„MG Baltic“ 2015 metų pradžioje viešai įsipareigojo remti J.Basanavičiaus paminklo statybas. Mes savo įsipareigojimų nekeičiame“, - rašoma įmonės BNS atsiųstame atsakyme į klausimą, ar koncernas žada dalyvauti savivaldybės rengiamame paminklo statybų konkurse.

Konkurso sąlygas žadama skelbti rugsėjo pabaigoje. Pagal savivaldybės planus, paminklas turėtų iškilti vietoje automobilių stovėjimo aikštelės, esančios priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Ši vieta pasirinkta po užsitęsusių viešų diskusijų kaip alternatyva kitai architektų, paveldosaugininkų ir kitų ekspertų siūlytai vietai - Konstantino Sirvydo skverui. Konkurso laimėtojai turės ne tik sukurti paminklą, tačiau ir sutvarkyti aikštelę. Vilniaus savivaldybės vadovai teigia, kad lėšas aikštei prie filharmonijos tvarkyti turėtų skirti savivaldybė, skulptūrai - Vyriausybė ir privatūs rėmėjai.

Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos. Paminklą jam ketinama pastatyti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Sostinės savivaldybės tarybos sprendimu, J.Basanavičiaus paminklas turėtų iškilti prie Vilniaus filharmonijos, savivaldybės ir kai kuriems kitiems ekspertams patarus, kad tai geresnė vieta, nei K.Sirvydo skveras. Už pastarąjį pasisakė Kultūros ministerija, nacionalinis muziejus, žymūs architektai.

Peripetijos dėl J.Basanavičias paminklo vietos, kaip skelbta žiniasklaidoje, gali sietis ir su teisėsaugos atliekamu politinės korupcijos tyrimu. Jame įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Tačiau teisėsauga išsamesnės informacijos apie minėto tyrimo detales kol kas nėra pateikusi.

Praėjusią savaitę E.Masiulis pateikė savo versiją, jog iš R.Kurlianskio ėmė ne kyšį, o 90 tūkst. eurų paskolą būstui, tačiau sandorio neregistravo pas notarą. Jis pripažino, kad prašė mero Remigijaus Šimašiaus „neskubėti daryti sprendimo savivaldybėje dėl vietos paminklui, kadangi buvo kilusios labai didžiulės aistros“.

„Tai kur aš, kokią finansinę naudą padariau „MG Baltic“ ir R.Kurlianskiui, paprašydamas, kad dvi konfrontuojančios pusės, dvi institucijos, susėstų tarpusavyje, pasikviestų visuomenės įvairius atstovus, ir pasikalbėtų apie patriarcho įprasminimą? Aš negaliu šito suprasti“, - jam metamais įtarimais stebėjosi buvęs liberalų lyderis.

Politinės korupcijos tyrime penktadienį liudytoju apklaustas Vilniaus meras ir liberalų vadovas Remigijus Šimašius teigė, kad „MG Baltic“ atstovai yra užsiminę, kad nepastačius Jono Basanavičiaus paminklo sostinės senamiestyje K.Sirvydo skvere jis bus užstatytas pastatais.

„Buvo keliamos fone įvairios sąmokslo teorijos, kad jeigu nepastatysime ten (Sirvydo skvere) J.Basanavičiaus, tai kažkas ten namų pristatys“, - žurnalistams po vizito Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) teigė meras.

J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

Prokurorai prašė teismo R.Kurlianskį suimti dviem mėnesiams, teigdami, kad laisvėje jis gali trukdyti tyrimui.

Tačiau teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė sakė, kad suėmimui nėra pagrindo, nes įtariamasis tvirtais socialiniais ryšiais susijęs su Lietuva, turi šeimą, užima vadovaujančias pareigas.

Verslininkui toliau bus taikomas užstatas, namų areštas ir įpareigojimas nebendrauti su tam tikrais asmenimis.

Teisėsauga įtaria, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos grupės vadovas R.Kurlianskis perdavė perdavė 106 tūkst. eurų kyšį tuometiniam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui ir 25 tūkst. eurų kyšį Darbo partijos atstovui Seime Vytautui Gapšiui.

