Priežasčių, kodėl užkietėja viduriai, yra ne viena, sako A. Unikauskas. Viena – per mažai gerųjų bakterijų žarnyne. Todėl, jei staiga padidinsite skaidulų kiekį, užkietėjimas pasunkės.

„Taigi, kad skaidulos atliktų savo gerą darbą, suvalgomų daržovių kiekį didinkite palaipsniui, o pačias daržoves prieš valgydami pakaitinkite“, – pataria medikas.

Mityba – ne vienintelis mūsų gerovės sergėtojas, labai svarbi ir ramybė.

Jeigu jūsų svoris nėra didelis, mėginkite valgyti daugiau vaisių nei daržovių, aiškina A. Unikauskas, bet prisiminkite, kad juose daug cukraus.

„Jei viduriai užkietėję, galbūt geriate per daug vandens. Vanduo išplauna elektrolitus (kalį) ir tai sutrikdo žarnyno peristaltiką. Tokiais atvejais dalį išgeriamo vandens keiskite mineraliniu vandeniu“, – teigia profesorius.

Beje, pabrėžia jis, vidurių užkietėjimą lemia ir lėtinis stresas: „Mityba – ne vienintelis mūsų gerovės sergėtojas, labai svarbi ir ramybė.“

Pasak jo, šios cheminės medžiagos stygius gali sukelti ir antsvorio problemų.

Dopaminas – tai hormonas, atsakingas už laimę bei motyvaciją, kuris gaminasi smegenyse. Jis padeda rytais išlipti iš lovos, skatina norą veikti ir jaustis energingam.

„Smegenyse esanti apdovanojimo „sistema“ yra labai svarbi bet kurios rūšies, tarp jų ir žmonių, išlikimui. Šioje „sistemoje“ gaminama cheminė medžiaga – dopaminas, kuriam veikiant jaučiamas malonumas ir atsiranda motyvacija ką nors daryti“, – aiškina A. Unikauskas.

Kai žmogui trūksta šio hormono, jis jaučia energijos stygių, tampa vangus ir apsnūdęs. Be to, dopamino stoka gali prisidėti ir prie antsvorio problemų bei kitų negalavimų: „Šios cheminės medžiagos stoka gali būti „atsakinga“ už nevaldomus apsivalgymo priepuolius, antsvorį, netgi Parkinsono ligą.“

Anot daktaro A. Unikausko, jeigu trūksta dopamino, jaučiami šie simptomai: apsnūdimas, prasta koncentracija, šąla rankos ir kojos, nesinori keltis iš lovos, mažėja lytinis potraukis, norisi saldumynų.

„Dopamino atsargas išsekina lėtinis stresas, nes didelis kortizolio kiekis pastoviai slopina šios cheminės medžiagos gamybą. Taip pat rezistencija insulinui – blogai pasisavinamos aminorūgštys, kurių reikia neurotransmiterių gamybai“, – vardija A. Unikauskas.

Dopamino atsargas išsekina lėtinis stresas, nes didelis kortizolio kiekis pastoviai slopina šios cheminės medžiagos gamybą.

Jei dopamino trūkumo priežastis yra stresas, daktaras siūlo keletą būdų, kaip būtų galima padidinti šio hormono kiekį organizme.

„Naudingi daug vitamino B1 turintys produktai: varpinių grūdų sėlenos, alaus mielės, saulėgrąžose, kiaulienoje, žirniuose, ankštinėse daržovėse, riešutuose. Rausvoji (rožinė) rodiolė – šio augalo veikliosios medžiagos gerina fizinę ir protinę būklę, gebėjimą prisitaikyti prie įvairių aplinkos pokyčių, didina ląstelių ir bendrąjį organizmo atsparumą žalingiems išorės veiksniams, darbinį pajėgumą. Reikėtų vartoti siauralapį baziliką – šventas augalas ajurvedinėje medicinoje. Gardinkite bazilikais maistą, dėkite į žaliuosius kokteilius“, – pasakoja A. Unikauskas.

