Atlygius kūrėjams įprasta mokėti scenos menų sektoriuje – muzikos, teatro, šokio srityse, tuo tarpu vizualiuosiuose ir taikomuosiuose menuose jis išmokamas retai, jeigu apskritai numatomas. Itin mažais atlygiais pasižymi literatūra ar dailė, tačiau ir bendrai visose menų srityse vienam kūrėjui dažniausiai skiriamas atlygis neperžengia 800 eurų ribos.

Tarptautiniame kontekste ir senųjų demokratijų kultūros politikos darbotvarkėse jau kurį laiką aktyviai keliamas klausimas dėl teisingo arba sąžiningo atlygio už kūrybą. Tokios diskusijos bei tyrimai vyksta ir Lietuvoje, kurių iki šiol išsamiausias – Lietuvos kultūros tarybos iniciatyva Rusnės Kregždaitės ir Erikos Godlevskos atliktas „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ (2021).

Šį kartą Lietuvos kultūros taryba atkreipė dėmesį į kultūros organizacijų nusiteikimą mokėti atlygį kūrėjams. Tyrime „Teisingas atlygis už kūrybą“ analizuotos praėjusiais metais Lietuvos kultūros tarybos finansuotų projektų išlaidų struktūros, kurios atskleidė, koks atlygis meno sričių kūrėjams bei atlikėjams buvo išmokėtas iš Tarybos organizacijoms paskirtų valstybės biudžeto lėšų.

Atlygių netolygumai skirtingose menų srityse

Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Kristinos Mažeikaitės ir patarėjos Karolinos Šulskutės atliktas tyrimas išryškino akivaizdžius skirtumus tarp meno sričių. Išanalizavus dešimties – architektūros, cirko, dailės, dizaino, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplinio meno ir teatro – sričių duomenis paaiškėjo, kad vykdant scenos menų projektus vidutiniškai pusė biudžeto buvo skirta atlikėjų ir kūrėjų atlygiams. Pernai iš Lietuvos kultūros tarybos lėšų muzikos, teatro, šokio ir cirko organizacijos kūrėjams išmokėjo apie 1,2 milijono eurų.

Tuo tarpu literatūroje, taikomuosiuose (architektūros ir dizaino) bei vizualiuosiuose menuose užmokestis kūrėjams numatomas retai ir mažas. Kritiškiausia situacija dailės ir fotografijos srityse, kur atlygis kūrėjams nesiekia net 10 proc. nuo kultūros organizacijoms skirtos sumos. Pastarųjų sričių projektų vykdytojai menininkams praėjusiais metais išmokėjo tik 64 tūkst. eurų.

Apskritai vizualiuosiuose, taikomuosiuose menuose ir literatūroje įsigalėjusi praktika, kad kūryba turi būti finansuojama Lietuvos kultūros tarybos stipendijomis, o kultūros organizacijų gautas finansavimas skiriamas vadybai, administravimui, infrastruktūrai, įvairioms paslaugoms ir kitoms išlaidoms, bet ne menininkams.

Dažniausiai skiriamas atlygis už kūrybą – 800 eurų

Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus renkami bei analizuojami duomenys rodo, kad šalyje yra daugiau kaip 10 tūkst. kūrėjų. Tai – Lietuvos kultūros tarybos stipendijų konkursuose dalyvaujantys arba meno kūrėjo statusą turintys asmenys. Beveik 80 proc. šių kūrėjų gyvena ir kuria trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jų atlygis už kūrybą yra labai skirtingas ir netolygus.

Visose analizuotose menų srityse dominuoja nedideli atlygiai kūrėjams, išskyrus retas pavienes išimtis ryškiems vardams. Mažiausiu užmokesčiu kūrėjams išsiskiria literatūros sritis, kur dažniausiai mokamas atlygis yra apie 150 eurų, ne ką geresnė situacija ir dailėje ar dizaine, kur dažniausia atlygio reikšmė – 200 eurų arba tarpdisciplininiame mene – 250 eurų.

Bendrai visose srityse vienam kūrėjui dažniausiai skiriamas atlygis neperžengia 800 eurų ribos. O daugiau kaip pusė kūrėjų ir atlikėjų iš meno sričių konkursuose finansuotų organizacijų gavo užmokestį iki 500 eurų. Nepaisant to, kad per pastaruosius tris metus projektų vykdytojai iš Lietuvos kultūros tarybos gauto finansavimo kūrėjams ir atlikėjams skyrė 4,6 mln. eurų per metus, sąžiningo atlygio už kūrybą problema išlieka akivaizdi.