R.Kurlianskis po sulaikymo praeitą mėnesį 20 dienų praleido Lukiškėse, bet vėliau teismas atsisakė pratęsti suėmimą.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį atkreipė dėmesį, kad įtariamasis per dvi savaites nuo išėjimo iš Lukiškių nuo pareigūnų nepasislėpė ir neatsirado duomenų apie bet kokio poveikio ikiteisminiam tyrimui svarbiems asmenims darymą.

Prokuroras Justas Laucius po teismo posėdžio sakė, kad „teismas yra visada teisus“, o išdėstyti argumentai „teismų praktikoje turi teisę egzistuoti“.

„Teismas konstatavo, kad pilietis R.Kurlianskis yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus. Tai šios aplinkybės, kaip aš supratau iš teismo nutarties turinio, nusveria prokuroro argumentus, kuriais buvo prašyta dėl kardomosios priemonės pratęsimo“,– žurnalistams sakė prokuroras.

Apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

R.Kurlianskis yra kelias televizijas valdančio „Laisvo ir nepriklausomo kanalo“ grupės valdybos pirmininkas ir naujienų portalą alfa.lt valdančios „Alfa Media“ valdybos pirmininkas.

Jo advokatas teigė, kad R.Kurlianskis iki galo nesupranta jam pareikštų įtarimų ir kol kas parodymų nedavė.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį nagrinės R. Kurlianskio skundą dėl jam skirtos kardomosios priemonės. „MG Baltic“ viceprezidento advokatas, buvęs generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia, nedaugžodžiauja. Į kelis LRT TELEVIZIJOS laidos klausimus jis vis dėlto atsakė.

– Yra visiškai kitas klausimas ar mano ginamasis R. Kurlianskis tuos pinigus perdavė. Nesvarbu kokiu motyvu. Čia dar klausimas labai neaiškus. Tiesiog kažkas labai supaprastino ir schemą pateikė labai elementarią: R. Kurlianskis davė, E. Masiulis paėmė. Tie duomenys, kuriuos aš turiu, man neduoda pagrindo šnekėti, kad va, taip paprastai ir buvo R. Kurlianskis. Aš turiu abejonę, pakankamai didelę abejonę.

– Galėjo būti visai kitas asmuo, asmenys?

– Galėjo būt visiškai kitos aplinkybės. Visiškai kitos aplinkybės.

– Ar tai buvo gryni pinigai?

– Pirmiausia, mes kalbame, kad galimai E. Masiulis apėmė pinigus. Tai visur rašo ir skelbia, kad tai buvo gryni pinigai. Aš nežinau, nes E. Masiulio neginu. Kalbu apie tai, kad mano ginamasis su šiais pinigais (tuo labiau – kyšiu) neturi nieko bendro. Yra kažkieno interesas, buvo ir tebėra klaidinti teisėsaugą. Na, ko gero, pavyko. Bent jau pradžiai.

Po to, jeigu ir išryškės kažkas, o aš manau, kad išryškės, gal negreitai, bet turėtų paaiškėti, tada jau galbūt nebus taip aktualu. Tikslas jau galbūt bus pasiektas. Čia reikėjo labai greitai, labai staigiai kai ką padaryti, sumėtyti tokius šešėlius, suvelti. Na jau toliau – ne taip ir svarbu. Žinoma, šiandien netvirtinu nieko kategoriškai, nes negaliu argumentuotai kalbėt apie tuos duomenis, kuriuos turiu, bet aš sakau, kad turiu pakankamo pagrindo taip manyti.

– Ar tie, kas, anot jūsų, klaidina teisėsaugą yra verslo atstovai, ar politikai?

– Mano nuomone, ir vieni, ir kiti.

– Tie asmenys, asmuo, suprantu, pastaruoju metu dažnai matėsi viešumoje?

– Oj... jei manęs neribotų advokato galimybės saugoti bylos medžiagą, [...] mūsų šneka būtų įdomesnė, bet ji bus dar ateityje.

Tačiau jau visiškai aišku, kad liberalai iš visų jėgų stengiasi atsiriboti nuo savo dabar jau buvusio pirmininko Eligijaus Masiulio – visi kiti turėtų būti švarūs, o svarbiausia, jokiais korupciniais ar kitokiais neaiškiais ryšiais nėra susisaistęs liberalų elitas. Kol kas tai tik pačių liberalų versija. Tiesa, savaitės pabaigoje laikinasis partijos vadovas Remigijus Šimašius jau užsiminė, kad prisiekti, jog nėra paslydusių, negali niekas. Kita vertus, šokas ištiko liberalų rinkėjus, socialiniuose tinkluose pasklido pareiškimai iš viso nedalyvauti rinkimuose. Tai jau rimta grėsmė, nes liberalų rinkėjai – intelektualai, jaunimas. Kita vertus, tai galėtų atverti kelią įvairaus plauko marginalams arba populistams, kurie toliau tuščių kalbų niekada nebuvo nuėję.

