LURK nariai taip pat rinko prezidiumą – viceprezidente antrai kadencijai perrinkta Vilniaus dailės akademijos rektorė Ieva Skauronė, generalinio sekretoriaus pareigas toliau eis Kęstutis Kriščiūnas, o ketvirtąja prezidiumo nare perrinkta Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Rėklaitienė.

LURK konferencija koordinuoja aukštųjų mokyklų rektorių tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis.

Jos tikslai – skatinti Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidą, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, Aukštųjų mokyklų tarpusavio ir tarptautinius ryšius, bendradarbiauti su valdžios ir valdymo bei vietos savivaldos institucijomis.

LURK prezidento kadencija – vieni metai.

Jį į šias pareigas delegavo Lietuvos švietimo taryba.

Su E. Valatka į LRT tarybos narius dar kandidatavo kultūros istorikas, partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininkas Darius Kuolys.

KTU rektorius surinko 16 balsų iš 26.

E. Valatka pabrėžė LRT kaip stipraus, nešališko ir nepriklausomo visuomeninio transliuotojo vaidmenį informuojant ir telkiant visuomenę kintančių naujųjų medijų amžiuje.

„Labai svarbu, kad visuomeninis transliuotojas, kaip viešojo gėrio puoselėtojas ir vertintojas, nebūtų politizuotas ir jam būtų užtikrinamas pakankamas finansavimas siekiant išlaikyti aukščiausius profesinius ir etikos standartus. Švietimas yra itin svarbi visuomeninio transliuotojo misijos dalis, nes per švietimą visuomenė nuolatos atsinaujina, o tai tiesiogiai sąlygoja jos ilgalaikio vystymosi kryptis“, – sakė naujasis LRT tarybos narys.

LRT taryba yra aukščiausiasis nacionalinio transliuotojo valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Ją sudaro 12 asmenų, skiriamų prezidento, Seimo, Mokslo tarybos, Švietimo tarybos, Meno kūrėjų asociacijos ir Lietuvos vyskupų konferencijos.

Taryba formuoja LRT programų valstybinę strategiją, tvirtina nacionalinio transliuotojo programų sudėtį, skaičių ir paskirtį, įstaigos veiklos planus, pareigybių skaičių, prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir misija, renka generalinį direktorių.

Per ceremoniją jis priėmė rektoriaus insignijas bei prisiekė sąžiningai eiti pareigas, puoselėti bendruomenę ir būti visiems vienodai teisingas.

„Nuolankiai dėkoju jums už buvimą šiose iškilmėse. (...) Turėsiu dar įrodyti realiais darbais, kad sprendimas perduoti man universiteto skeptrą buvo teisingas ir pateisinantis visuomenės lūkesčius“, – kalbėjo inauguruotasis rektorius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios sveikinimą perskaitė jos patarėja, pabrėžė, kad atstovavimas universitetui yra didelė atsakomybė ir linkėjo, jog naujojo rektoriaus išrinkimas visiems atneštų laukiamų pokyčių, padėtų įsilieti į geriausių universitetų gretas.

Rektorių sveikinusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė linkėjo priimti teisingus sprendimus, kurie vestų į priekį.

„Tikimės, kad jums vadovaujant universitetas išliks garsus savo drąsiais žingsniais, priimamais iššūkiais“, – kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos rektorių konferencijos pirmininkas Artūras Žukauskas.

Jis linkėjo E. Valatkai būti išmintingam ir bendradarbiauti su kitais universitetais rengiant naująją kartą.

Jam įteiktas aukso ženklelis, simbolizuojantis KTU rektoriaus narystę Rektorių konferencijoje.

Chemijos inžinerijos mokslų daktaras E. Valatka rektoriumi išrinktas liepą, pareigas eiti jis pradėjo rugpjūčio 10 dieną.

Rektoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai.

KTU rektoriaus rinkimai paskelbti pernai gruodį, kai iš šių pareigų kilus skandalui dėl plagijuoto habilitacinio darbo atsistatydino Petras Baršauskas.

