„Tikiu, kad čia yra visiškai laikinas, absoliučiai laikinas (nesutarimas – BNS), kiek iki tų rinkimų (...), tikimės, per porą savaičių viskas baigsis. Manau, kad du prezidentai turi pasišnekėti, su Morawieckiu reikia pasišnekėti, ir nusiraminti“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime kalbėjo Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, turėdamas omenyje Lenkijos premjerą Mateuszą Morawieckį (Mateušą Moravieckį).

„Aš manau, palaukime rinkimų, ir išsispręs tie klausimai (...). Tikimės, kad tai yra laikinas politinės konjunktūros dalykas ir tikrai lenkams linkiu tęsti, ką jie darė – jie darė nuostabų darbą“, – pridūrė komiteto vadovas.

Jam pritarė ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

„Su tuo ir susiję“, – sakė URK vadovas, paklaustas, ar nesutarimai nesusiję su artėjančiais rinkimais.

Lenkijos parlamento rinkimai vyks spalio 15-ąją.

Gilėjant Lenkijos ir Ukrainos ginčui dėl ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importo, M. Morawieckis pareiškė, jog Varšuva nebetiekia ginklų Kyjivui, nes nori aprūpinti savo kariuomenę.

Anot L. Kasčiūno, Lenkija visada buvo „raktinė šalis“ teikiant paramą Ukrainai ir užtikrinant jos logistiką, o „dėl kažkokio tai vieno kito neteisingai pasakyto žodžio iš kažkieno pusės įsiaudrinti nereikėtų“.

Jis taip pat įspėjo, kad Varšuvos pareiškimai gali būti neigiamas signalas Vakarams.

„Reikia atskirti visada, kažkokiame lygmenyje, kur tu gali politines audras kurti, kur tu gali daryti tai, ką reikia daryti. Turime suvokti: jei stabdome paramą, tai signalas visiems stabdyti paramą, nors nuovargis ne pas mus regione. Tai reiškia, kad rusai gali nueiti į priekį, tai mes turėsime čia visi rimtų Europos saugumo problemų, netgi žiūrint pragmatiškai, o ką jau kalbėti apie ukrainiečių likimus“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Manau, tai turi būti nuoširdus abiejų pusių aukščiausių vadovų pokalbis, aišku, su amerikiečių tam tikru įsitraukimu, ir mūsų gali būti žodis (...), ta iniciatyva gali būti sveikintina, bet ar ji būtų lemtinga – atskiras klausimas“, – tvirtino NSGK vadovas.

Jis žadėjo su Ž. Pavilioniu „savais kanalais“ siekti diplomatinio dialogo tarp valstybių.

Lenkijos ir Ukrainos ginčai įsiplieskė Varšuvai pratęsus ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importo draudimą, nepaisant to, jog savus apribojimus atšaukė Europos Sąjunga.

Didėjant ginčui dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymų Jungtinėse Tautose.

Ukrainos vadovas sakė, kad kai kurios šalys tik apsimeta remiančios jo šalį.

Lenkijos premjeras ketvirtadienio naktį pareiškė, jog „mes nebeperduodame ginklų Ukrainai, nes dabar apginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“.

„Premjeras (M. Morawieckis – BNS) pasakė, jei aš tiksliai mačiau, kad mes griežtinsime savo poziciją, jei griežtės ir tas tonas. Bet aš supratau, Kyjivo oficialus tonas buvo kaip tik – maldykime emocijas, reakcijas, ir veikime visi kartu. Ir to norime palinkėti“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

„Aišku, mes nepritariame tam (Lenkijos – BNS) sprendimui dėl grūdų, mes manome, kad turime visi padėti Ukrainai šiuo metu. Ir tikrai labai tikiuosi, kad mes net ir prieš rinkimus išlaikysime tą strateginę liniją, kaip ir čia, Seime, visos partijos parėmė Ukrainos pakvietimą į NATO ir nepaisant rinkimų savo šaly, ar Europoje, ar kur nors ne Europoje, mes dirbsime strategiškai dėl Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo“, – kalbėjo jis.

