Kultūros sostinių titulo perdavimo renginyje Atėnuose dalyvavęs Lietuvos ministras teigė, kad šiandien Europos kultūros sostinių idėja yra dar reikšmingesnė ir svaresnė nei kada nors anksčiau.

„2022 metais matėme labai vertingų iniciatyvų, kai Europos kultūros sostinės kartu tapo ir platforma Ukrainos kūrėjams. Tai labai reikšminga ne tik meniniu atžvilgiu, bet visų pirma – ir kaip paramos bei solidarumo su Ukraina ženklas. Kiekvienas ukrainiečių menininkų pasirodymas drauge yra ir patvirtinimas, kad jie toliau kovoja. Jie toliau tęsia savo gyvenimus ir toliau kuria stipresnę Ukrainą bei stipresnį pasaulį“, – Atėnuose kalbėjo S. Kairys.

„Kviečiu 2023 metų Europos kultūros sostines taip pat tęsti šią misiją ir pasidalyti savo scena su Ukrainos menininkais“, – sakė jis.

Europos kultūros sostinės titulą iš Kauno, Novi Sado (Serbija) ir Ešo prie Alzeto (Liuksemburgas) šiemet perėmė Elefsina (Graikija), Timišoara (Rumunija) ir Vesprėmas (Vengrija).

S. Kairys tvirtino, kad sėkmingai įgyvendintos programos sustiprino ryšį su vietos bendruomenėmis, priminė bendraeuropietiškas vertybes ir suintensyvino kultūrinį pulsą.

„Daugiau kultūros reiškia daugiau kūrybingumo, daugiau kritinio mąstymo, daugiau laisvės. Tai – vertybės, kurios yra pajėgios formuoti geresnę ateitį ir geresnį pasaulį“, – per iškilmingą ceremoniją sakė jis.

Per vizitą Atėnuose S. Kairys taip pat susitiko su Graikijos kultūros ir sporto ministre Lina Mendoni, aptarė „Kaunas 2022“ programą, pasidalijo įžvalgomis apie Europos kultūros sostinių projekto ateitį, kalbėjo apie Lietuvą ir Graikiją siejančius kultūrinius ryšius.

Europos kultūros sostinės programos idėja prieš beveik keturis dešimtmečius kilo tuometei Graikijos kultūros ministrei Melinai Mercouri kartu su tuomečiu Prancūzijos kultūros ministru Jacku Langu (Žaku Langu). 1985 metais Atėnai buvo paskelbti pirmąja Europos kultūros sostine.

2023 metais kultūros sostine taps Tauragė, 2024 metais – Kaišiadorys, 2025-aisiais – Druskininkai.

Tokį Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys.

Konkursui pateiktas paraiškas svarstė ir pasiūlymus ministrui teikė ekspertų komisija.

Šiemet pirmą kartą į kultūros sostines pretenduojančių miestų atstovai paraiškas komisijai pristatė gyvai.

„Iki šiol nebuvo praktikos paraiškas pristatyti gyvai, tačiau anksčiau tai kartais keldavo klausimų ir abejonių dėl kultūros sostinių rinkimo proceso eigos. Gyvi pristatymai yra esminis pokytis, kurį palankiai įvertino tiek komisijos nariai, tiek patys pareiškėjai“, – sakė ministras.

Anot jo, rengiant konkursą, siekta, kad kova tarp kandidatų būtų paremta idėjomis, sugebėjimu jas pristatyti ir apginti, vizija ir supratimu, o šis titulas padėtų pasiekti pokyčių, kuriuos identifikuoja savivaldybė.

Kiekvienai savivaldybei pasirengti ir kultūros sostinės programoms įgyvendinti numatoma skirti iki 100 tūkst. eurų.

2023-iaisiais Lietuvos kultūros sostine tapsianti Tauragė siekia Lietuvoje būti žinoma kaip savo istoriją priimantis, gyventojams ir svečiams iš viso pasaulio atviras miestas su kultūriškai aktyvia bendruomene ir kūrybai įgalintu jaunimu.