Per pusantros paros taip sujaukęs savo politinę karjerą, kad ne tik neteko laikinojo Liberalų sąjūdžio pirmininko posto, bet ir, apskritai, vietos Lietuvos politinėje sistemoje, Antanas Guoga buvo pirmas, kuris leido suprasti, jog ne vien E. Masiulis turėjo neaiškių ryšių ir gali būti įsivėlęs į korupcinius reikalus.

„Partijoje galimai yra grupė žmonių, kurie gal tvarkė savo interesus, gal, sakykim, elitas partijos. Aš visada buvau opozicijoj. Tikrai visą laiką buvo nuojauta, kad kažkas ten yra supuvę“, – gegužės 16 d. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ sakę A. Guoga.

E. Masiulis nuo penktadienio prarado teisinę neliečiamybę. Antradienį jam prokurorai greičiausiai pateiks įtarimus, o gal ir suvaržys laisvę. Tad kas gali garantuoti, kad paaiškėjus, jog jo namuose buvo saugoma juodoji partijos kasa, ir į kitų Liberalų sąjūdžio vadovų duris nepasibels STT pareigūnai?

Iš E.Masiulio perėmęs Seimo Liberalų frakcijos seniūno postą partijos senbuvis Eugenijus Gentvilas tvirtina neturįs jokių duomenų apie dosnias verslo aukas partijai.   

„Suprantu, kad žiūrovai mano –Gentvilas gina mundurą, partinius užkulisius. O ką man daryti, jeigu aš neturiu jokių faktų? Teisėsauga nepateikia jokių faktų. Kitaip sakant, galima daryti prielaidą, kad partija „ne prie ko“. Nėra nė vieno faktelio, kad partija būtų su tuo susijusi“, – tvirtino E. Gentvilas.

Laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas R. Šimašius kalba panašiai, nors šiek tiek atsargiau ir sako, kad atliekamas partijos veiklos auditas. Negerovės nutylėtos nebus. Tačiau Šimašius dabar nežino ar į pradėtą ikiteisminį tyrimą nebus įtraukta daugiau liberalų

„Esu 100 proc. tikras ir galvą galėčiau guldyti tik už save. Labai norėčiau tikėti visais kolegomis. Kaip yra iš tikrųjų – nežinau. Mes labai laukiame prokurorų sprendimų, galiausiai – įtarimų, nes tada patiems paaiškės tie atsakymai, kurių labai laukiame“, – tvirtino R. Šimašius.

Liberalų sąjūdį ištikusi krizė dar tik įsibėgėja. Vieša erdvė ūžia nuo pačių prieštaringiausių versijų. Vieni skelbia, kad E. Masiulio namuose per kratas pareigūnai surado du kartus didesnę sumą, nei skelbta – 0,25 mln. eurų, banknotus esą teisėsaugininkai pažymėjo prieš „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui perduodant pinigus. Tai patvirtino vienas iš R. Kurlianskio advokatų.

LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“ pranešė kitą versiją – R. Kurlianskis E. Masiuliui maždaug 100 tūkst. įteikė antradienį, operatyvininkai pinigus sužymėjo vėliau, kad galėtų sekti jų judėjimą. Tačiau vos po dviejų parų, ketvirtadienį, R. Kurlianskis suimtas, jo ir „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus kabinetuose atliktos kratos.

Teigiama, kad Seimo narį ir „MG Baltic“ atstovus operatyvininkai stebėjo maždaug devynis mėnesius. R. Kurlianskis su E.Masiuliu esą tarėsi dėl Jono Basanavičiaus paminklo vietos Vilniuje. „MG Baltic“ planuoja finansuoti šį projektą, tačiau jų netenkino savivaldybės siūloma vieta ir paminklo projektas.

