„Medalis parduotas, jį nupirko ir pinigus sumokėjo pirkėjas iš JAV, turintis labai solidžią pirkimų istoriją „eBay“ platformoje, – savo „Telegram“ programėlės paskyroje rašė Baltarusijos sporto solidarumo fondas (BSSF).

BSSF – organizacija, remianti opozicijos sportininkus, – pranešė, kad K. Cimanouskajos 2019 metų Europos žaidynių sidabro medalis sulaukė „daug susidomėjimo“ iš kolekcininkų ir meno globėjų.

„Nesitikėjau, kad jis bus nupirktas už tokią sumą“, – sakė 24 metų K. Cimanouskaja, kuri, kaip rašo BSSF, jaučiasi „labai laiminga“.

Sprinterė sakė ketinanti paaukoti pinigus, kad padėtų „nukentėjusiems“ sportininkams, tokiems, kaip ji pati.

Rugpjūtį K. Cimanouskaja atsidūrė pasaulio dėmesio centre, kai Baltarusijos olimpinės rinktinės vadovai bandė priverstinai parskraidinti ją iš Tokijo olimpinių žaidynių į tėvynę, kurią valdo diktatorius Aliaksandras Lukašenka ir kurioje jos būtų laukęs nežinomas likimas.

Praėjusių metų rugpjūtį BSSF įkūrė karjerą baigusi Baltarusijos plaukikė Aliaksandra Herasimenia. Tuo metu šalyje kilo protestai dėl A. Lukašenkos suklastotų prezidento rinkimų.

A. Herasimenia, dabar gyvenanti tremtyje Lietuvoje, pardavė savo 2012 metų pasaulio čempionato aukso medalį, kad surinktų lėšų fondui.

Fondas teikia finansinę ir teisinę pagalbą sportininkams, tapusiems valdžios institucijų keršto taikiniu dėl raginimų nutraukti smurtinius policijos veiksmus prieš protestuotojus.

Duodama interviu naujienų agentūrai AFP minint ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų pirmąsias metines, sportininkė Kryscina Cimanouskaja sakė, kad Baltarusija „nebėra saugi šalis savo piliečiams“.

„Žmonės bijo eiti į bet kokius protestus, nes bijo būti sumušti, atsidurti kalėjime“, – 24 metų atletė kalbėjo opoziciją remiančio Baltarusijos sporto solidarumo fondo (BSSF) biure Varšuvoje.

„Norėčiau, kad mano šalis būtų laisva, kad kiekvienas pilietis turėtų teisę laisvai pasisakyti, kad kiekvienas galėtų normaliai gyventi ir liautųsi bijoti“, – pridūrė K. Cimanouskaja.

Po pernai rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį nepertraukiamai geležiniu kumščiu valdantis Aliaksandras Lukašenka, opozicija pareiškė, kad balsavimas buvo suklastotas, ir šalį keliems mėnesiams apėmė beprecedenčių masinių protestų banga.

Norėčiau, kad mano šalis būtų laisva, kad kiekvienas pilietis turėtų teisę laisvai pasisakyti, kad kiekvienas galėtų normaliai gyventi ir liautųsi bijoti.

Grįš tik į laisvą Baltarusiją

K. Cimanouskaja, kuri per interviu atrodė rami, bet įsitempusi, sakė norinti kada nors grįžti į Baltarusiją pas savo šeimą, bet „tik tuomet, kai šalis bus saugi ir laisva“.

Paklausta, ar tai reiškia, kad A. Lukašenka tuo metu neturėtų būti valdžioje, sportininkė atsakė: „Ko gera, ji gali būti laisva tik be jo.“

Rugpjūčio 1-ąją, vykstant Tokijo olimpinėms žaidynėms, K. Cimanouskaja pasiprašė apsaugos, kad nebūtų prievarta išsiųsta namo, kai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, esą užregistravusią sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant. Ji sakė, kad tėvynėje jai grėstų pavojus.

K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pernai pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai.

Praėjusią savaitę ji atvyko į humanitarinę vizą jai išdavusią Lenkiją.