Jis pabrėžė, Vakarų valstybės turi rezervuotai kelti savo nacionalinius interesus siekiant bendro tikslo – progreso Ukrainai siekiant narystės Europos Sąjungoje.

„Jei visi žiūrėsime tik savo interesų, Ukraina niekada neįstos į Europos Sąjungą. Supraskime tai, supraskime, kad siekiame bendro gėrio, siekiame istorinio sprendimo, kad Ukraina įstotų, ir išmokime daryti kompromisus tarp savo ir ukrainiečių interesų (...). Ir to labai linkime mūsų broliams lenkams“,  – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Kyjivas paragino įsteigti specialų tribunolą, kuris leistų atsakomybėn patraukti Maskvos vadovybę, atsakingą už pažeidimus, padarytus per 2022 metų vasario 24 dieną pradėtą invaziją.

„Šiandien žengtas svarbus žingsnis mūsų kelyje į teisingumo atkūrimą. Ukrainoje atidarytas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo biuras – didžiausias TBT biuras už Hagos ribų. Dabar mūsų bendradarbiavimas bus dar veiksmingesnis ir efektyvesnis“, – socialiniuose tinkluose rašė generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.

Šis žingsnis žengtas po to, kai kovą Hagoje buvo atidarytas tarptautinis biuras, tiriantis Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.

Kyjivas tokį sprendimą pavadino istoriniu pirmuoju žingsniu link tribunolo Maskvos vadovybei.

„Priešingai nei nusikalstamas Rusijos režimas, Ukraina neturi ko slėpti“, – sakė A. Kostinas.

„Kartu su visu civilizuotu pasauliu mus vienija vienas tikslas – užtikrinti, kad agresorius būtų patrauktas atsakomybėn už visus padarytus nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Įvairiuose karo etapuose kelios Vakarų šalys siuntė į Ukrainą tyrėjus, kad šie padėtų Kyjivui ištirti Rusijos pajėgų nusikaltimus.

Hagoje įsikūręs TBT tiria galimus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per karą Ukrainoje.

Jis taip pat išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo į Rusiją.

„Su milžiniška drąsa ir ryžtu Ukraina taip pat gina mūsų visų laisvę“, – sakoma A. Baerbock pareiškime, kurį jai atvykus išplatino Užsienio reikalų ministerija.

Ukraina savo ruožtu gali pasitikėti sąjungininkais Vakaruose, pridūrė ministrė.

„Mes nemažinsime pastangų remti Ukrainą jai ginantis nuo Rusijos agresijos: tiek ekonominėje, tiek karinėje, tiek humanitarinėje“ sferose, sakė A. Baerbock.

Tai ketvirtas Vokietijos diplomatijos vadovės vizitas į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Niekas nepateisina šio karo kariavimo ant pačių nekalčiausių, vaikų, pečių.

Tikimasi, kad Ukrainos siekis tapti ES nare bus vienas iš klausimų, aptarsimų su Ukrainos pareigūnais šios kelionės metu.

Ukraina prieš metus gavo kandidatės į ES statusą ir tikisi šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką ji turi padaryti, kad prisijungtų prie bloko.

A. Baerbock sakė, kad Ukraina jau padarė didelę pažangą kai kuriose srityse, įskaitant teismų reformas, tačiau teigė, kad ji dar turi pasistengti kovojant su korupcija.

Ji dar kartą patvirtino Vokietijos „ryžtingą paramą Ukrainai jos kelyje į Europos Sąjungą“.

„Ir mes kaip ES dabar turime dirbti greitai, kad užtikrintume tinkamą vietą, kad prie stalo būtų daugiau kėdžių“, – pridūrė vokiečių ministrė.

Pareiškime A. Baerbock taip pat išreiškė pasipiktinimą dėl priverstinio Ukrainos vaikų perkėlimo į Rusiją.

