Pasak mokslininkų, orlaivio techninių gedimų grėsmę sumažinti padeda patikrai taikomi neardomųjų bandymų metodai, kurie gali turėti įtakos prognozuojamai ir garantuojamai objektų saugios eksploatacijos trukmei. Būtent jie padeda galiausiai įvertinti tiesioginio pavojaus gyvybei ir sveikatai riziką.

„Neardomieji bandymai – tai tyrimai, įgalinantys aptikti medžiagos ar tiriamos konstrukcijos nevientisumus, defektus, mažinančius objekto eksploatacijos patikimumą, nesuardžius ir nesugadinus tiriamo objekto“, – paaiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė Elena Jasiūnienė.

Anot KTU prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute dirbančios mokslininkės, tam gali būti naudojama ultragarsas, rentgenografija, sūkurinės srovės ir pan. E. Jasiūnienė pabrėžia, kad aviacijos srityje taikomi tik neardomųjų bandymų metodai, siekiant nustatyti, ar neatsirado defektų lėktuvų eksploatacijos metu. „Nes pritaikius ardomuosius bandymus, detalė tiesiog būtų nebetinkama naudojimui“, – paaiškina mokslininkė.

Jos teigimu, neardomųjų bandymų privalumas ir yra tai, kad jie nesuardo tiriamo objekto, bet leidžia „pamatyti“, ar struktūros viduje neatsirado defektų, kurie sumažintų objekto eksploatacijos patikimumą.

„Ardomieji bandymai taip pat gali aptikti defektus medžiagoje, tik tyrimo metu objektas yra suardomas, pavyzdžiui, mechaniškai tempiant, spaudžiant ar atliekant panašius veiksmus“, – patikslina ji.

Neardomieji bandymai aviacijos srityje taikomi ne vienerius metus. Taip pat šie metodai naudojami testuojant gaminių prototipus atominių elektrinių, chemijos gamyklų veikloje, geležinkelių, tiltų, laivų statyboje ir kitose srityse.

Testavimą keičia skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas

Vis dėlto, tyrėjų manymu, nauja yra tai, kad neardomųjų bandymų sritis patiria transformacijas, būdingas šiuolaikiniam mokslui ir pramonei. Bene didžiausią poveikį daro skaitmenizacijos procesai.

Anot mokslininko Serge'o dos Santoso, atliekančio tyrimus INSA Val de Loire centre Prancūzijoje, pavyzdžiui, ultragarso vizualizacijos naujovės yra susijusios su pažanga, pasiekta fundamentaliosios fizikos, signalų apdorojimo, prietaisų ir duomenų analizės srityse.

Jo manymu, jau netolimoje ateityje nauji ultragarso srities išradimai atsiras iš sąveikos su dirbtiniu intelektu, vadinamuoju giliuoju mokymusi (angl. deep learning) ir didžiaisiais duomenimis (BigData). „Tikrai taip, naujausi pasiekimai daro įtaką ir tyrimams ultragarsu“, – jo mintį patvirtina ir E. Jasiūnienė. Profesorės teigimu, jau tapo įprasta, kad daugelyje šiuolaikinių mokslo projektų pageidaujama ne tik informacijos atvaizdavimo mokslininkui suprantama forma.

Šiais laikais kuriamos IT programos, kurios, išanalizavusios ultragarsinius signalus, priima sprendimą ar pateikia siūlymus. Jos tarsi uždega raudoną, žalią ar geltoną „šviesoforo“ signalą.

„Žinoma, tai reikalauja dirbtinio intelekto – reikalingi sudėtingi algoritmai, kurie analizuodami ultragarsinius signalus, sugebėtų priimti sprendimus“, – teigia E. Jasiūnienė.

Anot docentės, programos pagal gautus duomenis tarsi savarankiškai analizuoja ir nustato situaciją: jei struktūra gera ar be defektų – priskiriama žaliai kategorijai. Jeigu identifikuotas defektas pavojingas, detalės naudoti negalima – degama raudona spalva. Neaiškios situacijos atveju uždegama geltona spalva – reikalinga eksperto konsultacija.

Gento universiteto Belgijoje profesorius Mathiasas Kersemansas kaip ateities tendenciją įžvelgia tai, kad šiuolaikinėse laboratorijose taikomus metodus perims ir plačiai pritaikys pramonė. Ji dalį procesų taikys kombinuodama skirtingus duomenų gavimo būdus.

Dėmesio objektas – jaunoji mokslininkų karta

Pasvarstyti šiomis temomis mokslininkus paakino gegužę KTU „Santakos“ slėnyje vykusi projekto „NDTonAir“ mokslinė mokykla „Neardomosios kontrolės signalų ir vaizdų apdorojimas“, subūrusi mokslininkus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos. Mokykloje taip pat buvo surengtas mokslinis seminaras „Ultragarsinė vizualizacija“, kuriame pranešimus skaitė žinomi šios srities ekspertai.

„NDTonAir“ yra mokymosi konsorciumas, kuris telkia tyrėjus besidominčius aviacinių konstrukcijų neardomųjų bandymų ir stebėsenos sistemomis. Tarptautinis tinklas jungia ne aukštąsias mokyklas iš įvairių šalių, tačiau ir gerai žinomas kompanijas, tarp kurių – oro linijų bendrovė „Brussels Airlines“, korporacijos „Siemens AG“ tyrimų padalinys Vokietijoje.