K. Cimanouskaja sakė, kad galutinai apsispręsti kreipti į japonų policiją ją paskatino pokalbis telefonu su Baltarusijoje gyvenančia senele, kai sportininkė jau važiavo į Tokijo oro uostą.

„Ji man paskambino ir pasakė, kad neturėčiau grįžti į Baltarusiją ir kad turiu visomis išgalėmis stengtis negrįžti“, – aiškino atletė.

K. Cimanouskaja sakė bijojusi, kad sugrįžusi bus pasiųsta „į psichiatrijos kliniką arba kalėjimą“.

Tuo metu A. Lukašenka per savo metinę spaudos konferenciją pirmadienį kaltino sprinterę, kad ji yra „valdoma“ Varšuvos.

Sportininkė atsakė, kad tai „visiška netiesa“ ir kad ji savo veiksmų iš anksto nebuvo suplanavusi. „Pasiprašiau pagalbos paskutinę minutę“, – aiškino ji.

Vėliau Tarptautinis olimpinis komitetas atėmė akreditaciją iš dviejų baltarusių trenerių. Šiuo metu TOK vykdo platesnį incidento tyrimą.

„Laukiu kitos olimpiados“

K. Cimanouskaja sakė nesigailinti dėl savo veiksmų, nes „parodė pasauliui tiesą“.

„Galbūt visi tie metai sporte mane sustiprino... Niekam neleisiu manęs negerbti“, – pabrėžė ji.

Atletė sakė mananti, kad esama ir kitų baltarusių sportininkų, kurių padėtis panaši į jos, ir paragino juos „sukaupti pakankamai drąsos“ palikti Baltarusiją.

BSSF duomenimis, Baltarusijoje septyni atletai yra kalinami kaip politiniai kaliniai, o dar 36 sportininkai profesionalai ir treneriai yra dėl savo pažiūrų nušalinti nuo nacionalinių komandų.

K. Cimanouskaja šiuo metu „Ebay“ aukcione parduoda savo sidabro medalį, laimėtą per Minske vykusias 2019 metų Europos žaidynes, kad surinktų lėšų BSSF ir galėtų padėti kitiems atletams.

Pirmadienį 14 val. Grinvičo laiku už šį medalį buvo siūloma 17 tūkst. eurų.

Paklausta apie savo tolesnę sporto karjerą K. Cimanouskaja sakė, kad dėl nieko nėra užtikrinta, bet Lenkijos institucijos jai padeda, todėl išlieka vilčių, kad ji galės dalyvauti rungtynėse kaip kitos šalies atstovė.

„Laukiu kitos olimpiados. Norėčiau dalyvauti“, – kalbėjo ji.

Pasak „Reuters“, Lenkija apkaltino Baltarusiją siunčiant migrantus pasienio link ir taip keršijant už Varšuvos sprendimą suteikti prieglobstį baltarusei sportininkei Kryscinai Cimanouskajai.

„Pastarosiomis dienomis matome migrantų srauto didėjimą. Laikome tai reakcija į sprendimą suteikti prieglobstį baltarusei bėgikei“, – ketvirtadienį teigė Lenkijos vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas.

Jo teigimu, taip Minskas vykdo hibridinį karą prieš ES.

Iki praeito savaitgalio buvusi beveik visiškai nežinoma 24 metų K. Cimanouskaja sekmadienį atsidūrė Tokijo olimpines žaidynes supurčiusio didelio skandalo centre, kai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, esą užregistravusią sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant.

Anot K. Cimanouskajos, kurios specializacija – 200 metrų distancija, po išsakytos kritikos ją bandyta prievarta išsiųsti namo.

Ji sakė, kad baiminasi, jog sugrįžus į tėvynę jos gyvybei gali iškilti pavojus.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis Aliaksandras Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai.

Trečiadienį K. Cimanouskaja atskrido į Lenkiją, kuri jai suteikė humanitarinę vizą. Sportininkė pareiškė, kad yra „laiminga būdama saugi“ Varšuvoje.

Lenkijoje sulaikytas dar 71 migrantas, neteisėtai kirtęs Baltarusijos sieną

Lenkijoje sulaikytas dar 71 migrantas, neteisėtai kirtęs sieną su Baltarusija, penktadienį pranešė pareigūnai.

