Vaizdai glumina

Gamtą branginančius piliečius glumina miškuose nuolat atsirandančios rąstų rietuvės, sunkiasvorio transporto išdarkyta miško paklotė ir keliukai, ką tik nukirstų medžių kamienai.

Tokie vaizdai visuomenei kelia klausimų ir abejonių: ar miško plotų kirtimai grindžiami realia būtinybe ir kam tai naudinga – miškui, visuomenei ar galbūt prekiautojams mediena?

Daug kirtimų šiais metais užfiksuota Kulautuvos miške. Ar miškininkai gali įtikinamai paaiškinti, kad kirtimai buvo neišvengiami ir kokios naudos jie davė miškui?

Tuščia: miškuose iškirsti plotai kelia klausimų ir abejonių. (Arūno Dambrausko nuotr.)

Lekia skiedros

Kulautuvos miškas užima 646 ha plotą, jis priskiriamas ekosistemų apsaugos miškų grupei.

Girininkija redakcijai pateikė duomenis apie šiais metais Kulautuvos miške vykdytus kirtimus. Sausį ir vasarį buvo atlikti 23 įvairaus masto kirtimai. Vadinamųjų plynų sanitarinių kirtimų plotai – nuo 0,1 iki 0,6 ha. Atrankiniai kirtimai vyko teritorijose, apimančiose nuo 0,5 iki 24 ha ploto.

Per trumpą laiką į rietuves Kulautuvoje sugulė 1 tūkst. 62 kub. m eglinių ir pušinių rąstų.

1 kub. sveikos rąstinės medienos kainuoja apie 100 eurų, kenkėjų pažeistos – apie 70 eurų. Tad iš Kulautuvos miško per du mėnesius buvo išgabenta medienos maždaug už 70–80 tūkst. eurų.

Valstybinė miškų urėdija skelbia, kad mediena mažmeniniu būdu parduodama gyventojams, o didmeninė prekyba vykdoma e.medienos pardavimų sistemoje „Baltpool“.

Už medieną gaunamos lėšos skiriamos miškams prižiūrėti, miško keliams tiesti ir kitoms Valstybinės miškų urėdijos veikloms visiškai padengti.

Masiniai židiniai

Paprašius paaiškinti, dėl kokių priežasčių šiais metais Kulautuvos miške buvo atlikti kirtimai, miškininkas patikino: vienintelė priežastis – sanitarinė miško apsauga.

„Pastebėję vabzdžių apniktus medžius girininkijos specialistai pažymi juos ir organizuoja kenkėjų apniktų medžių iškirtimo ir pašalinimo iš miško darbus, taip apsaugodami medynus nuo palankių sąlygų kenkėjų židiniams susiformuoti ir išplisti“, – paaiškino Aplinkos ministerijos (AM) Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Donatas Vaikasas.

Jo tvirtinimu, pastaraisiais metais miškininkai fiksuoja ypač aktyvią kenkėjų invaziją. Atkreipiamas dėmesys, kad daugiausia žalos padaro žievėgraužiai tipografai.

„Tai eglynų kenkėjai, kurie vystosi po žalių eglių žieve. Žievėgraužių apniktos eglės neišgyvena ir nudžiūva. Masiniams židiniams atsirasti įtakos turi palankūs orai kenkėjams vystytis (sausros, kaitros) ir vėjo išverstų eglių gausa miškuose. Žalių eglių vėjavartose, vėjalaužose ir stipriai nusilpusiuose medžiuose žievėgraužiai tipografai dauginasi. Tuomet apninka egles, kurių gynybinės funkcijos būna susilpnėjusios nuo sausrų, kaitrų, mažasniegių žiemų ir gruntinio vandens nusekimo poveikio“, – kenkėjams padedančias plisti aplinkybes nurodė specialistas.

Esant palankioms klimato sąlygoms, žievėgraužiai tipografai dauginasi itin sparčiai: šiais metais fiksuojama, kad žievėgraužių tipografų pagausėjo visuose šalies eglynuose.