Taip pat buvo tariamasi dėl liberalų balsavimo Seime priimant įstatymo pataisas, reguliuojančias Kredito unijų veiklą, tačiau viešai nėra žinoma, kad „MG Baltic“ būtų kredito unijos dalininkė. Negana to, minėtąsias įstatymų pataisas Seimui teikė trys Darbo partijos frakcijos atstovai, balsuojant jas palaikė tik trys iš 12 liberalų.

Mūsų šaltiniai anksčiau yra teigę, kad pats pinigų perdavimo E. Masiuliui faktas nėra užfiksuotas. Žiniasklaidos teigimu, nėra ir konkrečių įrodymų – pokalbio ar rašytinio susitarimo, kuriame E. Masiulis ir R. Kurlianskis susitarė dėl konkrečių paslaugų, už kurias neva dosniai sumokėta.

Čia vertėtų prisiminti dar gegužės 12 d. Generalinės prokuratūros ir STT bendrą pareiškimą, kuriame teigiama – „ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad galimai vieno verslo koncerno atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai perdavė itin stambaus masto kyšį (apie 100 tūkst. eurų) Seimo nariui E. Masiuliui.“

Iš šio pranešimo darytina išvada, kad teisėsauga įtaria, jog šimtatūkstantinė suma liberalų lyderiui galėjo būti perduota ne už jo veikimą, kaip tikina liberalai, o už visos partijos.

Politologų teigimu, šis skandalas pakirs rinkėjų pasitikėjimą Liberalų sąjūdžiu. Po STT kratų gegužės 13-16 d. žiniasklaidos planavimo agentūros OMD atlikta internetinė apklausa rodo, kad 22 proc. apklaustųjų nekeičia nuomonės balsuoti už liberalus, tačiau 12 proc. nuomonę pakeitė.

Nusivylusieji Liberalų sąjūdžiu savo palaikymą atiduotų valstiečiams žaliesiems, konservatoriams ir Darbo partijai. Kai kurie liberalams prijautę rinkėjai dabar socialiniuose tinkluose skelbia, kad jiems rinkimai baigėsi su ta diena, kai pasklido įtarimai, jog E. Masiulis galėjo paimti kyšį iš R. Kurlianskio.

„Tai buvo smūgis iš giedro dangaus. Jie pasijuto morališkai išprievartauti. Tai pirmoji reakcija. Ir mano tokia buvo: ne, viskas rinkimai man yra baigti. Bet praeina kažkiek laiko po tokių sukrėtimų ir emocinis fonas slūgsta. Pagalvoji: betgi tie „besmegeniai“ eis balsuoti. Jiems juk visiškai nesvarbu, jiems svarbus nedidelis pažadas, kažkoks eilinis saldainis, riestainis ir jei eis, balsuos. Kas tada? Tada, vadinasi, bus dar blogiau. Reiškia reikia eiti balsuoti“, – savo poziciją dėstė reversus.lt redaktorius Vidas Rachlevičius.

Panašios pozicijos laikosi ir dainininkas Andrius Mamontovas. „Manau, kad tai yra didžiulis pavojus, kai masė mąstančių žmonių sako, kad jie neis į rinkimus. Tai yra tiesiog kortų atidavimas į tas rankas, kurios papirkinėja rinkėjus, kurios naudojasi populistiniais šūkiais ir t. t. Visi mąstantys žmonės privalo dalyvauti šalies gyvenime. Suprantu, dabar situacija tokia, kad aš pats irgi pasimetęs, nežinau, už ką balsuoti. Bet, jeigu tu nežinai, už ką balsuoti, tu nueik ir sugadink savo balsavimo biuletenį. Tai yra tikrasis protesto būdas. Bet išvis nenueiti – netinkama“, – tikina A. Mamontovas.

„Atlikimo laikas šios apklausos dar neleidžia aiškiai matyti, kas keičiasi sistemoje. (...) Atitinkamai ir Liberalų partijos reitingas yra beveik nepakitęs. Iš esmės visa tai, ką mes matėme politinėje arenoje pastarosiomis dienomis, reitinguose dar neatsispindi ir tik po mėnesio ar kitų, vėliau vykdytų apklausų metu bus galima matyti, kas keičiasi“, – sakė Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas.

Bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys BNS sakė, kad po teisėsaugos pranešimo apie įtarimus E.Masiuliui apklausta buvo jau tik penktadalis respondentų.

