Tai ketvirtadienį pranešė portalas LSM.

URM vadovas po susitikimo su Latvijos premjere Evika Siliņa  informavo, kad savo postą jis paliks balandžio 10 d., o jau balandžio 11 d. Saeima galės balsuoti dėl naujo diplomatijos žinybos vadovo kandidatūros.

Apie politikų susitikimą buvo pranešta iš anksto, buvo žinoma ir jo pagrindinė tema: skandalas dėl skrydžių, kuris paskatino Generalinę prokuratūrą pradėti baudžiamąjį procesą dėl galimo lėšų iššvaistymo. Tyrimą atlieka Korupcijos prevencijos ir kovos su ja biuras (KNAB).

Kaip anksčiau rašė LSM, iš ES biudžeto dengiamos Latvijos delegacijos išlaidos skrydžiams į Europos Vadovų Tarybos posėdžius nuo 2019 iki 2022 metų sudarė 557 tūkst. 274 eurus. Tokią informaciją Latvijos televizijos laidai „Kas vyksta Latvijoje?“ pateikė ES Tarybos generalinis sekretoriatas. Kaip rodo duomenys apie visas ES šalis, Latvijai išmokėta suma – didžiausia, ji sudaro daugiau kaip penktadalį visų mokėjimų.

K. Karinis, eidamas ministro pirmininko pareigas, per pastaruosius trejus metus specialiais skrydžiais arba vadinamaisiais privačiais lėktuvais 18 kartų vyko į užsienį – 32 skrydžiams iš valstybės biudžeto išleista daugiau kaip 600 tūkst. eurų. Valstybės kanceliarijos duomenys, pateikti Latvijos televizijai, neįtikino, kad visos šios išlaidos buvo pagrįstos.

Nei buvęs Latvijos prezidentas Egilas Levitas, nei dabartinis valstybės vadovas Edgaras Rinkevičius privačiais skrydžiais nesinaudojo. Pats K. Karinis nesutinka su kritika jo adresu dėl valstybės lėšų naudojimo specialiems skrydžiams vadovavimo vyriausybei laikotarpiu. Jis tai išsakė interviu Latvijos televizijos laidai „Ryto panorama“.

„Iš tikrųjų Trumpas kalba tą patį, ką Joe Bidenas, tą patį, ką Barackas Obama kalbėjo prieš jį. Jie visi sakė: prašome investuoti į saugumą! Tik Trumpas kelia klausimą tiesiai šviesiai ir sako: jei jūs nemokėsite, tai aš neateisiu (į pagalbą)!“ – laidoje „TV24 Globuss“ teigė K. Karinis.

Pasak jo, nesmagiai jaustis verčia konkretūs respublikonų lenktynių dėl nominacijos JAV prezidento rinkimuose lyderio pareiškimai apie NATO, Ukrainą ir Rusiją.

„Amerika yra mūsų pagrindinė strateginė partnerė, ir Latvija bendradarbiaus su bet kuriuo JAV prezidentu. Jei kalbėsime konkrečiai apie Trumpą, tai čia galima visaip spekuliuoti... Jo prezidentavimo laikotarpiu padidėjo JAV karinis buvimas Latvijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Vienas dalykas – komentatorių samprotavimai, o visai kas kita – tai, ką aš prisimenu ir mačiau savo akimis“, – sakė K. Karinis.

Pasak URM vadovo, Latvijos problema yra ne JAV prezidento rinkimai, o karas Ukrainoje.

„Jei būtų susidomėjimo, būčiau pasirengęs“, – po NATO susitikimo Briuselyje sakė buvęs Latvijos premjeras.

Visgi jis pažymėjo, kad kol kas dar nėra oficialus Latvijos vyriausybės keliamas kandidatas.

NATO generalinio sekretoriaus pareigas šiuo metu eina Jensas Stoltenbergas. Jis greičiausiai paliks šį postą, kai kitą rudenį baigsis jo dabartinė kadencija.

