Panašu, kad 2021-ieji bus dar vieni dėl pandemijos sužlugę kruizinės laivybos metai.

Nors metų pradžioje atplaukti į Klaipėdą ketino pusė šimto keleivinių lainerių.

Užsitęsęs karantinas, o paskui pradėjusios plisti agresyvesnės koronaviruso atmainos pakeitė keliautojų ir laivybos kompanijų planus.

Šį sezoną į Klaipėdą turėjusių atplaukti keleivinių laivų sąraše liko neatšaukti tik šeši keturių laivų vizitai (kai kurie jų turėjo į Klaipėdą atvykti po kelis kartus).

Tačiau jau dabar aišku, kad, ko gero, sulauksime tik vienintelio laivo „Artania“, kuris turėtų atvykti rugpjūčio 17 d.

„Vienintelė viltis, kurią dar turime, tai rugpjūčio 17-oji. Šią dieną pas mus turėtų atplaukti kruizinis laivas „Artania“. Klaipėda į lainerio kelionių tvarkaraščius įtraukta. Kruizus jie pardavinėja ir tikrai planuoja atvykti su visais vakcinuotais keleiviais ir įgula. Labai tikimės, kad čia plintanti delta atmaina nepakeis šitų planų. Kol kas jie vieninteliai planuoja atvykti, visi kiti, manau, kurie dar neatšaukė savo vizitų į Klaipėdą, juos netrukus atšauks. Labai norėtųsi, kad nors vienas laivas šiemet pravertų jūros vartus“, – vylėsi Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Herbas prabangiame laive

Itin prabangus šešių žvaigždučių kruizinis laivas „Silver Whisper“ pirmą kartą Klaipėdos uoste lankėsi 2013 m. birželio 12 d.

Tuomet Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas šio laivo kapitonui įteikė Klaipėdos miesto herbą – tai yra savotiška pagerbimo tradicija, kai laivas pirmą kartą atplaukia į Klaipėdą. Tikėtina, kad tas herbas dar plaukioja po pasaulio vandenynus kartu su „Silver Whisper“.

Prabangus liukso klasės laivas „Silver Whisper“ Klaipėdoje lankėsi kelis kartus 2013 ir 2015 m.

Misija: laivo „Silver Whisper“ įgulai pirmą kartą atplaukus į Klaipėdos uostą buvo įteiktas simbolinis uostamiesčio herbas. („FleetMoon“ nuotr.)

Tai buvo Klaipėdos kaip kruizinio uosto pripažinimas. Išskirtiniai laivo keleiviai už vieną dieną mokėjo maždaug po 400 JAV dolerių.

Aplankys visus žemynus

Į 140 dienų kruizą kruizinis laivas „Silver Whisper“ išplaukė šių metų sausio 6 d. iš JAV Floridos pusiasalio Fort Loderdeilio uosto.

Praėjusios savaitės viduryje laivas jau buvo Pietų Amerikos žemyne ties Brazilija. Iš čia jis leisis žemyn iki pat Antarktidos, kur planuoja sustoti vasario mėnesį. Po to laivas kirs Dreiko sąsiaurį ir pakils iki Čilės Valparaiso uosto, o iš ten kirs Ramųjį vandenyną.

Istorija: „Silver Whisper“ Klaipėdos kruiziniame terminale 2013 m. birželį. („FleetMoon“ nuotr.)

Po to laivas keliaus į Naująją Zelandiją, Australijos pietinę pakrantę, plauks į Singapūrą ir pagal Indijos pakrantę plauks į Sueco kanalo, stabtelės prie Afrikos krantų, po to aplankys keletą uostų Viduržemio jūroje, pagal Europos krantus tęs kelionę į Šiaurės Europos regioną, lankysis Dubline, Belfaste, po to Norvegijoje (Bergene), Škotijoje ir baigs kelionę Amsterdamo uoste. Iš viso jis sustos 62 uostuose.

Išskirtinis šios kelionės bruožas – tai bus pirmasis kruizas, kuris aplankys visus 7 pasaulio žemynus – Šiaurės Ameriką, Pietų Ameriką, Antarktidą, Australiją, Aziją, Afriką ir Europą.

Aplink pasaulį – daugiau laivų

„Silver Whisper“ yra išskirtinis laivas tuo, kad jame sukuriama itin paslaugi atmosfera laivo klientams. Laivas pritaikytas plaukti 388 keleiviams, o jo įgulą sudaro per 300 žmonių.

