Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 valandą ryto persukant rodykles valanda atgal.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Anot Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo laikinojo vadovo gydytojo psichiatro Mindaugo Būtos, laikrodžių rodyklių persukimas rudenį nėra itin pavojingas sveikatai, tačiau vargu, ar tikrai reikalingas.

Aš kaip gydytojas vertinu neigiamai tokius dalykus.

„Kai pailgėja miego laikas – nieko, bet jeigu staiga šast ir vieną pirmadienį reikia keltis valanda anksčiau, yra sutrikdomas miegas ir iš to – visos pasekmės: širdies ritmo sutrikimai, dėmesio stoka. Draudimo kompanijos skaičiavo, kad net ir eismo įvykių šiek tiek padaugėja keletą savaičių, kol žmogui nusistovi naujas ciklas. Aš kaip gydytojas vertinu neigiamai tokius dalykus“, – teigė M. Būta.

Mindaugas Būta. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė pasakojo, kad dėl vaikų atostogų, kurios prasidės jau kitą savaitę, didelio skirtumo vaikų elgsenoje nepastebima.

„Mūsų vaikai visą kitą savaitę atostogaus, tad rudeninio persukimo mes nelabai pastebime. Per savaitę organizmas adaptuojasi. O pavasarį, kai vėl sukama, tada jau visko būna. Rudenį pradedame keltis vėliau, tad tarsi lengviau adaptuotis, o pavasarį – sudėtingiau, nes ankstesnis kėlimosi laikas, tad tikrai kartais pastebime, kad vaikai labiau mieguisti, kad pirmose pamokose sunkiau sukaupti dėmesį“, – pastebėjo direktorė.

Ji taip pat pridūrė, kad nors rudenį įprasti prie laiko sukimo lengviau negu pavasarį, vis dėlto būtų geriau, jei to daryti kasmet nebereikėtų.

Taigi tą pirmadienį iš kovo 26-osios į 27-ąją miegosime valandą trumpiau.

Kiek dėl to bus daugiau insultų ir infarktų, kiek atsiras daugiau depresijų, kiek prisikankins anksčiau į darželį ar lopšelį prižadinti vaikai, niekam neįdomu.

Metų metais tęsiasi šita beprotybė – padėtis be išeities. Visi supranta, kad tai yra nesąmonė, tačiau vis tiek visa tai tęsiasi kasmet vis iš naujo.

Gal kur nors kažkada ir buvo ištirta, kaip tas laiko keitimas paveikia žmonių sveikatą, tačiau platesni duomenys viešai vis nepaskelbiami. Kodėl? Gal dėl to, kad nebaugintų visuomenės.

Taigi, kam išvis du kartus per metus reikia sukinėti tas rodykles? Ir kas kada paaiškino, kokia iš to nauda, kiek pinigų ar resursų sutaupo Europa?

Juk šitas laiko keitimas kažkada, per Antrąjį pasaulinį karą, buvo sugalvotas tam, kad būtų sutaupyta elektros energijos, vartojamos apšvietimui.

Tačiau šiuo metu specialistai, energetikai neslepia, jog dabar, kai masiškai naudojamos taupiosios lemputės, tos energijos, palyginti, reikia labai mažai.

Juk anksčiau buvo naudojamos 100 vatų lemputės, o dabar 10, 12 ar 16 vatų. Skirtumas kolosalus. Todėl ekspertai ir teigia, kad energetikos sektorius to tariamo sutaupymo net nepajaučia.

Tai kodėl vis dar darome šitą nesąmonę?

Prieš keletą metų Europos politikai ir valdininkai žadėjo, kad jau 2021 m. tas rodyklių sukinėjimas bus baigtas ir to daryti daugiau nebeteks. Žmonės apsidžiaugė, neurologai pritarė. Bet šiandien jau turime 2023-iuosius, ir vėl niekas nesikeičia, vis ta pati rutina. Na, kiek galima? Nejaugi taip niekas ir nepasikeis?

Viskas baigtųsi, jei vieningą sprendimą priimtų Europos šalių vyriausybės. Šioms susėsti prie laiko klausimo dabar nepalankus metas, yra svarbesnių reikalų. Tad nieko kito nebelieka, kaip derintis prie laikrodžių sukiojimų. O tam, pasirodo, reikia dar ir treniruotis, kad organizmas mažiau patirtų streso. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agne Kazlauskaite.

