Vyriausybė sulaukė daug kritikos dėl atsako į niokojančius gaisrus. Itin griežtai buvo kritikuojamas ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas), krizės įkarštyje atostogavęs Havajuose. Vasarį valdžia paskelbė, kad bus ištirtos stichinės nelaimės aplinkybės.

Karališkoji komisija, kuriai pavesta rasti būdų pagerinti Australijos atsaką į gaivalines nelaimes, apklausė vieną vyriausybei dirbantį aukšto rango mokslininką, teigusį, kad šis įvykis nebuvo „vienkartinis“.

Meteorologijos biuro klimato stebėjimo vadovas Karlas Braganza pareiškė, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių kilo pavojingi gaisrai, buvo užsitęsusi sausra.

Tačiau K. Braganza pabrėžė, jog vėliausi krūmynų gaisrai buvo dalis šį šimtmetį atsiradusios pagrindinės klimato tendencijos ir „metė tikrą iššūkį iki šio laikotarpio susiformavusiam mūsų supratimui, kaip atrodo gaisrams kilti palankūs orai“.

„Tai, ką čia turime, nėra vienkartinis įvykis, – tvirtino jis. – Panašu, kad šių įvykių dažnėja, atsižvelgiant į istorinius duomenis.“

„Šių didelių gaisrų, apžvelgiant XIX ir XX amžius, nepasitaikydavo taip dažnai kaip šį šimtmetį“, – sakė K. Braganza.

Pasak mokslininkų, Australijos vasaros dėl visuotinės klimato kaitos ilgėja ir tampa vis pavojingesnės, o dėl trumpesnių žiemų tampa sunkiau atlikti krūmynų gaisrų prevencijos darbus.

Per gaisrus, siautėjusius nuo praėjusių metų pabaigos iki 2020-ųjų pradžios, žuvo daugiau kaip 30 žmonių, buvo sunaikinta tūkstančiai namų, o vietos bendruomenės buvo nusiaubtos. Kai kurie nukentėjusieji tebegyvena palapinėse, nors pietiniame pusrutulyje artėja žiema.

Apskaičiuota, kad per visų laikų vieną baisiausių krūmynų gaisrų sezonų Australijoje nugaišo apie 1 mlrd. gyvūnų, o užsiliepsnoję buvo daugiau nei 20 proc. visų šalies miškų.

Australijoje buvo atlikta daugybė tyrimų dėl gaisrų priežasčių ir žingsnių, galinčių užkirsti kelią tokioms nelaimėms. Tačiau daugelis priemonių, kurias nuo praėjusio amžiaus 4-o dešimtmečio rekomendavo tyrėjai, vis dar nėra įgyvendintos.

Naujausios analizės išvadas būtina pateikti iki rugpjūčio 31 dienos – iki naujo krūmynų gaisrų sezono.

Dėl gaisrų nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020-ųjų vasario į atmosferą pateko 830 mln. tonų CO₂, sakoma šią savaitę paskelbtoje Pramonės ir ekonomikos ministerijos ataskaitoje.

Per pragaištingus krūmynų gaisrus Australijoje pelenais virto 12,5 mln. hektarų plotas, žuvo mažiausiai 33 žmonės.

Karališkoji komisija – nacionalinė tyrimų komisija – vertins galimybes greičiau reaguoti į milžinišką gaisrų mastą, ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas Scottas Morrisonas. Opozicinė Leiboristų partija apkaltino premjerą siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrų problemų, užuot „iš tikro kovojant su klimato kaita ir suvaldant emisijas“.

Pasak S. Morrisono, komisija savo tyrimo rezultatus pristatys iki rugpjūčio pabaigos, kad rekomendacijas būtų galima įgyvendinti prieš kito gaisrų sezono pradžią. Be kita ko, komisija vertins galimus naujus vyriausybės įgaliojimus anksčiau skelbti ekstremalią padėtį. Vyriausybės vadovo įsitikinimu, tai leistų greičiau reaguoti į krūmynų gaisrus.

