Nauja tvarka

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekiant keisti jaunimo požiūrį ir juos labiau sudominti fiziniu aktyvumu, tobulinamas fizinio aktyvumo mokyklose organizavimas. Kūno kultūros pamokos turėtų tapti patrauklesnės ir įdomesnės, labiau įtraukiančios jaunuolius ir jų artimuosius. Tuo tikslu jau nuo šių mokslo metų bus vertinamas mokinių fizinis pajėgumas ir pagal tai bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo būdai. Toks vertinimas taikomas ir užsienyje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pokyčiai, susiję su fiziniu aktyvumu mokyklose, turi prasidėti jau dabar.

"Naujovėmis siekiame keisti jaunimo požiūrį į kūno kultūrą, fizinį aktyvumą. Tikimės, kad taip sudominsime ir į šį procesą labiau įtrauksime ir vaikus, ir jų tėvelius. Tai reiškia didesnes galimybes stiprinti jaunųjų šalies gyventojų sveikatą ir ateityje išvengti tokių ligų kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas ir kitų", – tikino ministras A.Veryga.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Fizinio pajėgumo nustatymas ne rečiau kaip vieną kartą per mokslo metus (nuo vasario iki gegužės mėnesio) bus vykdomas visose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose. Nuo dalyvavimo fizinio ugdymo pamokose atleistiems, specialiosios, parengiamosios fizinio ugdymo grupės mokiniams šis vertinimas nebus privalomas.

Pradinukams iš viso reikės atlikti keturias užduotis, tokias kaip šuolis į tolį iš vietos, teniso kamuoliuko metimas, bėgimas šaudykle bei 6 minučių bėgimas. Vyresnieji turės atlikti šešias užduotis – pratimą "Flamingas", kuris skirtas pusiausvyrai nustatyti, taip pat pratimus lankstumui, raumenų jėgai ir jų ištvermei, vikrumui bei ištvermei nustatyti.

Pažymiai už šio vertinimo rezultatus nebus rašomi. Fizinio ugdymo mokytojai, įvertinę mokinio fizinio pajėgumo rezultatus, apie juos praneš mokiniui, jo tėvams. Tais atvejais, kai bus nustatoma, kad bent viena vaiko fizinė ypatybė yra labai silpna, mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos biuro specialistas kartu su fizinio ugdymo mokytoju organizuos individualų susitikimą su mokiniu, jo tėvais. Jo metu bus ne tik aptarti rezultatai, bet ir teikiamos rekomendacijos fiziniam pajėgumui pagerinti, parenkami individualūs, vaikui tinkami fizinio aktyvumo skatinimo būdai ir metodai.

Vertins riziką

SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Gerulskienė "Vilniaus dienai" teigė, kad daugelis pasaulio šalių naudoja tokius bendrus vertinimus, kuriems taikomos naujausios skalės. Vaikų fizinio pajėgumo nustatymo vertinimai sėkmingai naudojami Portugalijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir kt., jų pagrindu skatinamas fizinis aktyvumas ir tobulinamas ugdymo procesas mokykloje. Tad tai tikrai nėra nauja idėja.

Lietuvoje bendrosiose kūno kultūros programose taip pat jau yra įtvirtintas mokinių fizinio pajėgumo nustatymas, tad dabar vertinimas tiesiog atnaujinamas, aiškiau reglamentuojant visą procesą, rezultatų vertinimą ir nusimatant aiškų grįžtamąjį ryšį, kurį gaus mokinys ir jo tėvai.

Ne be reikalo pradinėse klasėse mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais.

"Patvirtinta tvarka, priešingai nei iki šiol, labai aiškiai apibrėžia, kokios užduotys ir kaip jos turi būti atliekamos, kaip vertinamos, – teigė I.Gerulskienė. – Nauja ir tai, kad nuo šiol bus stebimas vaiko fizinio tobulėjimo pokytis, taip pat numatytas išsamesnis tėvų informavimas apie vaiko fizinio pajėgumo būklę bei jų įtraukimas į ugdymo procesą. Visų svarbiausia – kad su visuomenės sveikatos specialisto pagalba bus įvertinamos rizikos fizinei vaiko sveikatai. Laiku jas nustačius, bus imamasi reikalingų fizinio aktyvumo priemonių."

Paklausta, kas užtikrins, kad po vertinimo mokiniams bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo skatinimo būdai ir metodai, kas tai kontroliuos, SAM atstovė teigė, jog dirbs visa komanda, į kurią nuo šiol bus įtraukti ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

Anot jos, naujasis aprašas buvo aktyviai derintas su Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos, kuri yra atsakinga už ugdymo proceso organizavimą mokyklose, specialistais, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, vyko susitikimai su mokinių atstovais. Todėl SAM neabejoja, kad tiek atsakingos institucijos, tiek mokyklų bendruomenės kartu sieks bendro tikslo – fiziškai aktyvesnių ir kartu sveikesnių jaunuolių.

Tėvai baiminasi

Vilnietis Kęstutis Mikolajūnas, kuris yra ir tėvus vienijančios organizacijos Lietuvos tėvų forumas tarybos narys, "Vilniaus dienai" teigė, jog šiais laikais, kai vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterių, reikia galvoti apie jų fizinio aktyvumo skatinimą, Tačiau toks kasmetinis moksleivių, ypač – pradinukų, fizinio pajėgumo vertinimas atrodo šiek tiek "kreivai".

