuriuos oda natūraliai išskiria per dieną, o jų kaupimasis paviršiuje visgi gali iššaukti sudirgimus. Taip silikonai „dusina“ veido odą. Tai galioja ir plaukams bei galvos odai.

„Problema kyla tuomet, kai leidžiame šiai medžiagai kauptis ir susiformuoja plėvelė plaukams bei galvos odai neleidžianti „kvėpuoti”, trukdanti pasisavinti naudingas medžiagas, dėl ko ilgainiui plaukai sausėja, praranda natūralų blizgesį, purumą. Nors dalis silikonų rūšių (Cyclomethicone, Dimethicone Copolyol ir kt.) pasišalina su paprastu vandeniu, kiti reikalauja sunkesnės artilerijos (tarkim, Dimethicone, Cyclopentasiloxane). Tuomet puolame naudoti giliai valančius šampūnus, turinčius šiurkščių valiklių, tokių kaip Sodium laureth sulfate ar Sodium lauryl sulfate. Pastarieji daro meškos paslaugą – alina ir sausina plaukus“, – teigia Živilė.

Taigi, negalima sakyti, kad silikonai yra vien tik teigiamus ar neigiamus efektus sukeliantys komponentai. Norint geresnio vizualaus efekto, lengvuosius silikonus galima naudoti ir nekils jokių problemų, jei tik vakare bus gerai pašalinti. Plaukai atrodys geriau, oda – lygesnė bei skaistesnė, nes silikonai gražiai užpildys bet kokius aknės paliktus randus, didesnes poras. Gerai ir tai, kad porų jie neužkimš (tai – plačiai paplitęs mitas) dėl jau minėto per didelio molekulių dydžio.

Visgi, pasak Živilės, verta įsiminti du dalykus – priemonės su silikonais nesprendžia problemų ir nenuplaunamų silikonų nereikėtų naudoti dažnai.

Kaip dar geriau pažinti sudėtį?

Tiesa ta, kad mokytis skaityti etiketes yra ilgas ir nenutrūkstamas procesas. Informacijos klodai neišsemiami – atlikta tūkstančiai tyrimų, eksperimentų, stebėjimų. Dažnai vieni prieštarauja kitiems. Būna, kad „geras“ komponentas perbėga į „blogųjų“ pusę, tada pasirodo naujų duomenų – ir vėl atgal. Arba atvirkščiai.

Kai kurie ingredientai, kaip jau minėti silikonai arba plačiau neaprašytas vitaminas A, turi dvi puses. Įprastomis sąlygomis koks nors ingredientas gali būti naudingas, tačiau po kontakto su saule, oru ar kitomis cheminėmis medžiagomis virsta žalingu. Kosmetika nėra vien juoda ar balta – greičiau maišyta pilka.

Paminėtos medžiagos taip pat nėra vienintelės, į kurias verta atkreipti dėmesį. Tarp plačiau aptarinėjamų galima rasti konservantus fenoksietanolį (Phenoxyethanol), formaldehidą (Formaldehyde), DMDM hidantoiną (DMDM Hydantoin), triloksaną (Trilocsan), taip pat vitaminą A, kai kuriuos eterinius aliejus.

Norintiems sužinoti daugiau visada atviri FDA ir CIR tinklapiai, EWG SkinDeep kosmetikos produktų bazė, Europos komisijos puslapis, kuriame galima rasti informaciją apie kosmetikos reguliavimą, taip pat tokie puslapiai kaip „Paula‘s Choice“, „Truth in Aging“. Norintiems informacijos lietuviškai – „Kosmetikos DNR“ bazė, individualūs „Kosmetikos užrašų“, „Natūralus ID“ tinklaraščiai.

Naujas tyrimas atskleidė, kad dviejų žymių kompanijų jauninančiuose kremuose rasta toksiško chemikalo, galinčio sukelti krūties vėžį. Kadangi kosmetikos rinka pasaulyje yra viena mažiausiai reguliuojamų sferų, moterys turėtų atsakingai vartoti šias priemones.

Tokią šokiruojančią išvadą paskelbė Krūties vėžio fondo kampanija už saugią kosmetiką, atlikusi nepriklausomą tyrimą. Kancerogeninių medžiagų rasta šiuose kremuose: "Garnier Ultra-Lift Transformer Anti-age Skin Corrector", "Garnier Ultra-Lift Anti-Wrinkle Firming Moisturizer" ir "Cover Girl Advanced Radiance with Olay, Age Defying Pressed Powder".

"Maža prabangos vartoti kremus nuo senėjimo, kuriuose yra ne tik chemikalų, naudojamų keptuvių paviršiui padengti, bet ir chemikalų, sukeliančių krūties vėžį. Liūdna, nes šių produktų tikslinė auditorija yra tokio amžiaus moterys, kurioms dažniausiai diagnozuojamas krūties vėžys. Mes paprašėme šių kremų gamintojų pašalinti minėtus chemikalus iš jų produktų sudėties", – sakė kampanijos už saugią kosmetiką įkūrėja ir direktorė Janet Nudelman.