Pasirengimą vadovauti NATO taip pat yra išsakęs kadenciją baigiantis Nyderlandų premjeras Markas Rutte. Diplomatai laiko jį aiškiu lyderiu, paramą reiškiant sunkiasvoriams, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją.

K. Karinis pažymėjo, kad apie M. Ruttę gali atsiliepti „tik gerai“. Tačiau Latvijos užsienio reikalų ministras nurodė, kad NATO turėtų dairytis naujo vadovo ne tik nedidelėje pagrindinių šalių grupėje ir atkreipti dėmesį į naujesnes nares, kurios yra arčiau Rusijos grėsmės rytuose.

Tarp galimų kandidatų užimti NATO generalinio sekretoriaus postą taip pat minima Latvijos kaimynės Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

„Svarbu tai, kad šiame procese potencialių kandidatų žvalgytumėmės visame Aljanse“, – tvirtino K. Karinis.

„Tai nebėra mažas aljansas, kariaujantis Šaltąjį karą. Dabar tai labai platus aljansas – 31 valstybė, greitai 32 – kuris aprėpia praktiškai visą žemyną“, – kalbėjo politikas.

Latvijos diplomatijos vadovas tikino, kad būtų pasiųstas „geras ženklas“, jei naujas NATO vadovas būtų kilęs iš šalies, kuri yra pasiekusi Aljanso nustatytą tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak jo, tokiu atveju niekas negalėtų sakyti: „Palaukite – jūsų šalis to nedaro.“

Latvijos karinės išlaidos šiemet pasiekė 2,25 proc. BVP, o 2025 m. turėtų pasiekti 2,5 proc.

M. Rutte per 13 metų valdžioje nesugebėjo užtikrinti, kad Nyderlandai peržengtų 2 proc. ribą. Tačiau jo vyriausybė yra pažadėjusi, kad šalis šį tikslą pasieks kitąmet.

Paklaustas, ką Latvijai, Lietuvai ir Estijai reikštų Baltijos šalių kandidato išrinkimas į aukščiausią Aljanso postą, E. Rinkevičius sakė, kad Baltijos šalių darbas ir investicijos į gynybos stiprinimą yra geras pagrindas Baltijos šalių atstovui pirmą kartą Aljanso istorijoje tapti NATO generaliniu sekretoriumi.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą, NATO rytinio flango stiprėjimas, dabartiniai įvykiai regione, susiję su sąjungininkų pajėgų stiprinimu, ir tai, kad Baltijos šalys ir Lenkija gynybai išleidžia gerokai daugiau nei 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), mano nuomone, yra svarūs argumentai, kad Baltijos šalių atstovas taptų NATO generaliniu sekretoriumi“, –  teigė E. Rinkevičius.

Prezidentas pažymėjo, kad jau ne kartą buvo diskutuojama, kas pakeistų dabartinį NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Tokios diskusijos suintensyvėjo anksčiau šiemet, kai NATO šalys nusprendė pratęsti J. Stoltenbergo kadenciją iki kitų metų spalio.

„Diskusijos dar tik prasideda ir užtruks ilgai. Manau, kad visi kandidatai yra verti dėmesio. Taip pat planuoju aptarti konkrečius klausimus su K. Kariniu. Manau, kad sveika konkurencija yra varomoji jėga ne tik įmonėse, bet ir vyriausybėse, tarptautinėse organizacijose“, – sakė E. Rinkevičius.

Anksčiau premjerė Evika Silina (Evika Silinia) informavo, kad Latvija pradėjo neoficialias konsultacijas dėl galimo savo kandidato į NATO generalinio sekretoriaus postą.

E. Silina aiškino, kad NATO vadovo atrankos procedūros nėra griežtai reglamentuotos. Neoficialios derybos prasidėjo NATO ambasadorių lygmeniu. Latvija informavo kolegas, kad turi kandidatą vadovauti organizacijai, ir tai yra pagrindas pradėti neoficialias derybas.

Manau, kad sveika konkurencija yra varomoji jėga ne tik įmonėse, bet ir vyriausybėse, tarptautinėse organizacijose.

