Nors valdantiesiems ir prezidentui Gitanui Nausėdai pavyko suderėti dėl šios pavardės, bent jau politiniuose užkulisiuose liko ne vienas neatsakytas klausimas. Pirmiausiai, kodėl pasirinkta būtent tokia kandidatūra. Juk L. Andrikienė tik šių metų pradžioje stojo vadovauti Užsienio reikalų komitetui, kai po kilusių nesutarimų konservatorių lyderių pasitikėjimo neteko ankstesnis URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Klausimus kelti skatina ir kai kurios į viešumą prasprūdusios Lietuvos atstovo Europos Audito Rūmuose paieškos peripetijos.
Praėjusių metų pabaigoje viešojoje erdvėje rašyta, kad vienas iš svarstomų kandidatų – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Užkulisiuose kalbėta, kad ši kandidatūra būtų sulaukusi prezidento palaikymo. Visgi premjerė I. Šimonytė jos taip ir nepasiūlė. Kalbantis neformaliai su politikais ir valdžios atstovais galima išgirsti įvairiausių aiškinimų ir teorijų kodėl taip atsitiko.
Vieni aiškina, kad, galbūt, kandidatūra ministrei pirmininkei nebuvo tinkama, nes ją pirmiau galėjo pasiūlyti pati Prezidentūra. Kitaip tariant, institucija, kuri šios prerogatyvos neturi. Kiti spėja, kad M. Majausko kandidatūra I. Šimonytės filtrų nepraėjo, nes šis valdančiajai daugumai reikalingas ir sunkiai pamainomas užimamose BFK pirmininko pareigose.
Pastarasis argumentas politikams Seime sukėlė dar daugiau klausimų – jei M. Majauskas į itin pelningas bei geidautas pareigas nepaskirtas, nes yra reikalingas kaip BFK pirmininkas, kodėl tokia pati logika nebuvo pritaikyta L. Andrikienės atveju? Galiausiai neformaliuose pokalbiuose politikai kėlė klausimą – kodėl pasiūlyta būtent L. Andrikienė, juk būtent jos vadovaujamam komitetui šio Seimo kadencijoje surasti jau trečią pirmininką nebūtų pati lengviausia užduotis.
URK narys „valstietis“ Giedrius Surplys nors ir pažymi, kad konservatorių reikalas yra priimti aptariamus sprendimus, visgi komentuodamas praėjusią savaitę pasirodžiusią informaciją apie L. Andrikienės kandidatūrą, nuostabos neslėpė. Viena vertus politikas pripažįsta, kad L. Andrikienė – priešingai nei pagyrų net iš opozicijos susilaukiantis M. Majauskas – komplimentų už savo darbą URK pirmininkės pareigose nenusipelnė. Ir to priežastis, akcentuoja G. Surplys, įstrigęs susitarimas dėl užsienio politikos.
„Tai, kad partijų susitarimas dėl užsienio politikos nepasiektas aš vertinu kaip Laimos Andrikienės nesusitvarkymą su pirmininkės pareigomis – būtent tos grupės, kuri ruošė tą susitarimą. Taigi, panašu, jei nori turėti tarptautinę karjerą turi būti labai nepalankus savo partijai arba nelabai reikalingas Lietuvoje“, – svarstė „valstietis“.
Be to, pripažino URK priklausantis parlamentaras, L. Andrikienei vadovaujant komitetui pritrūko aistros. Politikas regis net nostalgiškai prisiminė dabartinės URK pirmininkės pirmtaką Ž. Pavilionį, kuris dėl savo aštraus būdo buvo špilkuojamas tiek valdančiųjų, tiek opozicijos.
Taigi, panašu, jei nori turėti tarptautinę karjerą turi būti labai nepalankus savo partijai arba nelabai reikalingas Lietuvoje.
„Mano supratimu, mes komitete tikrai neturėjome tiek aistros kiek turėjome, kai jam vadovavo Žygimantas Pavilionis. Ta (Ž. Pavilionio – ELTA) aistra nebuvo suvaržyta, galbūt buvo gaivališka, bet jos tikrai buvo daug daugiau. O šiuo metu, kai turime atitinkamą situaciją Ukrainoje, ta aistra galbūt ir praverstų“, – Eltai sakė G. Surplys.
Tiek „valstietis“, tiek ekspremjeras Saulius Skvernelis abejojo, ar A. Andrikienę paskyrus į Europos Audito Rūmus vėl atsidarytų durys į pirmininko postą Ž. Pavilioniui.
„Valstiečio“ G. Surplio supratimu, Ž. Pavilionis posto neteko pirmiausiai dėl to, kad tam tikrų metu nebuvo lojalus valdančiųjų konservatorių lyderiams.
„Jis buvo principingas Užsienio politikos veikėjas, kuris dėl to ir neteko posto, kad nebuvo lojalus partijos pirmininkui“, – sakė politikas.