„Mes remiame organizacijas, Ukrainos valdžios institucijas ir nevyriausybines organizacijas, kurios stengiasi sugrąžinti pagrobtus vaikus namo“, – sakė A. Baerbock.

„Niekas nepateisina šio karo kariavimo ant pačių nekalčiausių, vaikų, pečių, – sakė ji. – Pats pirmasis žingsnis link taikos – Vladimirui Putinui leisti šiems vaikams grįžti namo.“

Šių mokslo metų pradžioje Kyjive 240 tūkst. vaikų pasirinko mokytis mokykloje, o ne nuotoliniu būdu, praneša miesto savivaldybė.

„Kyjivo policija vėl gavo pranešimą apie grasinimą susprogdinti bombas visose Kyjivo mokyklose ir kolegijose“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Kyjivo karinė administracija.

Ji nurodė, kad policija imasi būtinų priemonių, ir paragino žmones išlikti ramius.

Mokyklos ir policija spręs, ar evakuoti vaikus ir mokytojus.

Penktadienį, pirmąją naujų mokslo metų dieną, taip pat buvo gautas grasinimas susprogdinti bombas.

„Po kruopštaus patikrinimo ši informacija nepasitvirtino“, – teigė miesto karinė administracija.

„Gavome informacijos apie sprogmenis Kyjivo mokyklose“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovė spaudai Julija Hirdvilis.

„Visas švietimo įstaigas tikrina Kyjivo policijos pajėgos, dalyvaujant Valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai“, – nurodė ji.

Oro gynyba netoli Liubercų rajono pietrytiniame sostinės pakraštyje sužlugdė dar vieną bandymą nuskraidinti droną į Maskvą, „Telegram“ parašė Sergejus Sobianinas. Jis pridūrė, kad pirminiais duomenimis nukentėjusiųjų ir žalos nėra, o įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Rusijos dienraščio „Izvestija“ „Telegram“ žinutėje rašoma, kad vėl buvo uždaryti Maskvos Domodedovo ir Vnukovo oro uostai.

Į sostinę skridusį ukrainiečių droną rusų oro gynyba sunaikino ir ketvirtadienį, Voskresensko rajone, esančiame maždaug už 60 km nuo Maskvos. Prie jos artėjęs dronas taip pat buvo sunaikintas pirmadienį, dar du dronai tąkart sunaikinti virš su Ukraina besiribojančios Briansko srities.

Penktadienį virš šio regiono pajėgos sunaikino dar vieną droną, pranešė Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas, apkaltindamas Ukrainą. Aukų ir žalos nėra, sakė jis ir pridūrė, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Du Ukrainos dronai penktadienį atakavo rytinėje Kursko srityje esantį Kurčatovo miestą, tačiau neaišku, ar jie pataikė į taikinius.

„Buvo apgadintas administracinis pastatas ir gyvenamasis namas“, – „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Romanas Starovoitas ir pridūrė, kad į įvykio vietą išvyko tyrėjai, kurie įvertins žalos mastą.

Kurčatovas yra maždaug už 100 km nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Kyjivo pareigūnai paprastai nei prisiima, nei neigia atsakomybę už išpuolius Rusijos teritorijoje, nors kartais netiesiogiai apie juos užsimena.

Teatro valdymo klausimus ir viską lemiantį karo šešėlį apžvelgia Ivano Franko teatro generalinis direktorius ir meno vadovas Mychaila Zacharevyčius ir NKDT generalinis direktorius Egidijus Stancikas.

Lūžis ir naujos galimybės

Abu teatrai yra sukaupę didžiulę kūrybinę patirtį ir neseniai minėjo 100-metį, bet abiem teatro vadovams yra svarbus XX a. dešimtas dešimtmetis. 1992 m. M. Zacharevyčius pradėjo eiti šio teatro vadovo pareigas, o E. Stancikas 1990 m. buvo pakviestas į Kauno dramos teatro aktorių trupę.