E. Silina pabrėžė, kad anksčiau Latvija niekada nekėlė kandidato į NATO generalinius sekretorius, todėl šaliai tai visiškai nauja patirtis. „Ieškosime paramos ir žiūrėsime – jei turėsime galimybę ir aiškumą dėl proceso, priimsime oficialius sprendimus dėl kandidatūros“, – pridūrė E. Silina.

Premjerės teigimu, Latvija galėtų oficialiai pasiūlyti kandidatą į NATO generalinio sekretoriaus postą, nes „turime stiprų kandidatą“. Be to, jos nuomone, tai galėtų būti geras geopolitinis signalas, nes nė viena iš naujųjų NATO šalių dar nėra vadovavusi Aljansui. E. Silinos vertinimu, K. Karinis turi geros vadovavimo vyriausybei patirties, patirties Europos Parlamente ir žinių apie tarptautinius procesus.

Latvijos premjerė pridūrė, kad Baltijos šalims būtų naudinga, jei NATO vadovas būtų iš šio regiono.

Kiek anksčiau pranešta, kad pats K. Karinis svarstytų galimybę kelti savo kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius.

„Jeigu Latvija nuspręstų kelti generalinio sekretoriaus kandidatūrą, dr. Krišjanis Karinis yra pasirengęs prisijungti prie konkurso“, – sakoma pareiškime, kuriuo sekmadienį pasidalijo jo atstovas spaudai.

58 metų K. Karinis rugpjūtį atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų, nes jo partija siekė suformuoti naują vyriausybę.

Pareiškime teigiama, kad jis „turi vadovavimo patirties kaip ministras pirmininkas, aiškiai supranta Rusijos keliamą grėsmę, laikosi tvirtos pozicijos dėl Ukrainos ir yra įrodęs, kad yra tarptautinio konsensuso kūrėjas“.

Darbą baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) irgi jau yra išreiškę susidomėjimą aukščiausiu NATO postu. Po ketvirtojo pratęsimo J. Stoltenbergo kadencija baigiasi kitų metų spalį ir jis aiškiai pareiškė, kad tada tikrai pasitrauks.

Tai sekmadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasi Latvijos URM vadovo atstovu spaudai, rašo „Ukrinform“.

„Jei Latvija nuspręs pretenduoti į NATO generalinio sekretoriaus postą, daktaras K. Karinis yra pasirengęs dalyvauti konkurse“, – rašoma pranešime.

Jame pažymima, kad K. Karinis ketina prisidėti prie Aljanso plėtros, remdamasis savo patirtimi Latvijos ministro pirmininko poste, taip pat „aiškiu Rusijos keliamos grėsmės supratimu, tvirta pozicija dėl Ukrainos ir patirtimi kuriant tarptautinį konsensusą“.

K. Karinis ėjo Latvijos premjero pareigas ėjo nuo 2019 metų iki šių metų rugpjūčio.

Kaip jau buvo pranešta, anksčiau pasirengimą vadovauti NATO išsakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte ir Estijos premjerė Kaja Kallas.

Liepos mėnesį sąjungininkai iš Aljanso nusprendė dar metams – iki 2024 metų spalio 1 d. – pratęsti J. Stoltenbergo įgaliojimus NATO generalinio sekretoriaus poste.

Į šias pareigas buvo pasiūlytos  kelios kandidatūros, tačiau sąjungininkams nepavyko susitarti dėl vieno iš kandidatų paskyrimo.

„Tai yra labai aiškūs terminai, kurie tiek prezidentui suteikia tam tikras galias, bet ir perkelia atsakomybę partijoms laimėjusioms arba esančioms būsimame parlamente formuojant vyriausybę“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lietuvos ministras Gabrielius Landsbergis.

„Visiškai pasikliaujame tikrai labai demokratiška Lenkijos sistema, kuri ir per rinkimus atrodė, kad atlaiko bet kokius išbandymus ir, aišku, kad atlaikys ir Vyriausybės formavimo laikotarpiu be didelių keblumų“, – pridūrė jis.