Pasak daktaro, norint, kad organizme gamintųsi dopaminas, svarbus geras skrandžio rūgštingumas, nes šiam hormonui pagaminti reikalingi skrandyje virškinami baltymai, be to, dopamino gamybai reikia ir saulės.

A. Unikauskas pažymi, kad maistinės mielės – dar vienas laimės ir vitamino B1 šaltinis. Šis produktas parduodamas įvairiomis formomis.

„Mielių galima rasti visur. Tinka džiovintų maistinių mielių dribsniai, paprastos maistinės mielės ir kt. Vartoti galima kaip maisto papildą, termiškai neapdorotą, gardinti maistą. Kartu tai padės papildyti vitamino B1 atsargas. Vartojimo kiekiai būna nurodyti ant pakuočių“, – sako A. Unikauskas.

Kaip teigia jis, vėjaraupių gydymą galima palengvinti gana paprastai ir visiškai natūraliais būdais.

Pirmoji vėjaraupių gydymo taisyklė – nekasyti niežtinčios odos. Tai padės išvengti odos pažeidimų, nes nudraskius vėjaraupių spuogus galima pabloginti ligos simptomus ir trukmę, tai gali sukelti infekciją ir prisidėti prie randų susidarymo. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems patariama nakčiai užsimauti pirštines, kad miego metu nekiltų noras kasytis, sako gydytojas A. Unikauskas.

Sergant vėjaraupiais galima pasitelkti avižinių dribsnių vonią. „Dribsniai padeda išlaikyti odos drėgmę, mažina niežėjimą, natūraliai ramina ir padeda atsikratyti vėjaraupių. Į šiltą vonią galima įpilti nevirtų avižinių dribsnių arba sumaltų avižų miltelių. Tokioje vonioje reikėtų gulėti bent apie 10–15 minučių“, – pataria medikas.

Pasak A. Unikausko, kovoti su vėjaraupiais galima ant odos dedant medų, valgomąją sodą ir obuolių sidro actą, taip pat vėsius kompresus. Valgomoji soda padeda sušvelninti odos uždegimą ir neutralizuoti rūgštis, esančias odoje. Tačiau nereikėtų naudoti sodos, jei oda jau pažeista ar kraujuoja, įspėja medikas.

Gydytojo teigimu, padėti gali nimbamedžių, jojobos, levandų eteriniai aliejai. „Nimbamedžių aliejus turi savybių, sušvelninančių uždegimo paveiktą odą. Levandų eteriniame aliejuje daug veikliųjų ingredientų, palengvinančių patinimą, niežėjimą, paraudimą“, – sako medikas.

Jo teigimu, kūnas taps riebalų deginimo mašina, jei išbandysite sparčiai pasaulyje populiarėjančią mitybos naujieną.

„Vyrauja įsitikinimas, kad kiekvienas žmogus turi valgyti bent jau 3 kartus per dieną, o tarp jų gali dar ir užkandžiauti. Bet tikroji tiesa yra ta, kad tokie maisto kiekiai nebūtinai palaikys mūsų kūno ir proto sveikatą. Maisto pramonė mums kala į galvas, kad valgyti daug ir saldžiai yra labai gerai. Aš juos suprantu, taip jie uždirba milijardus, –  sako daktaras. – Tokios mitybos rezultatas – amžinas valgymas ir amžinas persivalgymas, vėliau smegenų „rūkas“, nutukimas ir su juo susijusios ligos.“

Vienintelis priešnuodis, profesoriaus teigimu, yra mitybos įpročių keitimas ir maisto ribojimas. Tai nauja, sparčiai visame pasaulyje populiarėjanti mitybos tendencija, kurios pasekmės – ilgesnis gyvenimas, aštresnis protas ir daug kitų naudingų dalykų.

„Nemanykite, kad teks kažką papildomai daryti. Priešingai, vietoj trijų ar šešių valgymų per dieną, tereikės valgyti kartą. Tai ne dieta, o vienas iš protarpinio badavimo būdų. Jums reikės 23 val. nevalgyti ir 1 valandą valgyti“, – paaiškina A. Unikauskas.

