-
Papildomas kūdikių maitinimas. Svarbu kokybė ir įvairovė
Keturios maisto grupės
Kai kūdikis pamažu pripranta prie įvairaus papildomo maisto, jis kasdien turi valgyti produktus iš visų keturių pagrindinių maisto grupių: daržoves ir vaisius, grūdinių augalų produktus ir bulves, mėsą (paukštieną, žuvį), pieną ir jo produktus. Kūdikiams, mažiems vaikams, nėščiosioms ir žindančioms netinka stambiųjų plėšriųjų žuvų, tarp jų – ir lašišų patiekalai, nes jos sukaupia daug teršalų.
Būtinas papildomo maisto elementas yra įvairios daržovės ir vaisiai – vitaminų, mineralinių medžiagų, krakmolo ir augalinės narvelienos (skaidulinių medžiagų) šaltinis. Vitamino C turinčios daržovės, uogos (pvz., įvairių rūšių kopūstai, juodieji, raudonieji serbentai, gervuogės) padeda įsisavinti ne hemogeležį iš daugiau jos turinčių augalinės kilmės produktų, pvz., visadalių grūdų košių. Daržovėse ir vaisiuose taip pat yra B grupės vitaminų (išskyrus vitaminą B12). Tamsiai žaliose lapinėse ir oranžinėse daržovėse yra karotino, kuris organizme virsta A vitaminu. Tamsiai žalios spalvos daržovėse taip pat yra daug folio rūgšties, kalio, magnio. Daržovėse ir vaisiuose yra ir daug kitų sveikatai naudingų medžiagų, pvz., antioksidantų ir fitosterolių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vitaminai ir mineralinės medžiagos yra gerai įsisavinamos iš šviežių ir šaldytų uogų, daržovių ir vaisių. Daugelis tamsialapių daržovių yra verdamos prieš pat vartojant. Patiekalai gaminami mažame vandens arba garų kiekyje. Taip mažiau prarandama vitaminų, ypač C vitamino. Daržovių patiekalai valgomi tuoj pat juos pagaminus.
Sulčių keliami pavojai
Sultys ir bet kokie kiti saldūs gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dviejų metų. Jeigu jau duodama sulčių, tai ne daugiau kaip 240 ml per savaitę. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti šviežiai spaustos namuose, o jei pagamintos pramoniniu būdu, turi būti skirtos tik kūdikiams. Prieš duodant šviežiai spaustų sulčių, jos per pusę atskiedžiamos vandeniu. Sulčių, kad ir skiestų, neduodama prieš valgį ir miegą bei nuolatos gurkšnoti. Sultys gali sulėtinti augimą, tapti vidurių pūtimo priežastimi, skatinti antsvorio atsiradimą, kenkia dantims.
Ketvirtą–šeštą gyvenimo mėnesį išsenka įgimtos geležies atsargos, todėl šiuo laiku yra tikslinga duoti maisto, papildyto geležimi. Cinko, geležies trūkumui šalinti nuo penkto mėnesio duotina liesos raudonos mėsos tyrės, vėliau ji sumalama, skersai raumens pjaustoma.
Sultys ir bet kokie kiti saldūs gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų.
Ne hemogeležies ir cinko biologinį įsisavinimą iš papildomo maisto padidina askorbo rūgštis (vitaminas C) ir kitos organinės rūgštys bei gyvūniniai baltymai, o karotinų (karotinoidų), t.y. provitamino A, – riebalai. Grūdų košės gali būti pagardintos sezoninėmis uogomis, vaisiais, kavamalėje susmulkintais kokybiškais lazdyno riešutais.
Motinos pienas yra pagrindinis jodo, būtino optimaliam augimui ir protinei brandai (vystymuisi), šaltinis.
