Labiau rūpėjo asmenukės

Į K.Donelaičio skvere vykusį išvažiuojamąjį Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdį susirinko būrelis miestiečių, dažnai sutinkamų įvairaus pobūdžio piketuose.

Tačiau dalis aktyvistų, kiek pasisklaidę skvernais, dingo savais reikalais.

Kita dalis, prisifotografavę asmenukių prie skvero medžių, taip pat išsilakstė prasidėjus pūgai.

"Kad niekas ten ir nepuolė. Ramiai viskas vyko. Pasifotografavo jie ir iki galo net nebuvo", – apie pagarsėjusią medžių saugotojų grupelę atsiliepė Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Improvizacijos: besibaiminantieji dėl medžių norėjo atkreipti dėmesį jų apkabinimo akcija. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Metų laikų idėja

Želdinių ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijai architektas Algirdas Žebrauskas pristatė skvero atgaivinimo idėją.

Žinomas telšiškis savame mieste yra įgyvendinęs daug unikalių projektų, kurie dienos šviesą išvydo pačios bendruomenės iniciatyva.

Gerų medžių nekirsime nė vieno.

Šį kartą A.Žebrausko patirties projektuojant viešąsias erdves prašė labdaros ir paramos fondo "Žaliuok, mano mieste" nariai, kurie seniai puoselėja K.Donelaičio skvero atgaivinimo viltį.

Architektas siūlo šią erdvę miestiečiams atverti keturiais įėjimais, kurie simbolizuotų keturis metų laikus.

Centrinėje dalyje, artėjant nuo Liepų gatvės, norima iškirsti kelis medžius, kad būtų galima vizualiai pašviesinti tamsią erdvę.

"Mes leidome iškirsti keturis blogos būklės ir du nepatenkinamos būklės medžius. Tie medžiai jau yra su puviniais. Nenorėjome sugriauti pačios rekonstrukcijos idėjos, sutiktume su penkių patenkinamos būklės medžių šalinimu. Gerų medžių nekirsime nė vieno", – tikino R.Jievaitienė.

Paradoksas: už K.Donelaičio skvero medžių išsaugojimą pasisakantys klaipėdiečiai šįsyk mandagiai išklausė projektuotojų argumentus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žydėtų magnolijos

A.Žebrauskas tikino, kad šviesos ir spalvų šioje erdvėje įneštų žydintys želdiniai.

"Pavasarį galėtų simbolizuoti magnolijos, kurios yra Mažosios Lietuvos simbolis. Vienu metu pavasarį sužydėtų 12 magnolijų. Vasarą jų lapija kurtų kitą įspūdį. Vasarą sužydėtų ir pačios liepos, kurios čia auga. Rudenį medžių spalvos vėl kurtų kitą nuotaiką", – pasakojo A.Žebrauskas.

Architekto idėja – skverą pritaikyti lankymui, ramiam buvimui.

"Šalia yra universitetas, skvere, kur atsirastų terasa, amfiteatras, skirtas pasisėdėti, galėtų vykti paskaitos, susitikimai, gal net diplominių darbų pristatymai", – vizijomis dalijosi A.Žebrauskas.

Šalia yra universitetas, skvere, kur atsirastų terasa, amfiteatras, skirtas pasisėdėti, galėtų vykti paskaitos, susitikimai, gal net diplominių darbų pristatymai.

Kavinei medžiai netrukdys

R.Jievaitienė tikino, kad terasos perimetrą siūlytų siaurinti.

"Norime išsaugoti medžius. Projektuotojai turės galvoti iš naujo. Bet ten numatyta dar viena terasą primenanti pasisėdėjimo vieta. Bus puiki vieta knygoms skaityti. Čia planuojamai kavinei medžiai netrukdo, auga vienas nepatenkinamos būklės medis. Neprieštaravome, kad jis būtų šalinamas. Mes nesugadinome siūlomų idėjų", – patikino R.Jievaitienė.

Ji pripažino, kad prieštaromis nebus pasiektas skvero atgaivinimo tikslas.

"Jei nieko nedarysime, parkas ir liks toks, koks yra – negyvas. Jis yra tranzitinis, niekas neprisėda, niekas jame nenori pabūti", – kalbėjo R.Jievaitienė.

Anot A.Žebrausko, šis skveras jau seniai nebeatitinka urbanistinėms erdvėms keliamų reikalavimų. Šio skvero moderniu tikrai niekas negalėtų pavadinti.