– Praėjęs pavasaris turėjo būti paskutinis, kuomet turėjome sukti laikrodžius. Kas atsitiko?

– EK pasiūlymą nesukioti laikrodžių pasiūlė 2018 metų rugsėjį. Tai mes padarėme atsižvelgdami į visos ES piliečių apklausą. Joje dalyvavo rekordinis respondentų skaičius ir beveik 5 mln. dalyvių sakė, kad pritartų minčiai, jog nustotume sukioti laikrodžius. Tam, kad šis pasiūlymas įsigaliotų, jam turėtų pritarti Europos parlamentas ir ES taryba, kitaip tariant – ES šalių vyriausybės. Europos parlamentas savo sutikimą, pritarimą pateikė 2019 metų kovo mėnesį, tuo tarpu ES šalių vyriausybės šiuo klausimu bendros pozicijos dar nėra suradusios, todėl laikrodžių sukiojimas vyksta ir toliau.

– Ar dar yra vilties, kad ES šalių vyriausybės prie šio klausimo grįš ir priims bendrą sprendimą?

– Sunku pasakyti, ką nutars vyriausybės ir kaip greitai prie šio klausimo grįš. Geriausia būtų klausti ES šalių ministrų, kurie dalyvauja tarybos posėdžiuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

LNK reportaže pat buvo kalbamasi su farmacininke Migle Kazakevičiene.

– Kaip pasisukus laikrodžio rodyklėms jaustis komfortabiliau?

– Reikėtų iš anksto pradėti ruoštis. Pirmiausia, būtų galima eiti šiek tiek anksčiau miegoti, pavyzdžiui, kiekvieną dieną po 10–15 minučių. Taip pat prieš einant miegoti rekomenduotina nesinaudoti elektroniniais įrenginiais: telefonais, televizoriais, nurimti, negerti tonizuojančių gėrimų, intensyviai nesportuoti, prigesinti šviesas, palaikyti rutinas. Skaityti yra labai gerai, nes skaitymas migdo, tačiau nereikėtų skaityti ryškioje šviesoje. Šviesa skaido miego hormoną melatoniną, kuris mūsų miegui yra labai reikalingas.

– Ar padėtų papildai su melatoninu?

– Taip, papildomai galima vartotina melatoniną tiems žmonėms, kuriems yra sunku užmigti. Pusvalandį ar valandą prieš miegą galima išgerti tabletę, kapsulę arba purškiamos formos, kurios greičiau suveikia. Tokiu atveju tinka ne tik melatoninas. Tinka taip pat ir įvairios raminančios žolelės: valerijonas, melisa, apyniai, pasiflora.

– Kiek laiko trunka organizmo prisitaikymas prie naujojo režimo?

– Įprastai trunka iki savaitės. Tiems žmonėms, kurie yra jautresni, gali trukti ir iki trijų savaičių.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą dėl vasaros keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

„Lietuvai naudingesnis būtų vasaros (laikas. – ELTA), nes būtų vidutiniškai daugiau šviesos valandų gyventojams. Bet, neabejotinai, bus pasirinktas žiemos laikas. Jį rinksis Suomija, (...) automatiškai Estija irgi turės tą patį laiką. Tuomet Lietuva ir Latvija liks vienintelės šalys su Rumunija ir Bulgarija. Jei jos pasirinktų vasaros laiką, būtų kitoje laiko zonoje, kas nemanau, kad yra realu.

Sakyčiau, kad realesnis scenarijus – visos ES šalys „sukristųׅ“ į vieną zoną, tuomet būtume kaip Kinija ar Indija, kuriose yra viena laiko zona, ir tuomet patys žmonės adaptuoja savo gyvenimo būdą prie laiko, o ne atvirkščiai“, – Eltai teigė ekonomistas.

Apskritai laiko sukiojimą Ž. Mauricas vertina pozityviai ir teigia, kad tai maksimizuoja šviesių valandų skaičių.

„Laiko sukiojimo idėja atsirado, siekiant pailginti šviesius vakarus vasaros laikotarpiu tam, kad žmonės, grįžę iš darbų, galėtų daugiau laiko leisti lauke, o jei ir liktų namie – mažiau naudotų elektros energijos ir vietoje to būtų naudojama natūrali saulės šviesa.