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Jurkynas šeštadienį BNS teigė, kad galutinis politinis paveikslas turėtų susidėlioti rugsėjį, nes kol kas neaišku, kokių dar „bombų ir bombelių viešųjų ryšių prasme“ gali nutikti per vasaros mėnesius.

Situacijai įtakos turės ir A.Guoga, ir R.Šimašius

Pasak T.Janeliūno, kol kas sudėtinga vertinti, kokios įtakos Liberalų sąjūdžio reitingams ateityje gali turėti korupcijos skandalas, nes požiūrį į partiją paveiks ir buvusio laikinojo partijos pirmininko Antano Guogos pasisakymai, ir tai, kaip situacija toliau klostysis Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atžvilgiu.

„Kadangi tai yra susiję ne tik su vienu žmogumi – E.Masiuliu, bet vėliau sekė ir A.Guogos chaotiškas elgesys ir pasitraukimas iš partijos, ir toliau tos bangos sklinda į kitus asmenis, kyla klausimai R.Šimašiui – visa tai dar trunka, nėra pasibaigę ir greičiausiai dar truks netgi ne vieną savaitę, netgi ne vieną mėnesį“, – teigė politologas.

Jo teigimu, dėl to skandalo įtaka partijos reitingams iki galo nepaaiškės net ir birželį pasirodysiančiuose reitinguose.

„Bet aš neabejoju, kad vėlesnėse apklausose mes tuos pokyčius matysime ir įdomiausia ne tik, kiek krenta liberalų partijos reitingai, bet ir kurių kitų partijų reitingai kyla, tai yra, kurios partijos geriausiai išnaudos tą liberalų nuosmūkį“, – kalbėjo T.Janeliūnas.

Pasak jo, labiausiai tikėtina, kad liberalų rinkėjus pasiims Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija, tačiau taip pat įmanomas variantas, jog kitų partijų reitingai nepasikeis, o buvę Liberalų sąjūdžio rinkėjai rinkimuose apskritai nedalyvaus.

„Tvarkiečių“ reitingas – chaoso partijoje pasekmė

Pasak T.Janeliūno, ženkliai smukęs „Tvarkos ir teisingumo“ reitingas yra partijos neveiksnumo ir joje tvyrančio chaoso pasekmė.

„Man jis atrodo labai logiškas, nes ši partija yra įšalusi savo veikloje paskutiniu metu. Kai kitos pradėjo gana intensyvias rinkimų kampanijas, šioje partijoje vyksta kažkoks absoliutus chaosas, Paksas yra kaltinamas irgi korupcijos skandale, partija iš esmės nedaro jokios rinkimų kampanijos, bando užsiimti keistų komisijų kūrimu Seime, ir panašiai“, – kalbėjo politologas.

Pasak jo, partija „balansuoja ant savidestrukcinio laiptelio“.

Politologo teigimu, vangumas rinkimų kampanijoje „Tvarkai ir teisingumui“ koją pakišo ir todėl, kad aktyvios rinkiminės kampanijos ėmėsi kitos partijos.

„Kadangi pradėjo judėti kitų partijų reitingai ir rinkėjai po truputį jau ieško sau atsakymo, už ką jie vis dėlto balsuos (...), tai kitų partijų reitingai juda, o „Tvarka ir teisingumas“, stovėdama vietoje, praranda savo potencialą“, – kalbėjo T.Janeliūnas.

Pasitikėjimas R.Karbauskiu - avansu

Pasak politologo M.Jurkyno, su socialdemokratų partijos lyderiu premjeru Algirdu Butkevičiumi susilyginę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio reitingai rodo, kad „valstiečių“ lyderis pasitikėjimo kreditą gauna avansu.

„Valstiečių ir žaliųjų lyderis R.Karbauskis, kuris iš esmės nieko nedaro ir negali daryti klaidų, nes jam nereikia priiminėti sprendimų, tą populiarumą aišku turi kreditan, iš anksto, o Socialdemokratų partijos lyderiui didžiausia atsakomybė tenka ir už keičiamą poziciją, ir už Vijūnėlės dvarą, ir už tam tikrus vadybinius sprendimus partijoje, (Druskininkų mero Ričardo) Malinausko išėjimą. Tai, aš manau, atsispindi reitinguose“, – sakė ekspertas.