D.Vaikaso tvirtinimu, išaugo ir kenkėjų žalos mastai.

Vienintelė priemonė?

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas patikino, kad pažeistus medžius iškirsti ir išgabenti – patikimiausias kovos su kenkėjais būdas.

„Pavojingi kamienų kenkėjai, kurie apsigyvena medžiuose, vystosi po jų žieve ir dėl to medžiai žūsta. Siekiant reguliuoti populiacijos gausumą, efektyviausia priemonė yra iškirsti medžius, kuriuose apsigyveno kenkėjai“, – sakė D.Vaikasas.

Siekiant reguliuoti populiacijos gausumą, efektyviausia priemonė yra iškirsti medžius, kuriuose apsigyveno kenkėjai.

Naudojamos ir profilaktinės priemonės – pavyzdžiui, žievėgraužių gaudyklės.

Iš anksto neplanuoja

Paprašius informuoti apie faktais nustatytą kenkėjais užkrėstų teritorijų iškirtimo naudą, miškų politikos vyriausiasis specialistas atkreipė dėmesį, kad sanitarinių kirtimų efektyvumą ne kartą patvirtinto gausiais šio ir praėjusio amžiaus moksliniais tyrimais.

„Kirtimai, kaip efektyvi kenkėjų plitimo stabdymo priemonė, nurodoma visuose miško sanitarinės apsaugos lietuvių ir užsienio autorių sudarytuose vadovėliuose“, – sakė specialistas.

D.Vaikasas pabrėžė, kad sanitariniai kirtimai miškuose iš anksto neplanuojami.

„Sanitarinių kirtimų vykdymas pavojingų medžių liemenų kenkėjų užpultuose medynuose yra prievolė, kuri turi būti įvykdyta labai skubiai – iki tol, kol po žieve atsiras gyvų liemenų kenkėjų. Dėl šios priežasties atrankiniai ir plyni sanitariniai kirtimai neplanuojami, o vykdomi pagal poreikį, t.y. jeigu spygliuočių medynų žvalgymo metu aptinkami pavojingų liemenų kenkėjų židiniai, užpulti medžiai nedelsiant atrenkami kirsti, išsiimami leidimai kirsti mišką sanitariniais kirtimais. Iš anksto numatyti, kokių ir kiek sanitarinių kirtimų bus Kauno rajone, nėra galimybės“, – sakė spacialistas.

Skiria baudas

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. miškų kontrolės funkciją vykdo AM Aplinkos apsaugos departamentas, kuris turi rūpintis, kad, kertant ir išgabenant medieną, nebūtų niokojami miško keliukai, darkoma augmenija.

„Praėjusių metų paskutinį pusmetį administracine tvarka buvo nubaustos keturios įmonės ir (ar ) privatūs asmenys už medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus. 2022 m. skirta dešimt administracinių nuobaudų, iš jų septynios – už medienos ruošos ir gabenimo tvarkos pažeidimus, vienas – už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus, du – už miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimų pažeidimus. Vienu atveju įmonei buvo skirta ekonominė sankcija teisės aktų nustatyta tvarka“, – informavo ministerija.

Visoje Lietuvoje VĮ Valstybinių miškų urėdija kasmet pasodina apie 30 mln. medelių.

Kaip trečiadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija, 646 hektarų miške planuojama iškirsti 1,5 tūkst. kubinių metrų sausuolių ir pažeistų medžių.

Trijose miško zonose bus vykdomi plyni sanitariniai kirtimai, kiekvienoje iš jų iškertant po kelias dešimtis arų miško.

„Pažeisti medžiai, nuo kurių jau nukritę spygliai ir nusilupusi žievė, stovi šalia kelių bei vietos gyventojų pamėgtų pasivaikščiojimo takų ir kelia realų pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei. Minėti medynai su daugybe sausuolių didina tikimybę kilti gaisrams šalia gyvenamųjų teritorijų, todėl minėtose vietose vasario-kovo mėnesiais planuojame vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio vadovas Mindaugas Petkevičius.

