„Raginame vietos institucijas išsaugoti žmonių gyvybes ir pradėti evakuoti Kursko ir Belgorodo miestus“, – sakoma bendrame trijų grupių, sudarytų daugiausia iš Rusijos piliečių, pareiškime, praėjus dienai po to, kai jos pareiškė užėmusios kaimą Rusijos Kursko srityje.

Antikremliškas judėjimas „Legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Sibiro batalionas“ anksčiau antradienį pranešė, kad iš Ukrainos įžengė į Kursko ir Belgorodo sritis, o Maskva teigė, kad bandymams sutrukdė raketomis ir artilerija.

„Esame priversti apšaudyti karines pozicijas Belgorodo ir Kursko miestuose“, – sakoma šių grupių trečiadienio pareiškime.

Maskva paneigė, kad šią savaitę kovotojai pasiekė laimėjimų, o vėliau paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad atrėmė visus įsiveržimus.

Ukrainoje įsikūrusios sukarintos grupuotės, sudarytos iš Rusijos piliečių, kurie priešinasi Maskvos invazijai, yra prisiėmusios atsakomybę ir už anksčiau įvykdytus įsiveržimus į Rusijos teritoriją.

Žinia apie mokyklų uždarymą, buvo paskelbta po to, kai Maskva pranešė, kad dislokavo karo lėktuvus, raketas ir artileriją, kad atremtų puolimą jos teritorijoje.

„Atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykius, priėmiau sprendimą mokyklose įvesti nuotolinį mokymąsi“, – socialiniuose tinkluose pranešė Kursko meras Igoris Kucakas ir pridūrė, kad šios priemonės galios iki penktadienio.

Antikremliškas Rusijos judėjimas „Legionas „Rusijos laisvė“ anksčiau buvo pranešęs, kad kirtęs sieną pradėjo ataką Rusijos teritorijoje ir puola Tiotkino kaimą Kursko srityje, o vėliau paskelbė, kad jį užėmė.

Kurskas, kuriame gyvena apie 440 tūkst. žmonių ir kuris yra regiono sostinė, yra maždaug už 140 km nuo Tiotkino, esančio pasienyje su Ukraina.

Maskva buvo pareiškusi, kad atrėmė išpuolius dviejuose pasienio regionuose – Kurske ir Belgorode.

Kol kas Kurskas išvengė tokių ukrainiečių išpuolių, kokius patyrė Belgorodas – Rusijos miestas, esantis arčiau Ukrainos sienos toliau į pietus.

Tačiau Kurske pastarosiomis dienomis padaugėjo dronų smūgių.

Rusijos kariuomenė pranešė, kad antradienį per valandą virš Kursko srities sunaikino keturis Ukrainos dronus.

Savaitgalį Ukrainos dronas apgadino pastatą Kursko mieste.

Belgorodo srities gubernatorius buvo pranešęs, kad ukrainiečių dronas antradienį pataikė į rotušę Belgorode, sužeidė du žmones ir išdaužė pastato langus.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kursko srities gubernatoriumi Romanu Starovoitu ir Rusijos gynybos ministerija.

Apie sprogimus Kurske pirmiausia informavo tenykščiai socialiniai tinklai. Internete taip pat buvo paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti blyksniai danguje ir sprogimo garsai.

Regiono valdžios atstovai situaciją aiškino oro gynybos darbu dėl bepiločių skraidyklių atakos.

„Padangėje virš Kursko dirba oro gynyba. Būkite ramūs!“ - sakoma gubernatoriaus pareiškime.

Vėliau Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad esą pavyko užkirsti kelią dronų atakai. Rusai tradiciškai  dėl bepiločių orlaivių antskrydžių kaltina Ukrainą.

Pasak žinybos atstovų, dronai buvo lėktuvo tipo. Esą du dronai virš Kursko srities teritorijos buvo numušti 17 val. 30 min. vietos laiku.

Vietos valdžios ir ministerijos pranešimuose virš Kursko „numuštų taikinių“ skaičius skiriasi. Pasak R. Starovoito, jų sunaikinta dvigubai daugiau.

„Oro gynyba toliau dirba, prašau laikytis rimties. Iki šiol jau numušti keturi dronai“, – parašė jis savo „Telegram“ kanale apie šeštą valandą vakaro.

Portalas primena, kad Rusijos teritorijoje dažnai griaudėja sprogimai ir kyla gaisrai, dalis jų susiję su dronų atakomis.

Pastaraisiais 19 mėnesių trunkančio Maskvos puolimo mėnesiais Kyjivas beveik kasdien rengė išpuolius prieš Rusijos miestus.

Kurskas yra maždaug už 90 km nuo sienos su Ukraina.

„Kurske Ukrainos dronas atakavo administracinį pastatą centriniame rajone“, – platformoje „Telegram“ pranešė gubernatorius Romanas Starovojus.

„Stogas buvo šiek tiek apgadintas. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybų darbuotojai“, – pridūrė jis.

Praėjusį mėnesį per Ukrainos drono smūgį buvo apgadinta Kursko geležinkelio stotis, sužeisti penki žmonės ir padaryta didelė žala.

Rusijos sostinė ir Kyjivas pastaruoju metu praneša apie reguliarius dronų antpuolius karo metu, o smūgiai Rusijos teritorijoje tampa vis dažnesni, Kyjivui vykdant kontrpuolimą, kuriuo siekiama susigrąžinti Maskvos kontroliuojamas teritorijas.

„Ukrainos dronas atakavo Kurską“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas.