Anot projekto, Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis jungti skirtingas konfesijas, miestus partnerius, tautas sukuriant naujus savitarpio supratimo tiltus, skatinti kultūros ir švietimo, mokslo, socialinių paslaugų, kultūros ir verslo sričių bendradarbiavimą, kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis su visa Lietuva.

Kaišiadorys kvies stabtelėti ir atidžiau apsidairyti sankryžoje tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių. Istorinė Kaišiadorių praeitis pasižymi kultūrinės tapatybės įvairove, o šiuolaikinis miestas įsikūręs simboliškoje geležinkelių, vandens ir sausumos kelių sankryžoje. Todėl projektas „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024. Kaišiadorys: kultūros keliai ir kelionės“ žada būti impulsu paskleisti kultūros nešamą žinią visais keliais, o kultūros gerbėjus pakvies tapti keliautojais.

Druskininkų, 2025 metų Lietuvos kultūros sostinės, pagrindinė tema – „Čiurlionio paliesti“, mat tais metais sueis 150 metų nuo kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo. Šio kūrėjo vardą kurortas žada panaudoti formuojant miesto įvaizdį ir skatinant kultūrinį turizmą.

2025 metais taip pat bus minimos Druskininkuose gyvenusių ir kūrusių rašytojų Vytauto Bložės ir jo žmonos Nijolės Miliauskaitės, Ričardo Gavelio gimimo sukaktys, o 2026 metais – žydų kilmės pasaulinio garso skulptoriaus Jacqueso Lipchitzo (Žako Lipšico)135-osios gimimo metinės.

Lietuvos kultūros sostinėmis nuo 2008 metų, kai pradėtas įgyvendinti šis projektas, buvo: Zarasai, Plungė, Ramygala, Šilutė, Anykščiai, Palanga, Panevėžys, Žagarė, Telšiai, Klaipėda, Marijampolė, Rokiškis, Trakai. Šių metų Lietuvos kultūros sostinė –  Neringa, 2022 metais – Alytus.

Šio projekto tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, paraiškų bus laukiama iki birželio 7 dienos, tuomet gautas paraiškas svarstys ir pasiūlymus ministrui teiks ekspertų komisija. Lietuvos kultūros sostinės titulą gali gauti bet kuris Lietuvos miestas.

Kultūros viceministro Albino Vilčinsko teigimu, šio vardo suteikimas, kaip liudija patirtis, skatina Lietuvos miestų ir miestelių kultūrinį pagyvėjimą, regiono kultūrinę plėtrą, nacionalinės svarbos kultūros renginių iniciatyvas. Jis kviečia savivaldybes „aktyviai naudotis šia proga“.

Iniciatyva „Lietuvos kultūros sostinė“ atsirado Vilniui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, tačiau nuo 2008 metų veikia kaip savarankiškas kasmetis projektas, skatinantis Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtojantis kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, partnerystę bei kultūros prieinamumą, įtraukiantis į kultūros procesus bendruomenę, verslą, mecenatus, jaunimą.

Per projekto metus remiami nauji arba stiprinami tradiciniai renginiai, festivaliai savivaldybėse, rengiamos parodos, išleidžiamos knygos, sudaromi nauji kultūrinio turizmo maršrutai, sukuriami dokumentiniai pažintiniai filmai, atnaujinami vietos kultūros objektai ir kt.

Kasmet Lietuvos kultūros sostinės vardą pelnęs miestas rengia kultūros sostinės metų atidarymo ir uždarymo ceremonijas, kuriose perduodamas šio projekto simbolis – gintaro medis. 

Pirmąja Lietuvos kultūros sostine 2008 metais tapo Zarasai. Šiemet šis titulas priklauso Neringai, kuri kitąmet jį perduos Alytui.

Šis titulas kitąmet bus suteiktas Alytaus apskrityje esančiam Simnui, Kauno apskrityje – Kačerginei, Klaipėdos apskrityje – Veiviržėnams, Marijampolės apskrityje – Lekėčiams. Mažosiomis kultūros sostinėmis 2020-aisiais taps ir  Panevėžio apskrityje esanti Juodupė, Šiaulių apskrityje – Akmenė, Tauragės apskrityje – Skaudvilė, Telšių apskrityje – Žlibinai, Vilniaus apskrityje – Musninkai, Utenos apskrityje – Tauragnai.

