Menas ir kultūra nėra vien tik didmiesčių privilegija. Į festivalius, koncertus, parodas, vykstančius Kauno rajone, suplūsta ne tik aplinkiniai gyventojai. Šie renginiai sugeba pritraukti ir daugybę žiūrovų bei klausytojų iš visos šalies.
Talentų viešnagės
Viena didžiausių profesionalaus meno salų Kauno rajone yra Raudondvaris ir naujai rekonstruotas jo dvaras su keliais pastatais.
Jų sienos yra tapę daugybės įsimintinų koncertų liudininkėmis. Ko vertas vien tarptautinio pripažinimo sulaukusio akordeonisto Martyno Levickio pasirodymas, vykęs spalį.
Nepamirštamų akimirkų Raudondvario dvaro Menų inkubatoriaus salėje neseniai pažėrė aktorius Rolandas Kazlas. Praėjusį ketvirtadienį, per poezijos ir muzikos vakarą "Nusileisk, dangau, ant žemės" jis skaitė V.Šimkaus eiles.
Neatsispiria festivaliai
Pasak Raudondvario dvaro direktorės Snieguolės Navickienės, žiūrovus, klausytojus ir pačius menininkus ar atlikėjus į Raudondvarį vilioja puiki aura, aplinka – rekonstruoti pastatai, kerintis dvaro parkas ir čia besirenkanti nuostabi publika.
Tad nenuostabu, kad čia rengiami ir tarptautinių Pažaislio bei "Kaunas Jazz" festivalių koncertai, vyksta profesionalių menininkų parodos. Šiuo metu dvare vyksta Salvadoro Dali ir Rene Magritte'o darbų paroda. Dvaro lankytojus yra džiuginusios ir skulptoriaus Leono Striogos bei fotomenininko Antano Sutkaus parodos.
Šią savaitę dvare skambės Andriaus Vasiliausko fortepijono muzikos programa "Pamirštus Lietuvos dvarų puslapius atvertus", į kurią sudėti labai retai arba išvis neatliekami fortepijono muzikos kūriniai.
Kitą savaitę dvare kalėdinėmis pasaulio melodijomis į prieššventinį laikotarpį palydės Judita Leitaitė.
Kūrinius padovanojo parkui
Vasarą Raudondvaryje tradiciškai praūžė respublikinis XIV Juozo Naujalio mišrių chorų festivalis. Į šventę susirinko apie 400 dalyvių, jie atliko nemarius J.Naujalio kūrinius. Šventės metu buvo gyvai kuriami smėlio paveikslai. J.Naujalio mišrių chorų konkursai ir festivaliai Raudondvaryje vyksta nuo 1971 m.
Vasarą net savaitę dvare triūsė tarptautinio žemės meno festivalio "Land Art 2014 Raudondvaris" dalyviai. Per tą laiką gimusius originalius kūrinius jie padovanojo dvaro parkui.
22 menininkų iš Italijos, Ispanijos, Rusijos, Šveicarijos, Lietuvos, Lenkijos, Olandijos ir Prancūzijos išmonę vertino ir gražiausius darbus išrinko dvaro lankytojai.
Kultūrinis gyvenimas verda ir moderniame Garliavos kultūros ir sporto centre. Pavyzdžiui, neseniai čia vyko respublikinis tradicinis vyresniųjų liaudiškų šokių festivalis "Atdarykim vartelius 2014".
Atsirėmus į Kulautuvos pušis
Kulautuva garsi savo bardų festivaliu "Akacijų alėja". Nemokamas renginys kasmet į pušyną pritraukia tūkstančius dainuojamosios poezijos mylėtojų.
"Kol Kulautuvoje nepradėjome rengti šio festivalio, joje buvau lankęsi tik kartą. Kai buvau mokinukas. Tada Kulautuvoje buvome sustoję prie piliakalnio. Tada labai norėjau miego ir nelabai ką pamačiau", – pasakojo "Akacijų alėjos" prodiuseris Virgis Stakėnas.
Antrą kartą čia jis apsilankė praėjus pusei amžiaus. "Užteko pėsčiomis pereiti per Akacijų alėją, kad suprasčiau – atradau tai, ko reikia", – sužavėtas Kulautuvos gamtos kalbėjo V.Stakėnas.
Anot jo, dainuojamoji poezija sunkiai skambėtų betono džiunglėse, auditorijoje ar ligoninėje. "Norėjau šiuo renginiu sudominti ir jaunimą, kurį dainuojamoji poezija galbūt dar nelabai žavi. Iki šiol manau, kad dainuojamoji poezija yra žanras, kuris padeda mūsų kalbai gyvuoti", – akcentavo V.Stakėnas.
Renginio prodiuseris neslėpė: vienas jo siekių – kad festivalyje būtų patogu įvairaus amžiaus žmonėms, ir vaikams, ir senoliams. Kad būtų kur pasitiesti pledą, išsitraukti sumuštinį ir ramiai mėgautis muzika, gamta ir vieniems kitų draugija.
Vilioja ir Zapyškis
Sušildo, pakelia nuotaiką ir prisiminimai iš kasmet vykstančio Zapyškio aitvarų festivalio. Šalia Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios vietos pakanka visiems. Ir tiems, kurie patys gamina ir leidžia aitvarus, ir smalsuoliams, atvykusiems tik pasigrožėti.
