Tarpukario Lietuvos neįmanoma įsivaizduoti be Kauno, kaip laikinosios sostinės, realijų. Jos fenomenas neatsiejamas nuo politinio, ekonominio ir kultūrinio proveržio bei stipraus kauniečių tapatybės jausmo.
"Ši paroda – puiki proga atsigręžti ir pažvelgti į miesto aukso amžių iš laiko perspektyvos, kurioje – vizualus amžininko lūpomis perteiktas pasakojimas. Žiūrovas tarsi tampa tikrų įvykių stebėtoju, į laikinąją sostinę žvelgiančiu konkretaus žmogaus akimis", – pasakojo projekto vadovė Rimantė Tamoliūnienė.
Pasak projekto vadovės, ypatingu raktu, atrakinančiu tarpukario kauniečių namų duris, tapo ekonomisto, Žemės banko darbuotojo Balio Balandos archyvas, saugomas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Studijos VDU Teisių ir ekonomijos fakultete, tarnautojo karjera, visuomeninė veikla, laisvalaikio pomėgiai, santuoka ir namai Žaliakalnyje – tai ne tik keli būdingi inteligento biografijos faktai, bet ir Laikinojoje sostinėje gyvenimo atspindys.
"Pirmuoju asmeniu pasakojamus svarbius Balio Balandos gyvenimo įvykius ar net "užkulisinius" momentus papildo autentiški dokumentai: nuotraukos, laiškai, įvairūs pažymėjimai, kvietimai, bilietai ir kt. Taip rekonstruojamos to laikotarpio asmeninės ir visuomeninės būties detalės, kuriamas gyvas įspūdis ir skatinamos šiltesnės emocijos", – parodą pristatė R.Tamoliūnienė.
Įdomu tai, kad tarnautojas Balys Balanda buvo įsiliejęs į garsiąją ir gausią Plechavičių giminę. Akademinėje aplinkoje užsimezgusi Balio ir Pranciškos Plechachvičiūtės draugystė išaugo į santuoką.
Nuotakos brolis Povilas Plechavičius – Lietuvos kariuomenės generolas, kitas brolis Aleksandras – taip pat karininkas. Dėl šios giminystės, atėjus okupacinei valdžiai, Balandų šeimai Lietuvoje tapo nesaugu, tad gražus tarpukario gyvenimas Kaune baigėsi. 1944 m. lapkritį šeima su vaikais pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Ameriką.