"Buvo išklausytos idėjos. Jas įvertino ir specialistai. Jie pateiks savo ataskaitas. O po to ir žiūrėsime, ką galima koreguoti. Ieškosime kompromiso", – pripažino architektas.

Kompromisai: architekto A.Žebrausko idėjų Aplinkosaugos skyriaus vedėja R.Jievaitienė nenorėjo sugriauti ir sutiktų kirsti prastos būklės medžius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kamerinių vakarų vieta

A.Žebrauskas rekonstrukcijos projektu norėtų pasakoti K.Donelaičio istoriją.

"Reikėtų pastiprinti perimetrinį želdyną. Gal komisija leis šalinti pasvirusias liepas? Jos išsivartaliojusios ne dėl vėjo, nors vietiniai ir norėtų tuo tikėti. Tokie pasvirę medžiai želdynui tikrai nėra gerai. Tokiu būdu atsirastų galimybė įrengti žydintį aikštės centrą", – mintimis dalijosi A.Žebrauskas.

Jei nieko nedarysime, parkas ir liks toks, koks yra – negyvas. Jis yra tranzitinis, niekas neprisėda, niekas jame nenori pabūti.

Rekonstruojant aikštę būtų keičiama jos danga. Atsirastų smilginių augalų, kurie simbolizuotų pajūrio augmeniją.

"Labiausiai visiems kliuvo nedidelė kavinukė. Pasaulyje kavinės kuriasi įvairiausiose vietose, tampa jaunimo traukos centru. Kodėl ten negalėtų vykti kameriniai vakarai? Kas nors kavos ar arbatos gertų. Mūsų tikslas šią erdvę padaryti gyvą", – kalbėjo architektas.

Jis tikino, kad kavinės operatorius galėtų būti atsakingas ir už viešų renginių moderavimą.

"Ši vieta galėtų būti įtraukta į Jūros šventės renginių žemėlapį. Joje saviraiškai galėtų erdvę rasti ir miesto jaunimas. Šis tamsus ir negyvas, nors pačiame centre esantis skveras turėtų tarnauti miestiečiams. Dabar patys visuomenės atstovai, kurie dalyvavo susitikime, pripažino, kad čia niekas neauga, nes yra tamsu. O tai turėtų būti šviesi ir jauki erdvė", – kalbėjo A.Žebrauskas.

Šią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras Arvydas Cesiulis subūrė savivaldos atstovus, politikus bei skvero rekonstrukcijos projekto rengėjus aptarti jau ne vienerius metus įstrigusio projekto.

Skvero rekonstrukcijos projektą sumanytojai, labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“ paruošė prieš septynerius metus, minint 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines, tačiau įgyvendinimas nepajudėjo.

Fondo vadovas skulptorius Arūnas Sakalauskas sako, jog fondas projektui parengti išleido 25 tūkstančius eurų ir viliamasi, kad parodytas dėmesys nenueis perniek.

„Po K. Donelaičio gimtadienio sujudo. Buvo susitikimas ir sprendžiama, kodėl projektas nerealizuojamas“, – BNS sakė A. Sakalauskas.

K. Doneličio gimtadienis skvere, kuris įrengtas 1974-iais, minėtas sausio 1-ąją.

Planus rekonstruoti skverą stabdė diskusijos dėl medžių – rekonstrukcijos metu daugiau kaip tris dešimtis jų reikėtų pašalinti. Tačiau idėjos autoriai teigia, kad vietoje jų būtų pasodinti 58 nauji medžiai.

„Dėl tų medžių diskusijos vyksta, bet vyksta todėl, kad niekas iki galo neįsigilina į patį projektą“, – sakė skulptorius.

Skvero projektą parengė architektas Arūnas Žebrauskas, aikštėje suformavęs kamerinę erdvę mažiems koncertams, pasirodymams. Prie K. Donelaičio paminklo numatyta erdvė didesniems renginiams. Aikštėje galėtų vykti ir dalis didžiųjų miesto švenčių renginių, ir rajonui skirti jaukūs pasisėdėjimai.

Pirmasis paminklas K. Donelaičiui anuomet, prieš kone 50 metų, skvere buvo pastatytas būtent uostamiestyje.

K. Donelaitis buvo evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas.

Sodino prieš 130 m.

Klaipėdiečiams buvo kilę klausimų dėl kai kurių medžių, ypač nerimą kėlė 30–40 laipsnių kampu pasvirusios liepos. Gyventojams atrodė, kad jos gali kelti grėsmę.