Pasak Kultūros ministerijos, mažųjų kultūros sostinių atrankos dalyviai didelį dėmesį skyrė mažosios kultūros sostinės renginių pristatymui, naujų kultūros tradicijų kūrimui bei senų atgaivinimui ir puoselėjimui, bendruomenių jubiliejinių datų minėjimui.

Nuo 2018 metų Lietuvos kultūros taryba mažųjų Lietuvos kultūros sostinių svarbiausiems projektams skiria 50 tūkst. eurų – taip vietos entuziastų jėgomis kuriami kultūriniai renginiai vietos bendruomenei, siekiama pritraukti profesionalaus meno, skatinti kultūrinį turizmą.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos seniūnų asociacija.

Aštuonerius metus Lietuvos kultūros sostinės konkursą ignoravusi Klaipėda pagaliau atsibudo ir nusprendė teikti paraišką siekti tapti išskirtiniu šalies miestu. Uostamiestis turi ir grandiozinių ambicijų – 2023 metais tapti Europos kultūros sostine, nors tai kainuotų ne kelis šimtus tūkstančių, o keliasdešimt milijonų litų.

Sieks nurungti konkurentus

Lietuvos kultūros sostinės konkursas organizuojamas nuo 2008 metų. Kas trejus metus priimamos paraiškos ir išrenkami miestai, kuriems bus suteiktas šis statusas.

Klaipėda paraiškos tapti Lietuvos kultūros sostine neteikė nei 2008 metais, nei 2012-aisiais. Todėl toks statusas šiemet suteiktas Panevėžiui, kitais metais Lietuvos kultūros sostine bus Joniškio rajono savivaldybei priklausanti Žagarė, o 2016 metais – Telšiai.

Lietuvos kultūros sostinės titulas Klaipėdai gali būti suteiktas ne anksčiau nei 2017 metais. Konkursas bus skelbiamas 2016-aisiais – 2017, 2018 ir 2019 m. Lietuvos kultūros sostinėms išrinkti.

Kultūros ministerija Lietuvos kultūros sostinėmis tapusioms savivaldybėms skiria po 200 tūkst. litų numatytiems renginiams organizuoti.

"Galiu drąsiai pasakyti, kad tikrai teiksime paraišką 2017 metais tapti Lietuvos kultūros sostine. Pasielgtume išties neišmintingai, jei nepasinaudotume tokia galimybe. 2017 metais į Klaipėdą atplauks Didžiųjų burlaivių pasaulinė regata, vis dar vyksta derybos dėl pasaulio chorų čempionato organizavimo. Todėl tikrai galime parengti puikią paraišką, nurungti visus konkurentus ir 2017-aisiais būti Lietuvos kultūros sostine", – uostamiesčio pranašumus vardijo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Kultūrai nereikia pinigų?

Klaipėdos kultūros bendruomenės kai kurie atstovai iki šiol negali atleisti miesto valdžiai, kad ji praleido galimybę jau anksčiau dalyvauti konkurse ir tapti Lietuvos kultūros sostine.

"Atrodo, kad uostamiesčio kultūrai nereikia pinigų, kuriuos skiria Kultūros ministerija. Visomis prasmėmis labai daug praradome, kad nedalyvavome konkurse gauti tokį išskirtinį statusą", – pabrėžė uostamiesčio jaunimo kultūros atstovas Matas Drukteinis.

Jo nuomone, būtent šiais metais Klaipėda ir turėjo būti Lietuvos kultūros sostine.

"Šiemet švenčiame Jūros šventės gyvavimo tradicijos 80 metų jubiliejų. Todėl jei šiemet būtume buvę ir Lietuvos kultūros sostine, garsas apie Klaipėdą būtų pasklidęs dar plačiau, būtume turėję papildomų pinigų organizuoti įvairius renginius", – savo nuomonę reiškė M.Drukteinis.

Jo įsitikinimu, Lietuvos kultūros sostinės statusas suteiktų galimybę uostamiestyje susiformuoti tokių kultūros sričių, kurios yra apleistos, užuomazgoms.

