Kai Klaipėdos miesto ir rajono nuotekos vamzdynais atkeliauja į valymo įrenginius, pirmiausia jos yra mechaniškai apvalomos pašalinant stambias šiukšles, maisto atliekų likučius ir kitas įvairias medžiagas. Mechaniškai apvalytos nuotekos toliau keliauja į pirminius nusodintuvus ir į biologinį valymą, o pirminių nusodintuvų dugne nusėdusi dumblo masė perpumpuojama į gravitacinius rezervuarus sutirštinimui, kad paruošti dumblą pūdymui.

„Gravitaciniai tankintuvai iki šiol buvo ta vieta, kur kvapas buvo pats intensyviausias, mat priėmimo kameroje kvapus suvaldėme jau anksčiau, kai užsandarinome pastatą, įrengėme biofiltrą su oro surinkimo ir kvapų neutralizavimo ozonu sistemomis“, – aiškino Algimantas Jagnieškus, „Klaipėdos vanduo“ nuotekų departamento vadovas.

Šiuo metu gravitacinių dumblo tankintuvų kompleksinė kvapų šalinimo sistema yra visiškai įrengta ir veikia. Į uždengtus rezervuarus tiekiamas ozonas, kuris nemalonius kvapus sukeliančius junginius (sieros vandenilį, amoniaką ir kitus) oksiduoja jų susidarymo vietoje. Cheminė reakcija tęsiasi ir uždarame vamzdyne, kol ventiliatoriaus traukiamas oras patenka ir galutinai išvalomas nuotekų priėmimo kameros biofiltre.

Pagal turimus Nacionalinės visuomenės sveikatos centro laboratorijos tyrimų duomenis kvapo koncentracija iš „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos teritorijos Dumpiuose neviršija leistinų normų. Tačiau bendrovė, atsižvelgdama į visuomenės bei Klaipėdos miesto savivaldybės prašymus, ir toliau nuosekliai investuos į kvapų mažinimo priemones.

„Uždengus gravitacinius tankintuvus eliminavome vieną pagrindinių kvapo taršos šaltinių nuotekų valykloje. Šiemet esame numatę įdiegti dar 6 priemones. Tai bus ne tik papildomi technologiniai spendimai Dumpiuose, bet ir kvapus naikinančios medžiagos įterpimas į nuotekų sistemą Klaipėdos mieste, kad vamzdynais tekėtų kiek įmanoma mažiau „kvapesnis“ srautas“, – sakė Benitas Jonikas, „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.

Trijų 12 metrų skersmens rezervuarų uždengimas bei oro surinkimo bei valymo sistemos įrengimas bendrovei kainavo 117 tūkstančių eurų. Technologinius sprendimus šiam projektui sukūrė bendrovė „AirPlus1 Lithuanica“.

Dumpių nuotekų valymo įrenginiuose, kur išvalomos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono centralizuotai surenkamos nuotekos, vykdomas pilotinis projektas – kvapai mažinami naudojant probiotines medžiagas.

„Kai aplinkoje nėra deguonies arba jo yra labai mažai, tuomet nuotekose esantys nitratai (NO3) ir sulfatai (SO4) redukuojami ir virsta amoniaku bei sieros vandeniliu – medžiagomis, skleidžiančiomis nemalonius, diskomfortą sukeliančius kvapus,“ – technologijos esmę paaiškino vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė Kristina Bereišienė.

Probiotikai mitybos grandinėje geba „nukonkuruoti“ sierą redukuojančius organizmus, ir kvapų koncentracija ženkliai sumažėja. Pirmieji praktinių bandymų rezultatai rodo, jog probiotikai sieros vandenilio koncentraciją sumažina 3-5 kartus.

Savivaldybės administracijos vadovai palankiai įvertino vykdomą eksperimentą ir pritarė „Klaipėdos vanduo“ vadovo Aleno Gumuliausko siūlymui, jog pasibaigus probiotikų bandymams yra tikslinga parengti nuolatinio probiotikų naudojimo projektą bei išspręsti kvapų problemą Dumpių nuotekų valymo įrenginiuose.