"Pagrindinis klausimas – kam tas vertinimas bus naudojamas. Jeigu po to vaikai bus suskirstomi į kažkokias grupeles pagal tai, kuris mažiau įgalus ar mažiau judrus, tai nieko gero iš to nebus. Tai yra labai subtilu. Ne be reikalo pradinėse klasėse mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais", – sakė K.Mikolajūnas.

Jam keista tai, kad kūno kultūros reikalais apskritai užsiima sveikatos apsaugos ministras, nes ugdymas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalas. Būtent ši ministerija turėtų klausti pedagogų, ar jiems reikalingi tokie vertinimai ir tokia informacija apie vaikus. Greičiausiai tie pedagogai, kurie nuoširdžiai dirba su vaikais, kasdien juos mato, puikiai žino jų galimybes ir be jokių testų.

Vilnietės mamos, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Žemaitės teigimu, pagrindinis klausimas – ko reikia visuomenei. Jeigu mūsų tikslas per kūno kultūros pamokas elgtis su vaikais kaip su profesionaliais sportininkais, kai vertinamas tik rezultatas, tada gal kiekviena mokykla ir kiekviena kūno kultūros pamoka turi tapti to rezultato siekimo mechanizmu su visomis atitinkamomis pasekmėmis – tiek fizinėmis, tiek psichologinėmis traumomis, sumažėjusia vaiko saviverte ir pan.

"Tačiau man, kaip mamai, būtų gerokai priimtiniau, jei kūno kultūros pamokose būtų mokoma sveikos gyvensenos ir aktyvaus gyvenimo būdo. Tai visai kiti tikslai, visai kiti uždaviniai, ir atitinkamai pasirenkamos visai kitos priemonės,– sakė moteris. – Kiek teko kalbėtis su tėvas, ir dabar yra mokytojų, kurie sugeba per kūno kultūros pamokas vaikus motyvuoti taip, kad yra ir rezultatai, ir nauda, ir noras sportuoti. Deja, bet yra ir mokytojų bei mokyklų, kur į kūno kultūros pamokas žiūrima kaip į rezultatų siekimo mechanizmą, ir tada nusispjaunama į vaiko savijautą pamokoje, į jo sveikatą, gebėjimus, nes kaip toli gražu ne kiekvienas gali puikiai skaičiuoti, taip ne kiekvienas gali peršokti "ožį" ar užlipti virve. Norėtųsi, kad kūno kultūros pamokos būtų apie kultūrą, o ne apie rezultatus."

R.Žemaitė abejoja, kad naujovės paskatins vaikų fizinį aktyvumą. Mat jeigu kartą per metus bus vertinamas mokinių fizinis pajėgumas, vadinasi, visus metus visa veikla kūno kultūros pamokose bus nukreipta į tai, kad tas fizinis pajėgumas gerėtų. Ir vietoje to, kad vaikai būtų supažindinami su gausybe sporto šakų, kad jiems būtų padedama atsirinkti, kokiu sportu jie galėtų su malonumu užsiimti, tikėtina, kad bus pasirinkta siauroji kryptis siekiant tam tikrų normatyvų, kuriuos vaikai turės atitikti. O ir spaudimas vaikams tada gali būti nepagrįstoje vietoje ir nepagrįsto dydžio.

Jau vien tai, kad pagal vaiko fizinį pajėgumą jam bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo būdai, Aktyvių mamų sambūrio atstovės teigimu, gali tapti dar vienu patyčių lauku. Anot jos, kai kalbama apie vaikų klases, sukomplektuotas pagal rezultatus, aiškiai suprantama, kad tai diskriminacija – nėra gerai skirstyti vaikus į gerus ir geresnius arba į nevykėlius ir labai daug galinčius. Naujoji tvarka taip pat gali tapti diskriminaciniu mechanizmu, kuris, tikėtina, gali traumuoti ne vieną vaiką.

Numatė saugiklius

SAM atstovė I.Gerulskienė patikino, kad, derinant naująjį aprašą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dalyvavo specialistai, atsakingi už metodinių priemonių rengimą. Jie atidžiai vertino naujos vertinimo tvarkos poveikį mokinių psichinei sveikatai bei dermę su bendru ugdymo procesu, vyko daug diskusijų. Viso to rezultatas – nemažai naujų saugiklių.

"Apraše labai aiškiai pasakyta, kad mokinių fizinio pajėgumo vertinimo rezultatai pažymiu nevertinami, taip pat negali būti naudojami mokinių ir mokyklų reitingavimui, o patys vertinimo rezultatai turi būti konfidencialūs, su jais turi būti supažindinamas tik pats mokinys ir jo tėvai. Tai, mūsų nuomone, labai aiškiai atspindi patį tikslą, kuriuo skatiname vaikus, šeimas būti fiziškai aktyvius ir taip prisidėti prie savo sveikatos gerinimo. Tikimės, kad šie saugikliai bei pedagogų profesionalumas padės išvengti minėtų grėsmių.

Nauda visiems

Vaikų psichologės psichoterapeutės Viktorijos Grigaliūnienės manymu, pati idėja vertinti vaikų fizinį pajėgumą yra gera, nes mūsų vaikų sveikata prastėja – daugėja stuburo iškrypimų, regos, klausos sutrikimų. Taip yra todėl, kad per mažai dėmesio skiriama jų judėjimui, fiziniam pasirengimui.

"Manau, nei A.Veryga, nei fizinio lavinimo mokytojai vaikų neskirstys į stiprius ir silpnus. Tiesiog bus atkreiptas dėmesys į silpnąsias vieno ar kito vaiko vietas, pateiktos rekomendacijos tėvams, kokie užsiėmimai padėtų vaikui jas sustiprinti. Manau, kad ta intencija bus kreipiamas dėmesys ir kūno kultūros pamokose, kurių dabar arba visiškai nėra, arba jos yra tiek nuvertėjusios, kad tokios, kaip yra, – visiškai nereikalingos", – sakė specialistė.