Todėl, tęsė samprotavimą parlamentaras, konservatoriai ieškos žmogaus, kuris nekels didesnių problemų partijai. Tai, pasak jo, bus kone pagrindinis kriterijus naujam komiteto pirmininkui.
„Todėl aš prognozuočiau, kad konservatoriams nereikia principingo politiko Užsienio reikalų komiteto pirmininko poste, reikia tik žmogaus, kuris sutvarkytų komiteto darbą taip, kad būtų pritarta per daug nesigilinant“, – teigė „valstietis“.
V. Skaraičio / BNS nuotr.
G. Surplys pažymėjo, kad tai Lietuvos užsienio politikos požiūriu ydinga situacija ir ją, akcentavo politikas, tiesiog programuoja faktas, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis yra užsienio reikalų ministras.
„Mes turime netradicinę situaciją, kuri trukdo mūsų užsienio politikai. Dėl to, kad užsienio reikalų ministras yra partijos pirmininkas ir šioje vietoje URK, kuris lyg ir atlieka parlamentinę kontrolę URM, atrodo kaip ministro klapčiukas, kai ministras ateina į susitikimus. Taigi, šis komitetas yra tapęs partinės politikos auka ir įkaitu“, – teigė „valstietis“, dar kratą pažymėdamas, kad tai kone pagrindinė indikacija ieškant naujo pirmininko komitetui.
Todėl G. Surplio manymu, vargu ar nauju URK pirmininku bus išrinktas konservatorių gretose kartais išsiskiriančią nuomonę turintis buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
„Audronius Ažubalis kartais veikia daug aktyviau nei opozicija Užsienio reikalų komitete... Taigi, matyt, tai irgi ne variantas“, – teigė G. Surplys.
Pasak jo, vargu ar realiu kandidatu bus ir komitete dirbantis ilgametis parlamentaras Emanuelis Zingeris. Pastarasis, kaip ir A. Ažubalis, nusileido L. Andrikienei, kai konservatorių frakcija šių metų pradžioje rinko naują URK pirmininką.
„Jis, mano supratimu, taip pat neturi didelio pasitikėjimo, jei jį gali jo partijos nariai mėtyti iš URK į Sveikatos komitetą ir atgal“, – sakė politikas.
„Valstiečio“ manymu, mažai tikėtina, kad į pirmininkus taikytų ir TS-LKD frakcijai priklausantis Matas Maldeikis.
„Matas Maldeikis būtų per daug aistringas pasirinkimas“,– teigė jis.
Reikia būti konservatoriumi, kad suprastume logiką.
„Todėl kyla klausimas, kaip iš viso atrodys URK. Gal mes matysime rokiruotes ir turėsime naujų narių. Aš abejočiau, kad konservatoriai atiduotų šį komitetą liberalams ar Laisvės partijai“, – apibendrino G. Surplys.
Savo ruožtu S. Skvernelis pažymėjo, kad konservatorių logiką šioje istorijoje apskritai sunku suprasti.
„Reikia būti konservatoriumi, kad suprastume logiką“, – ironizavo opozicijoje dirbantis ekspremjeras.
„Sunku pasakyti kokie išskaičiavimai dėl Laimos Andrikienės. Ko gero, už viso gyvenimo nuopelnus. Tai yra politinis paskyrimas ir nėra čia ko slėpti. Yra valdantieji ir jie turi teisę į šį postą pasiūlyti savo žmogų“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
Vyriausybė praėjusią savaitę apsisprendė siūlyti L. L. Andrikienės kandidatūrą į Lietuvos atstovus Europos Audito Rūmuose. Kaip numato Lietuvos įstatymai, Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Audito Rūmų narius konsultuojasi su Seimu.
Europos Audito Rūmus sudaro po narį iš kiekvienos valstybės narės, primena ELTA. Išrinktas kandidatas paskiriamas šešerių metų kadencijai. Svarbiausias Audito Rūmų uždavinys – tikrinti, ar teisingai vykdomas ES biudžetas.
ELTA primena, kad Europos Audito Rūmų atstovo Rimanto Šadžiaus šešerių metų kadencija baigėsi gegužę.
Viešojoje erdvėje buvo atsidūrusios kelios Vyriausybės ir Prezidentūros svarstytos pavardės. Praėjusių metų pabaigoje kalbėta, kad vienas iš svarstomų kandidatų – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius M. Majauskas.
Tačiau vasarį ELTA skelbė, kad, jos šaltinių žiniomis, premjerė I. Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai į Europos Audito Rūmus pasiūlė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą. Visgi viešojoje erdvėje taip pat svarstyta, kad tokia kandidatūra jau užprogramuota nesėkmei, – esą prezidentas G. Nausėda turi įvairių priežasčių D. Žalimo kandidatūrai nepritarti.