Žiemą tai tampa nebeaktualu, nes vakarai vis tiek tamsūs, bet rytai būna šviesesni, ir tada susitaupo elektros energija. Apskritai laiko sukiojimas maksimizuoja šviesių valandų skaičių vidutiniškai vienam gyventojui, darant prielaidą, kad gyventojas keliasi 7 valandą ryto, o eina miegoti 23 valandą vakare“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, sutarimo Europoje dėl to, kad nebesuktume laikrodžių, nebus lengva pasiekti, nes tam reikalingas visų šalių pritarimas. Visgi, Ž. Maurico teigimu, tai Lietuvai galbūt būtų tik į naudą.

„Sunku vertinti politinį pjūvį (...), ypač turint omenyje, kad yra kitų prioritetinių klausimų. Taip pat yra šalys, kurios atvirai priešinasi laiko sukiojimo atsisakymui. Atsižvelgiant į tai, manau, tikimybė nėra labai didelė (prieiti bendro sutarimo. – ELTA). Galbūt tai nėra blogai Lietuvai, nes būtų įvestas žiemos laikas ir prarastume labai daug šviesių valandų“, – Eltai komentavo jis.

Pasiteiravus apie tai, kokia situacija šiuo metu vyrauja Europos lygmeniu, Europos Komisijos (EK) Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė teigė, kad šiuo metu niekas nėra pasikeitę ir sprendimas yra Europos Sąjungos (ES) Tarybos rankose, t. y. ES ministrų rankose.

„Mūsų žiniomis, situacija yra tokia pati. 2018 metais EK pasiūlė sprendimą jau šiemet nustoti sukioti laiką visoje ES, kuris laikas tinkamesnis – vasaros ar žiemos – palikti pačioms valstybėms. Bet pačios valstybės, ES Taryba iki šiol nerado bendro sprendimo.

Kaip jau žinoma, Europos Parlamentas (EP) šių metų kovo mėnesį pritarė EK pasiūlymui nustoti sukioti laiką, bet atidėti taikymą iki 2021 metų. EP pozicija yra ta – valstybės narės turi pranešti EK iki 2020 metų balandžio mėnesio savo pasirinkimą (...). EK tikisi, kad visgi ES Taryba ras bendrą poziciją šiuo klausimu ir nutars, ką daryti“, – Eltai sakė Agnė Kazlauskaitė.

EK Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė priminė, kad EK praėjusių metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.

ELTA primena, kad už tai, jog sezoninis laiko keitimas Europos Sąjungoje baigtųsi 2021-aisiais metais, Europos Parlamentas (EP) balsavo šių metų kovo 26 dieną.

Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.

Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.

Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.

Laikas valanda į priekį bus pasuktas naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tai yra iš kovo 30-osios į 31-ąją. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Lietuva laikrodžius sukioja pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles, tačiau pastaraisiais metais bendrijoje svarstoma to atsisakyti.

Kovą Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas pasiūlė laiko sukiojimą stabdyti nuo 2021 metų.

Komitetas siūlo, kad paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį.

Būtų labai gerai, kad turėtume vieną laiką visose Baltijos šalyse.

„Galbūt šiemet tai bus vienas iš paskutinių kartų“, – BNS pirmadienį sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai.

Europos Komisija iš pradžių svarstė apie galimybes anksčiau atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dalis ES šalių apkaltino komisiją skubinant šio klausimo priėmimą iki 2019-ųjų Europos Parlamento rinkimų.

D. Matulionis teigė, kad Lietuva būtų pasirengusi laiko nebesukti jau šiemet, bet norima sulaukti bendro sutarimo Europos Sąjungoje.

Pasak jo, Baltijos šalys šiuo metu ieško bendro sprendimo, kurį laiką pasirinkti.

„Būtų labai gerai, kad turėtume vieną laiką visose Baltijos šalyse“, – tvirtino Vyriausybės vicekancleris.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. Esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.

Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvedinėti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Komitetas siūlo, kad paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį, teigiama EP pranešime.

Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų ir per tą laiką pateikti naują pasiūlymą.

Už tokį pasiūlymą balsavo 23 komiteto nariai, prieš buvo 11. Komiteto poziciją dar turės patvirtinti visas Parlamentas, o tuomet prasidės derybos su ES Taryba.