„Lietuvos ryte“ šeštadienį skelbiami visuomenės nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad Socialdemokratų partijos reitingas per mėnesį šiek tiek pakilo ir siekia 16,2 proc. (kovą - 15,7 proc.), toliau auga ir palaikymas „valstiečiams“, šį mėnesį siekiantis 12,5 proc. (11,1 proc.). Trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Liberalų sąjūdis su Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionimis demokratais. Už šias partijas balsuotų 8,9 proc. respondentų. Balandį liberalų reitingas siekė 9,6 proc., konservatorių - 8 procentus.

Darbo partiją rinktųsi 8,2 proc. (8,4 proc.) atsakiusiųjų, „Tvarką ir teisingumą“ - 5,3 proc. (8,4 proc.).

„Nereikia smulkinti tokio didelio atsivėrusio susiklostymo. Tai nėra atvejis, tai nėra įvykis. Tai atsiskleidimas to, kas yra mūsų gyvenime, kas mus ėda kaip kokia virusinė liga - nesąžiningumas, nedorybė savo pačių šalies atžvilgiu. Labai sunku yra pakeisti galvoseną, prie kurios tiek daug yra pripratę“, - žurnalistams partijos suvažiavime šeštadienį sakė V.Landsbergis.

„Labai didelis atrodo dalykas, kai minimi šimtai tūkstančių. O jeigu būtų 10 tūkstančių, o jeigu būtų penki tūkstančiai? (...) Reikia suprasti, kad kalba eina apie tą patį“, - pridūrė partijos garbės pirmininkas.

V.Landsbergis ragino nesikratyti visuomeninės atsakomybės už susiklosčiusią „dvasinę, dorovinę padėtį, kurioje yra Lietuva“.

„Mes irgi buvome, gal mes jos (Lietuvos) taip labai nežlugdėme, kaip kai kurie kiti, bet mes nesustabdėme, nepajėgėme, bet ar mes tikrai stengėmės?“, - kalbėjo konservatorius.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas teigė, jog politikais nusivylę žmonės turėtų prisiminti, kada jie patys paskutinį kartą yra davę kyšį.

„Nereikia nusivilti visais, o didžiuotis savimi. Tie, kurie nusivylę politikais, tegu prisimena, kada paskutinį kartą davė kyšį administracijos darbuotojui, ar savivaldybėje kur nors, kai reikėjo sutvarkyti reikalą. O kitaip nesutvarkysi. Reiškia, jau užleista yra ta liga, kad jau tu turi ją priimti kaip normą. Tai čia visi kalti“, - teigė V.Landsbergis.

Teisėsauga tiria įtarimus, kad buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis paėmė 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Pranešus šį tyrimą, politikas paliko partijos pirmininko postą ir atsisakė Seimo nario mandato.

„Mūsų politinė bendruomenė, kaip ir dalis visuomenės, pasijuto ne kaip kitaip, o išduoti. Kartu su liberalais atlaikę audras 2008-2012- aisiais, planavome naujus darbus nuo rudens. Šiandien esame priversti laukti, kol liberalai išsivalys ir atsakys į visuomenės klausimus“, - partijos suvažiavimo delegatams šeštadienį sakė G.Landsbergis.

Jis teigė, kad siekiant atstatyti pasitikėjimą politine sistema ir grąžinti žmones balsuoti už dešiniuosius, reikia stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją, suteikti daugiau nepriklausomybės žiniasklaidai, įsteigti ypatingojo prokuroro instituciją politinei korupcijai tirti.

E.Masiulis pasitraukė iš partijos ir Seimo po to, kai sulaukė įtarimų dėl 106 tūkst. eurų kyšio ėmimo iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

Kalbėdamas partiečiams G.Landsbergis prisiminė 2015 metų pavasarį, kai būdamas 33-erių buvo išrinktas Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku.

Tuomet jis susilaukė kai kurių politikų ir dalies visuomenės kritikos, jog vadovauti partijai ateina būdamas per jaunas ir nepatyręs. G.Landsbergis yra konservatorių garbės pirmininko Vytauto Landsbergio anūkas.

„Klausimų dėl pirmininko pasikeitimo būta daug. Ar sugebės? Ar sutelks? Ar patikės juo žmonės? O kai kas klausė – kas jis toks? Socialiniame tinkle kažkas parašė – „Jūs gi anūkas!“ Nedraugiškų žmonių kabintas kaip pajuokos žodis, man tapo pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltiniu. Atrašiau – „taip, kaip ir mes visi“, - suvažiavime šeštadienį kalbėjo G.Landsbergis.