Latvijos vyriausybės užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis teigė pritariantis šiai nuomonei ir pridūrė, kad nemano, jog Lenkijoje „bus koks nors politinis nestabilumas“.

„Gal užtruks ilgiau, o gal ir trumpiau suformuoti vyriausybę Lenkijoje, bet nemanau, kad bus koks nors politinis nestabilumas“, – sakė jis.

Buvęs Latvijos premjeras pridūrė ir pats užtrukęs, kai reikėjo formuoti vyriausybes, tačiau teigė, jog tai šalyje nesukėlė jokio nestabilumo.

„Tai tiesiog yra demokratinis procesas ir tikėkimės, kad mūsų kolegos Lenkijoje suformuos vyriausybę anksčiau, o ne vėliau, bet nemanau, kad čia bus kokių sunkumų ar politinio nestabilumo“, – teigė jis.

I. Gelūno/ BNS nuotr. 

Taip ministrai kalbėjo balsavusių rinkėjų apklausoms rodant, jog daugiausiai balsų per sekmadienį vykusius Lenkijos parlamento rinkimus surinko valdančioji „Teisė ir teisingumas“, tačiau daugumą parlamente turės liberalų ir kairiųjų opozicija.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pirmadienį pareiškė, kad jo partija bandys formuoti vyriausybę, jei to paprašys prezidentas.

Ministrai teigė, kad bendradarbiavimas su Lenkija toliau vyks nepriklausomai nuo to, kas ateitų į valdžią.

„Mūsų strateginė partnerystė jau yra pergyvenusi ne vienerius rinkimus tiek Lenkijoje, tiek ir Lietuvoje, ir partnerystė tęsiasi dešimtmečiais“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak jo, ši partnerystė kyla tiek iš bendro požiūrio į istoriją, tiek į dabarties geopolitinius iššūkius. G. Landsbergis vylėsi, kad nors „priešrinkiminės nuotaikos laivą Lenkijos šiek tiek svyravo“, bet ji grįš prie ligšiolinio kurso, kuriam pritaria ir Lietuva.

Pasak K. Karinio, Latvijos ir Lenkijos santykiai yra labai svarbūs bei teigė, kad „nepriklausomai nuo to, kokia vyriausybė bus suformuota, mūsų santykiai su Lenkija nepasikeis“.

Jis pridūrė, kad lygiai taip pat nesikeis ir Lenkijos požiūris į Latviją ar į Rusiją bei jos užpultą Ukrainą.

Lenkijos santykiai su Ukraina rinkiminės kampanijos laikotarpiu pašlijo besitęsiant įtampai dėl ukrainietiškų grūdų embargo bei aukščiausiems Lenkijos politikams prakalbus apie paramos nuo Rusijos agresijos besiginančiai kaimynei mažinimą.

Rugpjūčio viduryje K. Karinis paskelbė, kad dėl nesutarimų valdančiojoje koalicijoje atsistatydina iš premjero pareigų.

E. Silina yra K. Karinio centristinės partijos „Naujoji vienybė“, kuri laimėjo 2022-ųjų pabaigoje vykusius visuotinius rinkimus, tačiau jai pavyko sudaryti tik koalicinę vyriausybę, turinčią 53 iš 100 vietų parlamente, narė.

K. Karinis ir iš pareigų besitraukiantys ministrai liks savo postuose, kol parlamentas patvirtins naująjį ministrų kabinetą.

„[Koalicijos] derybos greičiausiai bus trumpos“, – spaudos konferencijoje teigė E. Silina.

48-erių E. Silina, įgijusi teisininkės išsilavinimą, į parlamentą buvo išrinkta praėjusių metų spalį.

„Naujoji vienybė“ Saeimoje turi 26 vietas, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 16, o „Pažangieji“ – 10, taigi vadinamasis galimos naujos vyriausybės branduolys iš viso turėtų 52 vietas, arba minimalią daugumą.