Kaip nurodė Palenkės vaivadijos sienos apsaugos padalinio atstovė Katarzyna Zdanowicz (Katažyna Zdanovič), užsieniečiai, tarp kurių buvo 15 moterų ir 33 nepilnamečiai, veikiausiai yra Afganistano piliečiai. Jie buvo sulaikyti Palenkės vaivadijos Novy Dvoro pasienio posto pareigūnų.

Trečiadienį panašiomis aplinkybėmis buvo sulaikyti 62 sieną su Baltarusija neteisėtai kirtę asmenys – 50 irakiečių, 11 iraniečių ir vienas Kamerūno pilietis.

Šie incidentai didina susirūpinimą, kad Lietuvoje ekstremalią padėtį privertęs paskelbti iš Baltarusijos plūstantis migrantų srautas, kurį Lietuvos pareigūnai laiko Minsko autoritarinio režimo hibridine ataka, gali būti nukreiptas ir į kitas kaimynines ES valstybes, įskaitant Lenkiją.

Nuo šių metų pradžios Palenkės vaivadijoje sienos apsaugos pareigūnai sulaikė iš viso 522 sieną su Baltarusija neteisėtai kirtusius asmenis.

Baltarusijos olimpinis komitetas savo ruožtu pareiškė, kad gins savo delegaciją nuo „diskriminacijos“.

TOK nurodė, kad panaikino trenerių Arturo Šimako ir Juro Maisevičiaus akreditacijas ir kad jie paliko olimpinį kaimelį.

Pareigūnai sakė, kad A. Šimakui ir J. Maisevičiui „bus suteikta galimybė būti išgirstiems“, bet pabrėžė, jog ėmėsi tokios priemonės „siekdamas vis dar Tokijuje esančių Baltarusijos sportininkų gerovės“, sakoma TOK „Twitter“ paskyroje paskelbtame pranešime.

TOK šią savaitę pranešė vykdanti tyrimą šių dviejų asmenų atžvilgiu dėl jų vaidmens incidente, kai sprinterei Kryscinai Cimanouskajai teko glaustis Tokijo oro uoste, kad nebūtų prievarta įsodinta į lėktuvą namo.

Tuo metu Baltarusijos olimpinis komitetas penktadienį pareiškė, kad gins savo delegaciją nuo „diskriminacijos“.

Savo kanalu platformoje „Telegram“ jis paskelbė, kad „visiškai gina ir toliau gins visų Baltarusijos sportininkų ir trenerių interesus nuo bet kokios formos diskriminacijos“ ir „pasilieka teisę apskųsti sprendimą“ dėl akreditacijų panaikinimo.

Baltarusijos olimpinis komitetas sakė, kad A. Šimakas ir J. Maisevičius greitai grįš į Minską.

„Mes vis dar esame pasirengę tęsti dialogą ir glaudžiai bendradarbiaujame su TOK, kad išsiaiškintume visas sprendimo aplinkybes“, – pridūrė Komitetas.

Iki praeito savaitgalio buvusi beveik visiškai nežinoma 24 metų K. Cimanouskaja sekmadienį atsidūrė Tokijo olimpines žaidynes supurčiusio didelio skandalo centre, kai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, esą užregistravusią sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant.

Anot K. Cimanouskajos, kurios specializacija – 200 metrų distancija, po išsakytos kritikos ją bandyta prievarta išsiųsti namo.

Ji sakė, kad baiminasi, jog sugrįžus į tėvynę jos gyvybei gali iškilti pavojus.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis Aliaksandras Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai.

Trečiadienį K. Cimanouskaja atskrido į Lenkiją, kuri jai suteikė humanitarinę vizą. Sportininkė pareiškė, kad yra „laiminga būdama saugi“ Varšuvoje.

Anot jo, šiuo metu sportininkė yra „saugioje vietoje ir ilsisi – tam ji turi visas teises po visų tų problemų ir kelių įtemtų dienų“.

„Ji taip pat laukia sutuoktinio, kuris, kaip mes tikimės, greitai pas ją atvyks. Vėliau ji spręs, ką daryti toliau“, – sakė lenkų viceministras. 