„Tai, kad esame šio projekto partneriai, rodo, jog esame vertinami Europoje dėl savo vykdomų tyrimų neardomųjų bandymų srityje. Tokio tipo projektai pirmiausia yra vertingiausi jame dirbantiems jauniesiems mokslininkams“, – pastebi E. Jasiūnienė, besidžiaugianti, kad H2020 Marie Sklodowska-Curie programos lėšomis įgyvendinamas projektas suburia jaunąją mokslininkų kartą ir suteikia jai sąlygas gilinti žinias bei atlikti tyrimus tarptautinėje komandoje.

Projektas buria 15 jaunųjų tyrėjų komandą, kuriai atstovauja KTU Ultragarso mokslo institute tyrimus atliekančios doktorantės Bengisu Yilmaz ir Jaishree Vyas.

„Konkursas dirbti šiame projekte buvo tikrai nemažas, tai leido atrinkti gerus kandidatus ir kandidates, kurie vykdytų mokslinius tyrimus šiame projekte, tuo atnešdami pridėtinę vertę ir institutui“, – sako E. Jasiūnienė.

Pasak E. Jasiūnienės, mokslinė mokykla KTU „Santakos“ slėnyje leido supažindinti ne tik jaunuosius tyrėjus, bet ir projekto partnerius su vykdomais tyrimais ir turima infrastruktūra.

Telkia intelektinį potencialą

Ultragarso mokslo tyrėjus telkiantis institutas yra įsikūręs KTU „Santakos“ slėnyje, kuris, be minėtos organizacijos, po vienu stogu vienija ir integruoja stambiausių Kauno mokslo ir studijų institucijų ir verslo įmonių veiklas.

Dažnai įvairiuose mokslo slėniuose ir specializuotuose klasteriuose besilankantis mokslininkas Stefano'as Lauretis iš Italijos sako, kad tokio pobūdžio renginiai, vykstantys Europoje įsikūrusiuose mokslo ir verslo slėniuose, sudaro galimybę išvystyti aukštą inovacijų lygį, kurį „tik pažangus mokslinių tyrimų centras gali suteikti pramonei“.

„Kita vertus, aiškūs pramonės uždaviniai padeda universitetams daugiau dėmesio skirti realiam gyvenimui ir praktinėms veikloms“, – teigia jis.

Mokslininko S. dos Santoso nuomone, dažnai pavienius universitetus riboja vidiniai ištekliai, todėl pakankamą lygmenį išvystyti leidžia tik integruoti centrai, kurių veiklos strategija balansuoja tarp mokslinių interesų ir vietinio regiono poreikių.

S. Lauretis pabrėžia, kad talentingus tyrėjus telkiantys mokslo ir verslo dariniai gali būti puikus įrankis, siekiant išlaikyti intelektinį potencialą savo šalyje. „Tokios organizacijos yra labai patrauklios vietos pramonei ir gali būti labai svarbios siekiant užkirsti kelią geriems tyrėjams išvykti į užsienį“, – teigia jis, apgailestaudamas, kad Italijoje tokių organizacijų labai trūksta.

Jam antrina ir kolega iš Vokietijos Drezdeno technikos universiteto Berndas Köhleris. Profesoriaus įsitikinimu, bendradarbiavimas skatina mokslo pažangą. Jis pabrėžia, kad didžiausią postūmį duoda tarptautinės mokslo finansavimo programos, įgalinančios tyrimus atlikti ne vienos valstybės mastu.

Dar nesulaukę įprastų mokslo metų pabaigos, geriausi Kauno mokiniai jau spėjo atšvęsti savo pasiektą finišo tiesiąją dirbant išvien su universitetų dėstytojais. Čia jie gilino žinias ir gebėjimus įvairiose mokslo bei asmeninio tobulėjimo srityse. KTU „Santakos“ slėnyje jiems iškilmingai įteikti mokslo metų baigimo pažymėjimai.

Analogų neturinti programa aprėpė platų skirtingų sričių spektrą – asmenybės ugdymą, matematiką ir gamtos mokslus, socialinius ir humanitarinius, ekonomikos ir verslo, sporto mokslus bei menus.

„Kaunas neatsitiktinai vadinamas Lietuvos širdimi įvairiomis prasmėmis. Išties, nepataikaujant, norisi pasakyti, jog čia yra didelė dalis švietimo pasaulio. Ypač smagu, jog šiame projekte dalyvauja ne tik mokyklos, bet ir universitetai, kurie supranta to prasmę. Mūsų šalis gali būti nuostabiausia planetoje vieta gyventi, bet tai užtikrinti gali tik talentingi, gabūs žmonės. Tad šią programą lankantys vaikai, tikiu, labai prisidės, kad ne tik Kaunas, bet ir visa Lietuva taptų tokia“, – sveikindamas susirinkusius Kauno mokinius ir jų artimuosius kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaunas neatsitiktinai vadinamas Lietuvos širdimi įvairiomis prasmėmis.

Pasak ministro, nors ši programa vadinama tarpdisciplinine, tačiau ji unikali tuo, jog neatskiria įvairių žmogaus gebėjimų, bet kaip tik juos sujungia: „Geras mokslininkas yra šiek tiek ir menininkas, galbūt poetas. Turime matyti žmogų kaip asmenybę. Tad išvien su šeima, universitetais turime šias savybes puoselėti. Tik toks žmogus gali būti laimingas, o jo šalis – klestinti. Dėkoju Kauno akademinei bendruomenei, mokykloms, kad rodo tokį gerą pavyzdį visai Lietuvai.“

Aukštųjų mokyklų vadovai negailėjo padėkų jauniesiems „studentams“ ir jų namiškiams už indėlį bei palaikymą ugdant augančią talentų kartą.