Po kilusio plagiavimo skandalo buvęs rektorius Petras Baršauskas buvo priverstas pasitraukti iš posto. Vienas didžiausių šalies universitetų gana ilgą laiką neturėjo nuolatinio rektoriaus, tačiau jau mėnuo, kai KTU vadovauja chemijos inžinerijos mokslų daktaras, sulaukęs itin didelio palaikymo nuo studentų iki profesorių.

"Taip, jaučiau, kad mane sutiko lyg mesiją. Dėmesys buvo malonus, žinau, kad studentai mane mėgsta, bet tokio masto tikrai nesitikėjau. Esu atviras, gerbiu žmones, noriu kurti Kaunui ir Lietuvai. Aplink tokie talentingi studentai, fantastiški žmonės! Tai labai motyvuoja dirbti ir likti universitete, bet visuomet daug tikiuosi ir iš aplinkinių", – "Kauno dienai" sakė E.Valatka.

Jis teigė matąs daugybę Kauno aukštųjų mokyklų neišnaudotų galimybių, pavyzdžiui, galima kurti bendrus dalykus, kurie dar labiau stiprintų tiek regioną, tiek valstybę.

"Turime stiprinti tai, ką turime. Būti dar labiau matomi tarptautinėje erdvėje. Skambės populistiškai, bet turime tarnauti visuomenei ir atlikti mums pavestus darbus", – teigė naujasis rektorius ir pridūrė, kad labai džiaugiasi, jog pagaliau baigėsi retorika, kad Kaunas tėra degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos.

Tačiau, anot jo, negalima sulėtinti tempo ir tiesiog mėgautis rezultatais.

Chemikas E.Valatka įsitikinęs, kad geriems inžinieriams būtinos bendražmogiškosios vertybės ir pažintis su filosofija, menais. (Justinos Šuminaitės nuotr.)

– Jau mėnuo, kaip vadovaujate vienam didžiausių šalies universitetų. Kas sunkesnio, nei tikėjotės, o kas lengviau, nei buvote nusiteikęs?

– Sunkiausia – pozuoti nuotraukoms (juokiasi – aut.past.). O kalbant rimtai, esu šio universiteto žmogus, darbo specifika, procesai žinomi, bet dar reikia laiko su jais susipažinti išsamiau. Aišku, padidėjo atsakomybės mastas, padaugėjo darbų.

– Į rektoriaus kabinetą perėjote nuo KTU Cheminės technologijos fakulteto dekano kėdės, iki tol buvo studijos Prancūzijoje ir KTU. Kas universitete labiausiai pasikeitė nuo tada, kai pats buvote šios aukštosios mokyklos studentu?

– Pokyčiai – didžiuliai. Atnaujinta infrastruktūra, atsirado tarptautinė dimensija. Bet svarbiausias dalykas – kitoks studento ir dėstytojo santykis. Kai pirmą kartą išvažiavau studijuoti į Prancūziją, didžiausią įspūdį paliko ne modernesnės, nei mes turėjome, laboratorijos, ne kultūra, architektūra, o santykiai tarp dėstytojų ir studentų: šilti, betarpiški. Pavyzdžiui, vykdavo reguliarūs neformalūs susitikimai, išvykos kartu su dėstytojais. Neįprastai atrodė ir tujinimas, bet reikalavimai studentams buvo aukšti.

– Kokius pokyčius universitete jau spėjote inicijuoti, kai tapote rektoriumi? Gal pradėjote nuo darbuotojų atleidimo?

– Kol kas atleisti nieko neketinu. Kai giliau susipažinsiu su visų departamentų veikla, kai išanalizuosime visą sistemą, jeigu matysiu, kad reikia kokių pokyčių, jungsime, keisime. Jeigu matysiu, kad kažkuri darbo vieta yra perteklinė, kad kažkuris darbuotojas nepateisina lūkesčių, tuomet su juo teks atsisveikinti.

– Kalbant apie pokyčius, kokia yra socialinių, humanitarinių ir menų mokslų, kurie šiuo metu yra sujungti į vieną fakultetą, ateitis KTU, kurio pakraipa yra techniškoji? Vis pasigirsta kalbų, kam reikalingas toks balastas?