Pasak urėdijos, suplanuoti miško tvarkymo darbai aptarti ir su Kulautuvos bendruomene bei seniūnija – vietos gyventojai drauge su miškininkais apžiūrėjo planuojamus retinti miško plotus, pavojų miško lankytojams keliančius medžius bei kirtimui pažymėtus medžius.

Valstybinių miškų urėdijos nuotr.

Žadama, kad plynais kirtimais iškirstas miškas kitų metų pavasarį bus atsodintas, o tausojant mišką darbai bus atliekami pačia lengviausia technika, kuri mažiau pažeistų miško paklotę.

Išdarkė mišką

Kulautuvos gyventojai pasipiktino, kad miškininkai išpjovė dalį rekreacinio miško. Pasivaikščiojus po kurortinį miestelį supantį mišką, galima ne vienoje vietoje pastebėti sukrautas medžių kamienų krūvas. Vietos gyventojai pasakojo, kad dalis medienos jau išvežta. Be to, ne vienas pastebėjo, kad iškirsta ne tik daug medžių, visi jie neatrodė supuvę. Priešingai, kamienai sveiki, o gyvenimo kelionę jau baigę medžiai palikti toliau pūti miške.

Negana to, kad dabar lankytojus pasitinka gerokai praretintas miškas, sudarkyta ir samanų paklotė bei keliukai. Sunkiasvoriai automobiliai išvagojo mišką ir paliko didžiausius rėžius. Gyventojų pyktį kelia ir tai, kad nupjovę medžius miškininkai visur paliko nupjaustytas šakas, tad dabar miškas atrodo tarsi kaip po karo.

"Mums baisu, kad taip kertamas rekreacinis miškas, kirtavietės nesutvarkytos, visur paliekamos šiukšlės ir šakos, sugadinti miško keliai. Miškininkai sako, kad mūsų miškas labai serga, todėl tiek daug medžių reikėjo nukirsti. Man tai buvo vienas gražiausių Lietuvos miškų, o dabar kirtimai padaryti bet kaip", – piktinosi vietos gyventojas Linas.

Jai pritarė ir kiti Kulautuvos gyventojai. Žmonės vedžiojo po mišką ir rodė iš toli šviečiančias proskynas. Jie pastebėjo, kad seniau, jei kirsdavo medžius, tokios netvarkos tikrai nebūdavo.

Baisu, kad taip kertamas rekreacinis miškas, kirtavietės nesutvarkytos, visur paliekamos šakos, sugadinti miško keliai.

"Visas miškas dabar persišviečia, neliko ir beržų, augusių prie pat mūsų namų. Pavasarį dar norėjome sulos pasisemti, bet liko tik kelmai. Seniau pjaudavo sudžiūvusius medžius, viską sutvarkydavo, šakas surinkdavo, o dabar supuvusius paliko, storus medžius, kurie buvo patys sveikiausi, išpjovė. Be to, visi takeliai užversti, niekur nepereisi. Nėra tvarkos", – stebėjosi visai šalia miško gyvenanti moteris.

"Aš čia tik sodybą turiu, bet vis tiek pastebėjau, kad medžiai iškirsti. Labai keista. Kažkoks absurdas, nes gerus medžius išpjovė, nesupratau, kokia proga tai padarė. Kyla įtarimų, kad kažkas su girininku bus sutaręs, bet tai sunku įrodyti. Aišku, kad šiaip sau nenupjovė. Mačiau yra išvirtusių, bet pjovė neišvirtusius, nors jie dar galėjo daug metų augti", – svarstė Kulautuvos pamiške šunį vedžiojantis Gintaras.

Užplūdo emocijos

Vietos gyventojos kartu su "Kauno dienos" žurnalistais pavaikštinėjo Kulautuvos miško takeliais ir aprodė vietas, kur krito daugiausia medžių. Moterys pačios nustebo pamačiusios vietomis sukrautas medžių krūvas, nes visai neseniai kirtimai buvo matyti tik paėjus gerokai giliau į mišką.