„Mero nurodymas yra aiškus ir konkretus: problema yra, pati ji neišnyks, todėl kvapų šalinimo darbas turi būti nuoseklus ir planingas“ – reziumavo Gintaras Neniškis.

Susipažino su problema

Kvapų detektyvą klaipėdiečiai narplioja jau ilgiau nei metus.

Skandalas dėl smarvės kilo dar praėjusią vasarą. Tąkart ant kojų sukeltos Dumpiuose bei Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pramonine veikla užsiimančios įmonės, atsakingos valstybinės institucijos, vietos valdžia.

Dabar naujos kadencijos politikai su šia problema susipažįsta iš naujo.

Ketvirtadienį vykusio išvažiuojamojo Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu jo nariai apsilankė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valykloje ir KRATC priklausančiame Dumpių sąvartyne.

Įmonių atstovai papasakojo, kokias technologines priemones naudoja kvapams suvaldyti, aprodė teritorijas, kur vyksta gamybos procesas.

Išsamų pristatymą parengę KRATC specialistai sąvartyne ir rūšiavimo gamykloje identifikavo tris potencialius kvapų taršos šaltinius: mechaninio apdorojimo įrenginius, sandėliavimo aikštelę šalia gamyklos ir dabar naudojamą sąvartyno sekciją.

Palaidoja tik 8–10 proc. atliekų

Kaip aiškino KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius, atliekų tvarkymo schema sąvartyne yra gana paprasta – sunkiasvorės mašinos į Dumpius suvažiuoja iš visos Klaipėdos apskrities ir pasvertos keliauja į rūšiavimo gamyklą.

Čia atliekos yra iškraunamos, išrūšiuojamos ir atiduodamas perdirbti.

Atliekose yra ir grunto (žemė, žvyras), kuris išsijojamas ir naudojamas sąvartyno šlaitams formuoti ir atliekoms deponuoti.

Vizitas: naujai išrinkti tarybos nariai ir visuomenininkai domėjosi Dumpių sąvartyno veikla. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Didžioji dalis bendrovės išrūšiuojamų medžiagų dėl užterštumo nebetinka perdirbti, tačiau gali būti naudojamos energijos gamybai.

Jas į savo deginimo jėgainę išsiveža bendrovės „Fortum“ atstovai.

Į likusias sekcijas patenkančios antrinės žaliavos yra supresuojamos ir sandėliuojamos dengtoje aikštelės vietoje.

Pabrėžiama, kad sąvartyne jau penkerius metus, kol veikia atliekų deginimo jėgainė, deponuojama vis mažiau atliekų.

2017, 2018 metais sąvartyne buvo palaidota tik 8–10 proc. po rūšiavimo perdirbti netinkamų atliekų.

Tokius rodiklius Europos Sąjunga iš savo narių reikalauja pasiekti iki 2030 m.

„Iš tikrųjų mes esame nebe atliekų sąvartynas, o šlako sijojimo ir saugojimo aikštelė. Šlakas – tai statybinė medžiaga, liekanti sudeginus atliekas, ją mes naudojame šlaitams formuoti, keliams tiesti. Iš esmės sąvartyne nebėra kam smirdėti, todėl prieš penkerius metus buvo sumažintos sanitarinės zonos“, – atkreipė dėmesį A.Liubinavičius.

Anksčiau iki 500 metrų nuo Dumpių sąvartyno nebuvo leidžiama jokia komercinė veikla, statyti namų, tačiau nelikus taršos situacija pasikeitė.

Atliko išsamius tyrimus

Bendrovės atstovo išdėstytus faktus patvirtina praėjusį rugsėjį valstybinių institucijų iniciatyva atlikti kvapų taršos tyrimai.

Visuomenės sveikatos centro laboratorijoje gautais duomenimis, KRATC sąvartyno teritorijoje sukuriama taršos

kvapais koncentracija yra minimali ir, palyginti su kitomis kaimynystėje veikiančiomis įmonėmis, taršos žemėlapyje faktiškai išnyksta.

