Po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo ji žurnalistams teigė neišgirdusi, kiek balsų liberalai ir konservatoriai garantuoja minėto įstatymo priėmimui, tačiau išgirdo pažadą padirbėti savo frakcijose, kad balsai būtų.

„Kol kas pažado, konkretaus skaičiaus iš koalicijos partnerių mes šiandien negavome, tačiau gavome pažadą aktyviai padirbėti tuo klausimu savo frakcijose“, – tvirtino A. Armonaitė.

„Kalbant apie opoziciją, žinoma, kad visada šnekamės su opozicija, bet, matyt, koalicija pirmiausia yra įsipareigojusi įgyvendinti pokyčius. Mes dabar skaičiuojame 20 koalicijoje narių, tų sūnų paklydėlių, kuriuos, tikimės, kad koalicijos lyderiams pavyks sutelkti ir priimti svarbų įstatymą“, – sakė politikė.

Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Partijos iniciatorė A. Armonaitė kritikavo kai kuriuos Seimo valdančiuosius, teigdama, jog piliečiams yra piešiamas niūrus valstybės vaizdas.

„Šiandien kai kurie Lietuvos politikai mato Lietuvą pilką, išsigandusią, uždarą, kompleksuotą, kažkur ginčuose paskendusią Lietuvos valstybę“, - suvažiavimo metu sakė A. Armonaitė.

Anot jos, Lietuva yra atvira ir pasiruošusi telkti laisvės ir atsakomybės idėjas, tad tą įgyvendinti siekia ir naujai kuriama Laisvės partija.

„Lietuva nebėra mažas kaimelis kažkur Rusijos imperijoje“, - poreikį Laisvės partijai argumentavo ji.

R. Šimašius antrino, teigdamas, jog džiaugiasi partijos pavadinimu, nes, pasak jo, žodis „laisvė“ talpina labai daug.

„Man laisvė yra ne tik drąsa, bet ir kūryba. (...) Kūrybingi būsime tik tada, kai būsime laisvi. Štai kodėl reikalinga Laisvės partija“, - suvažiavimo metu sakė Vilniaus miesto meras.

Steigiamojo suvažiavimo metu paaiškėjo, jog didžioji dalis steigėjų partiniame judėjime dalyvauja pirmą kartą. Tai, pasak partijos rėmėjų, rodo, jog poreikis tokiai liberaliai politinei jėgai Lietuvoje buvo jau seniai.

2018 metų lapkritį A. Armonaitė su R. Šimašiumi pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio dėl kilusio konflikto su Liberalų sąjūdžio vadovybe. Nesutarimo priežastis - Vilniaus liberalų skyriaus sprendimas dalyvauti Savivaldos ir merų rinkimuose ne su partijos, o su R. Šimašiaus vedamu visuomeniniu komitetu.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 24 politinės partijos.

Pirmininke tapo A. Armonaitė

Partijos pirmininke buvo išrinkta A.Armonaitė.

Prisistatydama ji džiaugėsi, kad į Steigiamąjį suvažiavimą susirinko tiek žmonių, jog buvo pritrūkta registracijos lapų. Į renginį sugūžėjo per 850 bendraminčių, tačiau visų naujos liberalios partijos steigėjų skaičius gerokai viršija teisiniam partijos steigimui reikalingus 2 000.

Už A. Armonaitės pirmininkavimą partijai balsavo 771 steigėjų, prieš - 9.

„Mums reikia prisiimti atsakomybę ir drąsiai bei atsakingai atstovauti laisvės idėjas“, - sakė A. Armonaitė.

Pasak partijos lyderės, Laisvės partijos prioritetai visų steigėjų nutarimu yra švietimas, žmogaus teisės bei ekonomika.

Mums reikia prisiimti atsakomybę ir drąsiai bei atsakingai atstovauti laisvės idėjas.

„Nuo žmogaus viskas prasideda. Būtent nuo jo saviraiškos ir jo laisvės“, - bendražygiams sakė ji, prisimindama partizaninį judėjimą, kuris, pasak A. Armonaitės, rodė drąsą bei optimizmą.

„Optimizmas visada buvo Lietuvos savastis. Tai yra Lietuvos ir mūsų, liberalų, DNR“ - sakė Laisvės partijos iniciatorė.

Anot A. Armonaitės, ji nusprendė kurti naują liberalią jėgą Lietuvoje po Liberalų sąjūdį krėtusių neramumų. Būtent tai ir bendraminčių paskatinimas, pasak jos, paragino ją inicijuoti Laisvės partijos kūrimą, kuri, tiki A. Armonaitė, taps viena didžiausių politinių jėgų Lietuvoje.

Suvažiavimo metu paaiškėjo, jog didžioji dalis steigėjų partiniame judėjime dalyvauja pirmą kartą. Tai, pasak partijos rėmėjų, rodo, jog poreikis tokiai liberaliai politinei jėgai Lietuvoje buvo jau seniai.

Liberalų sąjūdis, kurio narė buvo ir pati A. Armonaitė, didelį smūgį patyrė prieš trejus metus, kai buvo pateikti įtarimai kyšininkavimu tuometiniam partijos vadovui Eligijui Masiuliui. Šiuo metu teisme kaltinimai pateikti ir pačiai partijai.

2018 metų lapkritį A. Armonaitė su R. Šimašiumi pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio dėl kilusio konflikto su Liberalų sąjūdžio vadovybe. Nesusitarimo priežastis - Vilniaus liberalų skyriaus sprendimas dalyvauti Savivaldos ir merų rinkimuose ne su partijos, o su R. Šimašiaus vedamu visuomeniniu komitetu.