„Pirminiais duomenimis, jis atsitrenkė į geležinkelio stoties pastato stogą, po to ant stogo kilo gaisras“, – pridūrė jis.

„Penki žmonės buvo lengvai sužeisti stiklo šukėmis“, – teigė R. Starovoitas.

Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Kurskas yra maždaug už 90 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Abi 2022 metų vasarį prasidėjusio konflikto pusės pastaruoju metu pranešė apie reguliarius dronų antskrydžius iš oro ir jūros, Ukrainai vykdant kontrpuolimą, kuriuo siekiama susigrąžinti Rusijos kontroliuojamą teritoriją.

Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šeštadienį per Rusijos raketų smūgį Ukrainos šiauriniame Černihivo mieste žuvo septyni žmonės ir 144 buvo sužeisti.

Rusija smogė Černigovui tuo metu, kai kai kurie gyventojai dalyvavo bažnytinėse pamaldose.

Rusija teigia užkirtusi kelią Ukrainos dronų atakoms prieš Maskvą ir jos regioną

Rusija pranešė, kad sekmadienį užkirto kelią Ukrainos dronų atakoms prieš Maskvą ir jos regioną.

Anot Maskvos, tai jau antras toks incidentas per pastarąsias dvi dienas.

„Apie 4 val. vietos (ir Lietuvos laiku) buvo užkirstas kelias Kyjivo režimo mėginimui įvykdyti teroristinį išpuolį bepiločiu lėktuvu prieš infrastruktūrą Maskvoje ir Maskvos regione“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.

Taip pat nurodoma, kad pavyko išvengti aukų ir žalos.

Ministerija nurodė, kad jai pavyko sunaikinti į šalies sostinę skridusį droną, kuris buvo numuštas ir nukrito negyvenamoje teritorijoje.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas platformoje „Telegram“ padėkojo Rusijos pajėgoms už jų darbą.

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad skrydžiai į Domodedovo ir Vnukovo tarptautinius oro uostus naktį buvo laikinai apriboti, o vėliau atnaujinti.

Kiek anksčiau Rusija pranešė, kad per ukrainiečių bepiločio lėktuvo smūgį nukentėjo Kursko miesto geležinkelio stotis ir buvo sužeisti penki žmonės.

Pietiniame Rostovo regione, kuris ribojasi su Ukraina, Rusijos priešlėktuvinė gynyba perėmė du ukrainiečių dronus, sakė gubernatorius.

Šie naujausi pranešimai apie bepiločių orlaivių smūgius pasirodė po to, kai šeštadienį per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Černihovo mieste žuvo septyni žmonės ir beveik 150 buvo sužeisti.

Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomas parašė „Telegram“ programėlėje, kad Sernovo kaimas buvo apšaudytas iš artilerijos, tačiau niekas nenukentėjo. Kurske, kur gubernatorius Romanas Starovoitas pateikė panašų kaltinimą, taip pat nebuvo jokios pirminės informacijos apie galimas aukas nukentėjusiuose kaimuose.

Paprastai tokių kaltinimų Ukraina nekomentuoja.

Tada, prieš 18 metų, pirmąkart tik išrinktas ir daug žadantis Rusijos vadovas išdrįso ateiti ir paguosti tragiškai žuvusių povandeninio laivo jūrininkų artimuosius. Jis tikėjo, kad jo buvimas sumažins netekties skausmą, pakels autoritetą, parodys, kad jis nebijo būti su tauta visais gyvenimo atvejais. Nors tąkart nutikęs incidentas jį pamokys visoms likusioms kadencijoms daugiau to niekada nedaryti.

Tuokart vieno žuvusiojo mama nevaldė emocijų (natūralu, neteko savo vienintelio sūnaus) ir tiesiogiai apkaltino šalies vadovą dėl laivo tragedijos. Turbūt dar pamenate, kaip greitai prie tos moters priėjo du asmenys, suspaudė ranką ir suleido kažkokių vaistų. Paskui šis vaizdas iš visų žinių reportažų staiga dingo.

Prezidento niekas niekada neturi teisės kaltinti, net tada, kai jis akivaizdžiai kaltas.

Ir štai ketvirtos kadencijos pradžią (ko veikiausiai nesusapnavo nė Kremliaus astrologai) vėl užtemdė tragedija, dabar jau – Kemerove. Prezidentui turbūt reikėtų užpirkti mišias prieš kiekvieną naują savo prezidentavimą. Šįkart jau ne jūrininkai duso, į laivo korpusą belsdami SOS, bet užrakinti kino salėse degė ir nuo gaisro dūmų springo vaikai, kol dar galėjo, skambino ir skambino savo tėvams, šaukė pagalbos. Nesulaukė.

Tokia štai nepatogi situacija prieš dar vieną naujo seno prezidento inauguraciją. Blogas ženklas. Dar blogesnis – nenuvykti į tą Kemerovą. Nuvyko, perėjo tuščią aikštę prie sudegusio prekybos centro "Žiemos vyšnia". Jį gražiai nufotografavo ir nufilmavo žuvusių vaikų atminimui atneštų minkštų žaisliukų bei gėlių fone, ir viskas. Prezidentas sėdo į lėktuvą ir – į Maskvą. Su aukų artimaisiais nesusitiko, asmeniškai užuojautos nepareiškė, o kai kurie jų tame gaisre neteko visų šeimos narių.

Kodėl? Ko išsigando V.Putinas? Kad šįkart gražaus melo apie tobulai valdomą valstybę gali nepakakti?