Buvusios koalicijos narės „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ turi atitinkamai 15 ir 13 vietų parlamente.

Opozicinė partija „Už stabilumą!“ turi 10 mandatų, o „Pirmiausia – Latvija“ – aštuonis. Taip pat yra du nepriklausomi parlamento nariai.

Nuo 2019-ųjų Latvijos premjeru dirbęs K. Karinis neseniai pabandė išplėsti koaliciją, tačiau sulaukė griežtos kritikos iš valdančiojo bloko.

„Laiku priėmėme sprendimus sustiprinti mūsų sienos priežiūrą. Vidaus reikalų ministras, gynybos ministras ir prezidentas kasdien stebi įvykius“, – teigė K. Karinis.

Trečiadienį vykusiame susitikime Latvijos prezidentas ir premjeras aptarė naujausius įvykius, įskaitant padėtį šalies pasienyje su Baltarusija.

Anot E. Rinkevičiaus, jis ir K. Karinis aptarė priemones, kurių ėmėsi vyriausybė, Latvijos sienos apsaugos tarnyba ir šalies pajėgos.

Prezidentas pareiškė, kad jam labai svarbi sienų apsauga.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba naujienų agentūrai LETA pranešė, kad antradienį Latvijos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirsti neleista 143 asmenims.

Nelegalių migrantų skaičius per dieną yra vienas didžiausių pastaruoju metu, o tai rodo didėjančią įtampą pasienyje.

Prieš dvejus metus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Lenkiją, Latviją ir Lietuvą per Baltarusijos sieną pradėjo plūsti daugybė migrantų, siekiančių patekti į Europos Sąjungą.

Šalies valdžios institucijos mano, kad Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymai išstumti migrantus per Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sienas yra hibridinio karo, nukreipto prieš šias šalis, metodas.

Kaip pranešama, šiemet Latvijos sienos neleista kirsti iš viso 6 134 asmenims, o 292 asmenims leista atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

Praėjusiais metais nuo bandymo nelegaliai kirsti sieną buvo sustabdyti 5 286 asmenys. 217 asmenų į Latviją buvo įleisti dėl humanitarinių priežasčių.

Ministrų kabinetas toliau turi vykdyti savo pareigas, kol parlamentas patvirtins naująją vyriausybę.

Šios vyriausybės darbas buvo trečias trumpiausias Latvijos istorijoje, o K. Karinis dirbo kone ilgiausiai iš visų premjerų.

Ši antroji K. Karinio vadovaujama vyriausybė valdžioje prabuvo 246 dienas – nuo praėjusių metų gruodžio vidurio iki šio ketvirtadienio. K. Karinis premjero pareigas ėjo 1 668 dienas.

Vyriausybės koaliciją sudarė jo centro dešinioji partija „Naujoji vienybė“, centristinis „Jungtinis sąrašas“ ir konservatyvusis „Nacionalinis susivienijimas“. Kai buvo formuojama koalicija, K. Karinis į ją pasiūlė įtraukti „Pažangiųjų“ partiją, tačiau kiti partneriai šią mintį atmetė.

Premjeras ne kartą buvo pabrėžęs, kad „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ trukdė vyriausybei priimti sprendimus, o šios partijos ne kartą yra sakiusios, kad ši koalicija yra geriausia įmanoma.

Gegužę įvykę Latvijos prezidento rinkimai buvo vyriausybės koalicijos lūžio taškas. Koalicijos partneriai nesugebėjo susitarti dėl bendro kandidato, o „Nacionalinio susivienijimo“ iškeltas tuometinis prezidentas Egilas Levitas dėl paramos stokos atšaukė savo kandidatūrą ir nebesiekė antros kadencijos.

Nuo 2019-ųjų Latvijos premjeru dirbantis K. Karinis neseniai pabandė išplėsti koaliciją, tačiau sulaukė griežtos kritikos iš valdančiojo bloko.