Pasaulyje ir Lietuvoje vis labiau įsigali natūralumo tendencija: jos ieškoma maiste, buityje ir, be abejo, kosmetikoje. Ar tai nėra tik naujausias mados klyksmas? „Nesiečiau natūralumo paieškų vien su mada. Šiais laikais tai yra daugiau ilgalaikė ir kryptinga tendencija. Tiesiog kritiškai mąstantieji, smalsuoliai ir inovatoriai visada yra priekyje, o jų pėdomis, pasidairydami į šalis, žengia sekėjai. Viską į vietas sustato laikas ir korektiškai atlikti tyrimai“, – teigia natūralios kosmetikos salonų „Kvapų namai“ gamybos vadovė Rūta Daunoravičienė, sutikusi atsakyti į keletą klausimų apie natūralią kosmetiką.

– Kuo natūrali kosmetika pranašesnė už įprastą?

– Natūrali kosmetika yra žymiai veiksmingesnė, nes koreguoja problemą ne laikinai, o turi ilgalaikį efektą: stiprina odos savybes, padeda atstatyti sutrikusią pusiausvyrą. Ji neturi šalutinio poveikio, kurį gali turėti ksenobiotikai, t.y. svetimos gyvam organizmui (sintetinės) medžiagos. Augalai yra svarbiausias antioksidantų šaltinis žemėje. Būtent jų antioksidantai saugo odą nuo senėjimo, UV spindulių poveikio, raukšlių, pigmentinių dėmių. Aliejuje (natūraliame, nerafinuotame) nėra jokių nereikalingų priedų: nei konservantų, nei emulsiklių, tik bioaktyvios medžiagos, reikalingos odos ląstelėms. Būdami labai panašūs, nerafinuoti aliejai lengvai maišosi su mūsų odos riebalais, ištirpdo porų kamščius, išvalo, nuramina jautrumą, pagerina odos drėgnį. Nežinau geresnės ir paprastesnės kosmetinės priemonės už aliejų. Su augalais žmogus gyvena jau milijonus metų, su sintetinėmis medžiagomis – vos 100-150. Kaip sintetinės medžiagos gali paveikti mūsų sveikatą, iš tiesų nežino niekas, visi tik konstatuoja vėžio, imuninių ir alerginių ligų augimą.

Kodėl apskritai turėtume naudoti sintetinius surogatus, o ne natūralias medžiagas? Juk dėl natūralaus maisto svarbos niekas nesiginčija. Tik štai, verslams visada parankiau ieškoti pigesnių alternatyvų, sintetinių pakaitalų, todėl ir turime parduotuvėse tai, ką turime: dešras su 40 procentų mėsos, jogurtus iš krakmolo, veido kremus iš vandens, naftos alyvos ir glicerino, gal dar su augalų ekstraktų pėdsakais, kad būtų ką ant etiketės nupiešti.

– Kokių pokyčių galima tikėtis pradėjus naudoti natūralią kosmetiką?

– Tai priklauso nuo kosmetikos sudėties. Pirmenybę reikėtų teikti kosmetikai be technologinių priedų. Pavyzdžiui, jei naudosite natūralų kremą su emulsikliais, konservantais, ryškių pokyčių galite ir nepajusti. Didžiausi skirtumai pastebimi naudojant šviežią, nekonservuotą kosmetiką – veido ir kūno kremus, balzamus, aliejus. Konservantai yra viena didžiausių kosmetikos blogybių, nes tos biocidinės medžiagos veikia ir odą, sunaikina natūralią apsauginę odos mikroflorą su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis (spuogai, jautrumai, sausėjimas). Deja, nekonservuotų kremų naudojimo terminas trumpas – nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, todėl gamintojams parankiau gaminti su konservantais. Apskritai, naudojant natūralią kosmetiką „investuojame“ į ateitį – oda ilgiau išsaugo savo natūralias apsaugines savybes, jaunatviškumą.

– Kaip ir kokias odos problemas gali spręsti natūrali kosmetika?

– Visas. Pirmiausia – odos sausėjimo problemą. Natūralūs nerafinuoti aliejai yra puikiausi emolientai, minkštikliai ir drėkikliai. Visgi turime nepamiršti ir išgerti pakankamai vandens kasdien – juk lūpų ir odos sausėjimas yra pirmas dehidratacijos požymis, kurio vien su kosmetika nesutvarkysi. Spuogų problemą. Juos sukelia ir nustekenta odos mikroflora, ir poras kemšantys kremai su emulsikliais bei maskuojančiais pigmentais (BB, CC kremai). Jei pamėgintumėte bent kelias savaites panaudoti aliejus ar emulsijas, kuriose nėra nei emulsiklių nei konservantų, pagerėjimą pamatytumėte netrukus.

– O kaip su dekoratyvine kosmetika – ar įmanoma rasti natūralių atitikmenų?

Gamina plati paletė natūralių lūpų dažų, kuriems sukurti naudojami tik iš vaškai, aliejai ir natūralūs pigmentai (ne nano!). Baigiama kurti ir natūralių spalvotų lūpų blizgių paletė.

– Net ir geriausi dalykai turi minusų. Kokie natūralios kosmetikos trūkumai?

– Kritiškai mąstantis žmogus, turintis minimalių biologijos ar medicinos žinių, neabejoju, nemato jokių reikšmingų natūralios kosmetikos trūkumų. Trūkumus galima įžvelgti nebent iš eilinio vartotojo bokšto, pavyzdžiui, lyginant galiojimo terminus (kremas gali supelyti kaip supelija duona – natūralios kosmetikos terminas dažnai trumpesnis), tekstūrą, spalvą (natūrali ir atrodo natūraliau, ne plastmasiškai) ar kvapą. Bet šie dalykai yra sunkiai palyginami – kaip šilką ar liną lyginti su poliesteriu.