Tai, ko gero, pati brangiausia kelionė kruiziniu laivu aplink pasaulį. Pigiausias bilietas vienam žmogui bus 65 tūkst. JAV dolerių, brangiausias – 240 tūkst. JAV dolerių. Kaina priklauso nuo kajutės dydžio ir prabangos.

Prabanga: viename iš prabangaus laivo „Silver Whisper“ restoranų. („FleetMoon“ nuotr.)

Išskirtinis laivo „Silver Whisper“ savininkės „Silversea“ bruožas yra tai, kad jos laivuose viskas yra įskaičiuota į kainą ir už nieką ką nebereikia papildomai mokėti.

Kompanija „Silversea“ jau skelbia, kad ir 2021 m. rengs kruizą aplink pasaulį. Jis truks 150 dienų. Planuojama aplankyti 54 uostus net 35 šalyse.

Kruizus aplink pasaulį rengia ne tik „Silversea“, bet ir kitos didelės pasaulio kruizinio verslo kompanijos. 116 parų kruizą iš Italijos Genujos uosto rengs MSC kompanija su laivu „MSC Magnifica“. „Viking Ocean Cruises“ nuo praėjusių metų gruodžio laivu „Viking Ultimate“  vykdo 245 parų kelionę iš Londono aplink pasaulį. Ši kelionė išskirtinė, nes galima plaukti atskiromis atkarpomis.

Vaizdas: prabangus laivas „Silver Whisper“ Klaipėdos uoste. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Startas – pirmadienį

Kaip teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė, pirmadienį suplanuota lainerio "Msc Opera" viešnagė Klaipėdoje – pirmoji.

Kruizinis laivas, kurio ilgis siekia 250 m, atplukdys 2 200 keleivių. Laineriu uostamiestį pasieks daugiausia Vokietijos, Prancūzijos, Italijos turistai.

Į ekskursijas išvažiuos daugiau nei 1 tūkst. užsieniečių, kurie rinkosi ekskursijas uostamiestyje, Kuršių nerijoje, Palangoje, Ventės rage.

Atplaukusieji taip pat dviračiais vyks į Smiltynę, kelios grupės pasirinko Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Klaipėdos kulinarinio paveldo edukacinę programą.

Laukia išbandymas

Dabar į Klaipėdą atplaukti yra užsiregistravę pusšimtis lainerių. Anot R.Savickienės, kelionės planus dar derina vienas laivas, tad tikimasi, kad šį sezoną uostamiestyje prisišvartuos 51 laineris.

"Viliamės, kad vėl sulauksime rekordinio skaičiaus turistų, nes daugiau nei 31 laivas yra didesnis nei 200 m, o tokie laineriai į Klaipėdą tradiciškai atgabena nuo 1,5 iki 3,5 tūkst. turistų", – prognozavo direktorė.

Tiesa, šį turizmo sezoną bus ir itin "karštų" dienų. Viena tokių – birželio 1-oji. Tądien į Klaipėdą atplauks net trys dideli kruiziniai laivai, kuriais atvyks apie 5 tūkst. turistų.

Šią dieną į ekskursijas juos išveš 70 autobusų, jas ves 70 vokiškai kalbančių gidų.

"Šiandiens Klaipėdai tai yra iššūkis. Tiek kokybiškų autobusų, kurie tiktų kruiziniais laivais atplaukiantiems turistams, surasti yra sudėtinga", – pripažino R.Savickienė.

Apsilankė apie 400 tūkst.

Praėjusiais metais į Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrą užsuko 110 tūkst. turistų, tai yra beveik 9 proc. daugiau, palyginti su 2014-aisias.

"Pagal statistiką ir įvairius šaltinius, kalbama, kad turizmo ir informacijos centruose apsilanko maždaug apie 30 proc. visų į miestą atvykstančių turistų. Todėl galime teigti, kad 2015 m. Klaipėdoje viešėjo apie 400 tūkst. užsieniečių", – pastebėjo R.Savickienė.

Skaičiuojama, kad trumpalaikių vizitų metu vienas turistas išleidžia apie 25 eurus, kruiziniais laineriai atvykstantis žmogus – apie 40–45 eurus, o asmuo, kuris pasirinko ir nakvynę Klaipėdoje, – maždaug 100 eurų.

Vilios visas regionas

Šiemet turistams turėtų būti patrauklesnė ir miesto širdis, mat pasibaigus Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijai Teatro aikštė ir vėl atverta visu grožiu.