Koks pienas netinka
Kiaušinių duodama šeštą gyvenimo mėnesį. Kūdikiai, kurie kiaušiniais pradedami maitinti vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniams. Vištos kiaušinis yra vienintelis produktas, kurį organizmas įsisavina iki 97–98 proc. Kiaušiniai yra įvairiapusiškai vertingas maisto produktas. Jų baltymuose yra nepakeičiamų amino rūgščių, būtinų augimui ir protinei brandai, o trynyje daug fosfolipidų, nesočiųjų ir sočiųjų riebiųjų rūgščių. Pradžioje duodama du tris kartus per savaitę po ¼ kietai virto (5 min.) kiaušinio, vėliau po pusę kiaušinio. Visas kiaušinis duodamas nuo aštunto mėnesio, o pirmųjų metų pabaigoje per savaitę jau galima suvalgyti du tris kiaušinius. Mažyliams duotini kiaušiniai turi būti kiek įmanoma geresnės kokybės. Geriausi, t.y. ekologiški, kiaušiniai parduotuvėse žymini skaičiumi 0, o kai dedeklėms leidžiama išeiti į lauko aptvarus žymima skaičiumi 1, jei leidžiama pasivaikščioti tik ant kraiko – žymima skaičiumi 2. Jeigu kūdikis yra alergiškas kiaušiniui (arba įtariama, kad gali būti alergiškas, pvz., šeimoje, giminėje yra alergiškų kiaušiniui) – jo duodama tik pasitarus su gydytoju alergologu.
Karvės ar ožkos pienas yra netinkamas pakaitalas mamos pienui ar pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies – per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione yra nutukimo ateityje rizikos faktorius.
Nežindomiems šešių mėnesių ir vyresniems kūdikiams duodama pieno mišinių. Krūties piene ir kokybiškai paruoštuose pieno mišiniuose esantis vandens kiekis patenkina kūdikio skysčių poreikį. Kai karšta, kelis kartus per parą pasiūloma švaraus kokybiško vandens, neduodama jokių arbatžolių (taip pat ir vaistažolių) arbatų. Arbatžolėse yra taninų, kurie blokuoja geležies ir kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą. Be to, trūksta rimtų studijų, įrodančių arbatžolių ir vaistažolių naudą kūdikiams.
Medaus kūdikiams neduodama, nes į organizmą gali pakliūti botulizmo sukėlėjo Clostridium botulinum sporų.
Kaip papildomi užkandžiai savarankiškam valgymui geriausiai tinka švelnaus skonio, nekieti vaisiai, gerai išvirtos daržovės, minkšti jų gabaliukai, grūdų gaminiai, pvz., minkšta duona be plutos.
Kūdikis geriau suvokia naujus skonius ir maisto konsistenciją, kai jam yra duodama namuose, o ne pramoniniu būdu pagamintų košių, jos paprastai gaminamos iš kūdikiui geriausiai tinkamų produktų; gaminamas tik vienam maitinimui reikalingas košės kiekis; namuose košę galima pagaminti be jokių priedų.
Papildomas maistas – laiku
Nuo išimtinio žindymo prie papildomo maitinimo pereinama palaipsniui, atsižvelgiant į konkretaus kūdikio sugebėjimą pasiimti, nuryti, virškinti ir įsisavinti papildomą maistą bei maisto medžiagų ir energijos poreikius.
Anksčiau nei septynioliktą gyvenimo savaitę papildomas maitinimas yra nerekomenduotinas, nes kitų skysčių ir maisto įsisavinimas gali būti blogesni už motinos pieno (t.y. nepatenkina kūdikio organizmo poreikių maisto medžiagoms ir energijai ir jų davimas gali sumažinti motinos pieno susidarymą); kūdikis gali nesugebėti nuryti, suvirškinti ir įsisavinti iš kai kurių produktų pagaminto papildomo maisto; tai pagreitina motinos vaisingumo atsikūrimą, kadangi sumažėja žindymo intensyvumas ir dažnis, kurie slopina ovuliaciją.