Trečiadienį Varšuva išdavė humanitarinę vizą K. Cimanouskajos vyrui Arsenijui Zdanevičiui, kuris iškart po žmonos sprendimo negrįžti į Baltarusiją iš Tokijo olimpiados išvyko į Ukrainą.

Tikimasi, kad vėliau ketvirtadienį K. Cimanouskaja surengs spaudos konferenciją. Šiuo metu britų visuomeninis transliuotojas BBC taip pat ruošia eteriui interviu su šia sportininke.

Laiminga būdama saugi

Ankstesnę dieną į Lenkiją atvykusi sportininkė baiminasi, kad sugrįžus į tėvynę jos gyvybei gali iškilti pavojus.

Iki praeito savaitgalio buvusi beveik visiškai nežinoma 24 metų sportininkė K. Cimanouskaja sekmadienį atsidūrė Tokijo olimpines žaidynes supurčiusio didelio skandalo centre, kai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, esą užregistravusią sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant.

„Esu laiminga būdama čia, laiminga būdama saugi“, – sakė ji žurnalistams Lenkijos sostinėje, kur atskrido iš Tokijo per Vieną.

K. Cimanouskaja sakė buvusi „nustebinta, kad ši padėtis virto tokiu politiniu skandalu, nes viskas prasidėjo kaip sportinė problema“. Ji tai pat sakė „negalvojanti apie politinį prieglobstį“ Lenkijoje, kuri jai suteikė humanitarinę vizą.

„Aš tiesiog noriu tęsti savo sportinę karjerą“, – sakė moteris. Ji pridūrė, kad jos sutuoktinis Arsenijus Zdanevičius „jau yra pakeliui į Lenkiją – šiandien bus čia“.

Iki praeito savaitgalio buvusi beveik visiškai nežinoma 24 metų sportininkė K. Cimanouskaja sekmadienį atsidūrė Tokijo olimpines žaidynes supurčiusio didelio skandalo centre, kai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, esą užregistravusią sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant.

Bėgikė, kurios specializacija – 200 metrų distancija, sekmadienį sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, kai ši pabandė priversti sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje. Anot K. Cimanouskajos, po išsakytos kritikos ją bandyta prievarta išsiųsti namo.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis Aliaksandras Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai.

Lenkija suteikė sportininkei ir jos vyrui humanitarines vizas. Planuota, kad K. Cimanouskaja trečiadienį skris į Varšuvą tiesioginiu Lenkijos oro bendrovės LOT reisu iš Tokijo, bet paskutinę minutę atletė pakeitė planus ir nusprendė vykti per Austrijos sostinę.

Austrijos vyriausybės ministras Magnusas Brunneris (Magnusas Briuneris), anksčiau trečiadienį pasitikęs K. Cimanouskają Vienos oro uoste, sakė žurnalistams, kad baltarusių sportininkė vėliau tęs kelionę į Lenkiją ir kad jos maršrutas buvo pakeistas „dėl saugumo priežasčių“.

Neilgai trukus K. Cimanouskaja įsėdo į LOT lėktuvą, nusileidusį Varšuvoje 20 val. 11 min. vietos (21 val. 11 min. Lietuvos) laiku.

Lenkija anksčiau trečiadienį pranešė taip pat suteikusi humanitarinę vizą K. Cimanouskajos vyrui Arsenijui Zdanevičiui, kad jis galėtų susitikti su žmona.

„Ponios Cichanouskajos vyras irgi ką tik gavo Lenkijos humanitarinę vizą“, – žurnalistams sakė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris).

K. Cimanouskaja atvyko į Lenkijos ambasadą Tokijuje pirmadienį vakare po nakties, praleistos oro uosto viešbutyje. Varšuva pasmerkė „nusikalstamą bandymą pagrobti“ sportininkę.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) antradienį sakė pasikalbėjęs su „drąsia“ sportininke, kuria „šiuo metu gerai rūpinamasi ir kuri yra saugi“.