„Noriu labai padėkoti tiems, kurie stovėjo šios idėjos ištakose ir galiausiai ją realizavo. Tikiu, kad tai taps ilgamečiu reiškiniu, kuris atneš daug pasiekimų. Tačiau labiausiai „ačiū“ ištarti turime mažiesiems talentams, kurie, kaip niekas kitas, suvienijo Kauno universitetus, mokyklas ir visą bendruomenę, dirbančią švietimo srityje“, – sakė Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis pastebi, jog po penkerių ar daugiau metų universitetai bus kitokie, pasikeitę. Todėl šiemet juos iš arti pažinę mokiniai ateityje turės unikalią galimybę palyginti aukštųjų mokyklų progresą: „Pavyzdžiu, džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad vaikai gali siekti mokslo aukštumų dalyvaudami tokiame projekte ir kad yra žmonės, kurie šią idėją sukūrė ir įgyvendino. Dabar svarbiausia, kad šie gabūs mokiniai savo talentus pasitelktų tik geriems darbams.“

Itin gabių mokinių ugdymo programą koordinuoja KTU ir LSMU, bendradarbiaudami su visomis Kaune veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis bei jų filialais. Šiemet programoje dalyvavo Kauno mokyklų 3, 4, 6, 7, 10 ir 11 klasių auklėtiniai – iš viso 242 mokiniai.

„Tikriausiai daugeliui savaime kyla klausimas, o kas toliau? Programa neabejotinai bus tęsiama toliau, tačiau nepaisant visų gerų jos vertinimų, reikia nuolat savęs klausti, ar tikrai neturėtume tobulinti ugdymo turinio, metodikos, programos stebėsenos. Tikiu, kad bendromis pastangomis tikrai tą padarysime, kad mūsų augantiems talentams šios patirtys būtų maksimaliai įdomios ir vertingos“, – žadėjo Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Vyriausieji, dvyliktokai, kitąmet visą dėmesį koncentruos į artėjančius abitūros egzaminus, todėl jiems reguliarios programos paskaitos nevyks, tačiau universitetai siūlo individualias tobulėjimo formas, lankant atskirų dalykų užsiėmimus, susitikimus bei diskusijas su dėstytojais.

Kuo ji unikali? Kaip vyksta mados fotosesija? Kaip ji organizuojama ir kas už ką atsakingas? Kokie elementai joje svarbiausi? Į šiuos klausimus jau dešimtmetį fotografe dirbanti, su žinomais Lietuvos dizaineriais bendradarbiaujanti Monika Dovidaitė atsakinėjo diskusijoje "Dizainas ir mados fotografija: kas slepiasi už fotoobjektyvo", vykusioje Kauno technologijos universiteto (KTU) "Santakos" slėnyje įsikūrusioje dizaino bibliotekoje "DesignLibrary Kaunas".

– Nuo ko prasidėjo jūsų domėjimasis fotografija?

– Viskas prasidėjo dar mokykloje: pirmą kartą reportažą parengiau 4-oje klasėje su juostiniu fotoaparatu, ekskursijoje su klase į Anykščius. Vėliau į kuprinę įsimesdavau tėvų "muilinę" ir pasivaikščiojimų metu fotografuodavau gamtą.

Kai veidrodiniai fotoaparatai pasirodė įperkami, su tėvų pagalba nusipirkau pirmą profesionalesnį fotoaparatą, o tada žingsnis po žingsnio iš hobio, t.y. renginių fotografavimo, eksperimentų įvairiomis idėjomis su draugais, šviesa, pradėjau gauti užklausas iš žmonių, ar sutikčiau nufotografuoti juos, vėliau jų šventes.

Man atrodo, kad pirmą apmokamą, 50 litų vertės užsakymą gavau vienuoliktoje klasėje. Pirmoje parodoje dalyvavau dešimtoje klasėje.

– Iš kur semiatės įkvėpimo?

– Mane labiausiai įkvepia pasakos ir visiška buitis. Visos fotosesijos yra kažkur tarp visiškos kūrybos ir fantastikos, detalios režisūros ir paprasto, kasdienio jausmo, veiksmo, natūralios išvaizdos ir kiekvieno įvairiausių, skirtingų gražių, linksmų ir skaudžių patirčių.

Jei tai mados fotosesija, nuotrauka gali būti tarsi piešinys, žmogus nebūtinai turi atrodyti taip, kaip atrodo iš tikrųjų, bet vis tiek svarbu neperspausti.

– Planuodami fotosesiją daugiau galvojate apie techninį išpildymą ar fotosesijos turi ir tam tikrą idėją?

– Jei atvirai, nekenčiu technikos. Man yra kančia analizuoti technines puses. Darau tai tik dėl to, kad noriu maksimaliai kokybiško rezultato ir išnaudoti turimas galimybes geriausiai kaip tik galiu. Tačiau mane nelabai domina technikos naujienos, jei jos nesprendžia kažkokios turimos problemos. Pvz., aš mėgstu 50 mm objektyvą, bet jis gana lėtas, tad laukiu patobulinimo, kad jis būtų greitesnis, su tikslesniu fokusu.