Lietuvoje – nepriklausomybės pradžia, kismas, režisūrinė laisvė, pirmosios gastrolės už geležinės uždangos: su teatro novatoriaus Jono Jurašo spektakliu „Smėlio klavyrai“ vykstama į Vokietiją, Kanadą. O kas vyksta Ivano Franko teatre? Pasak M. Zacharevyčiaus, parašiusio monografiją apie vadovaujamą teatrą, jų teatras 70 metų buvo engiamas sovietų valdžios, nes skleidė ukrainiečių kultūrą, kalbą ir statė spektaklius pagal ukrainiečių dramaturgiją. Vadovo postą jis užėmė 1992 m. kovą ir su talentingu režisieriumi Serhiju Dančenka formavo repertuarą. Teatras vyko gastrolių į JAV, Vokietiją, dalyvavo festivaliuose Lenkijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitose šalyse – ši patirtis paskatino kūrybines paieškas, eksperimentuoti, pasikviesti režisierių iš JAV ir Europos.

Taip pat įvyko itin svarbių pokyčių kultūros politikoje: M. Zacharevyčius, paskirtas pirmuoju Ukrainos kultūros viceministru, daug prisidėjo prie demokratiškesnės teatrų reguliavimo sistemos – laisvės formuoti repertuarą, paskirti už teatrų darbą atsakingus vadovus. Vienas iš vadovybės laimėjimų teatre – radikaliai atnaujintas meninis, vadybos ir trupės kolektyvas, išsaugota vyresnioji karta.

Situacija: pasak M. Zacharevyčiaus, karas suartino ne tik teatro kolektyvą, bet ir meną su visuomene, kuriai menas padeda atlaikyti įtampą. J. Weber nuotr.

Anot E. Stanciko, minėtu laikotarpiu didžiąją dalį Lietuvos meno ir kultūros žmonių aplankė giluminis tikėjimas ir pasitikėjimas, kad atkurta nepriklausomybė suteiks galimybes visiems kuriantiems ir už kultūrą atsakingiems žmonėms ir kad tas stebuklas virs labai konkrečia realybe: statomi nepalankiais laikyti spektakliai, į teatrą sugrįžo sovietiniam režimui neįtikęs režisierius J. Jurašas.

„Teatro valdymo reformos, deja, baigėsi gana nesėkmingai Lietuvos teatro persitvarkymui ir iki šiol savotiškai esame užstrigę: kinas ar kitos kultūros sritys gyvena žymiai modernesnių ir labiau kūrybą garantuojančių įstatymų plotmėje nei teatras. Tačiau, reikia pripažinti, mūsų gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai, nes išties nelyginami dalykai, kokios darbo sąlygos ir kūrybinės galimybės buvo nepriklausomybės pradžioje ir kokias sąlygas dėl valstybės investicijų turime dabar. Aišku, per tą laiką pasikeitė kartos, darbo principai, santykis į darbą ir kūrybą. Džiugu, kad politinės krizės ir įvairios kitos situacijos niekada nebandė apriboti ir cenzūruoti Lietuvoje teatro kūrybos. Mes turime unikalią kūrybinę laisvę ir visas galimybes ją įgyvendinti“, – sako NKDT vadovas.

Kova už laisvę

Prieš keletą metų, pandemijos metu, teatrai minėjo 100-metį. Abiejų teatrų užnugaryje – didžiulė istorija, paženklinta tūkstančių kūrėjų pavardėmis.

2022-aisiais, Europos kultūros sostinės metais, anot E. Stanciko, įsitikinome, kad esame išsiugdę gerų specialistų, o teatro trupė yra itin universali ir pajėgi dirbti su Europos ir pasaulio lygio režisieriais; repertuaras – gausus, įvairus ir dažnai atnaujinamas.