„Aš patikinau ją, kad ji gali tikėtis Lenkijos paramos ir solidarumo. Artimiausiomis dienomis ji skris į Varšuvą, kur galės klestėti be kliūčių ir, jei taip pasirinks, sulauks tolesnės pagalbos“, – sakė jis feisbuke.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pareigūnai pranešė atliksiantys tyrimą Baltarusijos atžvilgiu dėl šio incidento, tačiau aktyvistai ragina suspenduoti šalies olimpinį komitetą, kad baltarusių sportininkai varžytųsi kaip neutralūs.

TOK atstovas spaudai Markas Adamsas trečiadienį sakė, kad Komitetas gavo Baltarusijos olimpinio komiteto ataskaitą ir šiuo metu ją „vertina“.

Jis pridūrė, kad TOK sudarė drausmės komisiją „faktams nustatyti“.

VIP mikroautobusas, lydimas dviejų policijos automobilių laukė, kada galės nuvežti K. Cimanouskają iš lėktuvo į terminalą, jei ruošiantis pasiekti galutinį kelionė tikslą – Lenkiją, suteikusią sportininkei humanitarinę vizą.

K. Cimanouskajos atvykimo nušviesti susirinko daug žurnalistų.

Iki praeito savaitgalio buvusi beveik visiškai nežinoma 24 metų sportininkė K. Cimanouskaja sekmadienį atsidūrė Tokijo olimpines žaidynes supurčiusio didelio skandalo centre, kai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, esą užregistravusią sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant.

Bėgikė, kurios specializacija – 200 metrų distancija, sekmadienį sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, kai ši pabandė priversti sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje. Anot K. Cimanouskajos, po išsakytos kritikos ją bandyta prievarta išsiųsti namo.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis Aliaksandras Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai.

Jos sutuoktinis jau pabėgo į Ukrainą, o pora turėtų susitikti Lenkijoje, kuri yra griežta A. Lukašenkos režimo kritikė, priglaudusi ne vieną Minsko režimo persekiotą baltarusių opozicionierių.

„Pagal mūsų turimą informaciją, ji turėtų išvykti į Varšuvą šią pavakarę“, – anksčiau trečiadienį AFP sakė vienas Austrijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Tuo metu Lenkija vėliau trečiadienį pranešė taip pat suteikusi humanitarinę vizą K. Cimanouskajos vyrui Arsenijui Zdanevičiui, kad jis galėtų susitikti su žmona.

„Ponios Cichanouskajos vyras irgi ką tik gavo Lenkijos humanitarinę vizą“, – žurnalistams sakė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris).

Iš pradžių manyta, kad K. Cimanouskaja iš Tokijo išskris tiesiai į Varšuvą Lenkijos oro bendrovės LOT lėktuvu, bet paskutinę minutę ji pakeitė planus ir išskrido į Austrijos sostinę.

Austrų žiniasklaida anksčiau spėliojo, kad K. Cimanouskaja gali pasiprašyti prieglobsčio Austrijoje, jos trenerio Philippo Unfriedo (Filipo Unfrydo) tėvynėje.

Glaudžius prekybos ryšius su Baltarusija palaikančios Austrijos valdžia anksčiau tokią galimybę vertino skeptiškai.

Tačiau trečiadienį Austrijos URM paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, jog „jeigu ponia Cimanouskaja norėtų pateikti prašymą suteikti prieglobstį Austrijoje, ji, be abejo, gali tikėtis mūsų palaikymo. Šis sprendimas priklauso nuo jos.“

„Remiantis mūsų informacija, ji šįvakar planuoja vykti į Varšuvą“, – naujienų agentūrą AFP informavo Austrijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Iki praeito savaitgalio buvusi beveik visiškai nežinoma 24 metų sportininkė K. Cimanouskaja atsidūrė Tokijo olimpines žaidynes supurčiusio didelio skandalo centre, kai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, esą užregistravusią sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant.

Trečiadienį šioje istorijoje nutiko dar vienas netikėtas posūkis, kai sportininkė paskutinę akimirką nusprendė nesėsti į savo tiesioginį LOT reisą iš Tokijo į Varšuvą.

K. Cimanouskaja paliko Japoniją į Austrijos sostinę skrendančiu oro bendrovės „Austrian Airlines“ lėktuvu. Vienoje jis turi leistis 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku.

Kol kas neplanuojama jokia K. Cimanouskajos spaudos konferencija, kol ji bus Vienoje, nurodė Austrijos URM atstovas.