Žinoma, techninis išpildymas labai svarbus ir visuomet kyla klausimų, ar fotografuosiu dienos šviesoje, ar esant studijiniam apšvietimui. Jei studijiniam, ar tai bus kontrastinga, ar švelni šviesa. Bet tai yra antraeiliai dalykai, kurie turi išpildyti idėją.

Man svarbu, ką norima pasakyti bet kuria fotosesija: kokią emociją norima perteikti, kokia idėja, koks tikslas, kokia žinutė. Tik tada renkamės modelį, šviesą, vietą, drabužius. Šie dalykai ateina beveik savaime, po to, kai aišku, ką norime pasakyti. Fotosesijos turi turėti žinutę, kitaip jos nieko vertos.

– Jei fotosesijos metu pamatote, kad rezultatas nėra tinkamas, o pirminė idėja ir rezultatas, kurio tikėjotės, smarkiai skiriasi, čia ir dabar sprendžiate susiklosčiusią situaciją ir ieškote priemonių, kaip pasiekti rezultatą nenukrypstant nuo pirminės idėjos, ar tai atidedate vėlesniam laikui?

– Viskas priklauso nuo fotosesijos idėjos, užsakovo, iniciatoriaus. Jei matome, kad kažkas ne taip, tariamės tarpusavyje. Dalijuosi su komanda savo įžvalgomis, ką galėtume padaryti kitaip, kad būtų geriau. Jei komanda lanksti – viską keičiame, sprendžiame vietoje. Jei pirminė idėja klientui labai svarbi – darome viską, kad ją išpildytume.

– Lyginant tai, kas populiaru privačiose fotosesijose Lietuvoje ir pasaulyje, yra daugiau panašumų ar skirtumų? Galbūt galite pateikti keletą pavyzdžių?

– Sunku būtų pasakyti, bet manau, kad dabar, kai visi viską matome per socialinius tinklus, tokius kaip "Instagram" ir "Pinterest", viskas labai supanašėjo. Visi mato, kas, kaip daroma, semiasi idėjų, įkvėpimo aprangai, stiliui, net gyvenimo būdui, todėl manau skirtumai išnyko.

– Neretai susiduriama su situacijomis, kai pozuojančių žmonių išvaizda yra labai stipriai pakoreguojama, o rezultatas toli gražu neatspindi to, kaip žmogus atrodo realybėje. Kaip jūs stengiatės to išvengti retušuodami nuotraukas?

– Šiais laikais tai labai sudėtinga. Pasisakau už mažiau retušavimo, tačiau, kaip pastebėjau, žmonėms beveik niekada jo nebūna per daug, o tik per mažai. Modernūs kūrėjai, stebintys pasaulines tendencijas, mėgsta natūralumą.

Vis dėlto patys žmonės, ateinantys į asmenines fotosesijas, turi nemažai kompleksų ir nori panaikinti visus savo trūkumus. Jei tai yra portretas, žmogus turi būti atpažįstamas, turi išlikti jo bruožai, ypatybės, koreguojama tik dėl estetikos, tai, kas nekeičia žmogaus.

Jei tai mados fotosesija, nuotrauka gali būti tarsi piešinys, žmogus nebūtinai turi atrodyti taip, kaip atrodo iš tikrųjų, bet vis tiek svarbu neperspausti. Jei visiškai nuretušuojama oda, figūra, tai iškreipia mūsų visų požiūrį. Atrodo, kad tokia yra tobula moteris – bet tokių nėra, tai fikcija.

– Ar mados fotografija yra kuo nors išskirtinė, palyginti su kitomis fotografijos atšakomis? Ar ji reikalauja specialių žinių ir gebėjimų?

– Manau, kad geras mados fotografas turi turėti skonį, galbūt net geresnį už kūrėjus, klientus, kad galėtų viską sudėlioti savo galvoje ir padaryti puikų rezultatą. Turi būti drąsus pakomentuoti vizažisto, modelio ar kažkieno kito darbą, nes jis vienintelis žino, kaip atrodys galutinis rezultatas.

Ši sritis taip pat reikalauja puikių šviesos valdymo žinių, kūrybiškumo. Daug žmonių nori būti mados fotografais, bet, manau, tai tikrai ne kiekvienam.

Nelaikau savęs stipria mados fotografe, nors daug domiuosi ir stengiuosi, vis dar manau, kad turiu labai daug kur tobulėti. Žmogus turi būti kupinas aistros, vizijų, kūrybinių idėjų, žinių, drąsos. Vis dar stengiuosi pildyti visus šiuos dalykus. Tai viso gyvenimo darbas ir tobulėjimas, kad kiekviena nuotrauka galiausiai taptų nesenstančiu meno kūriniu, o ne vienam sezonui sukurta.

Kūrybos šventė

Penktadienį prasidėjusi kūrybos šventė „Kūrybos podiumas“ ir šeštadienį viliojo miestiečius. Šiemet „Kūrybos podiumo“ organizatoriai paruošė įvairiapusę nemokamų seminarų ir kūrybinių dirbtuvių programą, kuri naudinga ne tik ieškantiems naujų saviraiškos būdų, kūrybinių veiklų, bet ir siekiantiems tobulėti profesinėje srityje, norintiems geriau pažinti save ir savo vaikus.