Ivano Franko teatre, anot M. Zacharevyčiaus, pastaraisiais metais vyriausiojo režisieriaus pareigas eina gabus ir talentingas režisierius Dmytro Bogomazovas. Jis į teatrą atnešė meninio stiliaus pokyčių, pastatė nemažai spektaklių pagal Europos ir Ukrainos autorių kūrinius, sulaukusių susidomėjimo ne tik Ukrainoje, bet ir Europoje.

Jaunieji režisieriai Ivanas Uryvskis ir Davidas Petrosianas sukūrė spektaklių, palankiai įvertintų teatro kritikų ir žiūrovų. Teatre dirba talentingi scenografai Petro Bogomazovas ir Tetiana Ovsijčuk.

2022 m. vasario 24 d. karinė Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė kiekvieno ukrainiečio gyvenimą, palietė ir teatrą. M. Zacharevyčius teigia, kad pirmąją dieną visi teatro darbuotojai neišėjo į darbą, tik budėtojai ir apsaugos darbuotojai liko teatre. „Atvykau į teatrą ir išbuvau ten mėnesį, aprūpindavau žmones maistu ir suteikdavau jiems gyvenimo sąlygas, nes jie nesikeisdami teatre dirbo 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Taip buvo du mėnesius. Netoli Kyjivo vyko mūšiai. Žinoma, buvo baimės dėl teatro ir žmonių“, – prisimena vadovas.

Kadangi teatro patalpos yra netoli prezidentūros – teritorijoje, kuri buvo uždaryta visuomenei, – spektakliai taip pat buvo atšaukti. Kūrėjus palaikė tuo metu teatre vykusios repeticijos, o spalio 15 d. pavyko parodyti premjerinį D. Bogomazovo režisuotą spektaklį „Arturo Ui pakilimas“ pagal Bertoldo Brechto pjesę, kuris atliepė šalyje vykstančius įvykius. Salę leista užpildyti iki 40 proc. – pagal slėptuvėje esančių vietų skaičių.

Nors buvo sukrėsti, pasak M. Zacharevyčiaus, teatro žmonės vis tiek žaibiškai sureagavo – padovanojo kariuomenei automobilį ir surinko lėšų. „Mūsų teatras yra labai patriotiškas. Karo laikotarpiu kareivinėse surengėme apie 100 specialiai parengtų koncertų, iš jų 23 koncertai vyko Rytuose ir Pietuose – priešakinėse fronto pozicijose. Keturiolika teatro darbuotojų gina Ukrainą su ginklu rankose. Neseniai prie Bachmuto žuvo dekoracijų dirbtuvių vadovas – jaunas, talentingas ir doras žmogus“, – sakė jis.

M. Zacharevyčius atviras: laikas, kai sužinojo, kad prasidėjo karas, kiekvienam buvo baisus ir protu nesuvokiamas.

„Atrodo, tokie modernūs laikai, bet toks brutalus žingsnis. Buvo juntama ir baimė, išgąstis ne tik dėl to, kas vyksta su broliais ir sesėmis Ukrainoje, bet ir dėl to, kas vyks su mumis; kad visa, kas dabar mūsų akyse yra sukurta, viskas, kas funkcionuoja, per akimirką gali tapti griuvėsiais, gaisrų ir sprogdinimų nuolaužų didžiule krūva. Taip pat baimė dėl artimųjų, dėl savęs, dėl gyvybės. Kiekvienas mes išgyvenome sutrikimą ir neviltį, bet kūryba, teatro menas vėl prabilo kiekvienam iš vidaus, kad yra kai kas kilnesnio, prasmingesnio, kad kovojama dėl prigimtinės teisės žmogui būti laisvam, – kalbėjo E. Stancikas. 

Keturiolika teatro darbuotojų gina Ukrainą su ginklu rankose. Neseniai prie Bachmuto žuvo dekoracijų dirbtuvių vadovas – jaunas, talentingas ir doras žmogus.

Tai sutvirtino teatralų vidinę drąsą ir ta baimė nutolo. Karo pradžia buvusi labai prasminga vertybiniu požiūriu.