Profesorius pateikia 20 priežasčių, kodėl naudinga valgyti tik kartą per dieną

1. Taupomi pinigai. Jei valgysite tik kartą per dieną, jūs sutaupysite kelis šimtus eurų.

2. Taupomas laikas.

3. Geresnis virškinimas. Jūsų organizmas turės laiko pailsėti nuo maisto virškinimo ir pasisavinimo procesų. Tai labai sudėtingi procesai, o valgant kelis kartus jie organizme niekada nesustoja. Taip pat organizmas pailsi ir nuo didelio toksinų kiekio.

4. Stipresni imunitetas. Atsisakius nuolatinio užkandžiavimo, gerės virškinimas ir stiprės imunitetas

5. Autofagija. Ši sąvoka atsirado 1960 m., kai mokslininkai nustatė, kad ląstelė gali sunaikinti savo pačios viduje esančius komponentus. Valgant kartą per dieną, vyksta autofagija – organizmas pats iš savęs išvalo pažeistus baltymus, toksinus, virusus ir kitas atliekas, suteikia greitus energijos resursus ir statybines medžiagas. Autofagijos sutrikimai siejami su Parkinsono liga, antro tipo diabetu, visai senėjimo padariniais bei vėžiniais procesais. Mums nuolat valgant autofagija organizmui tampa nereikalinga. Mes juk duodame jam maisto. Autofagija aktyvi būna nevalgius. Tik tada organizmas išsivalo.

6. Ilgesnis gyvenimas. Valgant kartą per dieną prailgės net mūsų gyvenimo trukmė.

7. Dingsta alkis. Valgant kartą per dieną, kūnas prisitaikys prie riebalų deginimo, ir alkis tiesiog išnyks.

8. Gražesnė oda. Dėl autofagijos, nedidelio toksinų kiekio organizme oda taps glotnesnė ir jaunesnė. 

9. Daugiau energijos.

10. Geresnė nuotaika.

11. Aštresnis protas. Jeigu jaučiate depresiją, nerimą, turite suprasti, kad taip yra dėl cukraus kiekio kraujyje svyravimų. Taip pat šis mitybos principas tinka sergantiesiems demencija. Valgymas vieną kartą per dieną padės jums išlaikyti budrų protą, lengviau susikaupti, pagerės atmintis. Jūsų protas taps šviesesnis, aiškiau galėsite mąstyti.

12. Mažiau uždegimų kūne. Šis mitybos planas padės, jeigu turite sausgyslių, raiščių uždegimą, artritą.

13-14 Valgant kartą per dieną, sumažės kraujospūdis, širdis bus sveikesnė. Lietuvoje padidėjęs kraujo spaudimas yra nustatytas apie 50–60 proc. šalies gyventojų, kurių amžius nuo 25 iki 65 metų. Protarpinis badavimas vienas iš geriausių būdų, gerinantis jūsų kraujagysles.

15. Rezistencija (atsparumas) insulinui.

16. Mažėja kepenų suriebėjimas.

17. Deginami riebalai. Jūsų kūnas taps tarsi riebalų deginimo mašina, atsikratysite riebalų nuo pilvo.

18. Mokoma disciplinos.

19.  Gerėja raumenų darbas. Maitinantis pagal šį planą, augimo hormonų darbas gerėja, todėl raumenys nedings, o atvirkščiai geriau augs.

20. Gerėja medžiagų apykaita. Jeigu jūsų medžiagų apykaita yra sulėtėjusi, šis planas jums tikrai padės.

Daktaras įspėja, kad valgant kartą per dieną labai svarbu rinktis sotų, įvairų ir visavertį maistą. . Jūs turite gauti visas reikalingas maistines medžiagas. Valgymui skirti maždaug valandą laiko.

Pasak jo, reikia būti atsargiais, nes bučiniu perduodamos trys ligos.