Kaune matau didžiulį potencialą. Reikia stengtis bendromis jėgomis prisidėti prie Kauno regiono plėtros ir visos Lietuvos klestėjimo.

– Oi, ne, ne balastas. Tai yra kokybės ir identiteto klausimas bet kokiai studijų programai. Nuolat kartoju: koks inžinierius be filosofijos, plačiąja prasme menų, bendražmogiškų vertybių? Inžinieriams būtina vaizduotė, tad galvojame, kaip į technologinius mokslus integruoti socialinius. Daugelyje pasaulinių technologinių universitetų ekonomikos, socialinių mokslų, edukacijų ir menų dimensija yra nepaprastai svarbi. Socialinių mokslų reikšmė apskritai ugdyme vienareikšmiškai yra labai svarbi. Iš savo patirties galiu pasakyti: esu chemikas inžinierius, bet gyvenu ne vien kolbutėmis, reagentais, formulėmis. Jaučiu jėgą ir užsienio kalbų mokėjimo svarbą, kai išmanoma nors kiek literatūros, bendravimo psichologijos ir pan.

– Ką manote apie Lietuvos aukštojo mokslo reformą?

– Pirmiausia, aukštojo mokslo ir apskritai švietimo reformos vyksta visame pasaulyje. Niekas nestovi vietoje – evoliucionuoja. Pokyčiai turi būti, nes keičiasi ir visuomenė. Man svarbiausia, kad niekada nepamestume kokybės. Kalbant apie vieno universiteto Kaune idėją, tiek man, tiek kitų Kauno aukštųjų mokyklų vadovams, su kuriais esu kalbėjęs, ji nėra svetima. Bet iki to turi vesti ilgas nuoseklus evoliucinis kelias, kai judama pamažu, kad ir visuomenė, ir mokyklų bendruomenės pajustų konsolidacijos jėgą. Formalus sujungimas tikrai nieko gero neduotų.

– Kaip vertinate buvusio rektoriaus P.Baršausko plagijavimo skandalą ir jo baigtį?

– Labai nuoširdžiai pasakysiu – man būtų labai neetiška komentuoti šį atvejį.

– Ūkio ministerija giria KTU indėlį pritraukiant investicijas į regioną, tačiau akcentuoja, kad mokslininkai galėtų koncentruotis ne vien tik į mokslines publikacijas, bet ir į realių produktų kūrimą, kuriuos būtų galima panaudoti šalies ekonomikai. Ką jūs manote apie tokį ministerijos požiūrį ir iniciatyvą?

– Bandysime išlaikyti šias pozicijas ir toliau atlikti šį Kauno regiono plėtrai svarbų vaidmenį. Praėjusią savaitę dalyvavau Briuselyje vykusiame Europos inovatyvių universitetų konsorciume, buvo nepaprastai smagu išgirsti iš naujojo Europos mokslo ir inovacijų komisaro, kad Kauno regionas yra puikus pavyzdys visiems.

KTU, tiksliau, tuometis Kauno politechnikos institutas, buvo sukurtas orientuotas į Lietuvos ūkio poreikius. Universitetas tik dar labiau stiprins ryšius su verslu, pramone. Mokslinių publikacijų reikia, jos rodo intelektualinę brandą ir idėjų gilumą, institucijos lygį. Valstybės lūkesčiai dėl aktyvesnio verslo ir mokslininkų bendradarbiavimo yra tikrai pagrįsti ir universitetas tuo keliu taip pat eina.

– Ar Kaunas pajėgus aprėpti vis gausėjančių investuotojų gretų poreikį naujiems specialistams?

– Mums tai yra iššūkis. Bet didžiosioms kompanijoms ir mažesnėms įmonėms reikia labai įvairių specialistų. Tad tai yra iššūkis ir kitiems Kauno universitetams, kolegijoms, profesinėms mokykloms. Kaune matau didžiulį potencialą. Reikia stengtis bendromis jėgomis prisidėti prie Kauno regiono plėtros ir visos Lietuvos klestėjimo. Mums reikia ieškoti ne takoskyros, ne dalykų, kas skiria, o bendrų sąlyčio taškų, ir visiems būtina eiti kuo geresnės kokybės link. Turime visi sutelkti pajėgas, kad regionas toliau vystytųsi.