"Labai norėčiau pasidžiaugti ne tik už Klaipėdos miestą, bet ir tuo, kad esame stiprus ir tvirtas, labai patrauklus regionas turizmui. Pabrėžiu – regionas. Manau, kad ši vertybė – viena stipriausių mūsų pusių", – pastebėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kaip teigė miesto vadovas, šiųmetis turizmo sezonas išsiskiria tuo, jog Klaipėda ir jos regionas tapo lengvai pasiekiami, kaip niekada iki šiol. Padažnėjo ir padaugėjo skrydžių iš Palangos oro uosto į Londoną, Varšuvą, Minską, Maskvą.

Prie lengvesnio susisiekimo su Klaipėda prisidėjo ir galimybė šį kraštas pasiekti keltu iš Danijos.

Turistams – sraigtasparnis

Šį sezoną uostamiestį lankantiems užsieniečiams planuojama pasiūlyti ir naujovių. Nuo šiol į Dramos teatrą galima ateiti ne tik žiūrėti spektaklių – čia bus vedamos ir ekskursijos.

Tiesa, kol kas jos – tik lietuvių kalba, tačiau ateityje neatmetama galimybė organizuoti ir kitomis kalbomis.

Šiemet turėtų startuoti turistinis Karalienės Luizės maršrutas su gide, vilkinčia specialiai tam pasiūtą kostiumą.

"Klaipėdoje atsirado malūnsparnis ir nuo šiol bus organizuojami pasiskraidymai virš Klaipėdos ir Kuršių nerijos", – teigė R.Savickienė.

Nuo šių metų duris Klaipėdoje atvėrė ir du nauji viešbučiai.

Dėmesys – kultūrai

Šiais metais daug dėmesio bus skiriama ir kultūriniams renginiams.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis pastebėjo, kad bendradarbiavimas su regiono savivaldybėmis vyksta jau dabar, o aiškesnius kontūrus jis turėtų įgauti kitąmet, kai uostamiestis taps Lietuvos kultūros sostine.

N. Lendraitis pastebėjo, kad klaipėdiečiams ir miesto svečiams turėtų būti įdomus jau tradiciniu tapęs "Vilties bėgimas", iki kurio starto liko jau visai nedaug. Tradiciškai daug dėmesio sulauks kitą savaitę vyksiantis laivų pardas bei birželio 3–5 d. šurmuliuosiantis Klaipėdos pilies džiazo festivalis.

Birželio 23 d. uostamiestyje nugriaudės Joninių šventė, kuri tradiciškai bus rengiama Jono kalnelio teritorijoje.

Gegužės 21-ąją uostamiestį užlies Gatvės muzikos diena. Tą pačią dieną bus organizuojama ir Muziejų naktis, kuriai jau dabar specialiai rengiasi Klaipėdos muziejai.

Vyks tradiciniai renginiai

Šiemet ir vėl bus rengiamas nepaprastai didelio susidomėjimo sulaukiantis Klaipėdos kariliono festivalis. Jį, tikimasi, atras ir užsienio turistai.

Būrius folkloro mėgėjų liepos viduryje į Klaipėdos senamiestį ir kitas viešąsias erdves turėtų sukviesti festivalis "Parbėg laivelis". Jame tikimasi sulaukti nemažai svečių iš užsienio – Gruzijos, Portugalijos, Italijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų valstybių.

Kaip įprasta, tūkstančius lankytojų liepos 29–31 d. į Klaipėda privilios Jūros šventė, kurios metu vyks ir "Baltic Sail" regata. Liepos pabaigoje ir vėl vyks Muzikinis rugpjūtis pajūryje.

Minint miesto gimtadienį, šiemet ir toliau planuojama "žaisti" su miesto istorija.

"Galbūt ir vėl darysime gyvosios archeologijos projektą. Pernai bandėme prikelti kuršietiškus miesto istorijos akcentus. Panašia linkme galvojame judėti ir šiemet", – teigė N.Lendraitis.

Kruizinių laivų terminale rugpjūčio viduryje ir vėl vyks kalvystės pleneras "Keturi vėjai", nustebinti žada festivalis "Plartforma".

Budins senamiestį

Šiemet nuspręsta papildomai įveiklinti ir senamiestį. Tam specialiai buvo paskelbtas konkursas, kurio metu sulaukta 18 paraiškų.

N.Lendraičio teigimu, planuojama, kad apie trečdaliui pasiūlytų veiklų bus skirtas finansavimas. Jau po poros savaičių tikimasi paskelbti tikslią programą.

"Mes nesakome, kad senamiestis yra miręs, nors girdime tokią retoriką. Senamiestis yra gražus. Jį reikia tik papildomai įveiklinti bendradarbiaujant su verslu", – pabrėžė Kultūros skyriaus vedėjas.