Mados mėgėjai pakvietė kartu vainikuoti metus, pasidžiaugti pasiekimais, idėjomis, pristatyti save ir savo mados derinius, bei atrasti naujų kūrybos idėjų.

„Kūryba – nepailstama kaip vėjas, nesustabdoma kaip didžiausia jūros banga, ji barsto savo vaisius lyg rudens medžiai savo lapus. Tie išmylėti ir išpuoselėti vaisiai apsigyvena kiekvienuose namuose ir kiekvienoje širdyje. Kūrėjai ištisus metus kuria, daug dirba dėl mūsų grožio, dalyvauja įvairiose mugėse, bet jie nusipelnė ir šventės sau. Todėl šiais metais šventę vainikuos realus podiumas, kuriuo žengs jūsų numylėti kūrėjai ir žinomi Lietuvoje žmonės“, – tokiais žodžiais renginį pristatė organizatoriai.

Šeštadienio šurmulys

Savaitgalį „Santakos slėnyje“ šurmuliavo išskirtinių mados akcentų mugė. Išskirtinių daiktų ieškotojai čia galėjo atrasti ne tik aksesuarų, rankų darbo drabužių, bet ir dovanų artėjančioms Kalėdoms.

„Man kūryba – gyvenimo būdas. Jau labai seniai mezgu, tačiau į viešumą su savo darbais išėjau pirmą kartą. Žmonės labai žavisi, nes einame ne į kiekybę, o kokybę. Žinoma, dabar ieško šio sezono daiktų – kepurių, šalikų pirštinių. Dovanoms galime pasiūlyti gražias kepures, šiltas kojines“, – „Kūrybos podiumo“ mugėje kalbėjo Rita.

Šalia išskirtinėmis šviesą atspindinčiomis kepurėmis prekiaujanti Sandra tikino, kad tokios prekės ypač išpopuliarėjo. Moteris pati mezga šiltas kepures, o kartu su įprastais merino vilnos siūlais įmezga specialias atšvaitų juosteles, tad apšvietus vakare kepurę žibintais, ji ima spindėti baltai. Taip vaikai tampa matomi ir užtikrinamas saugumas keliuose.

„Vieną kepurę numegzti užtrunka apie keturias valandas. Nereikia niekur papildomai prikabinti atšvaito. Juk jį gali ir pamiršti, o kepurės tikrai nepamirši, nes ausys nušals. Aš atšvaitinę giją specialiai užsakau iš fabriko. Ilgai ieškojau tokios, kokios man reikia, bet kai atradau, dabar siūlau kitiems“, – tikino pašnekovė.

Mugės lankytojai tikino, kad į „Kūrybos podiumo“ renginį užsuko ieškodami originalių idėjų ne tik, kaip patiems pasipuošti, bet ir kaip artimuosius nustebinti.

„Klausiau kelis seminarus, pasigaudžiau idėjų. Mugėje radau labai gražių bižuterijos dalykų, tad, manau, kad tikrai būsiu išskirtinė“, – pasisakė kaunietė Julija.

Renginio akcentas

Šeštadienio vakarą kartu su kitais dizainerių kolekcijų pristatymo modeliais podiumu žengs ir „TV pagalbos“ žurnalistės Gerda Žemaitė, Sandra Žutautienė bei Monika Ostrenkova, kurios itin žavisi Lietuvos auksarankių kūryba. Be to, S. Žutautienė ir pati negali atsispirti rankdarbiams – kuria papuošalus ir kitus aksesuarus.

Šeštadienį į „Kūrybos podiumą“ pristatyti naujos „Swarovski“ kolekcijos  atvyko šios kompanijos atstovė iš Austrijos. Šį pristatymą renginio lankytojams dovanojo akmeneliai.com.

Abi renginio dienas vyko ne tik seminarai ir kūrybinės dirbtuvės, dizainerių mugė, bet ir nemokamos JurArt’s fotosesijos. Moterims makiažą ir veido odos tyrimus nemokamai atliko „Artistry“ atstovės.

Iš visų vakaro metu pristatytų kolekcijų buvo renkama pati originaliausia. Vertinimo komisiją sudarė stilistės Marija Sadomskaja ir Dovilė Kavaliauskienė bei žinomi žmonės, pasižymintys puikiu stiliaus ir grožio pojūčiu: Eglė Straleckaitė, Ingrida Kazlauskaitė, Sandra Daukšaitė-Petrulėnė, Elvyra Monginienė, Neringa Mažeikienė ir Karolis Murauskas.

Jos teigimu, pagrindinė mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ misija yra priartinti „erdvėlaivį“ – mokslą – prie „Žemės“ – jaunimo.

Didžiausias mokslo populiarinimo renginys šalyje šiemet buvo surengtas jau 13-ąjį kartą. Nuo pat ryto į KTU „Santakos“ slėnį ir Studentų miestelį rugsėjo 9 d. susirinkę moksleiviai ir studentai, mokslo darbuotojai dalyvavo įvairiuose eksperimentuose, paskaitose, demonstracijose, praktiniuose užsiėmimuose, ekskursijose bei mokslo mugėse, iš viso vyko apie 80 renginių. Juose buvo pristatomos mokslo įdomybės, tokios kaip išmanieji namai, sumaniosios medžiagos, robotai, nanotechnologijos, virtualus jogos treneris ir daugelis kitų.