Ji neneigė – šiuolaikiniai vaikai į viską jautriai reaguoja. Tačiau labiausiai tai, kaip viena ar kita priima vaikas, priklauso nuo suaugusiųjų. O mes, suaugusieji, patys dar dažnai linkę skirstyti kitus, klijuoti etiketes. Vaikai to ir mokosi iš suaugusiųjų.

Kitas dalykas, V.Grigaliūnienės įsitikinimu, jau dabar visuomenei turi būti pateikiama informacija, dėl ko vaikų fizinis pajėgumas bus vertinamas – neužtenka vien ministro įsakymo. Turi medikai kalbėti, tri būti informacija žiniasklaidoje. Žmonės turi suvokti, jog vaikai bus vertinami ne tam, kad būtų nustatyta, kuris silpnas, o kuris stiprus. Reikia, jog ir tėvai gautų informaciją apie savo vaiko fizinę sveikatą. Nes dažnai tėvai taiko "racionalizacijos principą" ir, matydami, kad vaikas gležnas, per daug to nesureikšmina, todėl neskatina jo eiti palakstyti į lauką, leidžia ilgiau pasėdėti prie kompiuterio. Tačiau kai tėvai gaus specialistų įvertinimą apie fizinę vaiko būklę, bus tokių, kurie numos ranka, bet kita dalis atkreips į tai dėmesį ir galbūt pradės domėtis, kiek kartų per savaitę būna kūno kultūros pamokos, ar vaikas jose dalyvauja, kas ten vyksta, o žinodami, kad vaikas turi problemų, gal pradės stebėti, kiek laiko jų vaikas praleidžia prie kompiuterio, o kiek – lauke.

"Visuomenė turi sureaguoti į tai, kad mūsų vaikai sėslūs, nejudantys, o tai ateityje gresia rimtomis sveikatos problemomis", – sakė medikė.

Jis turėtų tapti patrauklesnis ir įdomesnis, labiau įtraukiantis jaunuolius ir jų artimuosius. Tuo tikslu jau nuo šių mokslų metų bus vertinamas mokinių fizinis pajėgumas ir pagal tai bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo būdai. Toks vertinimas taikomas ir užsienyje, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pokyčiai, susiję su fiziniu aktyvumu mokyklose, turi prasidėti jau dabar.

„Naujovėmis siekiame keisti jaunimo požiūrį į kūno kultūrą, fizinį aktyvumą. Tikimės, kad taip sudominsime ir į šį procesą labiau įtrauksime ir vaikus, ir jų tėvelius. Tai reiškia didesnes galimybes stiprinti jaunųjų šalies gyventojų sveikatą ir ateityje išvengti tokių ligų kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas ir kitų“, – sako ministras A. Veryga.

Naujovėmis siekiame keisti jaunimo požiūrį į kūno kultūrą, fizinį aktyvumą. Tikimės, kad taip sudominsime ir į šį procesą labiau įtrauksime ir vaikus, ir jų tėvelius.

Fizinio pajėgumo nustatymas ne rečiau kaip vieną kartą per mokslo metus (nuo vasario iki gegužės mėnesio) bus vykdomas visose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose. Dėl konkretaus laiko, taip pat kitų organizacinių klausimų, t. y., pavyzdžiui, kiek mokinių vertinti pamokos metu, ar vienas mokinys turi atlikti visas užduotis tą pačią dieną ir pan., turės apsispręsti mokyklų administracijos drauge su mokytojais. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, galėtų būti priimtas sprendimas vienos pamokos metu organizuoti užduotį „Šuolis į tolį iš vietos“, kurią atliktų visi mokiniai arba planuoti, jog per vieną pamoką keletas mokinių atliks visas vertinimo užduotis ir kt.

Fizinis pajėgumas bus nustatomas tik pagrindinės fizinio ugdymo grupės mokiniams. Tai reiškia, kad nuo dalyvavimo fizinio ugdymo pamokose atleistiems, specialiosios, parengiamosios fizinio ugdymo grupės mokiniams šis vertinimas nebus privalomas.

Pradinukams iš viso reikės atlikti 4 užduotis, tokias kaip šuolis į tolį iš vietos, teniso kamuoliuko metimas, bėgimas šaudykle bei 6 minučių bėgimas. Vyresnieji turės atlikti 6 – pratimą „Flamingas“, kuris skirtas pusiausvyrai nustatyti, taip pat pratimus lankstumui, raumenų jėgai ir jų ištvermei, vikrumui bei ištvermei nustatyti. Pažymiai už šio vertinimo rezultatus nebus rašomi.

Fizinio ugdymo mokytojai, įvertinę mokinio fizinio pajėgumo rezultatus, apie juos praneš mokiniui, jo tėvams. Kaip tai bus atliekama, t. y., žodžiu, ar, pavyzdžiui, naudojant elektroninio dienyno galimybes, turės apspręsti pačios mokyklų bendruomenės.

Tais atvejais, kai bus nustatoma, kad bent viena vaiko fizinė ypatybė yra labai silpna, mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos biuro specialistas kartu su fizinio ugdymo mokytoju organizuos individualų susitikimą su mokiniu, jo tėvais. Jo metu bus ne tik aptarti rezultatai, bet ir teikiamos rekomendacijos fiziniam pajėgumui pagerinti, parenkami individualūs, vaikui tinkami fizinio aktyvumo skatinimo būdai ir metodai.