Iš viso ištirta 60 mažalapių liepų, du paprastieji klevai ir vienas paprastasis kaštonas. Daugumos liepų amžius – 120–130 m., o klevai ir kaštonas gerokai jaunesni – apie 40–50 m.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto specialistai medžių būklę vertino pagal akustinio tomografinio tyrimo rezultatus.

Specialistų manymu, K. Donelaičio skvere augančių liepų lajos formuotos gana protingai, nepjaustant viršūnių, bet pakeliant lajas aukštyn, tokiu būdu jos gauna daugiau šviesos, mažiau džiūsta apatinės medžių šakos.

Gadina vaizdą

Tačiau kai kurie dalykai nemaloniai nustebino specialistus – ant nemažos dalies skvere augančių liepų kamienų, šaknų ar net šakų gausiai ar pavieniui išsivystę gumbai, augliai.

Atlikus visus medžių būklės tyrimus, nustatyta, kad iš 63 K.Donelaičio skvere augančių medžių beveik pusė yra geros būklės. Trisdešimt liepų, specialistų akimis, turėtų sėkmingai augti ir toliau.

26 liepos yra patenkinamos, du medžiai – nepatenkinamos būklės, o penki medžiai – blogos.

Pastaruosius specialistai rekomenduoja nedelsiant šalinti, nes jie kelia grėsmę skvero lankytojams ir gadina bendrą vaizdą.

Du nepatenkinamos būklės medžius, kadangi jie ypatingos grėsmės nei praeiviams, nei transportui nekelia, rekomenduojama gydyti – dezinfekuoti ir po to išvalyti ertmes, praretinti lają ir palikti augti. Jei išryškėtų lajos defoliacija ar viršūnių džiūvimas, liepas patartina šalinti.

Parems virtuoles

Viena liepa iki dviejų metrų aukščio yra nepakitusi ir daugmaž sveika, tačiau medis yra pasviręs apie 40 laipsnių kampu ir bet kuriuo metu nuo savo svorio gali išvirsti.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Siūlome paremti stilizuota medine ar kitokia atrama ir taip pratęsti jos gyvavimą bei apsaugoti skvero lankytojus, o iki tol pastatyti įspėjamąją lentelę apie gresiantį pavojų“, – rašoma skvero medžių tyrimų ataskaitoje.

Tyrinėdami medžius, specialistai aptiko ir ankstesnių bandymų gelbėti liepas pėdsakų. Pavyzdžiui, vienas medžių stovi su užbetonuota dreve, tačiau paaiškėjo, jog iki dviejų metrų aukščio esanti mediena yra paveikta puvinio.

Kita liepa pasirodė jau beveik mirštanti – ne tik menksta medžio viršūnė, bet kelminėje dalyje yra susidariusi drevė.

Dėl šios pėsčiųjų perėjos buvo kilę daug aistrų. Vairuotojai šioje vietoje neretai nepraleisdavo pėsčiųjų. Jų teigimu, ši pėsčiųjų perėja buvo prastai matoma.

Kai kurie automobilių savininkai tvirtino, jog ženklus, žyminčius pėsčiųjų perėją, jie pastebėdavo paskutinę minutę ir nebespėdavo sustoti, kad praleistų gatvę kertančiuosius.

Kelią pereiti norėję žmonės pasakojo, kad šioje vietoje tekdavo pastovėti.

Ši pėsčiųjų perėja buvo pakliuvusi ir į uostamiesčio politikų akiratį. Tarybos narė Nina Puteikienė net sukūrė du eilėraščius Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriui Liudvikui Dūdai, kad atkreiptų jo dėmesį į šią problemą. Savo kūryba politikė dalijosi tarybos posėdžių metu.

L.Dūda šaltuoju metų laiku aiškino, kad pėsčiųjų perėja bus pažymėta pavasarį, kai tai atlikti leis orai. Vadovas taip pat atkreipė dėmesį, jog „zebras“ šioje vietoje ilgai nesilaikys, nes ant akmeninio grindinio dažai greitai nusitrina.

Nepaisant to, praėjusią savaitę šioje Liepų gatvės dalyje pėsčiųjų perėja buvo pažymėta.

„Žiūrėsime, kiek laikys dažai. Nuo akmeninio grindinio jie greitai nusitrina. Trumpiau baltos linijos išsilaiko ir Tiltų gatvėje, kur grindinys taip pat yra akmeninis“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Nachčiunova.