Malonus atpalaiduojantis reginys, muzikos garsai, sklindantys nuo šiek tiek tolėliau pastatytos scenos, privilioja šimtus žmonių, kurie dėl šio renginio atvyksta ne tik iš Kauno rajono ar miesto.
Atgaiva gyventojams
Kauno rajonas džiaugiasi profesonalių atlikėjų, menininkų vizitais, pasirodymais. "Tačiau pastebėjome, kad žmonėms reikalingi ir mėgėjų kolektyvai. Gyventojams tai – galimybė patiems dainuoti, šokti, repetuoti, koncertuoti. Jiems tai yra tarsi atgaiva. Kartu tai galimybė jiems tarpusavyje pabendrauti, pabūti kartu", – pastebėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė.
Rajone yra daugybė meno mėgėjų kolektyvų. "Rengdami kultūros centrų reorganizaciją, stengėmės, kad kolektyvai, įvairios iniciatyvos suburtų kuo platesnį ratą žmonių", – teigė A.Ščiukauskienė.
Ji džiaugėsi, kad rengti įvairias šventes, renginius ėmėsi bendruomenės, kurios iki šiol nebuvo tokios aktyvios, pavyzdžiui, Kvesuose, Miškalaukyje, Šatijuose, Arlaviškėse. Kiekvienas kaimelis turi savo bendruomenę ir savitą kultūrinį poreikį. Tad svarbu atsižvelgti ir į jau esančias tradicijas, ir į vietos žmonių norus.
"Pavyzdžiui, Ramučiuose šiemet pirmą kartą surengti šauniausios močiutės rinkimai "Gintarinė močiutė". Nuo žiūrovų lūžo salė, dalyves palaikė ir artimieji, ir visa bendruomenė", – vietinės iniciatyvos populiarumu džiaugėsi direktoriaus pavaduotoja.
Kultūros centruose pradėtos organizuoti filmų peržiūros, proto mūšiai, etnodirbtuvėlės, pilietinės akcijos, socialinės iniciatyvos. Suaktyvėjo klubinė veikla: gyventojams siūlomos naujos veiklos pagal jų pomėgius ar domėjimosi sritis – muzikavimą, šokius, sveikatos ugdymą, rankdarbių kūrimą.
Susikūrė nauji jaunimo klubai (Garliavoje, Ringauduose, Zapyškyje, Samyluose), kuriuose vaikai ir jaunimas turi galimybę ugdyti kūrybinę saviraišką, meninius ir komunikacinius gebėjimus.
Teatrai ir istorinės ekskursijos
Kauno rajono Voškonių kultūros centre vykusiame respublikiniame mėgėjiškų teatrų festivalyje "Naujieji Vasiukai" taip pat nestokota geros nuotaikos.
Tai buvo aišku vien pažvelgus į svečius pasitikusį festivalio "šeimininką" Ostapą Benderį ir šurmuliavusį retro turgų su raudonskruostėmis riestainių ir arbatos pardavėjomis bei tipiniais to laikotarpio visuomenės veikėjais.
Istoriniu aspektu rėmėsi ir unikali Samylų kultūros centro bei Kauno marių regioninio parko direkcijos idėja. Jie surengė ekskursiją po šiaudinę sodybą, vieną iš daugelio, užlietų Kauno marių. Taip paminėta 55 metų sukaktis, kai marių dugne atsidūrė ne vienas kaimas su visais statiniais.
Renginio "Pėdos marių dugne" svečių laukė ne tik pažintis su to meto gyventojų buitimi, bet ir muzikinis užtaisas.
Sužibėjo kapela
Šiemet Babtų kultūros centro kapelai "Šventupis" – neeiliniai metai. Ji triumfavo televizijos laidos "Duokim garo" finale. Jono Girniaus vadovaujama kapela gimtajame miestelyje sutikta karališkai – jų laukė degantys laužai ir fejerverkai.
Babtus garsina ir pučiamųjų orkestras. Apie tokį veikusį kolektyvą žinoma nuo XX a. pradžios. Orkestras groja įvairiuose renginiuose ne tik Kauno rajone, bet ir visoje Lietuvoje, vyksta į gastroles užsienyje.
Šiemet vykusioje jubiliejinėje Lietuvos dainų šventėje iš viso dalyvavo per tūkstantį Kauno rajono dainininkų ir šokėjų.
Kultūringa kultūrinė erdvė
Po pertvarkos Kauno rajone vietoje 26 kultūros centrų liko septyni. Pastatai ir gyvavę meno kolektyvai liko, tik nuo biurokratinio darbo buvo išgelbėti devyniolika buvusių centrų direktoriai.
Sujungus kai kuriuos centrus, buvusiems jų direktoriams pasiūlytos kultūros darbuotojų pareigos, tad jie turi galimybę užsiimti veikla, kurią geriausiai išmano, – tiesiogiai aktyvinti kultūrinį bendruomenių gyvenimą.
Po reorganizacijos sekė kultūros centrų renovacija. "Kokios gražios erdvės dabar yra Ežerėlyje, Voškoniuose, Užliedžiuose, Ilgakiemyje ir kitur! Kultūrai svarbus ne tik turinys, bet ir aplinka, kurioje ji skleidžiasi: apšvietimas, grindų, scenos būklė, galų gale kaip šildomos patalpos. Kultūrinė erdvė negali būti nekultūringa", – įsitikinusi A.Ščiukauskienė ir klausė: jeigu kultūros centre – šalta ir apniukę, kas norės jame lankytis?