S. Morrisonas yra aistringas australų anglies pramonės, kuri itin kenkia klimatui, gynėjas. Jis buvo smarkiai kritikuojamos dėl savo reakcijos į gaisrus. Tik po kurio laiko premjeras pripažino, kad yra ryšys tarp pragaištingų liepsnų ir klimato šilimo. Tačiau jis patvirtino savo pasipriešinimą klimatui palankesnei ekonominei politikai ir paskelbė, kad toliau rems tradicinę anglies pramonę.

Krūmynų gaisrai Australijoje praėjusį rudenį po mėnesius trukusios sausros ir dėl rekordinių temperatūrų prasidėjo ypač anksti ir buvo itin pražūtingi. Liepsnos šalies rytuose ir pietuose prarijo daugiau kaip 10 mln. hektarų žemės ir daugiau kaip 2 500 pastatų. Žuvo 33 žmonės ir, manoma, per milijardą gyvūnų.

Nuo rugsėjo krūmynų gaisrai išdegino daugiau nei 12 mln. hektarų žemės.

Apklausos rezultatai parodė, kad gaisrai tiesiogiai paveikė 14 proc. respondentų – tai reiškia, kad maždaug septintadalio australų nuosavybė buvo prarasta, apgadinta arba jai grėsė pavojus. 14 proc. apima ir tuos gyventojus, kurie buvo paraginti evakuotis.

Maždaug 64 proc. gyventojų krūmynų gaisrai paveikė netiesiogiai: jie prisikvėpavo dūmų, buvo priversti keisti kelionių planus, dėl situacijos šalyje jautė stiprų nerimą, jų artimieji prarado nuosavybę arba ši buvo smarkiai apgadinta. Apskaičiuota, kad tokią netiesioginę žalą patyrė daugiau nei 18 mln. asmenų.

Apklausai vadovavęs tyrėjas profesorius Nicholas Biddle'as teigė, kad „dauguma iš mūsų pasekmes jaus dar daugelį metų“.

Australijos nacionalinio universiteto apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad dėl federalinės vyriausybės reakcijos į krūmynų gaisrus smuko premjero Scotto Morrisono reitingai. Pasitikėjimo premjeru lygis krito nuo 5,25 iš 10 balų birželį iki 3,92 balų sausį.

Pusė apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad aplinka yra svarbiausias arba antras pagal svarbą klausimas Australijos gyventojams.

Apklausa buvo vykdoma dvi savaites nuo sausio 20 d., joje dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. asmenų.

„Visi gaisrai Naujojo Pietų Velso valstijoje dabar yra suvaldyti. Tai labai geros žinios“, – sakė kaimo vietovių priešgaisrinės tarnybos atstovas.

Liūtys padėjo užgesinti liepsnas, kurios nuo rugsėjo liepsnojo išilgai rytinės pakrantės.

Gaisrai išdegino didesnį nei 10 mln. hektarų plotą Australijos rytuose ir pietuose, pražudydami mažiausiai 33 žmones ir maždaug milijardą gyvūnų. Liepsnos suniokojo per 2,5 tūkst. namų.

Gaisrus sustiprino užsitęsusi sausra ir klimato kaita. Po alinamos sausros Australijoje prasidėjo stipriausios per 30 metų liūtys, kurios ir padėjo užgesinti didžiausius ir suvaldyti dar tebeliepsnojančius gaisrus.

„Po tikrai pražūtingo gaisrų sezono tiek ugniagesiams ir gyventojams, kurie taip stipriai kentėjo šį sezoną, Naujojo Pietų Velso valstijoje jau suvaldyti visi gaisrai“, – nurodė tarnyba.

Australijos sostinės teritorijoje aplink Kanberą ugniagesiai vis dar bando suvaldyti vieną gaisrą, bet teigiama, kad jis nekelia grėsmės.

Pastaruoju metu pliaupusios liūtys atnešė palengvėjimą didelių krūmynų gaisrų ir sausros nualintoms teritorijoms, bet taip pat sukėlė sumaištį ir padarė žalos rytų pakrantės miestams.