Vienodi vaikų fizinio pajėgumo nustatymo vertinimai sėkmingai naudojami Portugalijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir kt., jų pagrindu skatinamas fizinis aktyvumas ir tobulinamas ugdymo procesas mokykloje.

Tai numatyta ministro Aurelijaus Verygos įsakymu patvirtintoje higienos normoje – joje įtvirtinti nauji reikalavimai, kaip ugdymo įstaigos turi organizuoti fizinę veiklą mokiniams.

Teigiama, kad taip mokyklos turės daugiau galimybių naudotis kitų mokyklų, miestų stadionais, sporto centrais ir erdvėmis bei ten organizuoti fizinio aktyvumo pamokas, numatant įvairesnes sportines veiklas.

Pasak ministerijos, mokyklos galės sudaryti sutartį, pavyzdžiui, su gretima mokykla, kad vaikų fizinio ugdymo pamokos vyktų ten. Tokiu atveju mokykla privalės užtikrinti vaikų saugumą pakeliui ir grįžtant iš užsiėmimų.

A. Veryga tvirtina, kad naujovės atvers platesnes galimybes mokytojams organizuoti fizinio aktyvumo pamokas taip, kad jos būtų įdomesnės, patrauklesnės ir „mokiniai noriai į jas eitų, užuot bandę išsisukti“.

„Jei norime, kad jaunimas noriai lankytų tokias pamokas, turime padaryti jas patraukliomis. Juk svarbu ne pliusiuką užsidėti, bet matyti realią naudą“, – teigia A. Veryga. 

Jei norime, kad jaunimas noriai lankytų tokias pamokas, turime padaryti jas patraukliomis. Juk svarbu ne pliusiuką užsidėti, bet matyti realią naudą.

Ministerija nurodo, kad šlapia ar slidi aikštynų danga nebebus kliūtis organizuoti fizinio ugdymo pamokas lauke, net ir esant nepalankioms oro sąlygoms – tokio draudimo naujoje higienos normoje nebelieka.

Kūno kultūros pamokos galės vykti ir parkuose, miškuose, esančiuose prie mokyklų ir kitose vietose.

Taip pat plečiamas ir fizinio ugdymo pamokų turinys, pavyzdžiui, mokytojai galės inicijuoti ėjimą greita sparta, ledo ritulį su neįprastomis priemonėmis, integruotas pamokas su orientacinio žaidimo elementais ir kitas veiklas, kurios sudomintų moksleivius.

„To prašė patys kūno kultūros mokytojai. Pasak jų, vien tik dėl šlapios stadiono dangos drausti vaikams eiti sportuoti į lauką yra neteisinga“, – teigiama pranešime.

Pastarąjį siūlymą, anot SAM, palaikė ir vaiko teisių specialistai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, mokyklos, kitos institucijos. Pabrėžiama, kad mokytojai vis tiek turės atsižvelgti į  oro sąlygas, ar jos nepakenks vaikų sveikatai, t.y. vykdyti pamokas lauke bus galima esant ne žemesnei temperatūrai nei 8 laipsniai šalčio, jei jie tinkamai apsirengę ir apsiavę.

Higienos normoje taip pat numatyta ir prievolė užtikrinti patogų persirengimą moksleiviams prieš kūno kultūros pamokas: pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose bus privaloma įrengti specializuotus persirengimo kambarius, o prie jų – dušus ir tualetus.

Tuo metu pradinukai galės persirengti tose pačiose patalpose, kuriose vyksta pamokos, tačiau turės būti sudaryta galimybė berniukams ir mergaitėms persirengti atskirai.

Karolis Žilinskas

Verslininkas, sportininkas. Lietuvos kultūrizmo federacijos prezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas, pelnęs geriausio teisėjo vardą 2017 m. pasaulinėse varžybose. Pripažintas sporto treneris, parengęs keletą pasaulio čempionų. Įvairių nacionalinių bei tarptautinių varžybų organizatorius. Sporto ir sveikatingumo klubo įkūrėjas bei vystytojas.

2019 m. sausio 15 d. Jakutijoje, spaudžiant 60 laipsnių šalčiui (jutiminė temperatūra - 67°C), vienas žmogus nubėgo 50 km maratoną! Ar galite įsivaizduoti savo vaiką bėgantį taip? O save, taip bėgantį dėl vaiko gyvybės? Nesvarbu, kiek laiko bėgdamas užtruko tas žmogus ir kad jis pasiekė bėgimo šaltyje rekordą. Jis tai padarė, siekdamas išgelbėti 3 metukų mergaitę ir surinkti lėšas reikalingai operacijai. Sąskaitoje jau per 4000 eurų. Ir aš tikiu, kad mergaitė pasveiks, užaugs ir daug ko pasieks gyvenime.

Seniau kūno kultūros pamokos būdavo mėgstamiausios vaikų pamokos mokykloje, jų niekas nenorėjo praleisti. Laukdavome įdomesnių, aktyvesnių užsiėmimų, naujų žaidimų, žinių apie naujų sporto šakų taisykles. Vikriausi vaikai buvo gerbiami ne tik bendraamžių – ir kitų sričių mokytojai atkreipdavo dėmesį į moksleivį, mokyklos garbę gynusį kvadrato ar lengvosios atletikos varžybose. Kūno kultūra, kaip ir kitos pamokos, buvo vienodai svarbus dalykas. Vieniems geriau sekdavosi krepšinis, kitiems – lengvoji atletika ar kvadratas. Tačiau visi stengėsi iš paskutiniųjų.