Gydytojas pataria nesibučiuoti, jei jus vargina:

Skrandžio opaligė

„Mūsų pilve ir virškinimo trakte yra mikrobas H. pylori. Čia šie mikrobai dauginasi ir pažeidžia skrandžio gleivinę suformuodami uždegimus bei opas, – sako A. Unikauskas.

Daktaro teigimu, labiausiai jie pavojingi tampa, kai skrandžio rūgštingumas yra žemas, nes tada jie aktyviau dauginasi. Tokiais atvejais dažnai būna, kad refliuksas ir bakterijos pakyla aukštyn. Tada šie mikrobai persiduoda bučiuojantis.

Infekcinė mononukleozė

Šią ligą sukelia Epšteino-Baro virusas. Jis veikia mūsų imunines ląsteles, t.y. baltuosius kraujo kūnelius, juose ir gyvena. Kai šis virusas pažeidžia mūsų ląsteles, jos tampa nebenaudingos mums, jų efektyvumo lieka tik 20-30 proc. Taigi nors ląstelės ir yra, jos tiesiog nebedirba, sako profesorius.

„Šiai ligai būdinga aukšta temperatūra, gerklės paraudimas ir skausmas, limfmazgių padidėjimas, didelis bendras silpnumas, – vardija profesorius. – Limfmazgių padidėjimas dažniausiai pasireiškia vaikams iki 15 metų. Infekcinė mononukleozė perduodama oro-lašeliniu būdu ir bučiuojantis. 80 proc. gyventojų turi šį virusą.“

Herpes virusas

Dar viena liga, kurią galima perduoti bučiniu – herpes virusas arba, kaip daugelis mėgsta sakyti, pūslelinė. Pagrindiniai jos simptomai, pasak daktaro, niežėjimas, perštėjimas, patinimas ir paraudimas.

A. Unikauskas įspėja, liaudies metodai – ne visada veiksminga priemonės pūslelinei gydyti: „ Esu girdėjęs apie nelaimėlius, kurie užsitepė dantų pastos ant herpes viruso pažeistos vietos, virusas toliau plėtėsi, o pastos nukrapštyti žmonės negalėjo, nes siaubingai perštėjo. Su česnaku dar blogiau. Jis tiesiog gali nudeginti sveiką odą. Skaudės labai, naudos – jokios. Dilgėlės sveika, tačiau ne šiuo atveju. O apie ausų sierą išvis neturiu žodžių.“

Daktaro teigimu, herpes virusą gali pagydyti veiklioji medžiaga acikloviras arba valacikloviras: „Už acikloviro atsiradimą buvo skirta Nobelio premija. Jei norite, atsikratyti pūslelinės, rinkitės vaistus, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos. Tau gali būti tepalas ar tabletės.“

„Dalis žmonių patiria vienintelį depresijos epizodą gyvenime, kitiems depresija linkusi kartotis. Tačiau visada ši liga griauna gyvenimą, daro jį nepakeliamą“, – pabrėžia A. Unikauskas.

Tačiau, atkreipia dėmesį jis, būtina atskirti depresiją nuo kitų sutrikimų: „Depresija nėra miego stokos rezultatas (jaučiamas mieguistumas ir nuovargis būna panašūs į depresiją). Jei viskas, ko trūksta, yra tik miegas, turite išsimiegoti. Taip pat tai nėra lėtinio nuovargio sindromas ir nerimas.“

Depresija, profesoriaus žodžiais, – apatijos jausmas, kai nieko nebesinori, apėmusi neviltis. O esant nerimui jaučiamas stresas, vargina įkyrios mintys (minčių šuoliavimas), išgyvenimai, panikos atakos.

A. Unikausko teigimu, galima išskirti šias pagrindines depresijos priežastis: rezistenciją insulinui, chromo ir cinko stoką, senkančias serotonino atsargos, alkoholį, miego stoką, vitamino B3 trūkumą, žarnyno ligas. O tokiu atveju jums pravers šie patarimai:

• venkite cukraus ir perdirbto, beverčio maisto,
• išsimiegokite kokybiškai kiekvieną naktį,
• valgykite maisto produktus, kuriuose yra chromo ir cinko,
• optimizuokite vitamino B3 kiekį organizme,
• valgykite daugiau raugintų produktų, kad išlaikytumėte tinkamą bakterijų pusiausvyrą žarnyne.

