„Teismas galutinai patvirtino, kad laukiniai saugomi gyvūnai – lūšys – buvo laikomos neteisėtai, tai yra neturint privalomų dokumentų. Be to, joms nebuvo sudarytos gyventi tinkamos sąlygos, taip pat jos buvo eksponuojamos ir siūloma jas pirkti nesilaikant Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Šis sprendimas labai svarbus – tai reiškia, kad gyvūnais bus tinkamai rūpinamasi ir kad jiems neteks gyventi netinkamomis sąlygomis“, – pabrėžia Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.

Kartu ji atkreipia dėmesį, kad leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus privalomosios sąlygos ne veltui nustato, koks turi būti patalpų plotas. Šių sąlygų nepaisymas vertinamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, o konfiskuotos lūšys ir buvo laikomos mažesniuose nei leidime nustatyta, voljeruose.

Aplinkosaugininkų sprendimą lūšis konfiskuoti teismas pripažino pagrįstu remdamasis pateiktais faktais. Pvz., lūšių laikytojas, pažeisdamas teisė aktų reikalavimus, nepranešdavo Aplinkos apsaugos departamentui apie gimusius jauniklius. Taip pat lūšys neturi jų gimimą nelaisvėje patvirtinančių dokumentų, laukinių gyvūnų registracijos žurnale nėra būtinos informacijos, jame pateikti duomenys nesutampa su voljere laikomų lūšių skaičiumi.

„Daugelis klausia, kodėl svarbu turėti laukinių gyvūnų įsigijimą ar gimimą patvirtinančius dokumentus. Svarbu pažymėti, kad tai tolygu žmogaus pasui/asmens tapatybės kortelei. Juk nekyla klausimų, kam šie dokumentai reikalingi mums. Taip ir su laukiniais gyvūnais tam, kad galėtume identifikuoti gyvūnus, nustatyti, ar gyvūnai teisėtai įgyti, kad būtų galimas jų veisimas (leidžiamoms rūšims), tinkama veterinarinė priežiūra, šie dokumentai yra privalomi“, – teigia M. Ramanauskienė.

Kaip teigia aplinkosaugininkė, bet kuriam nelaisvėje laikomam gyvūnui turi būti sudarytos gerovę užtikrinančios sąlygos. Dar svarbiau, kad savininkai su savo gyvūnais tinkamai elgtųsi ne bijodami nuobaudų, o vadovaudamiesi moralinėmis nuostatomis, pabrėžia ji.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose antradienį priimta nutartis, ja teismas paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos departamento birželio 4 dienos nutarimą dėl lūšių laikymo netinkamomis sąlygomis, neteisėtos prekybos lūšimis, žiauraus elgesio su gyvūnais ir saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo.

S. P. skundas netenkintas, todėl jis pagal aplinkosaugininkų nutarimą turės sumokėti 625 eurų baudą, pranešė teismas.

„Laukiniai saugomi gyvūnai – lūšys – buvo laikomos neteisėtai. Gyvūnai buvo eksponuojami ir siūloma juos pirkti nesilaikant nustatytų reikalavimų“, – pranešime spaudai sako bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė.

Pasak teisėjos, lūšys buvo laikomos netinkamomis sąlygomis, todėl jomis turėjo būti pasirūpinta. Lūšys įrašytos į saugomų gyvūnų sąrašą, todėl minėtų gyvūnų apsaugai turi būti skiriamas didesnis dėmesys ir rūpestis.

Anot teisėjos S. Rozgaitės, Aplinkos apsaugos departamento birželio 4 dienos nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, o asmens skundas netenkinamas.

Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, gyvūnų kankinimas.

S. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už trijų administracinių nusižengimų padarymą: neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymą, t. y. lūšys buvo laikomos neturint teisėtą jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų; už prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimą; už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūnų kankinimą. Ūkininkas su šiais pažeidimais nesutiko.