Nerekomenduotinas ir uždelstas (vėlyvas) papildomas maitinimas, nes motinos pienas, kaip vienintelis maistas, nebeužtikrina energinių, geležies, cinko ir kitų mikroelementų poreikio, dėl to sulėtėja augimas, gali atsirasti mitybos nepakankamumas; sutrinka natūralus mokymasis pajusti, įvertinti naujus skonius, maisto konsistenciją, kramtyti.
Daugiau apie šeimos planavimą, nėštumą, gimdymą ir pirmuosius kūdikio metus skaitykite knygoje "Nėštumas. Gimdymas. Pirmieji gyvenimo metai". Ją galima įsigyti internete.
-
Papildomas kūdikio maitinimas. Kaip primaitinti taisyklingai?
Kaip dažnai?
Kūdikiams, kurie yra tik žindomi, naujas maistas duodamas kartotinai pakankamu dažniu. Kūdikis pripranta prie naujo patiekalo, kai jis pasiūlomas ne mažiau kaip 8–10 kartų, o akivaizdžiai naujas maistas tampa priimtinas tik pasiūlius jį 15–20 kartų. Kitaip tariant, nedera norėti, kad, pasiūlius naujo maisto, kūdikis jį iš karto valgytų visa burna.
Atsisakymas valgyti kurį nors patiekalą vos tik jį pasiūlius yra normalus reiškinys ir nevertinamas kaip maisto netoleravimas. Žindomi kūdikiai greičiau nei maitinami pieno mišiniais geba pripažinti įvairių skonių tirštą maistą, kadangi jie įpratę prie platesnės įvairovės skonių ir kvapų, kuriuos perteikia motinos pienas. Maitinimas pramoniniu būdu pagamintu papildomu maistu gali pristabdyti norą valgyti šeimos maistą, nes toks maistas nepasižymi skonių įvairove. Jei nusprendėte kūdikiui duoti pirktų košių:
– patikrinkite galiojimo laiką;
– perskaitykite sudedamąsias dalis (neturėtų būti mūsų aplinkoje neaugančių daržovių);
– nemaitinkite iš stiklainiuko (norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į mažylio lėkštę), nes maitinant tiesiai iš stiklainio maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį patenka mažylio seilių. Šiuo atžvilgiu patogesnės yra spaudžiamos pakuotės.
Būtinai paragaukite
Prieš duodant papildomo maisto jis paragaujamas, kad nebūtų per karštas ar per šaltas.
Kūdikis pripranta prie naujo patiekalo, kai jis pasiūlomas ne mažiau kaip 8–10 kartų.
Kūdikiui geriausias yra beveik kūno temperatūros 34–36 °C. Tokios temperatūros maistas yra geriausiai įsisavinamas. Vaikai iki vienų metų labai jautrūs maisto temperatūros pokyčiams, nes šaltas ar per karštas maistas jiems sukelia nemalonius jutimus, kurių jie ilgai neužmiršta. Dėl to jie tiesiog atsisako valgyti.
Papildomas maistas ir bet koks jo naujas komponentas (dalis) pradedamas duoti, kai mažylis yra visiškai sveikas.
Pradedant maitinti naujais produktais kūdikio organizmas yra lengvai pažeidžiamas. Todėl prie kiekvieno naujo patiekalo pratinama pamažu: pradžioje jo duodama nedaug, pavyzdžiui, daržovių, kruopų košės, vaisių – apie 15 g (vienas valgomasis šaukštas), 5 g mėsos (arbatinis šaukštelis liesos raudonos mėsos tyrės), 10 lašų šalto spaudimo aliejaus (į košę), ketvirtadalis kietai virto kiaušinio (su daržovių koše). Po dviejų ar trijų dienų naujo maisto kiekis padidinamas dvigubai, t.y. duodama, pvz., daržovių košės 30 g, ir taip didinama iki kūdikio pasirinktos porcijos dydžio.
Po vieną komponentą
Kai dviejų komponentų tyrė (mėsa ir kokia nors daržovė, pvz., morka arba bulvė) mažyliui tampa įprasta, kaip antra daržovė pridedama kiek karstelėjusi daržovė, t.y. brokolis ar žiedinis kopūstas arba baltagūžis kopūstas ar kaliaropė.