Jo teigimu, kiek pakoregavus mitybos įpročius, drauge su refliuksu išnyksta ir papildomi kilogramai.

„Kiekvienas esate patyręs pagrindinį refliukso padarinį – rėmenį. Degina krūtinę, gerklę, kosėjate, skausminga ryti, blogėja dantų būklė, iš burnos sklinda nemalonus kvapas, užkimstate, – vardija daktaras. – Jei neužkirsite tam kelio, gali pasibaigti labai liūdna diagnoze – stemplės vėžiu.“

Esminis dalykas kenčiant nuo refliukso, pasak profesoriaus, yra skrandžio rūgštingumas. Jis priklauso nuo mitybos ir amžiaus. „Kuo žmogus yra vyresnis, tuo mažesnis skrandžio rūgštingumas, tačiau yra žmonių, kurių skrandžio rūgštingumas yra mažas jau nuo jaunystės. Tokiu atveju, mityba labai svarbi“, – paaiškina A. Unikauskas.

Daktaras pastebi, jog jauni žmonės ne visada supranta, kas vyksta su rūgšties kiekiu jų skrandyje: „Geriate vaistus, bet situacija vis blogėja. Priežastis – skrandžio rūgštingumas jau seniai mažas. Kol rūgštingumas geras, galite valgyti nors ir vinis. Netinkamas maistas refliukso nesukelia. Tačiau jei rūgštingumas mažas – maisto pasirinkimas tampa pirmaeilis.“

Tinkama mityba – geriausia priemonė

Varginant refliuksui, profesorius pataria pirmiausia atsisakyti perdirbto maisto, cukraus, kofeino, gazuotų gėrimų ir alkoholio. Taip pat, jausdami rėmenį ar kitus simptomus, venkite

visko, kas didina spaudimą aukštyn iš skrandžio: persivalgymo, didelių angliarūgštės kiekių, didelio slėgio drabužiais iš išorės, netinkamos kūno padėties.

„Turite įsiklausyti į savo pojūčius. Jūsų mityboje turėtų vyrauti sveikieji riebalai, baltymai ir lėtieji angliavandeniai. Kaip pavyzdį galiu paminėti kiaušinius, žuvį, daržoves, saikingus mėsos kiekius, avokadus, alyvuoges“, – sako A. Unikauskas.

Ne mažiau svarbu, anot profesoriaus, kada ir kiek valgome: „Pilnas skrandžio turinys gali sudaryti sąlygas atsipalaiduoti vožtuvui. Todėl reikia vengti persivalgymo, valgyti mažomis porcijomis ir būtinai laikytis nustatyto grafiko – valgyti kas 2–3 val., nepraleidžiant nė vieno valgymo.“

Dar vienas A. Unikausko patarimas – vengti arba nevartoti rūgštingumą neutralizuojančių preparatų, nes jų poveikis labai laikinas.

Kovoje su raukšlėmis dažnai griebiamasi kosmetikos produktų, tačiau tai – tik vienpusė kova, kuri neefektyvi. Daug svarbiau puoselėti odą keičiant mitybą ir pasitelkiant emocijas, sako gydytojas A. Unikauskas.

„Yra du būdai, kurie padeda atsikratyti raukšlių. Pirmasis – išorinis. Tai įvairūs kremai, kaukės, losjonai, naikinantys raukšles. Daugelyje kremų nuo raukšlių naudojamas retinolis – sintetinis vitaminas A. Jis labai svarbus odai, ypač spuoguotai, randuotai. Oda sausėti dažniausiai pradeda ne dėl to, kad jai trūksta drėgmės, o todėl, kad trūksta sveikųjų riebalų“, – paaiškina medikas.

