Savo pirmąją animistinių pasakų knygą autorė kartu su Apeirono teatro kolegėmis pristatys Paviljono knygų savaitgalio programoje (lapkričio 30 d. 16 val.) ir Nacionalinėje  Martyno Mažvydo bibliotekoje (gruodžio 4 d. 18 val.), kur žada nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti su klausytojais.

– Iki šiol garsėjote kaip teatro kūrėja, režisierė, performansų atlikėja. Kada kilo noras imtis literatūrinės kūrybos? Ar knygoje publikuojami tekstai yra jūsų pirmieji bandymai, o gal ir anksčiau rašėte, tik neskelbėte?

– Literatūrinė kūryba, kaip labai privati asmeninių būsenų iškėlimo forma, mane lydėjo visada. O ir kurdama teatriniame lauke nemažai dirbau su tekstais: scenarijų rašymas, knygų adaptacijos, pjesės.... taigi literatūrinė kūryba nuo mokyklos laikų man natūrali raiškos forma, tik motyvacijos skelbti tos kūrybos ar ją įamžinti neturėjau. Negalėjau sau įvardyti svarbaus tokio veiksmo tikslo. Taigi viešumoje galima rasti mano straipsnių, bet privačių kūrybinių tekstų niekada niekur nepublikavau, o teatriniams tekstams leidau mirti ir išnykti kartu su spektakliais, nes man tai atrodo dėsninga.

Mano dramaturgija tapo Apeirono teatro spektaklių „Nekaltas prasidėjimas“, „Nekrozė“, „Likučiai po dievo“ ir kt. įkapėmis. O rašant knygą „Žiemojimas su mirusiais“ pajutau, kad vyksta kažkas įdomaus. Jausmas buvo toks, kad aš procese esu labiau kabelis, nei kūrėja, ir per tą kabelį teka gyvenimas, kuris aiškiai žino knygos, kaip veiksmų grandinės segmento prasmę. Pati nežinau, kur tai veda ir neskubinu sužinoti, mėgaujuos šia intriga.

Partnerio nuotr.

– Kiek įtakos impulsui rašyti prozą ir tematikai turėjo jūsų ankstesnė kūrybinė patirtis, teologijos ir teatro režisūros studijos?

Religija turėjo ir turi didelę įtaką mano tekstams. Nuo vaikystės išgyvenau vidinius konfliktus kuriuose pjovėsi du poliai: pasibaisėjimas senuoju testamentu, religinėmis manipuliacijomis, kunigų kasta ir tuo pat metu didžiulis Dievo, kaip tikėjimo, kaip teisybės ir atpildo koncepcijos ilgesys. O kur dar grožėjimasis bažnytiniu menu, bažnyčiose sukauptais meno turtais.

Vaikystėje dalyvavimas bažnytiniame gyvenime suformavo mano požiūrį į bažnytinę dviprasmybę, o teologijos studijos dovanojo visą eilę sukrėtimų dvasiai ir protui, matant kiek psichologinių traumų, stigmatizacijos, dvigubų standartų, savavališko galios suteikimo kalbėti Dievo vardu ir polinkio į pavojingus kraštutinumus, radikalumą ugdo dogminės teologijos atstovų skleidžiamo doktrinos. Bažnyčia yra teatras, kuris vaidina tiesą, o teatras yra tiesa, kad mes meluojame ir norime tikėti tuo melu. Tiesa, teatre taip pat gausu pseudodvasingumo, bet ten tai tarsi legalu.

Taigi teatras mane įkvėpė nebijoti savo žmogiškos prigimties absurdo, laikinumo, ribotumo... Būtent per absurdo prizmę ėmiau žvelgti į gyvenimą ir tai mano sąmonę perkėlė į labai plastišką, žaismingą, fantazijos ir buitinės realybės susiliejimo baltąją skylę, iš kurios teka tekstai.

– Smalsu, ar tikrai žiemą, kai tamsa Lietuvoje tampa nepakeliama, išvykstate gyventi į Braziliją, ar tai tik intriguojanti metafora knygos anonse?