Ketvirtadienį į pietus nuo Sidnėjaus esanti Nepino užtvanka visiškai prisipildė ir nuleidinėjo vandens perteklių.

Dvi kitos užtvankos Naujojo Pietų Velso valstijoje – Taloovs ir Brogo – irgi buvo persipildžiusios. Kitose užtvankose vandens lygis aukščiausią leistiną žymą gali pasiekti artimiausiomis dienomis, naujienų agentūrai AFP sakė valstijos vandentvarkos tarnybos „WaterNSW“ atstovas.

Sidnėjaus apylinkių užtvankos prisipildė labai staigiai – prieš savaitę Nepino užtvankoje buvo tik trečdalis ten telpančio vandens lygio. Vis dėlto daugelis giliau žemyne esančių teritorijų, kenčiančių nuo didelio vandens stygiaus, lietaus gavo daug mažiau.

Ne vieną mėnesį siautusius krūmynų ir miškų gaisrus, pareikalavusius 33 žmonių gyvybių, liūtys faktiškai užbaigė. Ugniagesiai ketvirtadienį paskelbė, kad pavyko lokalizuoti paskutinįjį Naujajame Pietų Velse dar nesuvaldytą gaisrą.

Pastarosiomis dienomis iš potvynių apsemtų teritorijų buvo išgelbėta šimtai žmonių.

Policija pranešė, kad ketvirtadienį Kvynslando valstijos Saulėtosios Pakrantės vienoje ištvinusioje upėje buvo rastas vyro lavonas, bet jo mirties priežastis kol kas neaiški.

Prognozuojama, kad nuo penktadienio į šalį atslinks naujų audrų. Meteorologijos biuras prognozuoja, kad nusilpęs buvęs atogrąžų ciklonas „Uesi“ atneš „niokojančių arba griaunančių vėjų“ ir liūčių į turistų pamėgtą atokią Lordo Hau salą.

Vyresnioji meteorologė Grace Legge (Greis Leg) sakė, kad audrų taip pat laukiama nuo Kvynslando iki Naujojo Pietų Velso, todėl teritorijose, dar neatsigavusiose nuo gaisrų, gali būti padaryta naujos žalos.

„Per bet kokias išsivystančias staigias liūtis ir audras su perkūnija (lietus) krenta į jau (vandens) prisisotinusius baseinus, todėl kyla smarkių audrų su perkūnija ir staigių potvynių pavojus“, – aiškino ji.

Gelbėjimo tarnybos perspėjo gyventojus esant pavojingoms meteorologinėms sąlygoms būti atsargius.

„Dauguma šių gyvūnų dėl gaisrų neteko 30 proc. savo teritorijos, daugelis – dar daugiau“, – teigia Australijos vyriausybės sudaryta ekspertų komisija. Į preliminarų sąrašą įtraukta 13 paukščių, 19 žinduolių, 20 roplių ir 17 varlių rūšių.

Tačiau nė viena rūšis, pasak ekspertų, atrodo, visiškai neišnyko. Grėsmė išmirti kyla tik kelioms gyvūnų rūšims, gyvenančioms tik tam tikruose regionuose: pavyzdžiui, Žydrųjų kalnų scinkams ar Kengūrų salos siaurapėdėms sterbliapelėms. Jų biotopas smarkiai nukentėjęs.

Australijoje kelis mėnesius liepsnojo krūmynai, ypač žemyno pietryčiuose. Kai kuriuos gaisrus užgesinti pavyko padedant smarkiam lietui, tačiau dalis jų vis dar liepsnoja.

Ekspertų vertinimu, per gaisrus žuvo mažiausiai milijardas žinduolių, roplių ir paukščių. Vyriausybė 50 mln. Australijos dolerių (31 mln. eurų) ketina skirti gyvūnijos pasaulio apsaugai. Tikimasi, kad ekspertai padės išsiaiškinti, kokioms rūšims ypač reikalinga pagalba.

Liūtis Naujojo Pietų Velso valstijoje užgesino 20 iš maždaug 60 liepsnojusių miškų gaisrų.