Tuomet puiki daržovių košės sudedamoji dalis bus pomidoras, cukinija, moliūgas, pastarnokas, o septintą gyvenimo mėnesį – ir burokėliai, žalieji žirneliai. Įvesti po vieną naują mėsos ir daržovių tyrės dalį reikia todėl, kad būtina išsiaiškinti, gal kokiam nors produktui mažasis valgytojas yra alergiškas. Jei suvalgęs nauja daržove papildyto patiekalo mažylis vemia, parausta ir pradeda niežėti oda, viduriuoja – naujos sudedamosios dalies reikia atsisakyti.
Naujo patiekalo, t.y. daržovių tyrės, į kurią įdėta kokia nors nauja daržovė, mažylis gali tiesiog nemėgti dėl kvapo, skonio, tad nemėgstamos daržovės negalima grūsti per prievartą. Nemėgstamos daržovės pasiūloma po mėnesio, tada mažylis ją suvalgo su malonumu.
Tik gryni produktai
Papildomas tirštas maistas duodamas šaukšteliu. Pradžioje maisto paimama tik ant šaukštelio galo ir siūloma kūdikiui paragauti. Pats kūdikis turi paimti jį lūpomis, liežuviu perkelti ryklės link ir nuryti, t.y. maistas iš šaukštelio į kūdikio burną nepilamas ir nekišamas.
Mažyliui mokantis valgyti šaukšteliu, pradžioje didžioji dalis maisto teka smakru ar išstumiama iš burnos, tačiau tai nereiškia, kad maistas kūdikiui nepatinka. Kūdikiui mokantis valgyti tirštą maistą, jis pasiūlomas po truputį 2–3 kartus per dieną po žindymo arba maitinimų pieno mišiniais.
Kad kūdikis, mažas vaikas iš papildomo maisto gautų pakankamai energijos ir maisto medžiagų, jo energinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 100 kcal/100 g. Tai reiškia, kad kruopų košės turi būti pieniškos, su kaloringais, pvz., 3–5 ml šalto spaudimo (nerafinuoto) aliejaus arba 0,5–1 lygmalu arbatiniu šaukšteliu nesūdyto aukštos kokybės sviesto (riebalų mišiniai, margarinas netinka). Geriau, kai šalto spaudimo aliejų rūšis kas kelios dienos pakeičiama.
Kūdikiams, turintiems antsvorio duodamos kruopų košės be pieno ir tik su puse arbatinio šaukštelio aliejaus ar sviesto. Šešių–devynių mėnesių kūdikiams košės gaminamos su motinos pienu ar pieno mišiniu, jų įpilant į paruoštą patiekalą prieš pat maitinimą.
Kūdikių funkcinė skrandžio talpa yra 30 g/kg. Praktiškai 6–8 mėn. vidutinio svorio kūdikio skrandžio talpa yra 250 g, 9–12 mėn. – 285 g, 12–23 mėn. – 345 g. Todėl kūdikiams duodami tik gryni maistingi produktai. Jiems netinka jokie subproduktai, t.y. tokie produktai, kuriuos gaminant yra panaudojama daug valgomų, tačiau menkos maistinės vertės priedų, pvz., pieniškos dešrelės (jose mažai mėsos, o daug visokių priedų) ir pan.
Kūdikiui papildomas ir šeimos maistas nesūdomas ir nesaldinamas. Sūdytos, raugintos, marinuotos daržovės, sūdyta mėsa, sultiniai ar sriubos, pagamintos iš koncentratų, kūdikiui neduodami.
Daugiau apie šeimos planavimą, nėštumą, gimdymą ir pirmuosius kūdikio metus skaitykite knygoje "Nėštumas. Gimdymas. Pirmieji gyvenimo metai." Ją galima įsigyti internete. Kituose sveikatos prieduose pristatysime kitas knygos temas.