Sportininkė trečiadienio rytą išskrido iš šalia Tokijo esančio Naritos oro uosto, į kurį atvažiavo iš Lenkijos ambasados. Ten ji praleido dvi pastarąsias naktis, pareiškusi, kad baltarusių olimpinė komanda bandė prievarta ją išsiųsti namo, kai ji viešai sukritikavo savo trenerius.

Bėgikė, kurios specializacija – 200 metrų distancija, sekmadienį sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, kai ši pabandė priversti sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje. Anot K. Cimanouskajos, po išsakytos kritikos bandyta ją prievarta išsiųsti namo.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis Aliaksandras Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai.

Jos sutuoktinis jau pabėgo į Ukrainą, o pora turėtų susitikti Lenkijoje, kuri yra griežta A. Lukašenkos režimo kritikė, priglaudusi ne vieną Minsko režimo persekiotą baltarusių opozicionierių.

K. Cimanouskaja atvyko į Lenkijos ambasadą Tokijuje pirmadienį vakare po nakties, praleistos oro uosto viešbutyje. Varšuva pasmerkė „nusikalstamą bandymą pagrobti“ sportininkę.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) antradienį sakė pasikalbėjęs su „drąsia“ sportininke, kuria „šiuo metu gerai rūpinamasi ir kuri yra saugi“.

„Aš patikinau ją, kad ji gali tikėtis Lenkijos paramos ir solidarumo. Artimiausiomis dienomis ji skris į Varšuvą, kur galės klestėti be kliūčių ir, jei taip pasirinks, sulauks tolesnės pagalbos“, – sakė jis feisbuke.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pareigūnai pranešė atliksiantys tyrimą Baltarusijos atžvilgiu dėl šio incidento, tačiau aktyvistai ragina suspenduoti šalies olimpinį komitetą, kad baltarusių sportininkai varžytųsi kaip neutralūs.

TOK atstovas spaudai Markas Adamsas trečiadienį sakė, kad Komitetas gavo Baltarusijos olimpinio komiteto ataskaitą ir šiuo metu ją „vertina“.

Jis pridūrė, kad TOK sudarė drausmės komisiją „faktams nustatyti“.

Pakartas aktyvistas

Tarptautinis aktyvistų judėjimas „Global Athlete“ pareiškė, kad K. Cimanouskajos „numanomas pagrobimas... yra dar vienas susirūpinimą keliančios prievartos, su kuria Baltarusijoje susiduria atletai, pavyzdys“.

Pernai gruodį TOK nušalino A. Lukašenką ir vyresnįjį jo sūnų Viktarą nuo olimpinių žaidynių ir kitų organizacijos renginių dėl sportininkų persekiojimo už jų politines pažiūras.

Prieš olimpiadą A. Lukašenka įspėjo sporto valdininkus ir atletus, kad tikisi gerų rezultatų Tokijuje.

„Pamąstykite apie tai prieš išvykdami, – sakė jis. – Jei grįšite tuščiomis rankomis, geriau apskritai negrįžkite.“

Bandymas prievarta išsiųsti K. Cimanouskają namo sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) apkaltino Minsko režimą, kad šis siekė „įvykdyti dar vieną transnacionalinių represijų aktą – bandymą priversti olimpietę Krysciną Cimanouskają išvykti vien dėl to, kad ši naudojosi žodžio laisve“.

Gegužę A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, pasiuntęs naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijavusi Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis (Pavelas Jablonskis) netiesiogiai užsiminė apie tą incidentą, kai argumentuodamas saugumo priežastimis atsisakė patvirtinti, ar K. Cimanouskają išskris trečiadienį, kaip buvo spėliota.

Naujas posūkis olimpietės sagoje įvyko Ukrainos policijai anksčiau antradienį pranešus, kad viename Kijevo parke rastas pakartas išvakarėse pabėgioti išėjęs ir dingęs baltarusių aktyvistas.

26 metų Vitalis Šyšovas vadovavo nevyriausybinei organizacijai „Baltarusių namai Ukrainoje“, padedančiai baltarusiams pabėgti nuo represijų gimtinėje.