2019 m. Marinos Abramovič instituto programoje „Cleaning the house“ (namų išvalymas) susipažinau su „First body“ (pirmasis kūnas) programos kūrėju, fizinio teatro tyrinėtoju iš Brazilijos Diego Borges. Aš pati tuo metu labai gilinausi į fizinį ir ritualinį teatrą, taigi mūsų ryšys netruko užsimegzti ir jau 2020 metais, laimėjusi Lietuvos kultūros tarybos stipendiją kartu su kolege pirmą kartą išvykau į Braziliją, kur dalyvavau ilgoje 3 savaičių teatrinio tobulėjimo ir fizinio teatro tyrinėjimo programoje. Ten užmezgėme bendradarbiavimą su Brazilijos universiteto menų fakultetu „Unipaz“ ir pradėjau ten važinėti kasmet.

Partnerio nuotr.

Sausio mėnesį universiteto organizuojamose dirbtuvėse vedu fantazijos ir ritualinio teatro užsiėmimus, pati dalyvauju jų programose. Ten visada jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą. Brazilai yra visiškos gėlės. Ten darbuojantis teko pakeliauti ir susipažinti su vietos kultūra, politika, gamta ir žmonėmis. Žinoma, Brazilija labai didelė šalis, o aš pažindinausi tik su centrine Brazilijos dalimi ir Rio de Žaneiru bei jo apylinkėmis. Šiemet planavau ten nevykti, noriu skirti laiko izoliacijai ir naujos knygos rašymui. Bet ir vėl gavau kvietimą sausio mėnesį vykti į Braziliją , o iš ten, kartu su „First body“ programa keliauti į Kolumbiją ir susipažinti su jų teatrine kultūra. Jeigu brazilai yra ryškiaspalvės gėlės, tai kolumbiečiai yra liepsnojantys krūmai. Man, kaip drebulei, tai labai įdomu.

– Kokias knygas ir autorius su malonumu skaitote pati?

Artimiausiu metu labai noriu pačiupinėti, paskaityti Gintauto Mažeikio „Lilimų knyga 1. Akmentakiai“. Jeigu kalbėti apie rašytoją, kuris man atskleidė magiškojo realizmo žanrą, tai aiškiai atsimenu, kaip jaučiausi, kai prieš kokius 17 metų perskaičiau Davido Madseno knygą „Sapnų dėžutė“, o iškart po jos ir kitą jo knygą „Slaptieji neūžaugos gnostiko užrašai“. Jo knygose radau tokias absurdo, humoro, o tuo pat metu okultizmo, filosofijos, istorijos žaismes, kurios mane tiesiog suvalgė.

Paskutinės skaitytos knygos, kurios man suteikė didžiulį malonumą buvo Ocean Vuong  „Žemėje mes žavūs tik akimirką“, Peter Sliterdijk „Ciniško proto kritika“, Olgos Tokarczuk „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“, Leonido Donskio „Užmaršties siužetai“, Kristupo Saboliaus „Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija“.

– Ką manote apie „magiškąjį realizmą“, kuriuo iš dalies apibūdinama ir jūsų pirmoji knyga?

Man pačiai magiškasis realizmas yra sandūra, kur paukštis ir žuvis randa bendrus namus. Savo pažiūromis ir gyvenimo būdu daugumos esu priskiriama mažumoms, priimu tai natūraliai, nes žmogų analizuoju kaip l gyvūnų rūšį. Bet taip pat pastebiu, kad būvimas periferijose individą natūraliai stumia į stebuklinę tikrovę, kurioje tarpdamas jis nugali svetimumo jausmą ir nuolatinį nepažintų namų ilgesį. Magiškasis realizmas man yra literatūrinė būsena, kurioje jaučiuosi lyg namie.

Kaip savo „Facebook“ paskyroje pranešė VKI, Viešojo valdymo agentūroje posėdžiavusi komisija įvertino penkis į postą pretendavusius kandidatus. Atlikus konkurso procedūras ir įvertinus kandidatų kompetencijas bei atitiktį keliamiems reikalavimams, atrinktas A. Valotka.