Apsilankius paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose buvo galima sužinoti, kaip veikia verslo įmonė, aptarti XXI-ojo amžiaus finansų ypatumus ar suplanuoti savo karjerą. KTU Studentų miestelyje taip pat vyko infomobilio, mobilios STEAM laboratorijos pristatymo renginys.

Lietuvos ateitis – mokslas ir inovacijos

Pasveikinti „Erdvėlaivio Žemė“ dalyvių ir pristatyti pirmąjį pranešimą „Mokslo ateitis Europos Sąjungoje: strateginės įžvalgos“ atvyko už mokslą ir inovacijas atsakingas Europos Komisijos komisaras Carlosas Moedas, Kauno miesto mero visuomeninis patarėjas švietimo ir sveikatos apsaugos klausimais prof. Dainius Pavalkis.

C. Moedo teigimu, Europos Komisijos veikla šiandien yra nukreipta į mokslo ir inovacijų stiprinimą, skatinamas atviras mokslas ir inovacijos. „Mokslo atvirumas yra ne tik ideologinė, bet ir finansinė platforma, kuri leistų sutaupyti ne tik Europos Sąjungai, bet ir atskiroms šalims, įskaitant Lietuvą“, – sakė renginio svečias.

Linkėdamas, kad mokslo festivalis ateityje apimtų dar daugiau Lietuvos miestų ir rajonų, o į jo veiklas įsitrauktų vis daugiau studentų ir moksleivių, buvęs švietimo ministras D. Pavalkis akcentavo, kad be mokslo ir inovacijų Lietuva neturi ateities. Profesoriaus teigimu, tokie renginiai kaip mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ yra labai reikalingi ir svarbūs. 

Skatina rinktis tyrėjo kelią

Mokslo populiarinimo laidų autorius ir vedėjas, vienas iš mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ iniciatorių ir jo organizatorius Rolandas Maskoliūnas džiaugėsi, kad mokslą pavyko priartinti prie žemės.

„Erdvėlaivis Žemė“ – unikali iniciatyva, sujungianti skirtingus švietimo sistemos dalyvius iš keturiolikos šalies miestų bei rajonų. Drauge besimokydami ir eksperimentuodami, galime patirti, kaip mokslo dėsniai veikia kasdieniame gyvenime“, – kalbėjo R. Maskoliūnas.

Jo nuomone, mokslo festivalis ir toliau sėkmingai įgyvendina savo tikslus, t.y. skatina visuomenės kritinį mąstymą, domėjimąsi mokslu, naujausiomis technologijomis bei padrąsina jaunimą rinktis tyrėjų kelią.

„Praėjus daugiau kaip 10 metų nuo „Erdvėlaivis Žemė“ starto, labai įdomu matyti, kaip jis keičiasi, tobulėja ir auga. Lyginant su pirmaisiais mokslo festivalio metais, šiandien galime džiaugtis kur kas turiningesne programa, interaktyvesniais renginiais, didėjančiu moksleivių – ypatingai žemesniųjų klasių – skaičiumi. Kuriant renginio programą šiemet dalyvauja ne tik mokslininkai, studentai, bet ir gimnazistai“, – džiaugėsi R. Maskoliūnas.

R. Maskoliūnas sakė neabejojantis, kad nemaža dalis susirinkusiųjų po keleto metų taps puikiais tyrėjais, kurie nustebins savo žiniomis bei atradimais. „Esu labai dėkingas KTU, kuris nuo pat pirmųjų mokslo festivalio dienų buvo ir yra vienas pagrindinių jo ramsčių“, – sakė jis.

„Traukia ir medicina, ir inžinerija, tad pasirinkau aukso viduriuką“, – šypsosi Kauno technologijos universiteto (KTU) matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantė Kristina Andrėkutė. Studentė prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute kuria ultragarsinę diagnostinę sistemą ankstyvosios stadijos melanomai nustatyti.

K. Andrėkutė KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrusiose Ultragarso mokslo instituto laboratorijose vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su medicina. „Bendradarbiaudami su dermatologais kuriame naujus ultragarsinius žmogaus audinių įvertinimo metodus, kurie padėtų gydytojams patikslinti melanomos diagnozę“, – sako KTU doktorantė.

KTU „Santakos“ slėnyje dirbanti mokslininkų grupė jau sukūrė automatinę navikų storio matavimo sistemą, kuria galima tiksliau, nei patyręs medicinos ekspertas atlieka ranka, nustatyti net ir labai plonų – iki 1 mm – navikų storį. Ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga dar nėra tokia pavojinga ir, laiku pritaikius tinkamą gydymą, išgyvenamumo tikimybė yra labai didelė.

„Mūsų atliekamų tyrimų tikslas – nustatyti diagnozę remiantis neinvazinio ultragarsinio tyrimo rezultatais, be chirurginio įsikišimo, histologinių tyrimų. Ultragarso tyrimai nėra brangūs, jie nekenksmingi ir neskausmingi, todėl tiksli diagnozė šiuo metodu labai palengvintų gydytojų kasdienybę ir pacientų gyvenimo kokybę“, – aiškina K. Andrėkutė.

Kol žmogus domisi – nesensta

KTU „Santakos“ slėnio Ultragarso mokslo laboratorijos yra vienos iš geriausiai įrengtų Europoje. Pažangiausia moksliniams tyrimams skirta įranga, tokia, kaip akustinis mikroskopas, galima vaizdinti net žmogaus audinio mikrostruktūros ypatybes.