Praėjusią savaitę premjeras pradėjo konsultacijas dėl naujos koalicijos ir vyriausybės sudarymo. Penktadienį įvyko derybos su centro kairiaisiais „Pažangiaisiais“ ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios kartu su K. Karinio „Naująja vienybe“ galėtų sudaryti naujosios koalicijos branduolį.

Dabartiniai koalicijos partneriai „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ praėjusią savaitę atsisakė dalyvauti derybose.

Anksčiau K. Karinis pasiūlė rotuoti keletą ministrų postų, kad vyriausybė taptų dinamiškesnė, tačiau „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ atmetė šį pasiūlymą, todėl premjeras paskelbė apie naujos vyriausybės formavimą.

Atsistatydindamas K. Karinis nurodė, kad daugiau nepretenduos į ministro pirmininko pareigas, o ketvirtadienį „Naujoji vienybė“ priėmė galutinį sprendimą dėl socialinės apsaugos ministrės Evikos Silinos (Evikos Silinios) kandidatūros į premjerės postą.

E. Rinkevičius ketvirtadienį sakė, kad kitą savaitę pakvies visas parlamentines partijas į konsultacijas.

Jis padėkojo K. Kariniui už darbą ir sakė: „Jo vadovaujamos vyriausybės turėjo įveikti pandemiją, kovoti su pinigų plovimu Latvijos bankuose, kovoti su hibridiniu puolimu prie rytinės Latvijos sienos ir remti Ukrainą kovoje su Rusijos agresija.“

E. Rinkevičius sako neatmetąs galimybės, kad politinių konsultacijų metu gali iškilti ir kitų kandidatų į premjerus pavardės.

E. Silina į Saeimą buvo išrinkta pagal „Naujosios vienybės“ sąrašą. Vidžemės rinkimų apygardoje ji iškovojo trečią geriausią rezultatą tarp „Naujosios vienybės“ kandidatų.

Ji gimė 1975 metais ir studijavo Latvijos universitete, kur įgijo teisės bakalauro laipsnį ir teisininkės kvalifikaciją, ir Rygos aukštojoje teisės mokykloje, kur įgijo socialinių mokslų, teisės ir tarptautinės teisės bei Europos teisės magistro laipsnį.

2011-ųjų lapkritį ji tapo Latvijos vidaus reikalų ministro padėjėja teisės klausimais, o 2013-aisiais – Vidaus reikalų ministerijos parlamentine sekretore.

2019 metais ji pasitraukė iš Vidaus reikalų ministerijos parlamentinės sekretorės pareigų ir tapo ministro pirmininko Krišjanio Karinio parlamentine sekretore.

Nuo 2022-ųjų gruodžio ji eina socialinės apsaugos ministrės pareigas. Ji taip pat yra „Naujosios vienybės“ valdybos narė.

Latvijoje ministrą pirmininką skiria šalies prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija ir konsultuodamasis su politikais.

Spaudos konferencijoje K. Karinis sakė, kad jei prezidentas paskirs E. Siliną ministre pirmininke, ji sugebės suformuoti stiprią ir dinamišką vyriausybę.

Premjeras K. Karinis pirmadienį paskelbė, kad atsistatydins iš pareigų ir nebesieks toliau dirbti šiame poste. Ketvirtadienį K. Karinis įteiks atsistatydinimo pareiškimą prezidentui Edgarui Rinkevičiui.

Savo sprendimo priežastimi K. Karinis nurodė dinamikos stoką dabartinėje vyriausybėje.

„Naujoji vienybė“ Saeimoje turi 26 vietas, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 16, o „Pažangieji“ – 10, taigi, vadinamasis galimos naujos vyriausybės branduolys iš viso turės 52 vietas, arba minimalią daugumą.

Buvusios koalicijos narės „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ turi atitinkamai 15 ir 13 vietų parlamente.

Opozicinė partija „Už stabilumą!“   turi 10 mandatų, o „Pirmiausia – Latvija“ – aštuonis. Taip pat yra du nepriklausomi parlamento nariai.