Kol kas konkursą vykdžiusi Viešojo valdymo agentūra oficialiai informacijos apie atrinktąjį pretendentą nepaskelbė. Tiesa, Eltai agentūra nurodė, jog nepaisant to, kad konkurso komisija atrinko pretendentą, galutinį sprendimą, ar paskirti į pareigas A. Valotką, priims kultūros ministras Simonas Kairys.

„Vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašo nuostatomis, nepaisant to, kad konkurso komisija atrinko pretendentų vertinimą komisijoje laimėjusį pretendentą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (šiuo atveju – Kultūros ministras) turi teisę šį pretendentą į pareigas pasirinkti arba motyvuotu rašytiniu sprendimu jo nepasirinkti“, – teigiama Viešojo valdymo agentūros komentare.

ELTA primena, kad praėjusių metų spalį skandalingais pasisakymais garsėjančiam A. Valotkai iš Kultūros ministerijos buvo išsiųstas siūlymas abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius.

Tuomet Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.

Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.

 „Tikiu, kad Valdemaras Sviackevičius savo ilgamete vadovavimo patirtimi reikšmingai prisidės prie novatoriškos teismo medicinos plėtojimo Lietuvoje – taikys pažangius vadybos sprendimus, stiprins darbuotojų motyvaciją, pasirūpins naujų specialistų pritraukimu bei tinkamu parengimu. Tai svarbu siekiant auginti teismo medicinos eksperto profesijos prestižą ir visuomenės pasitikėjimą Valstybine teismo medicinos tarnyba“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.

Dėkodamas už suteiktą pasitikėjimą, naujasis VTMT vadovas V. Sviackevičius žada užtikrinti tarnybos darbų tęstinumą ir pasirūpinti reikalingomis naujovėmis.

„Pasitelkdamas savo turimas žinias ir darbo patirtį sieksiu, kad šie lūkesčiai, taip pat daugybė kitų veiksmų, orientuotų į įstaigos įvaizdžio gerinimą, būtų efektyviai įgyvendinami. (...) Man yra svarbu, kad kiekvienas gaudamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos paslaugas jaustų profesionalų, nešališką ir teisingą požiūrį“, – sako V. Sviackevičius.

Naujasis VTMT vadovas Varšuvos gyvybės mokslų universitete įgijo vadybos ir rinkodaros studijų magistro laipsnį, prieš tai – ekonomikos srities mokslų bakalauro laipsnį.

V. Sviackevičius yra sukaupęs daugiau nei dvidešimties metų darbo patirtį įvairiose valstybės institucijose. Ilgus metus dirbo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre, VĮ Žemės ūkio duomenų centre – vadovavo įvairių sričių padaliniams, valdė bendrus įmonės projektus, turi tarptautinių projektų valdymo patirties.

Kaip skelbia Kultūros ministerija, iš konkurse dalyvavusių 11 pretendentų ji surinko daugiausiai komisijos balų.

Nuo 2021 m. Ū. M. Tornau dirba kultūros atašė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, 2007–2021 m. buvo Šiuolaikinio meno centro Parodų organizavimo skyriaus vedėja.

Konkursą laimėjęs pretendentas gali pradėti eiti pareigas gavęs įstatymų nustatyta tvarka išduodamą asmens patikimumo pažymėjimą ir pritarus Užsienio reikalų ministerijai.

Kultūros atašė kadencijos trukmė – treji metai.

„Pirmoji vieta NATO inovacijų iššūkio konkurse pasako išties daug – tai įrodymas, kad lietuvių įmonės gali kurti ir kuria pasauliniu mastu konkurencingas gynybos technologijas“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

A. Armonaitė antradienį su įmonės vadovais aptarė jos vystomą minų aptikimo technologiją, ateities planus.

„Toliau investuosime į gynybos inovacijų ekosistemos stiprinimą ir padėsime šio sektoriaus įmonėms įsilieti į tarptautines grandines“, – sakė ji.

Pasak ministerijos, „Broswarm“ kuria naujos kartos jutiklį, kuris pirmiausia naudojamas aptikti minas: prie drono pritvirtintus jutiklio ir kitų jutiklių duomenis vėliau apdoroja dirbtinis intelektas ir tiksliai sužymi objektus tiriamoje teritorijoje.