Ukrainos policija pradėjo tyrimą V. Šyšovo mirties aplinkybėms nustatyti.

Bus tiriamos visos versijos, įskaitant ir „užmaskuotos kaip savižudybė žmogžudystės“ versiją, nurodė policija.

Tuo metu aktyvistai pareiškė, kad V. Šyšovas tapo Minsko režimo „suplanuotos operacijos“ auka.

„Nėra abejonių, kad tai – čekistų suplanuota operacija likviduoti baltarusį, kuris kėlė tikrą pavojų režimui“, – pareiškime nurodė organizacija „Baltarusių namai Ukrainoje“, paminėdama saugumo tarnybų agentus.

Jungtinės Tautos paragino Ukrainą atlikti „nuodugnų, nešališką ir veiksmingą“ tyrimą.

Olimpietė Kryscina Cimanouskaja šiuo metu glaudžiasi Lenkijos ambasadoje Tokijuje.

Sprinterė sako bijanti atsidurti už grotų, jei sugrįš į tėvynę. Vėliau šią savaitę ji turėtų išvykti į Lenkiją, kuri pirmadienį suteikė jai humanitarinę vizą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį apkaltino Minsko režimą „transnacionalinių represijų aktu“ dėl numanomo bandymo priversti olimpietę grįžti namo.

K. Cimanouskaja praleido naktį Lenkijos ambasadoje Tokijuje, į kurią atvyko pirmadienį vakare. Varšuva pasmerkė „nusikalstamą bandymą pagrobti“ sportininkę.

„Pasirūpinome, kad Kryscina Cimanouskaja būtų saugi Lenkijos ambasadoje Tokijuje, ir, jei reikės, pasiūlysime jai galimybę tęsti karjerą“, – parašė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) socialiniame tinkle „Facebook“.

Lenkijoje gyvenantis baltarusių disidentas Pavelas Latuška socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad K. Cimanouskaja liks Lenkijos ambasadoje Tokijuje iki jos išvykimo į Varšuvą – galbūt jau trečiadienį.

Olimpietės vyras Arsenijus Zdanevičius naujienų agentūrai AFP sakė pabėgęs iš Baltarusijos ir turįs vilties „artimiausioje ateityje“ susitikti su savo sutuoktine.

„Manau, man ten nebebūtų saugu“, – telefonu iš Ukrainos sakė 25 metų kūno rengybos treneris.

Bėgikė, kurios specializacija – 200 metrų distancija, sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, kai ši pabandė priversti sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje. Anot K. Cimanouskajos, po išsakytos kritikos bandyta ją prievarta išsiųsti namo.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis Aliaksandras Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai.

Lenkija yra griežta A. Lukašenkos režimo kritikė, priglaudusi ne vieną Minsko režimo persekiotą baltarusių opozicionierių.

„Kertasi su pagrindinėmis teisėmis“

Tarptautinis aktyvistų judėjimas „Global Athlete“ praėjusį vakarą paragino TOK nedelsiant suspenduoti Baltarusijos olimpinį komitetą ir leisti baltarusių sportininkams dalyvauti varžybose kaip neutraliems atletams. 

Anot „Global Athlete“, K. Cimanouskajos „numanomas pagrobimas... yra dar vienas susirūpinimą keliančios prievartos, su kuria Baltarusijoje susiduria atletai, pavyzdys“.

Nevyriausybinė organizacija taip pat kaltino TOK, kad šis nesugeba apsaugoti atletų ir siunčia žinią, kad jų saugumas yra „antraeilis dalykas rengiant žaidynes“.

TOK atstovas Markas Adamsas sakė, kad Komitetas pradeda oficialų tyrimą ir tikisi antradienį iš Baltarusijos olimpinio komiteto sulaukti ataskaitos.

„Turime išsiaiškinti faktus“, – sakė jis žurnalistams Tokijuje ir pridūrė, kad TOK „turės išklausyti visus“, susijusius su šiuo incidentu.

Paklaustas apie kitų baltarusių olimpiečių saugumą, M. Adamsas sakė, kad TOK ir Tokijo olimpiados organizacinio komiteto pareigūnai įsikūrę olimpiados kaimelyje ir prireikus galima kreiptis į juos.  