Laikui bėgant, kūno kultūros pamokas nuvertinome. Ne, nekalbu apie pačius kūno kultūros mokytojus. Kas norėtų, kad jo dalykas būtų „nurašytas“? Nežinau, kieno leidimu atleidimą nuo kūno kultūros pamokų ėmė „atstoti“ sporto būrelio ar sporto klubo lankymas, o atleisti nuo fizinio pamokos „gali“ ir tėvų raštelis? Kokio valdininko nurodymu mokymo programoje atsirado formuluotė, jog moksleiviai tik „supažindinami“ su fizinės kultūros pamokomis? Joks būrelis ar priklausymas kažkokios sporto šakos rinktinei, treniruoklių salės lankytojų grupei negali atstoti kūno kultūros pamokų.

Šiandien vaikai linksmus, judrius žaidimus lauke iškeičia į mobilius telefonus bei kompiuterius, nebendrauja su bendraamžiais. Kodėl mokinys, gerai skaičiuodamas, tačiau nesugebantis gauti įskaitos kūno kultūros pamokose, yra geresnis už tą, kuris „10“ renka kūno kultūros pamokose? Be abejonės, vieni vaikai yra fiziškai silpnesni, kiti – stipresni, vieni – imlesni mokslams, kitiems reikia daug dirbti, kad juos pavytų. Žinoma, ir kūno kultūra, ir visos kitos pamokos yra vienodai svarbios. Pažvelgęs atgal ir prisiminęs savo klasės draugus, galiu drąsiai teigti, kad silpnesni tiksliuosiuose moksluose, tačiau aktyviai sportavę vaikai, nepasiklydo ir gyvenime, dabar turi ir stiprią sveikatą ir gerai apmokamus darbus.

Daugelį metų Kauno mokyklų sporto salės ir stadionai nebuvo renovuoti. Kūno kultūros pamokos skurdo, inventorius seno. Aplankius kai kurias Kauno mokyklas, apžiūrėjus sporto inventorių, imame suprasti, kodėl vaikai ir patys nenori fizinio lavinimo pamokų. Tačiau kam renovuotas stadionas ar salė, jei norinčių sportuoti nebeliko? Ilgus metus dirbęs treniruoklių salės vadovu bei treneriu, kasmet pastebėdavau, kad į sporto salę ateina vis jaunesnis ir silpnesnis jaunimas. Dauguma kūno stiprinti ateina sulinkę, iškrypusiomis nugaromis, varginami viršsvorio ar turintys kitokių sveikatos problemų. Ar taip būtų nutikę, jei kūno kultūros pamokas jie būtų uoliai lankę nuo darželio iki 12 klasės?

Dabar nuolat kalbama, kad „šiuolaikiniai vaikai yra hiperaktyvus“. O ankstesni tokie nebuvo? Ar šitiems druskos su pipirais pabarstė? O gal jie tokiais tampa todėl, kad neturi kur išsikrauti po ilgo sėdėjimo ir žiūrėjimo į telefono ar televizoriaus ekraną? Juk retas kuris darželis turi kūno kultūros mokytoją. Dažniausiai ten užsiėmimus, be jokios sistemos, veda auklėtojos, apsiribodamos lengva mankšta ar tuo, kas joms pačioms labiau patinka.

Vaikai fiziškai turi būti ruošiami nuo darželio. Turi būti skirta salė, reikalinga avalynė ir apranga. Žinoma, ir atitinkamai apsirengusi bei pasiruošusi darbui kvalifikuota kūno kultūros mokytoja. Vaikai ir mokytojai turi suvokti, kad tai lygiavertė pamoka, kaip ir visos kitos. Joje reikia stengtis, mokytis, atlikti paskirtas užduotis, estafetes, žaidimus ir būti įvertintu. Lygiai taip pat sistemingai ir kryptingai pamokos turi būti tęsiamos ir mokykloje su kūno kultūros pamokos, užduočių normatyvais bei vertinamu pažymiu. Moksleivis turi būti ne tik „supažindinimas“ su užduotimi ar žaidimu – būtinas normatyvo įvykdymas ir atitinkamai įvertinamas, kaip ir būdavo ankščiau. Kodėl tėvus kviečia mokinių įvairias kūrybines šventes ir parodo, ką vaikai nuveikė, ko išmoko? Kodėl neparodyti, kokie vaikai greiti, vikrūs ar lankstus? Tik darbas su tėvais ir vaikais, nurodant kūno kultūros svarbą vaiko organizmui bei asmenybės formavimuisi, gali padėti sugrąžinti tikrąsias kūno kultūros pamokas. Ir tik bendromis jėgomis galime auginti sveiką, stiprią, savimi pasitikinčią kartą.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668140.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad jaunesniesiems moksleiviams, vietoj esamos vienos kūno kultūros pamokos per savaitę, žadamos dvi, o vyresniesiems – vietoj dviejų pamokų per savaitę, ketinama skirti tris fizinio lavinimo pamokas. Be to, ministerija žada pagerinti šių pamokų patrauklumą moksleiviams.

„Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu siekiame peržiūrėti fizinio lavinimo pamokų metodikas, turinį, taip pat skirti dėmesio mokytojų rengimui“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Sveikatos apsaugos ministerijoje teigė J. Petrauskienė

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad vis mažesnis mokyklinio amžiaus vaikų aktyvumas skatina ir sergamumą įvairiomis ligomis.

„Situacija nėra gera, nes vaikų sveikatos būklė blogėja. Pavyzdžiui, sergamumas II tipo cukriniu diabetu per 15 metų tūkstančiui gyventojų padidėjo nuo 1,7 proc. iki 4,3 proc.“, – žurnalistams sakė A. Veryga.