„Mūsų vidutinė tarša yra iki aštuonių vienetų, o šalia esančių bendrovių taršos koncentracija siekia beveik 950 vienetų. Tai yra oficiali laboratorijos medžiaga, kitų patikimų duomenų neturime“, – tikino A.Liubinavičius.

KRATC savo veiklos procesui Dumpiuose pasitelkia naujausias priemones, mažinančias nemalonius kvapus.

Viena jų buvo numatyta jau statant gamyklą. Tai – biofiltras, skirtas sieros vandeniliui, amoniakui ir kitiems organiniams teršalams šalinti iš oro.

Paprasčiau tariant, dideliais siurbliais pro ventiliacijos sistemas oras yra išsiurbiamas iš gamyklos ir minėti teršalai iš jo pašalinami.

Kad kvapas nepasklistų po aplinką, gamykloje įrengti nuleidžiami sandarūs vartai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tiesa, atliekų priėmimo patalpose juos nuolat uždaryti ir atidaryti, kai eilėje laukia apie 40 išsirikiavusių mašinų, būtų tiesiog neįmanoma.

Todėl vartai ryte yra pakeliami ir tik popiet, kai nelieka didelių transporto srautų, uždaromi.

Pernai iš Aplinkos ministerijos gautas nurodymas šiuo klausimu ieškoti alternatyvų.

Pasirinktas sprendimas – plastikinės užuolaidos, kurios uždengiamos tuose gamyklos sektoriuose, kur negalima užverti vartų. Oro srauto judėjimui tai gana gera kliūtis.

Šiemet įdiegta dar viena naujovė – probiotikai – kvapų šalinimas mikrobiologinėmis priemonėmis (tarša mažinama bakterijomis). Šią technologiją visame pasaulyje naudoja žemės ūkio įmonės, gyvulininkystės kompleksai, vandenvalos įmonės dumblo kvapams suvaldyti.

Probiotikais apdorojus nerūšiuotas atliekas, gauti kvapų sumažėjimo rezultatai: po dviejų parų – 14 kartų, o po aštuonių – 24 kartus.

Be to, naktį, kai nevyksta rūšiavimo procesas, gamykloje įjungiami du ozono generatoriai, kurie naikina bakterijas, grybelį, blogus kvapus ir suskaido įvairias toksines medžiagas.

Žmonės tokioje aplinkoje dirbti negali.

Įdiegė „AirBorn“ technologiją

„Pati naujausia technologija, sąvartyne pradėjusi veikti prieš dvi savaites, yra „AirBorn“ purkštuvai arba patrankos, sukuriantys vandens dulksną, dirbtinį rūką. Pasitelkę šiuos purkštuvus mes sumažiname kvapo sklaidą darbinėje aplinkoje“, – akcentavo KRATC atstovas.

Vandens dulksna su cheminiais preparatais pagerina kvapų dalelių absorbaciją iki 500 tūkst. kartų.

Bendrovės direktoriaus Šarūno Reikalo teigimu, šis produktas galėtų išspręsti ne tik Dumpių sąvartyno kvapų valdymo problemas, bet ir šalia įsikūrusių kaimyninių bendrovių.

Tačiau norą ir iniciatyvą turėtų parodyti patys įmonių atstovai.

Ketvirtadienį vykusiame susitikime dalyvavo ir į gyventojų bei politikų klausimus atsakė pats minėtos technologijos teikėjas iš Latvijos.

Vizitas: naujai išrinkti tarybos nariai ir visuomenininkai domėjosi Dumpių sąvartyno veikla. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pasinaudojo visomis priemonėmis

Visuomenė pastaruoju metu kelia klausimą, ar gali sąvartyne dvokti anksčiau palaidotos atliekos? Specialistai šias kalbas griežtai neigia.