„Mane jaudina nesibaigianti Lietuvos parama, buvimas kartu su Ukraina. Juk rusai ir karo vykdytojai tik ir laukia, kada laisvasis pasaulis tiesiog nusiims emocinę gerumo kaukę ir nustos remti Ukrainą. Čia meno prasmė yra didžiulė, nes mes, kalbėdami apie vertybes scenoje, atkreipiame dėmesį į tai, kas prasminga šiame pasaulyje, – jautrumas artimui, dalijimasis tuo, kuo gali padėti, kad kitam būtų lengviau išgyventi tą akimirką“, – sakė E. Stancikas.

Jis atkreipė dėmesį į užsimezgusį ryšį su Charkivo nacionaliniu akademiniu operos ir baleto teatru, Lesios Ukrainkos nacionaliniu akademiniu dramos teatru, Ivano Franko nacionaliniu akademiniu dramos teatru.

„Režisieriaus I. Uryvskio ir visos kūrybinės komandos atvykimas ir spektaklio pastatymas karo metu pagal Olhos Kobylianskos romaną „Žemė“ mums visiems yra atsakas į klausimą, iš kur kyla Ukrainos stiprybė. Žemė – ne teritorinis vienetas, tai – vertybinis dalykas, o už savo vertybes sugebama kovoti iki galo. Per kūrėjus, per kūrybą mes turime galimybę įsitikinti tuo Ukrainos tautos nenugalimu ryžtu“, – pernai NKDT pastatytą spektaklį prisiminė pašnekovas.

Taikos meto realybė

Karas tęsiasi, bet Ukrainos visuomenė visais įmanomais būdais stengiasi gyventi įprastą kasdienį ir kultūrinį gyvenimą: veikia muziejai, teatrai, galerijos. Gyvuoja ir teatras. Ivano Franko teatro repertuare yra numatyti du spektakliai per dieną (Didžiojoje ir kamerinėje salėse) – bilietus ne visada lengva įsigyti. Tiesa, dėl žmonių saugumo kartais juos tenka perkelti.

Į klausimą, kas jį džiugina ir kas jam kelia nerimą šiomis dienomis, atsako: „Sunku kalbėti apie tai, kas mane slegia. Mane liūdina kareivių žūtys fronte, civilių gyventojų žūtys visiškai sugriautuose miestuose ir kaimuose, daugiau kaip 500 vaikų žūtys, daugiau kaip 20 tūkst. ukrainiečių vaikų pagrobimas, teatrų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų sunaikinimas, sirenos, kurios priverčia nutraukti spektaklius ir žiūrovus verčia bėgti į slėptuves. Ir milijonai ukrainiečių pabėgėlių užsienyje. Noriu nusilenkti ir padėkoti visoms šalims, suteikusioms prieglobstį mūsų žmonėms.“

M. Zacharevyčius atskleidžia ir dar vieną liūdną realiją: neįgaliųjų su vežimėliais patekimą į teatrą. Kaip sako vadovas, dėl karo tokių žmonių daugės, o finansinių galimybių užtikrinti patekimą į teatrą šiuo metu nėra.

Kas džiugina, teikia vilties? „Ukrainiečių meilė savo šaliai ir jų neišmatuojama drąsa kovojant su agresore Rusija, – sako svečias. – Mane džiugina kolegos, kurie eina į repeticijas ir spektaklius, žiūrovai, kurie, nepaisydami pavojaus, visiškai užpildo dvi teatro sales. Džiaugiuosi sėkmingais jaunųjų režisierių spektakliais ir, žinoma, įdomiais aktorių kūrybiniais darbais. Esu tikras, kad mūsų laukia šviesi ateitis, nes mus palaiko beveik visas pasaulis, nes tiesa yra mūsų pusėje. Taip pat prašau leisti padėkoti Lietuvos valstybės vadovams, Lietuvos žmonėms už paramą Ukrainai.“