– Kaunas, pareiškęs, kad visoje šalyje stebimas aukštųjų mokyklų dėstytojų poreikio mažėjimas, o mokyklose – kvalifikuotų specialistų stygius, universitetų dėstytojams siūlo įgyti papildomų kompetencijų ir dirbti mokytojais arba siekti mokyklų vadovų pareigų. Kaip manote, ar toks pasiūlymas duos naudos miestui, mokiniams ir patiems dėstytojams?

– Tai yra sveikintina iniciatyva. Švietimo sistema yra sudaryta iš kelių grandžių. Dažnai mes susikoncentruojame tik prie vienos iš jų, pavyzdžiui, aukštojo mokslo problematikos ir lyg nematome vidurinio mokslo ar profesinio mokymo bėdų. Universitetai labai gerai jaučia vidurinio mokymo srities problemas. Visuomet norėtųsi, kad nebūtų retorikos, jog kažkas kažko neparuošė. Iš savo patirties žinau, kaip svarbu bendrystė tarp universiteto ir mokyklos. Mokytojai jaučiasi palikti nuošalyje: reikalavimai didžiuliai, priemonės – ribotos. Nemažai universiteto darbuotojų yra įsilieję į mokyklų gyvenimo. Toks judėjimas tik stiprina švietimo sistemą.

E.Valatkos teigimu, formalus universitetų sujungimas nebūtų naudingas, todėl bendras universitetas Kaune turi kurtis natūraliai. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

– Kokių pastabų kaip techniškojo universiteto vadovas turėtumėte viduriniojo mokslo programų sudarytojams ir mokytojams? Ar pakankamus matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų pagrindus gauna mokiniai? Ar išmanyti minėtus mokslus, jūsų nuomone, būtina kiekvienam mokiniui, net ir su išankstiniu aiškiu pokrypiu, pavyzdžiui, į meną?

– Tai vienas iš tų klausimų, dėl kurių mėgstame labai verkšlenti. Be reikalo. Mano nuomone, mokiniui turėtų būti sudarytos sąlygos įgyti maksimaliai įvairesnį, įvairiapusiškesnį išsilavinimą. Nežinau, ar profiliavimas vidurinėse mokyklose pasiteisino. Iš savo patirties žinau, kad metams bėgant atrandi naujų dalykų, kurie pradeda rimtai dominti. Aš pats vienu metu galvojau, svajojau apie rašytojo ateitį – sekėsi literatūra, humanitariniai mokslai, istorija. Tačiau vėliau tikslingai stojau studijuoti chemijos ir dabar tebedėstau fizikinę chemiją.

– Ką atšautumėte skeptikams, kurie mano, kad universitetui būtina investuoti į studijų, mokslo infrastruktūrą, bet savo sveikatinimu, aktyviu, prasmingu laisvalaikiu studentai, darbuotojai turėtų pasirūpinti patys?

– Universitetas yra tarsi mikrokosmosas. Tam, kad ir studentas, ir darbuotojas jaustųsi įkvepiančioje, motyvuojančioje aplinkoje, reikalingos ne vien tik naujausios laboratorijos, puikios darbo sąlygos. Neturime pamiršti ir kultūrinės dalies, sporto, poilsio.

– O koks jūsų laisvalaikis?

– Išskirtinių pomėgių neturiu. Klausausi labai įvairios muzikos, mėgstu skaityti knygas. Sportinei formai palaikyti – plaukioju.

Kandidatais patvirtinti JAV Pensilvanijos Getysburgo koledžo Ekonomikos katedros docentas Rimvydas Baltaduonis, Vilniaus universiteto Chemijos instituto direktorius Aivaras Kareiva, KTU Senato pirmininkas, Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas, Nigerijos Kovenanto universiteto profesorius, programinės įrangos inžinerijos mokslų daktaras Sanjay Misra, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, sistemų programavimo mokslų daktaras Algirdas Pakštas.