„Mes tvarkome atliekas pagal griežtą reglamentą, kurį patvirtino ir prižiūri Aplinkos apsaugos departamentas. Atliekos, patenkančios į Dumpių sąvartyną, yra sluoksniuojamos. Dieną į sąvartyno kaupą atvežamos atliekos užpilamos gruntu ir toks „sumuštinis“ klojamas, kol sąvartynas pasiekia tam tikrą aukštį. Uždarius sekciją įrengiama dujų surinkimo sistema: išgręžiami ir įleidžiami vamzdynai ir, kad būtų galima išsiurbti pūvančias dujas iš atliekų, sukuriamas vakuumas. Jeigu sistema būtų atvira, mes siurbtume orą“, – aiškino A.Liubinavičius.

Išsiurbtos dujos uždaru vamzdynu transportuojamos į šalia esančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ rezervuarą ir sudeginamos pagaminant elektros energijos.

Pabrėžiama, kad kasmet transportuojamų dujų kiekis sparčiai mažėja.

Tai susiję su geriau rūšiuojamomis atliekomis – preciziškiau jas atrinkus, nėra kam pūti.

Maža to, atliktas dujų sudėtinių dalių tyrimas parodė, kad jose dominuoja metanas ir anglies dvideginis, neturintys jokio kvapo.

Teigiama, kad KRATC pasinaudojo visomis įmanomomis technologinėmis, cheminėmis, mikrobiologinėmis priemonėmis ir dar šiemet pradės naudoti plovimo technologiją daliai išrūšiuotų atliekų.

Tačiau ne ką mažiau svarbi yra kvapų atsiradimo prevencija.

Sąmoningesni turėtų tapti patys gyventojai, nes labiausiai smirda ne stiklas ar popierius, o biologiškai skaidžios

atliekos. Kad būtų išvengta nemalonių kvapų, privalu išmokti geriau rūšiuoti žaliąsias atliekas.

Todėl Klaipėdos savivaldybė kartu su KRATC šiemet nupirko ir dalija gyventojams 2 tūkst. konteinerių individualių valdų gyventojams.

„Jeigu pradėsime civilizuočiau rūšiuoti maisto, žaliąsias atliekas, nebebus kam smirdėti atliekų konteineriuose“, – pridūrė bendrovės atstovas.

Pasibaigus pristatymui miesto politikai ir gyventojai kartu su KRATC specialistais apžiūrėjo gamyklą, joje vykstančius procesus bei įdiegtas naujausias technologines priemones, buvo atsakyta į žmonėms rūpimus klausimus.

Tikimasi, kad tikrieji pietinės miesto dalies teršėjai bus išaiškinti atlikus neseniai paimtų oro mėginių tyrimą ir gavus jo rezultatus.

Lietuvai – viena laboratorija

Gaižiausia, kvėpavimą trikdanti smarvė jaučiama Vitės kvartale. Žmonės, gyvenantys arčiausiai uosto tvoros, dažnai skundžiasi negalintys atsidaryti lango, būti savo namų kiemuose. Klaipėdiečiai skundžiasi keistais dalykais – tvaikas dažniausiai juos kamuoja paryčiais ir išeiginėmis dienomis.

Paraginti visuomenės sveikatos specialistų, žmonės rašo skundus, kaskart vos pajutę neįprastai aštrų kvapą, ir laukia atsakymo. Jiems rūpi, ar nuo naftos įmonių atsklindantys kvapai suderinami su sveikos aplinkos normomis.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija turi įrangą, kuria galima ištirti triukšmo lygį ir įvairių cheminių medžiagų (kietųjų dalelių) koncentraciją.

Kvapų tyrimą atlieka vienas laboratorijos padalinių, esantis Vilniuje. Todėl, vos pajutęs nemalonų kvapą ir paskambinęs Klaipėdos departamento darbuotojams, žmogus negali tikėtis, kad laboratorijos darbuotojai tą pačią sekundę atskubės į nurodytą vietą.