"Nieko sau, čia šių medžių nebuvo, vadinasi, jie dar daugiau pjovė. Jūs tik pažiūrėkite, matyti šviežios pjuvenos ir sveiki kelmai. Čia vos keli išpuvę kelmai, tad šiuos medžius tikrai reikėjo pjauti, bet kodėl reikėjo šiuos gražuolius?" – stebėjosi vietos menininkė.

Ji tikino, kad į Kulautuvą gyventi atsikėlė būtent dėl gryno oro ir galimybės prisiliesti prie gamtos. Anot jos, pavaikščiojusi po tyrą mišką pasisemdavo energijos ir kūrybinio įkvėpimo, tačiau dabar labai skaudu vaikščioti pramintais takeliais.

"Širdis krauju plūsta matant, kad taip negailestingai suniokotas miškas. Juk prie medžių prisiliesdavau, o dabar jie guli be gyvybės. Štai kai kurie rąstai net užšalo numesti į sunkvežimių išvažinėtas provėžas", – padaryta žala atsistebėti negalėjo moteris.

Dar viena garbaus amžiaus Kulautuvos gyventoja nenorėjo minėti savo vardo, tačiau kalbėdama apie nupjautus medžius neslėpė susijaudinimo. Moteris pasakojo, kad kartu su vyru čia nuolat vaikščiojusi, tačiau dabar menkas malonumas pėdinti šabakštynu virtusiu mišku.

"Visi gyventojai žino, visi dejuoja. Buvo mūsų miškas, mūsų sveikata, o dabar nėra kur eiti", – vos sulaikydama ašaras virpančiu balsu kalbėjo senolė.

Tiesiai į Lenkiją?

Vietos gyventojams toks masinis medžių kirtimas sukėlė pagrįstų įtarimų. Jie svarstė, kad iš jų rekreacinio miško siekia  pasipelnyti girininkai.

"Kyla minčių, kad paskelbus apie urėdijų reformą miškininkai nusprendė prieš tai užsidirbti, todėl pjauna sveikus medžius ir juos nelegaliai parduoda", – įtarimais dalijosi Linas.

Jis kreipėsi į urėdiją, tačiau nesulaukė aiškaus atsakymo, kiek ir kokių medžių iškirsta, kiek dar planuojama išpjauti bei kur panaudojama Kulautuvos miško mediena. Gyventojų įtarimus sustiprino ir savaitgalį girdėti pjūklų garsai.

"Kažkurį sekmadienį visas miškas aidėjo. Keista buvo, juk sekmadienį neturėtų pjauti", – sakė pamiškėje gyvenanti moteris.

Kiti gyventojai užfiksavo, kaip mišku gana dideliu greičiu važinėjo sunkiasvoriai automobiliai. Negana to, žmonės matė, kaip pilnas miškavežis su lenkiškais valstybiniais numeriais išvežė dalį rąstų.

"Tikrai atrodo, kad miškininkai verslą daro. Jau dalis rąstų išvežta, buvo didesnės krūvos. Pati mačiau, kaip lenkiškas sunkvežimis išvežė medžius. Tai čia gerą mišką kitiems kirto ir pardavė", – piktinosi vietos menininkė.

Kulautuvos gyventojai apie medžių kirtimo problemą daug tarpusavyje kalbėjosi ir net pasiryžę kreiptis į prokuratūrą, kad būtų nustatyti asmenys, kirtę sveikus medžius, ir tokių dalykų ateityje nepasikartotų. Žmonės net ketina patys prisidėti prie išlaidų, skirtų advokatui ar nepriklausomai medžių ekspertizei atlikti. Socialiniuose tinkluose Kulautuvos gyventojai tikino, kad gali tam skirti po 100 ar 200 eurų.

Surištos rankos

Pasak Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno, savivaldybė, siekdama išsiaiškinti, ar nebuvo atliktas savavališkas miško kirtimas, kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Šį atvejį tiria savivaldybės Viešosios tvarkos ir Aplinkos skyriai. Vis dėlto meras pripažino, kad šiuo atveju savivaldybės galimybės yra ribotos, nes miškas priklauso valstybei, o ne rajono savivaldybei.