Pirmadienį jaunimo judrumo problematiką ministrai aptarė su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte.

Ministro teigimu, kuo vyresni vaikai, tuo jie mažiau fiziškai aktyvūs, o to pasekmės gali būti įvairios – nuo psichinių sutrikimų iki lėtinių infekcinių ligų.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Be to, A. Veryga akcentuoja, kad vis daugėja ir nutukusių bei viršsvorį turinčių vaikų.

„Jeigu prieš 15 metų didžiavomės, kad esame liekni, tai dabar vejamės tas šalis, kurios yra gerovės šalys. Turime žiūrėti ne tik į tai, ką skaniau suvalgyti, kokią kompiuterinę techniką turėti. Turime rūpintis ir vaikų fizine sveikata“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras.

LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė teigiamai atsiliepė apie projektą „Olimpinė savaitė“, jis sutraukė 12 tūkst. vaikų visoje šalyje.

„Projektas užpildė pradinukų spragą, jie anksčiau nebuvo įtraukti į mūsų veiklas“, – žurnalistams sakė D. Gudzinevičiūtė.

Olimpinė čempionė įsitikinusi, kad sportas gali padėti spręsti ne tik jaunimo fizinio judrumo, bet ir socialines problemas, viena iš jų – patyčios.

„Olimpinė savaitė“ – bendras Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų bei LTOK organizuojamas projektas, jo tikslas – skatinti jauniausiųjų moksleivių fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną. Mokytojams šis projektas leidžia įgyti daugiau patirties, kaip kūno kultūros pamokas vesti įdomiau ir inovatyviau.

Tačiau populiarus, Lietuvos moterų ir vyrų simpatijas užkariavęs treneris ir sporto studijos „JC SPORT“ įkūrėjas Jeanas Claude'as Edorhas pastebi, kad, siekiant pozityvių pokyčių, svarbiausia atrasti asmeninę motyvaciją ir išdrįsti žengti pirmą žingsnį. Daugiametė atleto patirtis, ištobulintos treniruočių programos ir kasdien sutinkamų sportuoti pasiryžusių žmonių istorijos paskatino žinomą trenerį ir leidyklą „Alma littera“ suvienyti jėgas bei išleisti pirmąją J. C. Edorho knygą „Sportuok su Jean Claude“.

Knygoje surinkta 100 J. C. Edorho atrinktų paprastų, bet itin veiksmingų pratimų, kuriuos galima atlikti tiek namie, tiek ir paplūdimyje. Tačiau kaip ir autoriaus treniruočių metu, taip ir knygoje, skaitytojų lauks ne tik pratimai, bet ir geros nuotaikos išsaugojimo patarimai, auksinės taisyklės, kurios padės neprarasti pasiektų rezultatų ir net labiausiai treniruotėms tinkamų, stebuklingų dainų sąrašas.

Galima teigti, kad profesionalus atletas ir Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis savo knygoje sutalpino visą asmeninę bei pozityvią savo patirtį.

„Šią knygą rašiau pasitelkdamas tiek savo, kaip profesionalaus sportininko, tiek fitneso trenerio žinias. Todėl naudingų patarimų ras skirtingo amžiaus, profesijų ar fizinio pasirengimo vyrai ir moterys. Svarbiausia, kad nei vienam pratimui atlikti jums nereikės papildomų treniruoklių. Kaip ir vedamų užsiėmimų metu, skaitytojams stengiausi sukurti kuo aiškesnę sistemą ir jaukesnę atmosferą. Pavyzdžiui, be sporto pratimų ar sveikos gyvensenos patarimų, skaitytojus supažindinu ir su gardžiais bei sveikais afrikietiškais receptais“, – pasakoja autorius.

Pasak autoriaus, nesvarbu, kur sportuoji – namie ar sporto salėje – svarbiausia tai daryti teisingai. Tiksliai atliekami pratimai ir mankštos padeda palaikyti norimą kūno svorį, laikyseną, pakelia nuotaiką, skatina labiau pasitikėti savimi bei padeda apsisaugoti nuo galimų traumų. Taip pat, trenerio teigimu, svarbu pasirinkti sau tinkamą treniruočių sudėtingumo lygį.

„Noriu ne tik paskatinti skaitytojus sportuoti, tačiau pasiūlyti ir patarimus, kurie padės ilgiau išlaikyti geras emocijas bei pozityvią energiją. Taip pat stengiausi atskleisti ir dažniausiai daromas klaidas, pavyzdžiui – netinkamai pasirenkami sporto bateliai“, – teigia autorius.

Lietuvoje nuo 2007 metų gyvenantis J. C. Edorhas gimė Dramblio Kaulo Krante, o vėliau 23 metus gyveno Vokietijoje. Jis – profesionalus sportininkas, olimpietis, daugkartinis Europos jaunių čempionatų dalyvis ir prizininkas. Diplomuotas treneris ir sporto mitybos specialistas šiuo metu gyvena ir veda treniruotes Vilniuje, kur įkūrė savo sporto studiją „JC SPORTS“.

J. C. Edorho knygą „Sportuok su Jean Claude“ išleidusi leidykla „Alma littera“ jau daugiau kaip 25 metus vykdo savo misiją – skatina pažinimo ir skaitymo poreikį, teikia pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą. Viena didžiausių leidyklų Lietuvoje „Alma littera“ leidžia knygas suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams, šviečiamąją ir mokomąją literatūrą.

