Buvęs Klaipėdos „Neptūno“ strategas Tomas Rinkevičius laimėjo bylą prieš uostamiesčio ekipą. Pajūrio klubas už 2019-2020 metų sezoną Rinkevičiui turės sumokėti 22 tūkst. eurų, už 2020-2021 metų sezoną – 25 tūkst. eurų.

Negana šių išlaidų, „Neptūnas“ turės padengti 8 tūkst. eurų trenerio išlaidoms teisme, o arbitražo 7 tūkst. eurų netektį turės dengti abi pusės – 75 proc. Klaipėdos ekipa, 25 proc. – Rinkevičius.

Neigiamo nuosprendžio sulaukė ir kitas Lietuvos klubas Panevėžio „Lietkabelis“, kuris yra įpareigotas sumokėti Kendrickui Brownui 63,2 tūkst. eurų. Taip pat Aukštaitijos klubas turės atlyginti žalą krepšininko atstovams bei teismo išlaidas, kas sudarys dar per 20 tūkst. eurų.

Tuo metu 2016-aisiais Kantu „Pallacanestro“ dirbęs Rimas Kurtinaitis tik dabar prisiteisė neišmokėtus pinigus.

Italijos klubas lietuviui arbitražo sprendimu turės sumokėti 76 tūkst. eurų, jo agentui Obradui Fimičiui – 6 tūkst. eurų, o Kurtinaičio teismo išlaidoms – 9 tūkst. eurų.

Geros žinios iš FIBA sporto arbitražo sulaukė ir Donatas Sabeckis, kuriam buvo priteista 30 tūkst. eurų iš Zagrebo „Cibona“.

Kroatijos ekipa 8 tūkst. eurų dar turės sumokėti lietuvio agentūrai „East Players“ bei privalės padengti 10,5 tūkst. eurų krepšininko pusei už patirtus nuostolius.

Sabeckis Kroatijoje rungtyniavo vos pora mėnesių ir lapkritį persikėlė į Prienų klubą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad vienu atveju paimdama žemę ir už ją neteisingai atlygindama, kitu – pakeisdama jau dvejus metus galiojusį teismo sprendimą dėl jos grąžinimo, Lietuva pažeidė dviejų moterų, kurios ieškodamos teisybės kreipėsi į Strasbūro teismą, teises.

EŽTT pripažino, kad Lietuva pažeidė 1942 metais gimusios Kotrynos Pyrantienės ir 1920 metais gimusios Elenos Varnienės teises nepaisydama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos nuosavybės apsaugos.

Iš K.Pyrantienės Lietuvos teismo sprendimu žemė buvo paimta atlyginant 1,466 tūkst. litus, nes už tokios vertės investicinį čekį moteris buvo ją įsigijusi 1996 metais, tačiau žemės rinkos vertė ją po dešimtmečio paimant siekė 112,5 tūkst. litų. Nors EŽTT pastebėjo, kad Konvencija negarantuoja teisės į visišką kompensavimą, pareiškėjai priteistą kompensaciją pripažino pernelyg maža.

Tuo metu E.Varnienei per Lietuvos teismus nepavyko atgauti jos motinai priklausiusios sklypo dalies, kuri buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui, nes bylą atnaujinus praėjus dvejiems metams po jai palankaus galutinio teismo sprendimo šis buvo pakeistas.

EŽTT sprendimu, E.Varnienei priteisti 8 tūkst. eurų (27,6 tūkst. litų) neturtinės žalos ir 580 eurų (2001 litą) išlaidų. Klausimą dėl kompensacijos, kurią Lietuva turėtų išmokėti K.Pyrantienei, EŽTT įpareigojo spręsti Vyriausybę ir pareiškėją. Nepavykus pasiekti susitarimo per šešis mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, Teismas turės galimybę pats išspręsti šį klausimą.