Fiksavo technologijos pažeidimus

Tokiems tyrimams yra keliami tam tikri reikalavimai. Įmonė, iš kurios, kaip spėjama, pasklido aštrus tvaikas, turi veikti kaip kasdien, ne ekstremaliomis aplinkybėmis, tuo metu neturi būti jokių technologijos pažeidimų. Kitaip tariant, įmonės išmetamos dujos tuo metu neturi viršyti higienos normų.

"Ne kartą esame gavę gyventojų skundų, kad jie pajuto momentinį nemalonaus kvapo sustiprėjimą. Pavyko operatyviai surinkti komisiją, kurią sudaro ne vienos institucijos atstovai. Kartą komisija skundo autoriaus nurodytoje "Krovinių terminalo" įmonėje rado pažeidimą. Paaiškėjo, kad tuo metu buvo plaunamos naftos produktų talpyklos, pažeidžiant technologijos reikalavimus. Kvapų todėl net nereikėjo tirti, buvo akivaizdu ir aišku, kas buvo smarvės šaltinis. Kitą kartą užfiksuota, kad "Klaipėdos naftos" darbuotojai atidarė cisternas, neuždėję specialių dangčių. Klaipėdos departamento darbuotojai, tuo metu lankęsi gyvenamojoje zonoje, nuskubėjo į įmonę ir užfiksavo šį faktą. Jeigu technologija nėra pažeidžiama, vyksta kasdienis darbas, kvapo mėginiai imami iš tų vietų, iš kurių garuoja kvapai, kitaip tariant, iš taršos šaltinių, kai vyksta produktų krova", – paaiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

Kvapai tvyro aplink šaltinį

"Kvapo matavimas yra labai specifinis, jo neįmanoma išmatuoti taip, kaip triukšmo. Tiriant kvapus imami bandiniai ir olfaktometru tiriami laboratorijoje. Rezultatas – ribos, kurioje yra viršijama leistina norma, nustatymas. Žmonės gali jausti gana stiprų kvapą, bet taršos normos nebūtinai bus viršytos. Cheminių medžiagų koncentracijos nustatymą atlieka ir pačios įmonės, kuri skleidžia kvapus, darbuotojai. Šie darbuotojai kontroliuoja teršalų kiekį, bet kvapų sklidimo nestebi", – paaiškino NVSC Klaipėdos departamento vadovas Rimantas Jonas Pilipavičius.

Gavę skundą, NVSC Klaipėdos departamento darbuotojai nenustato cheminių medžiagų koncentracijos.

Žinodami, kad cheminė tarša normos neviršija, departamento darbuotojai ieško, kaip pasklinda kvapas. Kvapų dėmė, tvyranti aplink jo šaltinį, priklausomai nuo daugelio gamtinių veiksnių, gali keistis.

Todėl kvapų sklaidos modeliavimo metu įvertinamos visų metų meteorologinės sąlygos.

Rezultatų laukiama netrukus

Iš abiejų įmonių neseniai yra paimti taršos šaltinių oro mėginiai. Laboratorijoje bus atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Iš jo rezultatų paaiškės, ar gyvenamoji aplinka patenka į tą zoną, kurioje viršijamos taršos normos.

Tyrimo rezultatų vis dar laukiama. Jų tikimasi artimiausią savaitę. Kai paaiškės, kas nustatyta, specialistai galės konstatuoti, ar gyventojų skundai dėl jų gyvenimą gadinančių kvapų yra pagrįsti.

Šių tyrimų rezultatai taps pagrindu kreiptis į įmones ir reikalauti, kad jos imtųsi veiksmingų priemonių šiai blogybei šalinti.

Kai NVSC Klaipėdos departamento specialistai kalbino minėtų naftos įmonių darbuotojus, jie pripažino, jog kvapai iš jų teritorijos sklinda, tačiau tikino kontroliuojantys ir stebintys šiuos procesus. Tokiame darbe kvapai – neišvengiami, žmones tvaikas erzina, bet svarbu išsiaiškinti, kokia yra jo koncentracija.