Skelbiama, kad technologiją „Broswarm“ tikisi išbandyti realiomis sąlygomis Ukrainoje.

Pasak ministerijos, technologijai vystyti šiemet startuolis pritraukė 100 tūkst. JAV dolerių investiciją.

Šiemet NATO inovacijų iššūkyje be „Broswarm“ dalyvavo dar keturios Lietuvos įmonės: sprogmenų aptikimo ir neutralizavimo platformą kurianti „Eagle AI4D“, virtualios realybės karo zonų žemėlapių kūrėja „AAI Lab“, pažangią minų aptikimo iš oro sistemą kurianti „Agai DRM“ bei nuotolinio išminavimo technologijos plėtotoja „Unmanned Dynamics“.

Vilniuje birželį vykusiame konkurso finale iš viso dalyvavo 11 gynybos startuolių iš Lietuvos, Latvijos, JAV, Prancūzijos ir Belgijos.

Kaip pirmadienį pranešė Kultūros ministerija, G. Šapranauskaitė buvo vienintelė konkurse dalyvavusi pretendentė į muziejaus vadovus.

Ji įstaigai vadovauja nuo 2019 metų.

Lietuvos etnografijos muziejaus direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai.

Paskutinis konkursas vadovo pareigoms užimti buvo paskelbtas kovo pabaigoje, prašymus jame dalyvauti buvo galima teikti iki balandžio 9 dienos.

Šis muziejus prie Rumšiškių buvo įkurtas 1966 metais, pernai lapkritį jo pavadinimas pakeistas iš Lietuvos liaudies buities į Lietuvos etnografijos muziejų.

Kaip skelbia ministerija, tai yra vienas didžiausių pagal plotą bei nekilnojamų muziejinių vertybių skaičių muziejų po atviru dangumi Europoje ir vienintelis etnografijos muziejus Lietuvoje.

Jame visuomenei pristatomi visi etnografiniai regionai, gyvenviečių vystymosi raida, Lietuvos gyventojų tremties tragedija, pasipriešinimo okupacijai atminimas.

Su projekto autoriais bus pradedamos derybos dėl kainos ir kitų sutarties aspektų, sutartį tikimasi pasirašyti balandžio mėnesį, nurodoma Turto banko pranešime.

„A. Goštauto kvartalo konversija keis Vilniaus veidą, o čia įsikurs institucijos, kurių darbo sąlygos jau neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Tikimės sėkmingo derybų etapo su nugalėtoju, o po sutarties pasirašymo prasidės aktyvūs kvartalo projektavimo darbai“, – pranešime cituojamas atrankos komisijai pirmininkavęs laikinasis Turto banko vadovas Ernestas Česokas.

Valstybės įmonės skelbtame A. Goštauto kvartalo tarptautiniame architektūriniame-urbanistiniame konkurse norą dalyvauti išreiškė 40 dalyvių, gauta 13 reikalavimus atitinkančių darbų.

Antrąją ir trečiąją vietas, komisijos vertinimu, užėmė įmonės „Aketuri Architektai“ ir „Arches“. Pirmų trijų vietų konkurso nugalėtojams bus išmokėta 110 tūkst. eurų.

Pirmąjį A. Goštauto kvartalo etapą planuota baigti 2026 metais.

 

Architektūrinio konkurso pasiūlymai buvo vertinami pagal keletą aspektų: 35 proc. vertinamojo balo sudarė urbanistikos, architektūros, kraštovaizdžio kokybė, 30 proc. – funkcionalumas ir planavimas, 20 proc. – tvarumas, 15 – proc. projektavimo kainai.

„Studija Archispektras“ ministerijų miestelio kvartalą siūlo formuoti iš penkių mažesnių kubo pavidalo elementų: maksimalaus leidžiamo aukščio „Laikrodžio bokšto“ šiaurės vakarinėje pusėje, „Prizmės“ priešingoje pusėje, „Kubų dvynių“ pietuose, „Ištempto kubo“ šalia ir „Totorių arkos“ kvartalo viduje.