Remdamasis mokslininkų išvadomis dėl neigiamo laiko keitimo poveikio sveikatai bei europiečių skundais, pernai vasarį EP priėmė rezoliuciją, raginančią EK išsamiai įvertinti sezoninio laiko keitimo direktyvos poveikį ir prireikus pasiūlyti jos pakeitimus.

Pernai vasarą Europos Komisija vykdė viešąsias konsultacijas šiuo klausimu. Iš viso sulaukta 4,6 mln. europiečių nuomonės: 84 proc. palaikė sezoninio laiko keitimo atsisakymą, o 16 proc. norėjo tęsti tokią praktiką. Nors Komisija pasiūlė nebesukioti laikrodžių nuo 2019-ųjų balandžio, europarlamentarai mano, kad toks terminas būtų pernelyg ankstyvas.

Pernai lapkritį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 62 proc. Lietuvos gyventojų norėtų, kad atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas. Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai.

Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose. Dešimtadaliui apklaustųjų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.

Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais ir nuo tada visos ES valstybės du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.

Komisija norėtų sužinoti Europos piliečių, suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių nuomonę apie dabartinius ES vasaros laiko susitarimus ir bet kokius galimus tų susitarimų pakeitimus. Viešosios konsultacijos, prasidėjusios liepos 4 d., tęsis iki rugpjūčio 16 dienos.

„Suomijos ir Lietuvos iniciatyva Europos Komisija pradeda viešąsias konsultacijas dėl laiko sukiojimo. Europos Komisija akcentuoja, kad Bendrijoje turi būti bendros taisyklė, kad funkcionuotų vidaus rinka. Tačiau tos taisyklės gali būti tik arba išlaikant dabartinę sistemą, arba ją visiškai panaikinant“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Komisija taip pat pabrėžia, kad antroji alternatyva – vasaros laiko panaikinimas – įmanoma, jei už tai pasisakys aiški dauguma ES valstybių narių.

Lietuva EK ir ES narėms yra išsiuntusi raštą su savo pozicija dėl laiko kaitaliojimo į vasaros ir žiemos laiką peržiūros reikalingumo. Šis klausimas jau ne kartą buvo keltas ir ES transporto, infrastruktūros ir komunikacijų tarybose. Šią temą susitikimuose su kitų ES valstybių vyriausybių vadovaus ir aukštais ES pareigūnais kelia ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Siekiant, kad mūsų piliečių balsas būtų išgirstas, nevyriausybinės organizacijos ir visi suinteresuoti asmenys kviečiami aktyviai dalyvauti šioje viešojoje konsultacijoje.

74 proc. švietimo įstaigų bendruomenių atstovų – vadovų, mokytojų, dėstytojų, mokinių, tėvų, studentų – mano, kad nereikia keisti laiko ir persukinėti laikrodžio rudenį ir pavasarį.

Šie duomenys, kaip rašoma pranešime spaudai, paaiškėjo iš apklausos, kurią balandžio 1–8 dienomis atliko Švietimo ir mokslo ministerija. Anonimiškai buvo apklausiami ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų bendruomenių nariai. Atsakymus į anonimines anketas pateikė 22 900 respondentų.

„Atsižvelgę į šios apklausos rezultatus ir mokslinių tyrimų išvadas, kad mokymosi laikas, jo kaita turi įtakos mokinių būklei bei mokymosi rezultatams, teiksime siūlymą Vyriausybei ir Seimui, kad būtų koreguojami sprendimai dėl žiemos ir vasaros laiko“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. 

Nuomonei, kad nereikia kaitalioti laiko, daugiausia pritaria vyresnio amžiaus asmenys. 36–50 metų ir vyresnių amžiaus grupėse pritariančiųjų šiai nuomonei dalis sudaro 82–84 proc., o 18 m.  ir jaunesnių – 53–54 proc.

69 proc. respondentų mano, kad laiko pasikeitimas neigiamai veikia jų ir aplinkinių sveikatą. 70 proc. apklaustųjų teigia, kad, kai keičiamas laikas, sumažėja jų ir kitų žmonių darbingumas.

Daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc.) mano, kad atsisakant laiko keitimo, visiems metams reikėtų fiksuoti dabartinį vasaros laiką. Penktadalis teigia, kad nesvarbu, kuris laikas būtų fiksuotas.