Elektroninė nosis – netobula

"Buvome susitikę su Vitės bendruomene. Gyventojai labai norėjo, kad būtų nupirkta vadinamoji elektroninė nosis. Pasidomėjome, kokios yra tokio aparato galimybės. Laboratorijos specialistų duomenimis, jis dar nėra toks tobulas, kad galima būtų visu 100 procentų pasitikėti šio aparato parodymais. Toks prancūzų gamintojų prietaisas kainuoja bene 15 tūkst. eurų. Panašu, kad prietaisas spėja pagauti ne visas uodžiamas medžiagas, todėl sumokėti nemažą sumą už daiktą, kuris atliks ne visas funkcijas, būtų netikslinga, – kalbėjo skyriaus vedėja A.Šlepetienė. – Siekiame, kad įmonės dirbtų nepažeisdamos technologijų, būtų atsakingos, nes veikia mieste. Jeigu technologijos nebus pažeistos, aplinkui gyvenančių žmonių normas viršijantys kvapai neturėtų erzinti. Tačiau visiškai išvengti kvapų neįmanoma."

Žmones erzinantys iš uosto įmonių sklindantys kvapai yra užfiksuoti, taip pat atliktos visos kitos būtinos procedūros. Pasak A.Šlepetienės, jeigu nors vienas Molo ar kurios kitos gatvės gyvenamasis namas patektų į tyrimo metu nustatytą pavojingų kvapų zoną, tai taptų pagrindu reikalauti, kad įmonė keistų technologijas arba imtųsi kitų priemonių, kad tokio poveikio aplinkai neliktų.

Reaguoja tik darbo dienomis

Aktyvūs įvairiausių taršos būdų klausimais gyventojai pasielgia neapgalvotai, kai apie jaučiamus nemalonius kvapus praneša tik po kelių dienų. Kartą vasaros pabaigoje laišką išsiuntęs žmogus nurodė birželio dienas, kai jautė blogus kvapus ir pareikalavo atsakyti, kas tuo metu buvo atsitikę.

Operatyviai reaguoti į pranešimus apie gaižius kvapus departamento darbuotojai gali tik darbo dieną, nes tokiais atvejais galima greitai sukviesti komisiją. Į jos sudėtį įeina NVSC Klaipėdos departamento, savivaldybės, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Geriausiu atveju tokią komisiją įmanoma surinkti ir per pusvalandį, jeigu į komisiją įtraukti specialistai nėra išvykę.

Tačiau po darbo valandų tai – šiek tiek sudėtingiau, kadangi specialistai turi susitvarkyti dokumentus, leidžiančius dirbti viršvalandžius ar naktinį darbą. Tačiau ir tai nėra problema, kadangi susitvarkius dokumentus, specialistai gali dirbti ir poilsio dienomis, ir nakties metu.

Darbo dienomis apie itin nemalonius kvapus galima pranešti tel. (8 46) 410 350 arba 8 678 82 962. Geriausia skundą rašyti raštu.

Po darbo reikėtų skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą tel. 112. Vilniuje, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre, nuolat budi žmonės, jie gavę informaciją nusprendžia, ar situacija ekstremali. Jeigu akivaizdu, kad reikalas nėra labai skubus, informacija ryte (ar pirmą darbo dieną) perduodama Klaipėdos departamentui.

NVSC darbuotojai siunčia įmonėms paklausimus, gauna atsakymus, kas paminėtomis dienomis vyko įmonėse, bet tiesa yra tokia – nė viena jų neprisipažįsta, kad tada atsitiko įvykis, dėl kurio pasklido nemalonūs kvapai.

Tai, kad bendruomenės aktyviai stebi uosto įmonių veiklą ir intensyviai bendrauja su visuomenės NVSC Klaipėdos departamento darbuotojais, leidžia viltis, kad įmonėse bus laikomasi darbo drausmės bei visų reikalavimų, užtikrinančių aplinkos saugumą ir maksimaliai įmanomai švarią aplinką.

Visiškai užtikrinti ramybės ar aplinkos švaros gal ir neįmanoma, bet darbo kultūra ir kontrolė turėtų tobulėti.