Australijos valdžia džiaugėsi dėl didelio kritulių kiekio, tačiau perspėjo dėl staigių potvynių pavojaus Sidnėjuje ir kitose pakrantės miestuose.

Praėjusią dieną kai kuriose gaisrų paveiktose teritorijose iškrito didžiausias kiekis lietaus per visus pastaruosius metus, pranešė Australijos meteorologijos tarnyba.

Penktadienį didžiausiame Australijos mieste Sidnėjuje užfiksuota drėgniausia diena per pastaruosius 15 mėnesių. Dauguma vietinių gyventojų džiaugėsi lietumi, nepaisydami nepatogumų.

„Buvo nuostabu šįryt prabusti su taip lauktu lietumi“, – tviterio paskyroje rašė miesto merė Clovera Moore.

Sausra didžiąją dalį Naujojo Pietų Velso valstijos kamuoja jau trečius metus. Tokios sąlygos nulėmė šią valstiją ypač nualinusius ir precedento neturinčius krūmynų gaisrus.

Naujojo Pietų Velso gaisrininkai itin džiaugėsi, kad prognozės dėl savaitės trukmės liūčių pagaliau išsipildė.

„Tai toks pastovus, tikras lietus, kurio taip ilgai meldėme“, – teigė valstijos kaimiškų vietovių ugniagesių tarnybos atstovė Angela Burford. Žurnalistams ji sakė, kad „tai ne vienas iš tų pavienių trumpų lietučių, kurių sulaukėme praėjusį mėnesį. Šis lietus iš tiesų padeda ugniagesiams, o vietomis jiems leidžia ir pasidžiaugti užsitarnautu poilsiu“.

Antradienį Australijoje dar neužgesinti dešimtys gaisrų, vienas gaisras Kanberos miesto pakraščiuose šiuo metu yra nevaldomas.

Sakydamas pirmąją šių metų kalbą parlamente, S. Morrisonas pabrėžė gaisrų padarytą žalą ir žmonių nusivylimą.

„Krūmynų gaisrų dūmai, stipriai suspaudę mūsų krūtines, liudijo apie tai, kad šitai yra negerai. Tai 2019–2020 m. juodoji vasara, atskleidusi mūsų tikrąjį nacionalinį charakterį ir ryžtą“, – teigė S. Morrisonas.

„Ugnis dar neužgesinta, daugelyje vietų vis dar susiduriame su pavojumi, bet šiandien esame čia gedėti, pagerbti, svarstyti ir mokytis iš besitęsiančios juodosios vasaros“, – sakė jis.

Anksčiau Australija yra įvardijusi krūmynų gaisrus pagal savaitės dienas arba vietovę, pavyzdžiui, 2009 m. juodasis šeštadienis (2009 Black Saturday), tačiau panašus pavadinimas niekada nebuvo suteiktas visam sezonui.

Krūmynai Australijoje dega kasmet, tačiau šiemet, mokslininkų ir ugniagesių teigimu, gaisrų mastas neturėjo precedento.

Gaisrai visose šešiose valstijose ir dviejose teritorijose prasidėjo anksčiau nei įprasta. Ugnis stipriai pažeidė keturias valstijas, išdegė jau daugiau nei 12 milijonų hektarų žemės.

Žuvo mažiausiai 33 žmonės, sunaikinta 3 tūkst. namų, pražuvo daugiau nei milijardas gyvūnų.

Lietus Viktorijos, Naujojo Pietų Velso ir Kvinslendo valstijose, kuriose būta ypač daug gaisrų, turėtų tęstis visą savaitgalį. Nors lietus, anot ugniagesių, neužgesins visų gaisrų, tačiau padės juos suvaldyti. „Laikome kumščius, kad ateinančiomis dienomis būtų taip pat“, – tviteryje rašė Naujojo Pietų Velso ugniagesių tarnyba.

Nuo rugsėjo Australijoje liepsnoja krūmynų gaisrai, kurie iki šiol pražudė 29 žmones. Ugnis sunaikino per 2 500 pastatų, pelenais virto didžiuliai krūmynų plotai.