Pastarųjų dvidešimties metų Lietuvos vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo bei kūno kompozicijos kaitos tendencijas atskleidė LSU mokslininkai Tomas Venckūnas, Arūnas Emeljanovas, Brigita Miežienė ir Vida Volbekienė. Jų parengtą mokslinį straipsnį publikavo prestižinis mokslo žurnalas „Journal of Epidemiology and Community Health“ (Didžioji Britanija). Tai iki šiol reikšmingiausias mokslinis straipsnis pagal žurnalo poveikio indeksą (3,865) Lietuvoje, analizuojantis moksleivių fizinę būklę.

Pasak LSU tyrėjų, seniai žinoma, kad mažas fizinis pajėgumas didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, diabeto ir mirtingumo riziką, o didelis aerobinis pajėgumas ir lieknas kūno sudėjimas saugo nuo įvairių sveikatos sutrikimų. Mokslininkai teigia, kad vidutiniame amžiuje užklumpančių ligų ir mirtingumo priežasčių taip pat galime ieškoti vaikystėje, kai nepakankamai lavinamas raumenų pajėgumas ir formuojami sveikatai palankūs įgūdžiai. Su fiziniu pajėgumu glaudžiai susijęs fizinis aktyvumas, kuris tarp moksleivių drastiškai mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

LSU mokslininkų tyrimas parodė, kad daugelis moksleivių fizinio pajėgumo aspektų (aerobinis pajėgumas, lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) nuo 1992 iki 2012 metų blogėjo. Neigiamos tendencijos buvo pastebėtos jau 2002 metais, tačiau per pastarąjį dešimtmetį fizinio pajėgumo rezultatai prastėjo dar labiau. Jei kelias šioms neigiamoms tendencijoms nebus užkirstas, vis anksčiau pasireiškiantys sveikatos sutrikimai kels didėjančią grėsmę žmonių gerovei ir taps rimta finansine našta valstybei bei visuomenei.

LSU mokslininkai rekomenduoja, kad siekiant užkirsti kelią tolesniam vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo mažėjimui, naudinga būtų: padidinti Kūno kultūros pamokų skaičių ir užtikrinti jų kokybę; gerinti vaikų ir paauglių neformalaus fizinio (sveikos gyvensenos) ugdymo patrauklumą bei prieinamumą; įdiegti moksleivių fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo ilgalaikės stebėsenos sistemą.

„Esant nepakankamam šalies vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui bei fiziniam pajėgumui, iškyla didelė antsvorio, nutukimo ir įvairių ligų grėsmė. Todėl būtina nedelsiant imtis rimtų politinių, savivaldos ir mokyklos lygmens priemonių, kurios efektyviai skatintų vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą bei pajėgumą. Be to, būtina remti mokslinius tyrimus, kurie nagrinėtų įvairius biopsichosocialinius su vaikų ir jaunimo sveikata susijusius rodiklius, visų pirma – fizinio aktyvumo bei fizinio pajėgumo aspektus“,- teigia LSU prof. dr. Arūnas Emeljanovas.

Siekiant užtikrinti darnų sveikos visuomenės vystymąsi, reikalingas įvairių už sveikatą atsakingų institucijų bei mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimas. Sveikatos ugdymo srityje pažengusių Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad tik pritaikius mokslo žinias ir naujoves, galima kurti sveikesnę visuomenę.

Sporto politikai baiminasi, kad kūno kultūra mokyklose paskutinėse klasėse bus nebe privalomas, o pasirenkamas dalykas.

Tokią reakciją sukėlė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projektas.

ŠMM teigia, kad kūno kultūra bendrojo ugdymo mokykloje yra ir liks privalomas dalykas. Anot jos pranešimo, viešumoje pasirodė neteisingos minėtos projekto interpretacijos.

Švietimo ir mokslos ministras Dainius Pavalkis sako, kad dokumentas dar nėra iki galo aprobuotas biurokratiu lygiu, nekalbant apie jo patvirtinimą.

„Dokumentas kol kas nėra patvirtintas, man rodosi, net departamentų lygmenyje, mes dėl jo nediskutavome. Keitimai reikalingi, nes yra dalykų, kuriuos reikia sustyguoti - yra nenuoseklios programos“, - trečiadienį BNS sakė D.Pavalkis.

Jis teigė nenorintis plačiau komentuoti projekto, nes dar nėra išsamiai su juo susipažinęs.

Tuo metu Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas socialdemokratas Juras Požela kritikuoja ŠMM dėl „neatsakingų ir regresyvių siūlymų vaikų sporto srityje“.

Pasak J.Poželos, kūno kultūros dalyką 11 ir 12 klasėje padarius pasirenkamu bus „užtraukta gėda Lietuvai kitų šalių akivaizdoje, nes visose ES šalyse šie užsiėmimai privalomi“.

„Švietimo ir mokslo ministerijos bandymas išbraukti kūno kultūros pamokas iš privalomų pamokų sąrašo yra absurdiškas ir žalingas. Jis visiškai prieštarauja vienai iš Kūno kultūros įstatymo nuostatų, jog kūno kultūros pamokos mokyklose privalomos ne mažiau kaip 3 valandas per savaitę“, - tvirtina parlamentaras išplatintame pranešime.

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Vyriausybės kreipėsi į ŠMM prieštaraudamas minėtiems siūlymams. Departamentas atkreipia dėmesį, kad kūno kultūra projekte vyresnėse klasėse atsiduria tarp pasirenkamųjų socialinių dalykų greta istorijos, geografijos, teisės, filosofijos, ekonomikos ir verslumo, psichologijos.