Vadovauti KTU taip pat pretenduoja šios aukštosios mokyklos Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Renaldas Raišutis, šio fakulteto pagrindinis tyrėjas docentas Vidas Raudonis, Cheminės technologijos fakulteto profesorius Raimundas Šiaučiūnas, šio fakulteto dekanas Eugenijus Valatka, laikinoji rektorė Jurgita Šiugždinienė bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas, pranešė KTU.

Kandidatai KTU ateities vizijas universiteto bendruomenei gyvai pristatys atvirame tarybos posėdyje birželio 29 dieną.

KTU rektorių rinks ir tvirtins Taryba per uždarą posėdį. Jis planuojamas ne vėliau nei 20 dienų po atviro tarybos posėdžio.

Rektorių penkerių metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir skiria KTU taryba.

KTU rektoriaus rinkimai paskelbti pernai gruodį, kai iš šių pareigų atsistatydino Petras Baršauskas. Jis pasitraukė akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui pripažinus, kad jo habilitacinis darbas turi plagiato požymių. Šiuo metu KTU rektoriaus pareigas laikinai eina J. Šiugždinienė.

Terminas paraiškų teikimui kovo mėnesį buvo pratęstas, siekiant pritraukti daugiau dalyvių. Universitetas tik pasibaigus paraiškų priėmimui žada atskleisti, kiek atsirado kandidatų.

Viešame tarptautiniame konkurse KTU rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo laipsnį arba pripažinti menininkai, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties.

KTU rektoriaus rinkimai paskelbti pernai gruodį, kai iš šių pareigų atsistatydino Petras Baršauskas. Jis pasitraukė akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui pripažinus, kad jo habilitacinis darbas turi plagiato požymių. Šiuo metu KTU rektoriaus pareigas laikinai eina Jurgita Šiugždinienė.

Pokalbis vyko apie KTU alumnų lūkesčius, siejamus su naujuoju KTU rektoriumi.

– Kokie pagrindiniai KTU alumnų asociacijos lūkesčiai naujojo rektoriaus rinkimų atžvilgiu?

– KTU alumnų asociacijos lūkesčiai apima ne tik būsimojo rektoriaus poziciją ryšių su alumnais vystymo  klausimais, bet ir patį rinkimų procesą. Tikime, kad rinkimai yra ir bus atviri visai Universiteto bendruomenei bei visuomenei. Tik tokiu atveju nekils abejonių dėl rinkimų ir jų rezultatų skaidrumo, bus lengva telkti bendruomenę bei socialinius partnerius naujiems darbams ir sėkmei.

– Kokiomis savybėmis, jūsų nuomone, turėtų pasižymėti būsimasis rektorius?

– Naujasis rektorius turėtų būti pakankamai lankstus ir telkiantis visas universiteto akademinės bendruomenės grupes – studentus, dėstytojus, darbuotojus ir absolventus – bendram darbui. Didelių permainų procesai pradėti buvusio rektoriaus kadencijos metu, tad labai svarbu žinoti, ar atėjęs naujasis rektorius tęs tas reformas, ar pradės naujas.

Linkėčiau, kad naujasis rektorius gebėtų atsirinkti, kas yra svarbu universitetui, KTU darbuotojams, studentams, alumnams ir visuomenei, rastų raktą į sėkmingą mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

– Vykstant švietimo reformai, Lietuvos universitetai išgyvena permainų laikotarpį. Ko reformos kontekste alumnai tikėtųsi iš naujojo rektoriaus?

– Pirmiausia, rektorius turėtų būti pakankamai tvirtas, kad atsilaikytų nuo klystkelių, kartais siūlomų prisidengiant švietimo reformos vardu. Vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti atstovėti ne tik KTU, bet ir Lietuvos mokslo poziciją – tai, ko reikia Lietuvai, o ne tai, ko reikia siauroms suinteresuotųjų grupėms.

Tam būtina drąsa, lankstumas, gebėjimas argumentuotai išsakyti bei kovoti už kartais nepopuliarią nuomonę ir priimti nepopuliarius sprendimus. Inicijuojami ir vykdomi pokyčiai turėtų būti orientuoti į darbdavių ir verslo poreikius, o kartu neštų naudą Universitetui.

– KTU paskelbtas konkursas yra tarptautinis. Kaip manote, ar iš užsienio atvykęs rektorius galėtų sėkmingai vadovauti KTU?