"Klaipėdoje pamiršta nekomercinio kino industrija, performansų menas, šiuolaikinės muzikos sritis. Būtent Lietuvos kultūros sostinės titulas būtų tas impulsas, kuris padėtų vystyti tai, kas apleista", – dėstė pašnekovas.

Jis vylėsi, jog Klaipėda, kai tik bus paskelbtas konkursas dėl Lietuvos kultūros sostinės statuso, teiks paraišką jame dalyvauti.

"Reikia pripažinti, kad iki šiol iš Klaipėdos sklido abejingumas. Neva ir taip turime daug renginių, tad kam dar reikalingas kažkoks Lietuvos kultūros sostinės statusas. Toks požiūris lėmė praradimus, o ne atradimus", – kalbėjo M.Drukteinis.

Statusas svarbus ne visiems

Tačiau N.Lendraitis suabejojo, ar Lietuvos kultūros sostinės statusas yra toks reikšmingas.

"Kiek pakalbu su kolegomis iš kitų miestų, kurie buvo pripažinti Lietuvos kultūros sostinėmis, girdėjau, kad esą jokių stebuklingų pokyčių, išskirtinumo jie nepajuto. Pažiūrėkime į Panevėžį, kuris šiemet yra Lietuvos kultūros sostinė. Ar apie jį, jame vykstančius renginius ką nors žinome? Reikia pripažinti, kad informacijos tikrai trūksta, tačiau tai, matyt, priklauso nuo paties miesto potencialo, noro apie save skleisti žinią, sugebėjimo pasinaudoti turimu statusu", – svarstė N.Lendraitis.

Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė net nedvejodama konstatavo, jog Lietuvos kultūros sostinės statusas miestui suteikia išskirtines galimybes.

Šilutė tokį titulą turėjo 2011 metais, kai šventė 500 metų jubiliejų.

"Užsitarnauti tą vardą reikėjo daug įvairių fizinių, moralinių ir kitokių pastangų. Daugybė žmonių dirbo, kol parengė paraišką, ir labai džiaugėmės, kai Šilutė buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Tais metais nuo pat jų pradžios iki pabaigos vyko dideli kultūriniai renginiai, edukaciniai projektai. Apie Šilutę, pamario kraštą sužinojo daugybė žmonių, nes turistų skaičius tais metais akivaizdžiai išaugo", – laimėjimus vardijo R.Kmitienė.

Ji samprotavo, jog Klaipėdai galbūt ir nereikia Lietuvos kultūros sostinės statuso.

"Gal jis išties svarbus mažesnėms savivaldybėms. Klaipėda juk turi Jūros šventę, ji yra Jūros sostinė, tad gal draugiškai Lietuvos kultūros sostinės statusą užleidžia kitoms savivaldybėms", – teigiamų akcentų ieškojo pašnekovė.

Svajoja apie Europą

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pripažino, jog viešai skambanti pastaba, esą nėra gerai, kad uostamiestis nesiekia tapti Lietuvos kultūros sostine, yra labai teisinga.

"Gal mes anksčiau neatitikome kokių nors parametrų, kurių reikia Lietuvai, todėl nedrįsome dalyvauti konkurse. Tačiau akivaizdu, kad daugiau tokios progos negalime praleisti. Klaipėda yra antras šalies miestas ir jis privalo būti Lietuvos kultūros sostine. Juo labiau kad tai būtų puiki repeticija siekiant įgyvendinti didesnes ambicijas", – pabrėžė uostamiesčio vadovas.

Tos ambicijos yra Klaipėdos noras 2023-iaisiais, kai uostamiestis švęs 770 metų jubiliejų, tapti Europos kultūros sostine.

"Mes apie šį siekį kalbame drąsiai, ambicingai ir užtikrintai. Klaipėda Lietuvoje yra išskirtinė ne tik ekonomikos, bet ir kultūros srityje, todėl tikrai nusipelnė būti Europos kultūros sostine. Lietuvai teisė įgyvendinti tokį projektą, regis, ir bus patikėta 2023 metais, todėl mes ir kalbame apie tai, kad Europos kultūros sostinė turėtų būti Klaipėda. Nors, išgirdęs apie mūsų siekius, jau ir Kaunas ėmė lįsti iš šešėlio", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Jis jau įsivaizdavo ir pirmąjį projekto "Klaipėda – Europos kultūros sostinė" renginį.