„Kai kurie mūsų atliekami tyrimai kol kas dar neturi praktinio pritaikymo, tačiau jie kuria pagrindus ateities technologijoms, ir, be to, yra labai įdomūs“, – pasakoja jaunoji mokslininkė.

Pasak K. Andrėkutės, mokslininko darbas yra patrauklus tuo, kad jį dirbdamas žmogus yra priverstas nuolatos tobulėti, domėtis vis naujais dalykais. Mergina įsitikinusi, kad kol žmogus kuo nors domisi, kol skaito, jis – nesensta.

Beje, ji teigia, kad visuomenėje susiformavęs mokslininko įvaizdis – sulinkęs prie kompiuterio kiaurą parą užsidaręs laboratorijoje tylenis – neatitinka tikrovės.

„Daugelis KTU Ultragarso mokslų instituto atliekamų tyrimų – tarptautiniai, todėl ir mokslininkai, ir doktorantai turi labai daug galimybių keliauti. Aktyvūs doktorantai pristato savo tyrimus konferencijose, gaudami finansavimą iš projektų, Lietuvos Mokslo Tarybos, universiteto ar paties padalinio. Dalyvaujama ir susitikimuose su užsienio partneriais“, – sako K. Andrėkutė.

Pasirinkimą nulėmė asmeninė istorija

„Pasirinkau tokią temą, nes mane traukia medicina, tačiau negalėjau įsivaizduoti savęs, bendraujančios su sunkiais ligoniais. Atlikti tyrimus melanomos diagnostikos srityje pasiūlė darbo vadovas – tema man artima, nes dėl šios ligos esu netekusi artimo žmogaus“, – sako K. Andrėkutė.

Vilniuje biofizikos bakalauro studijas baigusi mergina magistrantūrą pasirinko studijuoti Kaune.

„Norėjau būti inžiniere, sukurti kažką apčiuopiamo. Darbas biofizikos ar genetikos srityje, žinoma, labai įdomus, tačiau jis nesuteikia galimybių kurti realius daiktus, kurie turi klinikinį pritaikymą“, – sako KTU doktorantė.

Pasak jos, vis daugiau merginų renkasi „kietąsias“ inžinerijos studijas ir stoja į doktorantūrą. „Gal vaikinai nori būti statybininkais ar kitų sričių atstovais, o ne mokslininkais?“, – šypsosi K. Andrėkutė.

Kaunas tapo vienu pirmųjų miestų naujojo EK nario, atsakingo už mokslą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, Carloso Moedo komandiruočių žemėlapyje. Penktadienį jis apsilankė Kauno technologijos universiteto (KTU) "Santakos" slėnio atidarymo ceremonijoje ir dalyvavo konferencijoje "Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai".

"Galime investuoti į technologijas ir infrastruktūrą, tačiau nieko nepasieksime, jei nesusitelksime bendram tikslui – kad Europa išnaudotų visą savo potencialą", – įsitikinęs C.Moedas, per vizitą pasidalijęs samprotavimais apie ES ir Lietuvos ateitį kuriant inovacijų ekonomiką.

– Kokie pirmieji jūsų įspūdžiai apie naująjį KTU Mokslo ir technologijų centrą bei Technologinio verslo inkubatorių?

– Mano pirmieji įspūdžiai labai geri, nes tai, ką šiandien mačiau, yra inovacijų esmė – tyrimai, pritaikyti versle. Mačiau tokių produktų pavyzdžių, kurie bus ypač svarbūs žmonėms per ateinančius du dešimtmečius. Pavyzdžiui, tarp eksponuojamų sukurtų prototipų buvo įmonės, dirbančios 3D spausdinimo srityje, produkciją. Įspūdinga. Mano nuomone, tai – gamybos ateitis. Būtent tokios technologijos yra būdas perkelti gamybą atgal į Europą, apie tai kalbame jau kelerius metus. Be to, mačiau elektrinės pavaros prototipą – ji gali paversti normalų dviratį į elektrinį. Šis vizitas – mano pirmasis užsienio vizitas, atliekant eurokomisaro pareigas, jį prisiminsiu visą gyvenimą.

– Būdamas Europos komisaras inovacijoms matote visą paveikslą. Kaip mes atrodome Europos kontekste?

– Kadangi tai – mano pirmasis vizitas, neturiu viso vaizdo. Tačiau tikrai žinau, kad norėčiau pamatyti tokius slėnius, veikiančius kitose šalyse.

– Ateities ekonomika – inovacijų ekonomika. Kokie pagrindiniai žingsniai jos link?

– Pirmas žingsnis yra struktūrinės reformos rinkoje – šalys turėtų sukurti tokią aplinką, kurioje žmonėms būtų lengva ir malonu kurti verslą. Gali investuoti kiek nori pinigų, bet jeigu nėra tinkamų sąlygų, pinigai neteks galios. Labai svarbu rodyti žmonėms, kad inovacijos yra ekonomikos augimo priežastis, kad inovatoriai yra tie, kurie sukuria geresnes įmones ir geresnius darbus; tie, kurie šalyje kuria gerovę ir kelia gyvenimo kokybę. Kaip matyti ir šiame KTU centre – to pasieksime tik dirbdami kartu. Kad žmonės kartu dirbtų, reikia, kad jie vienas kitą suprastų. Šiandien tai yra kelias, kuriuo turėtų eiti Europa. Mes labai gerai mokame paversti eurus žiniomis, bet ne taip gerai mokame tas žinias paversti eurais.