– KTU alumnų asociacijos valdyba laikosi pozicijos, kad ne tautybė apsprendžia rektoriaus kompetencijas ir tinkamumą šiai pozicijai. Visgi, bendravimo su Lietuvoje dirbančiais užsieniečiais patirtis rodo, kad dauguma jų susiduria su kultūriniais skirtumais. Nepakankamas kultūrinių ypatumų supratimas gali apsunkinti visapusį įsitraukimą į universiteto gyvenimą.

Paprastai užsienio profesūra ar aukščiausio lygio vadovai turi tvirtą materialinį pagrindą. Tad kažin, ar realu pritraukti itin gabių ir didelę patirtį sukaupusių specialistų siūlant „lietuviškas“ sąlygas. Na, nebent asmuo turėtų sentimentų Lietuvai ar KTU – tuomet ir materialinis atlygis nebūtų toks svarbus.

Iš pozityvių aspektų paminėčiau tai, kad rektoriaus rinkimus laimėjęs užsienio pilietis, gerai išmanantis kitų šalių švietimo sistemas, galėtų į KTU atnešti naujų strateginių įžvalgų mokslo vystymui, sustiprinti ryšius su užsienio universitetais.

Mano supratimu, svarbu, kad rektoriaus rinkimus laimėtų asmuo, siekiantis sėkmingai vystyti ir toliau stiprinti KTU – tautybė čia neturi didelės reikšmės.

Naujasis rektorius turėtų būti pakankamai lankstus ir telkiantis visas universiteto akademinės bendruomenės grupes – studentus, dėstytojus, darbuotojus ir absolventus – bendram darbui.

– Jau ne vienerius metus kalbama, kad egzistuoja atskirtis tarp šalies aukštųjų mokyklų, jų vykdomos studijų ir mokslo veiklos bei verslo. Kokį vaidmenį, jūsų nuomone, rektorius turėtų atlikti siekiant universiteto ir verslo konsolidacijos?

– Mokslo ir verslo simbiozės siekis diskutuojamas daugelį metų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pažangesnėse ir turtingesnėse valstybėse mokslo ir verslo sinergijos siekti paprasčiau dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, užsienyje didelės kompanijos ir mokslo įstaigos turi ilgas bendradarbiavimo istorijas, nusistovėjusius tarpusavio santykius. Tokiose valstybėse yra nemažai didelių verslo įmonių, kurios gali sau leisti investuoti į mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Lietuvoje tokių įmonių nėra daug –  būtent tai yra vienas iš pagrindinių intensyvaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo trikdžių mūsų šalyje.

Kitas svarbus klausimas – kiek universiteto studijų programos yra reikalingos verslui? Daug kur Lietuvoje egzistuoja atotrūkis tarp universitetuose dėstomų dalykų ir praktikos. Būtinas didesnis įsiklausymas į verslo poreikius bei didesnis verslo į(si)traukimas į studijų programas.

Manau, vienas iš studijų priartinimo prie verslo būdų – privaloma studentų praktika įmonėse po pirmojo kurso. Čia jie įgautų darbo patirties, ugdytų verslo aplinkos supratimą, susipažintų su galimais karjeros keliais, geriau suprastų ugdytinų kompetencijų poreikį. Tai didintų verslo suinteresuotumą įsitraukti į studijų programas bei padėtų Universitetui atsirinkti paklausias programas.

– Ko palinkėtumėte naujajam KTU rektoriui?

– Suprantingumo, išminties ir triūso vardan Universiteto.  Užsispyrimo ir sėkmės siekiant užsibrėžtų tikslų.

Kandidatai į rektoriaus pareigas paraiškas galėjo teikti iki š. m. kovo 30 d. Vėliau vyks dokumentų, pedagoginės ir mokslinės atitikties vertinimas, susitikimai su kandidatais. Atvirame KTU tarybos posėdyje kandidatai bendruomenei turės prisistatyti ir pristatyti savo vizijas. Galutinis etapas – uždaras Tarybos posėdis rektoriui išrinkti. Rektoriaus rinkimų proceso sklandumą užtikrina personalo paieškos ir atrankos įmonė UAB „J. Friisberg & Partners“. Tikimasi, kad naujasis KTU rektorius bus išrinktas jau vasaros pradžioje.