Kvartale formuojamos viešosios erdvės: Neries krantinė, Vėliavų aikštė, Demokratijos aikštė, Totorių sodas su parduotuvėmis, kavinėmis, atvirais biurais pastatų pirmuose aukštuose ir ministerijų darbuotojų biurais kituose aukštuose.

Pastatų išorės apdailoje dominuoja stiklas ir medis, natūralios spalvos. Projektuotojai siekia išsaugoti istorinių totorių kapinių zonas su natūralia augmenija, šiose vietose pastatai nenumatomi.

Kaip nurodo projektuotojai, šiuo metu teritorijos vidiniuose kiemuose dominuoja automobilių parkavimas. Kvartale siūloma pirmenybę suteikti pėstiesiems, eismą organizuojant ratu. Numatoma įrengti apie 500 požeminių ir antžeminių automobilių stovėjimo vietų.

Pirmąjį A. Goštauto kvartalo etapą planuota baigti 2026 metais. Anot Turto banko, šis terminas gali kisti, priklausomai nuo viešųjų pirkimų procedūrų trukmės.

Visą kvartalo konversiją ketinama baigti 2028 metais. Planuojama, kad čia įsikurs 9–10 ministerijų ir kitos valstybės institucijos, pirmieji pastatų aukštai bus atverti visuomenei.

Taip pat bus įrengta pėsčiųjų alėja, nauja aikštė ir skveras. Kvartale numatoma įrengti 73 tūkst. kvadratinių metrų patalpų, čia galės dirbti apie 4 tūkst. žmonių.

Kaip anksčiau skelbė Turto bankas, šiuo metu komplekso plotas siekia apie 34 tūkst. kvadratinių metrų, iš kurių užimta apie 40 proc., likusios patalpos dėl prastos būklės yra nepatrauklios nuomininkams, todėl išlaikomos valstybės. Dalies ūkinių pastatų palei Lukiškių gatvę nėra įmanoma pritaikyti, todėl juos ketinama griauti.

Įgyvendinus projektą, Turto banko centralizuotai valdomo valstybės nekilnojamojo turto portfelis Vilniuje mažėtų 88 tūkst. kvadratinių metrų, kasmet valstybė dėl to sutaupytų po mažiausiai 3 mln. eurų.

Viso projekto preliminari vertė siekia 170 mln. eurų, kvartalo konversija įgyvendinama parduodant neefektyvų valstybės turtą.

„Studija Archispektras“ yra Kaune įsikūrusi architektūros studija, taip pat turinti biurą Vilniuje. Jos vadovas ir bendrovės įkūrėjas – Aidas Kalinauskas, kūrybos vadovas  – Ignas Kalinauskas.

„Investicija atitinka įmonės strategiją. Manyčiau, kad įmonė įvertino savo galimybes ir rizikų diversifikavimą ir priėmė sprendimą dalyvauti šiame konkurse“, – žurnalistams trečiadienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Į būsimą 700 megavatų vėjo parką Baltijos jūroje Lietuvos vandenyse „Ignitis grupė“ kartu su kita partnere, VERT skaičiavimais, turėtų investuoti beveik 2 mlrd. eurų, tačiau kiek ji žada investuoti į dukart didesnės galios parkus Estijoje, neskelbiama. Pasak grupės atstovų, šių projektų vertė gali labai skirtis.    

„Projektas Estijoje yra prieš tai laimėto konkurso šalia esanti dalis, kuri projektą įgyvendinimo prasme padarys efektyvesnį“, – pridūrė ministrė.  

Investicija atitinka įmonės strategiją. Manyčiau, kad įmonė įvertino savo galimybes ir rizikų diversifikavimą ir priėmė sprendimą dalyvauti šiame konkurse.

 

Pasak G. Skaistės, „Ignitis grupė“ dalyvaudama dviejuose jūros vėjo parkų konkursuose Estijoje ir tik viename Lietuvoje įsivertino pinigų srautus ir galimybes investuoti į vienu metu įgyvendinamus projektus. 