– Ką turite omenyje?

– Tikriausiai žinote, kad Europoje atliekami ypač aukštos kokybės fundamentiniai tyrimai – mes "gaminame" trečdalį pasaulio žinių. Tačiau mums trūksta gebėjimo paversti turimas žinias produktais. Tai, ką aš mačiau šiandien, yra būtent tas žingsnis, kurį turime žengti, – mums reikia daugiau slėnių.

– Europoje gaminame trečdalį pasaulio žinių. Aukšto lygio fundamentiniai tyrimai atliekami ir Lietuvoje, tačiau pritaikomi jie neretai kitose rinkose. Ko reikėtų, kad tai, kas gimsta mūsų šalyje, būtų ir įgyvendinta čia?

– Kalbėsiu iš ES perspektyvos – viskas priklauso nuo struktūros reformavimo. Jeigu klausiate, dėl ko žmonės kartais pasirenka investuoti Azijoje ar Amerikoje, atsakyčiau, jog tikriausiai dėl to, kad Europoje tai daryti sudėtingiau. ES – tai 28 šalys su skirtingais įstatymais, skirtinga rinkos struktūra. Turime kurti bendrą rinką, kurioje veiktų tie patys įstatymai.

– Galbūt inovacijų trūkumą lemia ir tai, kad Europoje (ir Lietuvoje) trūksta žmonių, turinčių inžinerinį išsilavinimą?

– Išsilavinimas yra visa ko katalizatorius. Turime daugiau investuoti į studijas, turime rodyti jauniems žmonėms, kad inžineriniai mokslai, tikslieji mokslai, matematika gali sukurti jiems ateitį. Jauni žmonės eis tuo keliu, jei matys, kad jis yra įdomus, matys, jog jis gali atvesti juos įgerą darbą. Manau, kad šiandien jauni žmonės žino, jog inžinerinės žinios yra tos, kurios gali padėti jiems gauti gerą darbą.

Manau, kad prieš finansų krizę buvo kitaip – žmonės labiau siekė dirbti finansų, ekonomikos sektoriuose. Žinoma, tai naudinga visuomenei, tačiau buvo labai daug gerų studentų, kurie rinkosi ekonomikos mokslus vietoj inžinerinių. Man atrodo, kadsituacija keičiasi.

– Pats esate inžinierius. Kaip šis išsilavinimas jums padeda šiandieniame darbe?

– Na, aš pats, matyt, nebuvau labai geras inžinierius (juokiasi – aut. past.). Tačiau tikrai džiaugiuosi, turėdamas šį išsilavinimą, nes jis išmoko mąstyti. Besimokydamas inžinerijos, įgijau problemų sprendimo įgūdžių, išmokau mąstymo metodų, kurie gyvenime man labai daug padėjo. Vėliau nusprendžiau dirbti ekonomikos ir politikos srityje, tačiau tai, kad turiu inžinieriaus išsilavinimą, yra labai naudinga. Visada sakau – inžinieriai gali labai daug.

– Kuriose srityse inovacijų šiandien ypač trūksta?

– Klimato kaitos sukelti procesai, tokie, kaip šiltnamio dujos, skatinančios šiltnamio efektą, ir atsinaujinančioji energetika yra pagrindinės sritys. Turime sukurti naujus energijos resursus ir sumažinti šiltnamio dujų išsiskyrimą – tai pagrindinė mūsų visų ateities darbo kryptis. Visos inovacijoms imlios sritys yra susijusios su iššūkiais, kuriuos patiria šiuolaikinė visuomenė – nuo demografijos problemų iki chroniškų ligų. Visus juos turime spręsti tarpdisciplininiais metodais. ES tyrimų ir inovacijų programa "Horizon 2020" ir yra skirta šiems iššūkiams spręsti.

– Kokias matote Lietuvos galimybes ir gebėjimus prisidėti sprendžiant Europos ir pasaulio iššūkius?

– Lietuvoje kuriama išmaniosios specializacijos strategija, susijusi būtent su minėtomis sritimis. Kuriant strategiją bendradarbiaujama su verslininkais ir su plačiąja visuomene. Ne politikams spręsti, ką daryti. Politikų vaidmuo yra parodyti kryptį, o žmonės turi pajusti, ką gali padaryti. Tai, ką šiandien mačiau čia, yra daug žadantis pavyzdys. Spręsdamas pagal tai, kad Lietuva aktyviai dalyvauja teikiant paraiškas "Horizon 2020" (jei gerai prisimenu, pateikta per 400 projektų paraiškų iš daugiau kaip 2000 dalyvių), matau, kad yra daug potencialo. Džiaugiuosi tuo.

– Mums, lietuviams, patinka manyti, kad esame maži, bet nesame nereikšmingi.

– Jūs esate ne maža šalis, o Europos dalis. Aš pats esu kilęs iš labai mažos šalies. Europa mums suteikia dydį ir apimtį, mažos šalys iš to tik laimi. Lietuva yra Europos istorijos dalis, o tai reiškia, kad visi esame kartu – nėra mažų ir didelių. Nors ir mažas, bet būdamas didelės komandos narys, turi daug daugiau galimybių, ir daug didesnė tikimybė, kad tau pavyks jas įgyvendinti.