P. Baršauskas siekė, kad jo mokslinis laipsnis nebūtų atimtas, kol iš esmės neišnagrinėtas skundas dėl akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus išvados, jog buvusio rektoriaus monografijoje yra plagiato.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai lapkritį buvo patenkinęs P. Baršausko prašymą, bet gavęs kontrolieriaus skundą LVAT ketvirtadienį pasisakė priešingai.

Kontrolierius sakė, kad jo sprendimo stabdymas žemina visą akademinę bendruomenę. Anot Vigilijaus Sadausko, sustabdžius jo sprendimą P. Baršausko monografija ir toliau gali būti cituojama kitų asmenų, nurodant klaidingą citavimo šaltinį.

„Nutarta Etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos nutartį panaikinti“, – BNS sakė LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius V. Sadauskas spalį pareiškė, kad rengdamas habilitacinį darbą P. Baršaukas nesilaikė citavimo taisyklių ir pažeidė akademinės etikos reikalavimus. Tokią išvadą pateikęs kontrolierius nurodė Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU) atšaukti sprendimą dėl laipsnio P. Baršauskui suteikimo.

P. Baršauskas per teismą siekia iš viso naikinti jam nepalankų V. Sadausko spendimą. Pasak jo advokatės Jurgitos Judickienės, kontrolieriaus tyrimas buvo atliekamas vienašališkai, taip pat viršijant įgaliojimus ir nesilaikant skaidrumo bei teisės būti išklausytam principų. Jos teigimu, sprendimas priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo.

P. Baršauskas monografiją VGTU apsigynė 2002 metais.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius tyrimą dėl plagiato P. Baršausko monografijoje atliko gavęs buvusio Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus Algirdo Avižienio prašymą.

Dar atliekant šį tyrimą, P. Baršauskas po raginimų atsistatydinti KTU tarybai įteikė prašymą jį atleisti, ši jo prašymą tenkino. P. Baršauskas pripažino, kad jo darbe yra techninių klaidų, tačiau neigė plagijavimą.  

KTU paskelbtame tarptautiniame konkurse potencialių kandidatų paraiškų laukiama iki kitų metų kovo 30 dienos.

„KTU – vienas stipriausių universitetų Lietuvoje, absolventų kompetencijomis ir atliekamais mokslo tyrimais bei inovacijomis tapęs žinomu ne tik regione, bet ir tarp užsienio investuotojų. Tikimės, kad konkursas sudomins tiek Lietuvos, tiek užsienio kandidatus ir neabejojame, kad KTU išsirinks stiprų, aiškią universiteto raidos viziją turintį vadovą“, – pranešime spaudai cituojamas KTU tarybos pirmininkas Dalius Misiūnas.

Universitetas nurodo, jog rektoriaus konkurse dalyvausiantys kandidatai turi turėti vadovavimo didelei organizacijai, mokymo ir pokyčių valdymo patirties. Taip pat turi turėti patirties užsienio švietimo institucijose.

Be to, kandidatai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

Ankstesnis KTU rektorius Petras Baršauskas po raginimų šį rudenį atsistatydino kilus skandalui dėl plagiato jo habilitaciniame darbe.

Kaip BNS sakė tarybos pirmininkas Dalius Misiūnas, naują rektorių tikimasi išrinkti iki šių mokslo metų pabaigos.

„Pirmadienį, gruodžio 11 dieną, paskelbsime rinkimus, tai bus tarptautinis atviras konkursas, stengsimės jį padaryti pagal geriausias praktikas, kokias matome užsienyje, ir nuosekliai, tvarkingai atrinkti geriausią kandidatą“, – sakė jis.

„Tikimės, kad mokslo metų pabaigoje, birželio mėnesį, jau bus rektorius“, – BNS teigė D. Misiūnas.

Ankstesnis KTU rektorius Petras Baršauskas po raginimų šį rudenį atsistatydino kilus skandalui dėl plagiato jo habilitaciniame darbe.