"Neabejoju, kad iki to laiko jau bus naujas Klaipėdos muzikinis teatras, todėl jame 2022 ir 2023 metų sandūroje, skambant "Traviatai", uostamiestis ir galėtų paskelbti, kad yra Europos kultūros sostinė. Tai būtų puiki uvertiūra į visų metų vyksmą", – į ateitį mintimis nusikėlė V.Grubliauskas.

Jis kol kas negalėjo pasakyti, kada turėtų paaiškėti, ar Klaipėda galėtų tapti Europos kultūros sostine, nes toks titulas suteikiamas prieš 3–4 metus.

"Kuo anksčiau apie tai pradėsime garsiai kalbėti, tuo anksčiau būsime išgirsti ir mus pradės vertinti. Turime gerą potencialą, įdirbį, vardą, todėl ir galima drąsiai reikšti tokias ambicijas, nes su visais iššūkiais susidorotume", – pabrėžė Klaipėdos meras.

2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius. Šiam projektui įgyvendinti per kelerius metus buvo skirta apie 300 mln. litų – trečdalis šios sumos renginiams organizuoti, o 200 mln. – sukurti reikalingą infrastruktūrą.

Komentaras

Goda Giedraitytė
Klaipėdos kultūros ir meno tarybos pirmininkė, buvusi uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja

Kiek pamenu, pagal pirmąsias Lietuvos kultūros sostinių vardo suteikimo gaires didieji miestai nebuvo įtraukti į tinkamus kandidatus, nes programos siekis buvo stiprinti kultūrą regionuose, atkreipti dėmesį į kultūriniu lauku savitus ir įdomius mažesnius Lietuvos miestelius. Tad anksčiau Klaipėda tiesiog neturėjo teisės dalyvauti konkurse. Šiuo metu taisyklės yra pakeistos ir Lietuvos kultūros sostinės titulo gali siekti visi miestai, išskyrus Vilnių. Tikiu, jog Klaipėdos kultūrinė bendruomenė sykiu su uostamiesčio savivaldybe parengs ir teiks paraišką tokiam titului gauti, kai tik bus paskelbtas naujas konkursas. Šis titulas suteikia galimybę pristatyti savo miesto kultūrinį savitumą, tapatumą, pasididžiuoti tuo, ką turime geriausio: kūrybiškai aktyviais žmonėmis, veikliomis, energingomis kultūrinėmis institucijomis ir nevyriausybiniu sektoriumi, įvairiais renginiais ir festivaliais. Neabejoju, kad Lietuvos kultūros sostinės statusas Klaipėdai leistų sutelkti kultūrinę bendruomenę vieningam tikslui ir tai turėtų reikšmingą poveikį visai miesto bendruomenei bei jo įvaizdžio formavimui. Esame jau tai patyrę, rengdami tokius įspūdingus renginius, kaip "Europiada" ar "Tall Ship Races" regata. Buvome pirmasis Lietuvos miestas, pateikęs paraišką tapti Pasaulio knygų sostine, ir nors šio titulo negavome, bet tikrai galiu su pasididžiavimu prisiminti visų kūrybinių sektorių pastangas rengiant paraišką ir pristatant mūsų miesto kultūrinį išskirtinumą. Potencialo tikrai turime, tad reikia imtis paraiškos rengimo procedūrų ir tapti Lietuvos kultūros sostine.

Informacija ir faktai

Lietuvos kultūros sostinė – nuo 2008 metų skiriamas

Lietuvos miestas, kuriame planuojama rengti šalies svarbos kultūros renginius. Tai renginio Europos kultūros sostinė "prototipas".

Projekto tikslas – skatinti Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtoti kultūrą ir meną regionuose.

2008 m. Lietuvos kultūros sostine buvo Zarasai;

2009 m. – Plungė;

2010 m. – Ramygala;

2011 m. – Šilutė;

2012 m. – Anykščiai;

2013 m. – Palanga.

Kultūros ministerija Lietuvos kultūros sostinėmis tapusioms savivaldybėms skiria po 200 tūkst. litų numatytiems renginiams organizuoti.