Išreikšdamas palaikymą kolegai iš Kyjivo, E. Stancikas reziumavo: „Būdami kartu su Ukraina ne tik didžiuojamės ukrainiečių drąsa, ryžtu, bet ir semiamės iš jų įkvėpimo gėrio linkinčiai kūrybai. Kartu iki pergalės!“

Tolesnį pokalbį su M. Zacharevyčiumi nutraukė oro pavojaus sirenos – jis turėjo eiti į slėptuvę, tačiau paskutinis jo sakinys buvo padėka: „Dar kartą dėkoju visiems Lietuvos žmonėms ir tikiuosi tolesnio vaisingo bendradarbiavimo su Nacionaliniu Kauno dramos teatru.“

Kaip pranešė Prezidentūra, per darbo vizitą Kyjive šalies vadovas taip pat susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptars pagalbos nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai ir Ukrainos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje klausimus.

Vizitas iš anksto skelbtas nebuvo.

„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kelionės į Zaporižios sritį metu aplankė brigadų, kurios vykdo puolamąsias operacijas Melitopolio sektoriuje, dislokacijos vietas“, – pranešė prezidentūra.

Ch. Lindneris nurodė, kad su Ukrainos pareigūnais surengs labai konkrečias derybas dėl to, kaip Vokietijos finansų ministerija galėtų paremti Ukrainą dabar ir ateityje.

„Mes stovime šalia Ukrainos, petys į petį“, – pabrėžė Ch. Lindneris žurnalistams, traukiniu atvykęs į Kyjivą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį Vokietija suteikė Ukrainai apie 22 mlrd. eurų vertės humanitarinės, finansinės ir karinės pagalbos, sakė Ch. Lindneris.

„Ukraina negali pralaimėti šio karo“, – pareiškė ministras.

Vėliau Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad Kyjive įvyko svarbus susitikimas su Ch. Lindneriu ir kad jis padėkojo Vokietijos vyriausybei už paramą.

Pasak D. Šmyhalio, pokalbio metu svečias pabrėžė, kad „Vokietija ir toliau rems Ukrainą, o mūsų bendradarbiavimo projektai bus ilgalaikiai“.

Abi šalys jau vykdo penkis investicinius projektus, kurių bendra vertė – apie 247 mln. eurų, ir svarsto dar tris projektus, kurių bendra vertė – daugiau kaip 70 mln. eurų, pridūrė ukrainiečių premjeras.

„Tikimės, kad Vokietijos verslas dalyvaus Ukrainos atstatymo darbuose po karo“, – sakė jis.

Mes stovime šalia Ukrainos, petys į petį.

„Pabrėžiau, kad būtina sugriežtinti sankcijas Rusijos Federacijai ir konfiskuoti Rusijos turtą, kuris bus pagrindinis atstatymo finansavimo šaltinis“, – pridūrė D. Šmyhalis.

Vizitas vyksta Kyjivui vis labiau spaudžiant Vokietiją atsiųsti ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Taurus“, kad būtų sustiprintas Ukrainos pajėgų vykdomas kontrpuolimas prieš Rusijos karius.

Vokietijos vyriausybė iki šiol priešinosi tokiems prašymams, nes baiminosi, kad raketos gali pasiekti Rusijos teritoriją ir lemti konflikto eskalaciją.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis padėjėjas Mychaila Podoliakas Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė, kad raketos „Taurus“ yra labai svarbios Ukrainos kovai.

M. Podoliakas, siekdamas sumažinti susirūpinimą dėl to, kad ginklai toli pasiekti, sakė, kad jie bus naudojami „tik Ukrainos teritorijoje, tarptautiniu mastu pripažintose 1991 metų sienose“.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pirmadienį prisidėjo prie raginimų ir nurodė, kad per susitikimą sostinėje jis pasakė Ch. Lindneriui, jog Ukrainai labai reikia ginkluotės.

„Tai oro gynybos sistemos ir tolimojo nuotolio ginklai. Ir mes tikimės, kad mūsų partneriai supras situaciją, kad negalima delsti“, – sakė V. Klyčko „Telegram“.