"Gyventojai turėtų kreiptis į prokuratūrą, jeigu jie yra įsitikinę, kad taip iškertant mišką buvo pažeistas viešasis interesas. Prokuratūra atliks tyrimą", – sakė V.Makūnas.

Planiniai darbai?

"Kauno diena" paklausė, kaip susidariusią situaciją vertina Aplinkos ministerija. Tačiau aplinkos ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas pateikė ministerijai pavaldžios VĮ Valstybinių miškų urėdijos, kuri atsakinga už valstybinių miškų priežiūrą, vykdomus kirtimus ir medienos pardavimą, atsakymus. Pačios ministerijos pozicija pateikta nebuvo.

Biurokratiniame atsakyme aiškinama, kad miško kirtimai Kulautuvos miške, kaip ir kituose valstybinės reikšmės miškų plotuos, vykdomi vadovaujantis patvirtintu vidinės miškotvarkos projektu "Dėl valstybės įmonių Kauno, Kazlų Rūdos mokomosios, Marijampolės, Prienų, Šakių miškų urėdijų, Druskininkų savivaldybės tvarkomų miesto miškų vidinės miškotvarkos projektų ir valstybės įmonės Varėnos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto patikslinimo patvirtinimo" ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimais.

Esą vykdomiems kirtimams leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinis poskyris: "2017–2018 m. Kulautuvos miške buvo vykdomi minėtame vidinės miškotvarkos projekte suprojektuoti ugdomieji, atvejiniai ir atrankiniai sanitariniai miško kirtimai."

Žmonės matė, kaip pilnas miškavežis su lenkiškais valstybiniais numeriais iš Kulautuvos miško išvežė dalį rąstų.

Pateiktame atsakyme nurodyta, esą buvo kertamos vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos, labai pažeisti medžiai ir sausuoliai. "Svarbiausi vykdyto kirtimo tikslai – gerinti miško sanitarinę būklę, iškertant pažeistus, džiūstančius medžius ir sausuolius, sumažinti galimų pavojų tikimybę miško lankytojams", – tikina valdininkai.

"Kulautuvos miestelio gyventojai ir Kulautuvos seniūnija apie planuojamus vykdyti miško kirtimus kiekvienais metais informuojami pranešimais seniūnijoje ir miestelyje esančiose skelbimų lentose", – pažymėta M.Bajarūno atsiųstame atsakyme.

Parduoda aukcionu

Skaičiuojama, kad iš viso 2017–2018 m. (ugdomaisiais, atvejiniais ir atrankiniais sanitariniais miško kirtimais) iškirsta – beveik 2,5 tūkst. kietmetrių medienos.

Anot specialistų, Kulautuvos miškas priskirtas rekreacinės grupės miškams, todėl, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, plyni kirtimai šiame miško masyve esą nevykdomi. Vis dėlto su tokiu teiginiu vietos gyventojai vargiai ar sutiktų, nes vaikštinėjant po mišką matyti iš tolo šviečiantys miško plotai.

"2018 m. IV ketvirtį yra planuojami vykdyti ugdomieji miško kirtimai, 2,6 ha plote iškertant apie 130 kietmetrių medienos. Pagrindinis planuojamų vykdyti kirtimų tikslas – formuoti tikslinę medynų rūšių sudėtį, reguliuoti jų struktūrą ir tankį, didinti medynų atsparumą vėjavartoms; stiprinti miškų estetines ir rekreacines funkcijas", – apie šiais metais planuojamus kirtimus kalbėjo M.Bajarūnas.

Anot jo, apvalioji mediena, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, parduodama elektroninėje prekybos mediena sistemoje, kuri pasiekiama adresu emps.baltpool.eu. Todėl vietos gyventojai Kulautuvos miškuose galėjo matyti ir iš Lenkijos atvykusius miškavežius.