„Kadangi Lietuvoje projektų įgyvendinimo grafikas yra šiek tiek ankstesnis nei Estijoje, tai reiškia, kad vienu metu piniginių išteklių reikėtų (Lietuvoje – BNS) dviem dideliems projektams“, – kalbėjo finansų ministrė. 

Pasak G. Skaistės, antrasis projektas papildo pirmąjį, kurį vystyti grupė įgijo teisę pernai gruodį.

„Jis (antrasis projektas Estijoje – BNS) yra labiau kaip papildinys prieš tai laimėto konkurso. Įmonė („Ignitis grupė“ – BNS) dalyvauja konkurse drauge su kita Danijos įmone. Finansinių įsipareigojimų, be pirminio įnašo, kol kas nėra, projektas pradėtų veikti 2035 metais, pakankamai ilgas laiko tarpas“, – kalbėjo finansų ministrė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys BNS teigė, kad „Ignitis grupės“ sėkmė jūros vėjo parkų konkursuose Estijoje rodo, kad Lietuva tampa rytinės Baltijos jūros pakrantės energetikos centru.

„Ignitis grupė“ trečiadienį paskelbė kartu su Danijos investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu pateikė didžiausią – 1,165 mln. eurų – pasiūlymą už teisę Rygos įlankoje vystyti 0,7–1,5 GW galios „Liivi 1“ elektrinių parką.

Gruodžio viduryje teisę vystyti 1,4 GW galios jūrinį vėjo parką „Liivi 2“ Rygos įlankoje kartu su CIP įgijusi „Ignitis renewables“ šalia esančią „Liivi 1“ teritoriją vertina kaip jūros dugno ploto išplėtimą, kuris sudarys sąlygas didesnei sinergijai tarp abiejų teritorijų ir jų optimizavimui vystant vieną projektą.

Anot „Ignitis renewables, nors teorinis potencialus abiejų teritorijų pajėgumas yra 2,3 gigavato (GW), priklausomai nuo poveikio aplinkai vertinimo rezultatų, teritorijų optimizavimo ir kitų veiksnių, faktinis abiejų parkų pajėgumas bus apie 1–1,5 GW.

Abi 193 kv. kilometrų bendro ploto teritorijos yra Rygos įlankoje, į šiaurės vakarus nuo Ruhnu salos, netoli Baltijos jūros pakrantės Estijoje.

Apie tai „Ignitis grupė“ paskelbė trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

„Ignitis grupė“ kartu su partnere pateikė didžiausią – 1,165 mln. eurų – pasiūlymą už teisę Rygos įlankoje vystyti „Liivi 1“ elektrinių parką – tokia buvo ir pradinė jo kaina.

Pasak „Ignitis renewables“ atstovo Pauliaus Kalmanto, kaip ir pirmajame Estijos konkurse, „Ignitis grupė“ su partnere buvo vienintelė aukciono dalyvė – iš užstatą sumokėjusių dalyvių tik ji pateikė kainos pasiūlymą.

Gruodžio viduryje teisę vystyti 1,4 GW galios jūrinį vėjo parką „Liivi 2“ Rygos įlankoje kartu su CIP įgijusi „Ignitis renewables“ šalia esančią „Liivi 1“ teritoriją vertina kaip jūros dugno ploto išplėtimą, kuris sudarys sąlygas didesnei sinergijai tarp abiejų teritorijų ir jų optimizavimui vystant vieną projektą.

Anot „Ignitis renewables“, nors teorinis potencialus abiejų teritorijų pajėgumas yra 2,3 gigavato (GW), priklausomai nuo poveikio aplinkai vertinimo rezultatų, teritorijų optimizavimo ir kitų veiksnių, faktinis abiejų parkų pajėgumas bus apie 1–1,5 GW.

Abi 193 kv. kilometrų bendro ploto teritorijos yra Rygos įlankoje, į šiaurės vakarus nuo Ruhnu salos, netoli Baltijos jūros pakrantės Estijoje. Abu parkus tikimasi pastatyti iki 2035 metų.

„Ignitis grupė“ kartu su „Ocean Winds“ pernai taip pat laimėjo be valstybės pagalbos vystomo pirmojo 700 MW galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos pasiūlė 20 mln. eurų mokestį valstybei.