Teismo vertinimu, S. P. kaltė dėl prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimo padarymo yra įrodyta. Viešas lūšių eksponavimas už atlygį ir siūlymas jas pirkti patenka į prekybos laukiniais gyvūnais apibrėžimą. Nors S. P. ir teigė, kad jam išduotas leidimas suteikia teisę prekiauti lūšimis, tačiau tokiam veiksmui yra būtinas ir komercinio naudojimo sertifikatas, kokio asmuo neturėjo.

S. P. teiginius, kad ne jis įdėjo skelbimą ir jis nevadovauja bendrovei, kuri skelbia apie lūšių eksponavimą už atlygį ir dėl to jis nėra atsakingas, teismas vertina tik kaip bandymą išvengti atsakomybės.

„Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tik dvi lūšys turėjo tinkamus jų įgijimą patvirtinančius dokumentus, kitos laikomos lūšys tokių dokumentų neturėjo. Asmuo nepranešdavo Aplinkos apsaugos departamentui apie gyvūnų pagausėjimo (jauniklių atsivedimo) faktus, gyvūnų pagausėjimo faktai nebuvo įforminti nustatyta tvarka. Teismo įvertinta, kad S. P. nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų dėl lūšių veisimo, jų registravimo, pas jį laikomos lūšys neturi jų gimimą nelaisvėje patvirtinančių dokumentų“, – rašoma teismo pranešime.

Teismo manymu, S. P. kaltė dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir gyvūnų kankinimo taip pat yra įrodyta.

Pagal 2020 metų rugsėjo 8 dienos patikrinimo aktą nebuvo laikomasi gyvūnų laikymo teisės aktų: nebuvo užtikrinti reikalavimai dėl voljerų dydžių, elektros užtvaro. Aštuonios lūšys buvo laikomos po keturias dviejuose voljeruose, kurių plotas tik 1,5 kvadratinio metro.

Be to, 2020 metų lapkričio 7 dienos apžiūros akte buvo konstatuota, kad visos lūšys yra laikomos voljere bendrai, patelės nebuvo atskirtos nuo patinų, nors gyvūnų veisimas jau yra draudžiamas. Per teismo posėdį S. P. teigė, kad lūšis jis vakcinuodavo, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo.

Tik dvi lūšys turėjo tinkamus jų įgijimą patvirtinančius dokumentus.

Teismas padarė išvadą, kad S. P. nesirūpino gyvūnais, nesuteikė laikomiems augintiniams būtinų gyvenimo sąlygų, kad lūšys galėtų pakankamai judėti.

„Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, gyvūnų kankinimas, dėl ko gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas“, – konstatavo teismas.

Teismas pažymi, kad net ir po patikrinimo S. P. nepagerino gyvūnų laikymo sąlygų, nors nuo patikrinimo iki protokolo surašymo buvo keturių mėnesių laikotarpis. Rašant protokolą viena lūšis buvo akivaizdžiai serganti, jai nebuvo teikiama veterinarinė pagalba.

S. P. tvirtino, kad lūšis augina jau daugiau nei 10 metų ir visada viskas buvę gerai – tikrino kasmet ir nebuvo pažeidimų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas akcentavo, kad gyvūnų konfiskavimas yra akivaizdžiai per griežtas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pas S. P. buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimai neteisėtos prekybos lūšimis, saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo reikalavimų laikymosi. Patikrinimai buvo atlikti 2020 metų rugpjūčio 13 ir rugsėjo 8 dienomis, papildoma apžiūra atlikta lapkričio 7 dieną. Per ją buvo nuskaitytas gyvūnų – lūšių, ženklinimas, gyvūnai paskiepyti nuo pasiutligės.

Neplaninis patikrinimas buvo inicijuotas dėl galbūt neteisėtai laikomų ar parduodamų laukinių gyvūnų. 2020 metų rugsėjo 8 dienos patikrinimo akte nurodytos visos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti voljerų, kuriuose buvo laikomos lūšys, išmatavimai; nurodyti padaryti pažeidimai, išdėstyti teisės aktai, kurių reikalavimai yra pažeisti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.