Turi aiškinti, kas vyksta

"Mano nuomone, įmonių darbuotojai turi aktyviai bendrauti su kaimynystėje gyvenančiais klaipėdiečiais. Jie turėtų aiškinti technologinius dalykus, rodyti, kaip ir kas vyksta. Jeigu bus kontaktas, bus kitas požiūris į tokias įmones. O jeigu bendrovės atsiribos nuo gyventojų, konfliktas tik gilės. Labai svarbu, kad atsirado kvapų reglamentavimas. Juk iki 2010 metų nebuvo jokio teisės akto, reglamentuojančio tokius dalykus, – teigė R.J.Pilipavičius. – Dėl kvapų normos prieš porą metų esame pateikę tam tikrų siūlymų, kaip reikėtų tobulinti tvarką, kad būtų operatyviau reaguojama. Šį klausimą spręs Sveikatos apsaugos ministerija. Norėjome, kad norma būtų nebe aštuoni europiniai vienetai, kaip yra dabar, o kur kas mažiau – penki vienetai. Bet yra bėda, kad tokie normų pokyčiai taptų papildoma našta verslui, todėl įmonėms reikėtų papildomai investuoti.

Visuomenės sveikata besirūpinantys Klaipėdos departamento medikai turi galią bausti administracine tvarka įmonių vadovus, kurie neužtikrina, kad būtų laikomasi reikalavimų, o žmonės nejaustų neigiamo jų sveikatai poveikio.

"Baudos gal ir nėra labai didelės, bet, pasikartojus panašiems faktams, jos didėja, nuobaudos menkina tokių įmonių prestižą, – teigė A.Šlepetienė. – Mūsų nuomone, Vitės kvartalo ir kitų netoliese gyvenančių žmonių gyvenimą nemaloniais kvapais gadina naftos produktus kraunančios įmonės. Tai yra bendrovės "Klaipėdos nafta" ir "Krovinių terminalas". Greta įsikūrusi įmonė KLASCO dažniau minima dėl dulkių. Tokia tarša už įmonės teritorijos yra Aplinkos apsaugos departamento kompetencijos dalykas."

Prašymai dūla stalčiuose

Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje politikai konstatavo, kad kova su nemaloniais kvapais pietinėje miesto dalyje panašėja į kovą su vėjo malūnais.

Paaiškėjo, kad kai kurios institucijos net nesiteikia atsakyti į Klaipėdos valdžios užklausimus, prašymai šioje įmonėje atlikti neplaninius patikrinimus dūla valdininkų stalčiuose, o ateityje, kalbant apie poveikio vertinimo aplinkai procedūras, savivalda apskritai bus eliminuota.

Savivaldybės administracija kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo subjektų sąrašą ir leisti dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesuose tų įmonių, kurių veiklavietės yra įsikūrusios 10 km atstumu nuo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos.

Plečiasi dar viena gamykla

Savivaldybė nuolat gauna skundų dėl atliekų kompostavimu užsiimančios įmonės "Branda Lt" veiklos.

"Tai, kaip čia yra tvarkomos atliekos, niekur kitur Europoje negalėtų būti. Tai jau ne smarvė, o dvokas. Ir, pasirodo, niekas negali nieko padaryti. Patikrinimai vyksta, bet įmonė nevykdo įpareigojimų. Žinome, kad įmonė ketina plėsti veiklą, tačiau poveikio aplinkai vertinimo procedūros jiems nereikalingos. Tai ne pirmas atvejis Klaipėdos rajone, kai dėl čia įsikūrusių įmonių veiklos tiesiogiai kenčia klaipėdiečiai", – kalbėjo komiteto narys Valdemaras Anužis.

Jis minėjo ir kitą Klaipėdos rajone įsikūrusią stambią įmonę, kuri tylomis savo veiklos apimtis jau padidino 40 proc.

"Šalia uostamiesčio esanti gamykla "Neo Group" gamybos apimtis ketina didinti 40 proc. Vyksta statybos. O ką apie tai žino uostamiesčio savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrius? Nieko. Mes net nežinome, kad įmonė plečiasi", – replikavo V.Anužis.