Japonijos vyriausybė atsisakė komentuoti K. Cimanouskajos atvejį. Užsienio reikalų ministerijos atstovė antradienį sakė, kad sportininkė yra saugioje vietoje ir prašo prieglobsčio trečiojoje šalyje. 

Tuo metu JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas apkaltino A. Lukašenkos režimą, kad šis siekė „įvykdyti dar vieną transnacionalinių represijų aktą – bandymą priversti olimpietę Krysciną Cimanouskają išvykti vien dėl to, kad ši naudojosi žodžio laisve“.

„Tokie veiksmai pažeidžia olimpinę dvasią, kertasi su pagrindinėmis teisėmis ir negali būti toleruojami“, – rašė jis tviteryje.

Antradienį pranešta, kad viename Ukrainos sostinės parke rastas pakartas išvakarėse pabėgioti išėjęs ir dingęs baltarusių aktyvistas.

26 metų Vitalis Šyšovas vadovavo nevyriausybinei organizacijai „Baltarusių namai Ukrainoje“, padedančiai baltarusiams pabėgti nuo represijų gimtinėje.

Ukrainos policija pradėjo tyrimą V. Šyšovo mirties aplinkybėms nustatyti.

Bus tiriamos visos versijos, įskaitant ir „užmaskuotos kaip savižudybė žmogžudystės“ versiją, nurodė policija. Tuo metu aktyvistai pareiškė, kad V. Šyšovas tapo Minsko režimo „suplanuotos operacijos“ auka.

Gegužę A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, pasiuntęs naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijavusi Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Pernai gruodį TOK nušalino A. Lukašenką ir vyresnįjį jo sūnų Viktarą nuo olimpinių žaidynių ir kitų organizacijos renginių dėl sportininkų persekiojimo už jų politines pažiūras.

Prieš olimpiadą A. Lukašenka įspėjo sporto valdininkus ir atletus, kad tikisi gerų rezultatų Tokijuje.

„Pamąstykite apie tai prieš išvykdami, – sakė jis. – Jei grįšite tuščiomis rankomis, geriau apskritai negrįžkite.“

Autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro „Lukašenkos režimas siekė įvykdyti dar vieną tarptautinių represijų aktą – bandymą priversti olimpietę Krysciną Cimanouskają išvykti vien dėl to, kad ji naudojosi žodžio laisve“, tviteryje parašė amerikiečių diplomatijos vadovas.

„Tokie veiksmai pažeidžia olimpinę dvasią, pažeidžia pagrindines teises ir negali būti toleruojami“, – pridūrė jis.

Kiek anksčiau Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Adebahr (Marija Adebar) irgi paragino Minską gerbti piliečių teises.

„Raginame Baltarusijos valdžią gerbti pagrindines piliečių teises, tokias kaip žiniasklaidos ir nuomonių laisvė“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Adebahr.

Iki praeito savaitgalio buvusi beveik visiškai nežinoma 24 metų sportininkė K. Cimanouskaja atsidūrė Tokijo olimpines žaidynes supurčiusio didelio skandalo centre, kai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, esą užregistravusią sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant.

„Pasirodo, mūsų didieji viršininkai, kaip visada, viską nusprendė už mus“, – sakė K. Cimanouskaja savo „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše, kuris jau nebeprieinamas.

Vėliau paskelbtoje žinutėje bėgikė pridūrė, kad nebūtų reagavusi taip griežtai, jei „mane būtų įspėję iš anksto, jei būtų paaiškinę visą situaciją ir paklausę, ar galiu bėgti 400 metrų“.

Raginame Baltarusijos valdžią gerbti pagrindines piliečių teises, tokias kaip žiniasklaidos ir nuomonių laisvė.

„Tačiau jie nusprendė viską padaryti man už nugaros“, – rašė sportininkė.

Sportininkė sakė bijanti, kad į Baltarusiją jai grįžti būtų nebesaugu. Kelios šalys, įskaitant Lenkiją, pasisiūlė ją priimti. Kaip pranešta, išvakarėse Lenkija suteikė jai humanitarinę vizą, lengvaatletė ketina prašyti politinio prieglobsčio šioje šalyje.