„Šeimos nepasirinksi, o man buvo lemta gimti tikrai neįprastoje šeimoje, tarp muzikos ir literatūros profesorių. Iš jų išmokau, kad tokios vertybės kaip laisvė, tėvynės meilė, teisingumas, atsakomybė yra pamatas, o ne mados padiktuota kryptis. Kiti sakė, kad trūksta patirties didžiojoje politikoje. Žiūrėdamas į valstybės laivą siūbuojančius žentų, „zadanijų“ ir kyšių skandalus, klausiu savęs: o gal geriau be tokios patirties?“, - sakė G.Landsbergis.

Suvažiavime G.Landsbergis aptarė partijos rinkimų strategiją ir teigė, kad pateikti siūlymai yra „vilties, o ne atlyginimų planas“.

Seimo rinkimai vyks 2016 spalį.

Dėl bendradarbiavimo spręs išgirdę teisėsaugos informaciją

Dėl bendradarbiavimo su Liberalų sąjūdžiu konservatoriai žada spręsti išgirdę papildomą teisėsaugos informaciją dėl buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio, sako Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Aš neabejoju, kad kitą savaitę mes išgirsime daugiau, platesnius atsakymus, tiek iš pačios (liberalų) vadovybės, tiek ir iš teisėsaugos. Tada galėsime kalbėti apie tolimesnius veiksmus ir mūsų reakciją“, - žurnalistams partijos suvažiavime šeštadienį sakė G.Landsbergis.

Prokurorai kitą savaitę žada pateikti daugiau informacijos apie ikiteisminį tyrimą, kuriame nagrinėjami duomenys, ar koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis perdavė 106 tūkst. eurų kyšį buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui.

Pasak G.Landsbergio, konservatoriai turi „nepaprastai daug klausimų“ tiek dėl E.Masiulio istorijos, tiek dėl Vilniaus mero ir laikinojo liberalų lyderio Remigijaus Šimašiaus sąsajų su „MG Baltic“.

Šią savaitę portalas 15min.lt paskelbė, kad gegužės 5–ąją, konkurso dėl baseino statybų Vilniuje, Fabijoniškėse, laimėtojų paskelbimo dieną, R.Šimašius kelios valandos prieš šį paskelbimą pietavo su „MG Baltic“ vadovu Dariumi Mockumi, koncerno valdybos nariu Romanu Raulynaičiu ir „Aprangos“ grupės vadovu Rimantu Pervenecku. Vėliau meras sakė dėl R.Pernavecko suklydęs - be D. Mockaus ir R.Railynaičio pietavo „MG Baltic“ viceprezidentas, nekilnojamojo turto holdingo „MG Valda" valdybos pirmininkas Rolandas Vingilis.

Šį baseino statybų konkursą laimėjo su „MG Baltic“ statybos bendrove „Mitnija“ siejama įmonė, tačiau R.Šimašius sakė, kad su koncerno atstovais pietų metu aptarė Jono Basanavičiaus paminklo projekto, kurį mecenuoja koncernas, reikalus ir apie baseiną nekalbėjęs.

„Parekomendavau liberalams ir patiems persižiūrėti savo buvusias darbotvarkes ir užbėgant už akių reikia žiniasklaidai atsakyti į klausimus iš anksto“, - šeštadienį pareiškė G.Landsbergis.

R.Šimašius teigia neabejojantis dėl savo skaidrumo.

– Kai vyko paskutinė visuomenės apklausa, ar jau buvo prasidėjęs Liberalų sąjūdžio skandalas?

– Apklausa vyko 5–13 d., o skandalas prasidėjo 12 dienos ryte ar pirmoje dienos pusėje. Tad 12 dienos pabaigoje, kai vyko apklausa, dalis žmonių jau žinojo, kas vyksta. Taigi tuos įvykius užkabino 12 ir 13 d., apie 200 žmonių apie tuos įvykius žinojo. Taigi iš dalies rezultatas atsispindi, iš dalies – ne.

– O kaip buvo suformuluotas klausimas?

– Tradicinis klausimas – palankiai ar nepalankiai vertinate šiuos visuomenės veikėjus. Kitas klausimas – apie rinkimus, jeigu jie vyktų kitą sekmadienį. O klausimo apie E. Masiulį nebuvo.