Pasak A. Unikausko, nors naudojant vitaminą A raukšlės visiškai neišnyks, bendra odos būklė tikrai pagerės.

„Nėra geresnio būdo kovoti su raukšlėmis, nei valgant tam tikrą maistą, veikiantį iš vidaus ir mažinantį senėjimo požymius. Vitamino A šaltiniai, kuriuos reikėtų dažniau vartoti, yra kiaušinio trynys, sviestas, menkių kepenėlės. Pasyvūs vitamino A šaltiniai – daržovės (lapinių kopūstų salotos, petražolės, špinatai)“, – aiškina A. Unikauskas.

„Mėsos perdirbimo procese naudojami maisto priedai nitritai. Tai konservantai, į mėsą dedami skoniui ir spalvai pagerinti, vartojimo terminui pailginti bei mikrobiologinei saugai palaikyti. Reaguodami su mėsos pigmentu mioglobinu, jie nudažo mėsą gražia rožine spalva. Šios medžiagos gali sukelti vėžį, cukrinį diabetą ar Alzheimerio ligą. Visa tai reiškia greitesnę mirtį", – sako profesorius. 

Nitritai maisto priedų sąraše žymimi nuo E249 iki E252. Jų galima rasti daugelio mums įprastų produktų sudėtyje: dešrainiuose, rūkytame, keptame kumpyje, skrudintoje šoninėje, saliamyje, rūkytose ir „šviežiose“ dešrose bei dešrelėse su nitritais, sūdytoje konservuotoje jautienoje, „daktariškoje“ ir kitose „virtose“ dešrose su nitratais, džiovintoje jautienoje, rūkytoje, keptoje šoninėje.

Organizme virsta nuodingais junginiais

„Nekepkite, nerūkykite dūmuose mėsos ar jos gaminių su nitritais“, – įspėja profesorius. Jo teigimu,  kepant ar kitaip apdorojant aukštoje temperatūroje, rūkant dūmuose mėsą su nitritais, virškinimo trakte susiformuoja nuodingi junginiai nitrozaminai.  Nitrozaminai – yra mutagenai ir kancerogenai, sukeliantys virškinimo trakto auglius gyvūnams.

„Ne veltui jau keletą metų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kepta ar kitaip apdorota perdirbta mėsa – vėžį sukeliantis maistas. Jis smarkiai didina riziką sirgti žarnų adenoma, žarnų vėžiu, šlapimo pūslės vėžiu“, – sako A. Unikauskas.

Jis pastebi, kad, tyrimų duomenimis, padidėjęs produktų su nitritais vartojimas padidina vaikų I tipo diabeto riziką.

Kelia pavojų gyvybei

Natrio nitritai, patekę į kraują, pakeičia hemoglobino geležies valentingumą ir sudaro methemoglobiną, kuris negali prisijungti deguonies. Pasak profesoriaus, methemoglobinas sumažina kraujo gebėjimą transportuoti deguonį ir sukelia audinių hipoksiją.

„Iš esmės tai veninis kraujas – jame „nėra“ deguonies. O tai – pavojus gyvybei. Žmogaus organizme vystosi klinikiniai apsinuodijimo požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmai, kt. Sutrinka vystymasis, raida“, – vardija daktaras.

Gali būti Alzheimerio priežastimi

Tyrimai rodo, kad padidėję natrio nitrito suvartojimo kiekiai  kenkia smegenims, sako A. Unikauskas. Atlikus tyrimus su gyvūnais, nustatyta, kad dideli nitrozamino (iš nitritų susiformavusių junginių) kiekiai sutrikdo motorines ir mokymosi funkcijas, skatina neurodegeneraciją.

„Valgant daug perdirbtos mėsos, labai didėja rizika prarasti kognityvinius gebėjimus ir sutrikdyti neurologinius procesus smegenyse“, – teigia A. Unikauskas.

Anot jo, tai dar ne viskas, nes nitritai gali sukelti hiperaktyvumą, sutrikdyti galvos biosroves, pažeisti endokrininių organų ir virškinimo trakto veiklą.