Pataisa atribos savivaldą

Komiteto posėdyje dalyvavęs Seimo narys Simonas Gentvilas nuliūdino kolegas, įspėdamas, kad artimiausiame posėdyje Seimas turėtų svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis savivalda apskritai bus eliminuota nuo poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

"Mes susidūrėme su vulgariais gamtos teršėjais. Jei Seimas patvirtins buvusio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko siūlymą, savivalda bus dar labiau izoliuota nuo derinimo procedūrų", – tikino S.Gentvilas.

Dienraštis "Klaipėda" skelbė, kad įmonė "Branda Lt" laimėjo bendrovės "Kauno vandenys" skelbtą viešąjį konkursą utilizuoti 4,4 tūkst. t nuotekų dumblo.

Bendrovės "Branda Lt" gamybos direktorius Evaldas Stakė dienraščiui tada tikino, kad įmonė bendradarbiauja su mokslininkais, ketina įsirengti modernesnes kvapų naikinimo technologijas ir žadėjo neviršyti taršos leidime numatytų darbų apimčių.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai kėlė klausimą, ar nevertėtų inicijuoti šiai įmonei išduoto taršos leidimo audito.

Antradienį uostamiesčio Bendruomenės sveikatos taryba rinkosi į posėdį, kurio metu apžvelgta nemalonių kvapų pietinėje miesto dalyje situacija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė aptarė pastaraisiais metais vykdytos kvapų kontrolės rezultatus.

„Mūsų darbų pradžia – 2014 m., kai sulaukėme pietinės miesto dalies gyventojų skundų“, – įvardijo A.Šlepetienė.

Tų pačių metų liepą, kai vyravo dideli karščiai, laboratorijos darbuotojai paėmė oro mėginius ir aiškinosi, ar iš tiesų esama pažeidimų.

„Rezultatai parodė, kad ši kvapo koncentracija pietinės Klaipėdos dalies nepasiekia, ji neviršija nustatytos normos“, – prisiminė skyriaus vedėja.

Tačiau, jos teigimu, tai, jog koncentracija neviršija ribos, dar nereiškia, kad gyventojai kvapo neužuodžia.

Tiesa, tyrimai parodė, kad Klaipėdos rajone pora gyvenamųjų teritorijų jaučia kelių bendrovių veiklos įtaką.

„Iš šių įmonių buvo pareikalauta, kad jos pateiktų kvapų skleidimo mažinimo veiklos planus, nurodant priemones“, – pasakojo A.Šlepetienė.

Pastebima, kad įmonės geranoriškai priėmė specialistų pastabas.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ įgyvendino projektą, kurio metu sumontuoti specialūs įrenginiai, mažinantys kvapų sklidimą, o „Klaipėdos kartonas“ juos uždengė gelžbetoninėmis plokštėmis.

„Beliko paskutinis momentas. Įmonės atliks kvapo koncentracijos modeliavimą, turėdamos įrodyti, kad jų priemonės buvo efektyvios“, – pastebėjo skyriaus vedėja.

Tiesa, šį tyrimą bendrovėms bus leidžiama atlikti tik tada, kai oras ir vėl sušils iki pirmųjų tyrimų, vykusių prieš porą metų, ribos.

Kol vienos bendrovės stengiasi gerinti situaciją, greta jų kuriasi naujos, kuriose, kaip atkreipė dėmesį specialistai, esama pažeidimų arba jie įtariami.

„Tuo metu, kai 2014-aisiais atlikome kelių bendrovių kontrolę, „Branda LT“ veiklos dar nevykdė. Šios įmonės kontrolę pradėjome kur kas vėliau“, – dėstė A.Šlepetienė. Įvairių tikrinimų metu užfiksuoti keli pažeidimai.

Neseniai bendrovėje atliktas ir neplaninis patikrinimas, kurio metu aptikta nepašalintų trūkumų. Ji sulauks dar vieno nurodymo kuo greičiau juos likviduoti.