Nors pagrindiniai įvykiai į apklausą pateko tik iš dalies, bet E. Masiulio reitingas sumažėjo 11 procentinių punktų, jis arti neigiamo vertinimo. Taigi, nors ką tik E. Masiulis buvo vienas populiariausių Lietuvos žmonių, per dvi dienas jo vertinimas nukrito 11 procentinių punktų.

Pats Liberalų sąjūdis tokio nuosmukio nepatyrė – sumažėjo tik 1 procentiniu punktu, jų populiarumas panašus kaip Tėvynės sąjungos. Matyt, birželio mėnesį jau bus kitaip, bet per šiuos įvykius partija nukentėjo mažiau negu jos pirmininkas.

Kalbant apie partijas, svarbu tai, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingas vėl šiek tiek paaugo – jie tvirtai stovi antroje vietoje. Socialdemokratų vertinimas maždaug toks pat, koks buvo. Sumažėjo Tvarkos ir teisingumo partijos reitingas – jis mažiausias per keletą metų, mažesnio gal ir nebuvo (nuo visų gyventojų – 5,4 proc., nuo atėjusių balsuoti – šiek tiek daugiau).

– Vienu metu geriausiai žmonės vertino vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą Ramūną Karbauskį. Kaip dabar atrodo jų reitingai? Ar visuomenė juos palaiko?

– S. Skvernelis jau nebeturi ministro portfelio, tad jis nebereitinguojamas, nes sąrašas sudarytas pagal pareigas. Tiesą pasakius, mes savo smalsumui įtraukėme tą pavardę ir pamatėme, kad jo populiarumas šiek tiek sumažėjo – palankiai jį vertina 56 proc., praėjusį mėnesį – 73 proc. Taigi tame sąraše jis nebebūtų pirmas.

Pirma yra Dalia Grybauskaitė, jos reitingas nepasikeitė (53 proc. vertina teigiamai), kitų kiek sumažėjo. Po jos yra R. Karbauskis (41 proc.) ir Algirdas Butkevičius (41 proc.). Kalbant apie A. Butkevičių, svarbu tai, kad jo reitingas mažėja penktą mėnesį iš eilės, o per šį mėnesį jis neteko 6 procentinių punktų. Jei ta kreivė kiekvieną mėnesį judės taip pat nuosekliai ir lygiai, birželį A. Butkevičiaus balansas jau bus neigiamas.

Galbūt A. Butkevičiaus reitingas mažėja dėl pastarųjų ne visai tikslių pasisakymų. Matyt, jis kažkuriuo momentu peržengė ribą: anksčiau buvo labai vertinamas jo atsargumas, nekategoriškumas, o paskui tai imta interpretuoti kaip neryžtingumas, pasyvumas ir silpnumas. Matyt, tai įvyko šių metų vasarį, kovą.

Kalbant apie įvykių ryšį su vertinimais, galima pastebėti, kad šiek tiek pakilo prokuratūros ir teismų reitingas. Pasitikėjimas šiomis dviem institucijomis yra aukščiausias per visą vertinimų laikotarpį: dabar prokuratūros ir teismų balansas teigiamas ir tai labai džiugina, nes Vakarų šalyse, ypač Skandinavijos, tos institucijos yra su pliuso ženklu, o Rytų šalyse – blogesni reikalai. Galima tik spėti, ar tai nesusiję su 12 d. įvykiais ir E. Masiulio nesėkme, nes šioje situacijoje dalyvavo ir prokuratūra.

– O kaip skambėjo atviras klausimas?

– Kokie Lietuvos visuomenės veikėjai, jūsų nuomone, geriausiai atstovauja jūsų interesams? Čia buvo paminėta apie 100 įvairiausių (ir rajono lygio veikėjų) pavardžių. D. Grybauskaitė jau seniai yra pirmoje vietoje (maždaug 16 proc.), antras – A. Butkevičius (10 proc.), nors čia irgi matomas sumažėjimas.

– Ar buvo apklausoje kas nors netikėto?

– Man įdomiausias – padidėjęs pasitikėjimas prokuratūra (aukščiausias per visą laiką). Antras momentas – tolimesnis Valstiečių ir žaliųjų augimas. Žinoma, tai, kas susiję su E. Masiuliu, įdomu, bet apie tai jau labai daug kalbėta.

Apklausa atliekama dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.