„Tai reiškia, kad kūno kultūra kaip mokomasis dalykas eliminuojamas iš privalomųjų dalykų sąrašo ir priklauso nuo mokinio pasirinkimo“, - teigiama BNS gautame departamento rašte ministerijai.

Departamentas ragina kūno kultūrą palikti privalomą, atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją dėl vaikų ir jaunimo sveikatai būtinos minimalios paros judėjimo normos, atkreipia dėmesį, kad visoje Europos Sąjungoje kūno kultūra - privalomas dalykas.

Tuo metu ŠMM trečiadienį išplatintame pranešime tvirtinama, kad vidurinio ugdymo programų apraše numatyta, jog 11-12 kl. mokiniai, atsižvelgdami į savo poreikius ir mokyklos siūlomas galimybes, galės rinktis mokytis bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos.

„Vidurinio ugdymo bendrosiose programose yra dar detaliau ir plačiau išskleistos pasirinkimų galimybės: galima rinktis bendrosios kūno kultūros arba bendrosios  kūno kultūros ir modulių (neolimpinių sporto šakų, varžybų organizavimo ir teisėjavimo krašto gynybos, sveikos gyvensenos, ir kt.)“, - rašoma pranešime.

Siekiant skatinti fizinį aktyvumą viena iš efektyviausių priemonių būtų privalomų fizinio lavinimo pamokų skaičiaus didinimas, sako laikinai pareigas einantis Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Apie šiuos ministerijos planus V.P.Andriukaitis užsiminė trečiadienį, pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sporto universiteto rektoriumi Albertu Skurvydu.

Kaip teigė ministras, pagrindinis sutarties tikslas – bendromis pastangomis skatinti sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą.

Anot jo, šių metų biudžete finansavimas numatytas praėjusiais metais suplanuotoms priemonėms - vaikų mitybai ir vaikų psichosomatinei sveikatai. Pasirašius sutartį bus siekiama įtraukti universiteto ekspertus į ministerijos darbo grupes, kolegijas - atsižvelgiant į jų siūlymus dėl fizinio aktyvumo stiprinimo būtų rengiami kitų metų ir vėlesni ministerijos planai, numatomas asignavimų poreikis konkrečioms programoms.

Jis taip pat pripažino, kad universitetas galės prisidėti ir rengiant teisės aktus, pavyzdžiui, numatant privalomų fizinio lavinimo užsiėmimų mokyklose skaičiaus didinimą.

„Manau, kad Lietuvos sporto universitetas galėtų prisidėti prie to, kad galėtumėme keisti įstatymines normas - privalomą fizinio lavinimo pamokų skaičių, žinant, kad tai labai sunku padaryti. Yra labai daug įvairių argumentų, kad užtenka tiek, kiek dabar - žinoma, argumentai remiasi tuo, kad trūksta sporto salių, stadionų, mankštinimosi infrastruktūros. Mano galva, tai nėra priežastis - pamokų, ypač 1-4 klasių moksleivių, galima daryti gimnastikos pratimus, galima daryti pačiose klasėse, koridoriuose (...). Manau, universitetas taip pat turės pasiūlymų pasirašius bendradarbiavimo sutartį“, - sakė ministras.

Tuo metu A.Skurvydas tvirtino, kad parengta tūkstančiai mokslinių straipsnių, kuriais įrodyta, jog fizinis aktyvumas padeda ne tik palaikyti fizinę sveikatą, tačiau yra lemtingas faktorius ir protinei veiklai, atminčiai.

Jis pripažino, kad nesitikima, jog jau artimiausiu metu fizinio aktyvumo stiprinimo programoms bus numatyta papildomų lėšų, tačiau svarbu tai, jog ministerija bus atvira kviesdama universiteto ekspertus rengiant planus, teisės aktus.

„Skandinavai jau trečios kartos (fizinio aktyvumo - BNS) programas pabandė įgyvendinti, o mes dar tik pirmos kartos nepabandėme. Bet padarysime - reikia tik pradėti judėti. Svarbu nesakyti - ne, nereikia, žinom, mokam, kainuos. Dešimt procentų lėšų, skirtų gydymui, sutaupo vien sveika gyvensena, fizinis aktyvumas. Bet ne apie pinigus dabar kalba, o apie gerus ketinimus, kad reikia kartu suaktyvinti žmones“, - sakė LSU rektorius.

Pasak ministro, nepaisant nepakankamo finansavimo iš nacionalinio biudžeto, 2014-2020 metams yra numatyta Europos sąjungos struktūrinių fondu parama programai „Sveikata visiems“, kurią įgyvendinti turės didžioji dalis ministerijų.

Paklaustas, ką ministerija ketina daryti dėl Vilniaus darželiuose kitoms reikmėms pritaikomų sporto salių, V.P.Andriukaitis tikino, kad šią situaciją bus prašoma įvertinti Visuomenės sveikatos biurų specialistų.

„Vilniaus miestas negali pažeisti tų higienos normų, kurios yra. Viena sena byla dėl Užupio darželyje esančių pažeidimų jau yra kaip precedentas. Manau, Vilniaus visuomenės sveikatos centras ir mūsų Motinos ir vaiko valdyba bus įgaliota skubiai reaguoti ir atlikti kontrolę. Manau, įsijungti turi ir vaiko teisių kontrolieriai, nes tokie pažeidimai netoleruotini“, - sakė jis.

Pagal naujausius Eurobarometro duomenis, niekada sportu ir mankšta neužsiima arba sportuoja retai 63 proc. Lietuvos piliečių (ES vidurkis - 59 proc.), 15 proc. sportuoja reguliariai. Nesistemingai užsiimančių mankšta ar sportu Lietuvoje yra 33 procentai.