Tai – lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva, kuri sutelkė Lietuvos gamintojus: nuo mažųjų šeimos ūkių iki Lietuvos maisto pramonės milžinų.

Karantino įkarštyje, kai ėmė lėtėti šalies ekonomikos augimas, prekybos tinklas „Maxima“ kartu su šalies gamintojais bendromis pastangomis sumažino populiarių lietuviškų produktų reguliarias kainas. Tai skatino žmones dažniau rinktis Lietuvos gamintojų produkciją, o išaugusi lietuviškos produkcijos paklausa tapo postūmiu vėl intensyvinti karantino metu pristabdytą gamybą ir leido Lietuvos gamybos įmonėms išsaugoti ir net kurti naujas darbo vietas.

Šią savaitę Tauragėje, Marijampolėje, Utenoje ir šiandien Alytuje vykstančiame „Laisvės piknike“ vyksta Lietuvos gamintojų padėkos mugė, kur nemokamomis lietuviškos produkcijos degustacijomis ir kitomis nuotaikingomis staigmenomis yra dėkojama Lietuvos žmonėms, kurie sunkiausiu COVID-19 krizės metu palaikė Lietuvos gamintojus.

Taip simboliškai yra baigiamas pirmasis kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ etapas.

Šalies gamintojai „Laisvės pikniko dalyviams“ paruošė nuotaikingas staigmenas bei kvietė padegustuoti lietuvišką produkciją. („Maximos“ nuotr.)

„Maximos“ atstovai praneša, kad nuo rudens laukia naujos akcijos dar įvairesnei Lietuvos gamintojų produkcijai.

Pirkėjai sutaupė per 6 mln. eurų

„Ilgalaikė ir stipri partnerystė su Lietuvos gamintojais lėmė abipusį supratimą, jog ne kas kitas, o mes – lietuviški verslai – turime padėti Lietuvai kuo greičiau atsigauti ir laikytis išvien, norint įveikti COVID-19 krizės sukeltus ekonominius sunkumus“, – sakė „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

Į kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“ iš viso įsitraukė net 80 šalies gamintojų: nuo mažųjų šeimos ūkių iki didžiųjų Lietuvos maisto ir kitų pramonės šakų įmonių.

Skaičiuojama, kad per daugiau nei 3 mėnesius, kol vyksta kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ pirkėjai, palaikydami Lietuvos gamintojus ir rinkdamiesi jų atpigintą produkciją, sutaupė per 6 mln. eurų. Didžiąją dalį – net 60 proc. – šios sumos „Maxima“ padengė savo sąskaita.

Nuo rudens – nuolaidos lietuviškai produkcijai

Kol kova su COVID-19 pandemija nėra baigta, iššūkiai Lietuvos gamintojams nepranyko, o jų padarinius artimiausių metų perspektyvai vis dar sunku prognozuoti.

„Iniciatyva, palaikanti Lietuvos gamintojus ir skatinanti lietuviškos produkcijos vartojimą, yra tęsiama. Kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ įgys naujas formas ir suteiks papildomas naudas pirkėjui“, – pažymi M.Tilmantas.

Pasak jo, naujo kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ etapo idėja išlieka ta pati – padėti savo šaliai įveikti koronaviruso pandemiją. „Tęsiant „Išvien dėl Lietuvos“ iniciatyvą kartu su šalies gamintojais siūlysime lietuvišką produkciją įsigyti su patraukliomis ir vertingomis akcijomis. Nuolaidos bus taikomas dar įvairesnei Lietuvos gamintojų produkcijai“, – pabrėžė M. Tilmantas, „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius.

Vidaus vartojimas kuria šalies ekonomikos pagrindą

„Šiandien norime padėkoti visiems perkantiems tiek mūsų, tiek bet kokią kitą Lietuvos gamintojų produkciją. Džiaugiamės prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva, pilietiškumu ir, žinoma, visad teikiamu prioritetu lietuviškai produkcijai“, – kalbėjo „Klaipėdos mėsinės“ pardavimų vadovas Danielis Chakimovas.

„Esame Lietuvoje įkurtas verslas, didžiuojamės tuo, – pabrėžė „Mantingos“ generalinis direktorius Mantas Agentas. – Turime siekti vienybės, susitelkti, skatinti pirkti Lietuvos gamintojų prekes bei išjudinti vidaus rinką.

Inovatyvias gamybos technologijas žmonėms pristatė Kartenoje įsikūrusios didžiausios žvakių gamintojos Lietuvoje bendrovės „Geralda“ vadovas Gintautas Igaris. („Maximos“ nuotr.)

Kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ ir dalyvavimas joje – sutampa su mūsų įmonės filosofija, susitelkti, stengtis dėl geresnio rytojaus, padėti ne tik šeimai, darbuotojams, bendruomenei, bet ir valstybei“.

„Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi suprasti, kad mūsų šalies ekonominį pagrindą kuria vidaus vartojimas. Rinkdamasis lietuviškus produktus ir paslaugas, jis remia savo tėvų senatvę, savo vaikų mokslus, savo medikus, prisideda prie visos šalies gerovės. Koronaviruso pandemija sukėlė krizę, apie kurią niekas nė nebūtų galėjęs pagalvoti, ji palietė mus ir kaip visuomenės narius, ir kaip gamintoją. Tikime, kad susivieniję galime ją įveikti“, – akcentavo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

„Laisvės piknikai“ kvepėjo lietuviškais skanėstais

Jau trečius metus iš eilės prekybos tinklas „Maxima“ yra idėjų festivalio „Laisvės piknikas“ mecenatas.

„Ankstesniais metais „Laisvės piknikuose“ kvietėme žmones susipažinti su maistu ir maisto kultūra per žmonių patirtis, pasakojimus, įspūdžius. Šįkart pasiūlėme patiems pajausti skonį ragaujant šviežius ir kokybiškus produktus iš visos Lietuvos.

Tam į mugę pakvietėme kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvius – mūsų šalies gamintojus.

Kovos su pandemija akivaizdoje iniciatyva „Išvien dėl Lietuvos“ buvo itin reikšminga ir, tikime, davė impulsą dar stipriau suktis Lietuvos ekonomikos varikliui,“ – sakė „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Laisvės piknike“ dalyvavo: „Vilniaus paukštynas“, „Klaipėdos mėsinė“, „Rokiškio sūris“, „Kietaviškių gausa“, „Kauno grūdai“, „Lesta“, „Mantinga“, „Rūta“, „Cosmoway“, „Daumantai LT“, „Fazer Lietuva“, „Geld Baltic“, „Saldva“, „Samsonas“, „Ustukių malūnas“, „Biovela-Utenos mėsa“, „Dzūkija“, „Geralda“, „Gudobelė“, „Hermis“, „Iceco žuvis“, „Straikas“.

Kitokie metai – kitoks „Laisvės piknikas“

– Šiais metais dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos „Laisvės piknikas“ organizuotas keliuose Lietuvos miestuose. Šią savaitę jis vyko Tauragėje, Marijampolėje, Utenoje, o šiandien vyks Alytuje.

– Renginiuose griežtai buvo laikomasi visų apsaugos reikalavimų.

– „Puikiai suprantu verslus, kurie šiemet atsiprašė, ir džiaugiuosi, kad jie žadėjo grįžti kitais metais, kai „Laisvės piknikas“ bus didžiausias kada nors buvęs. Tačiau ypatingiausia padėka keliauja „Laisvės piknikų“ mecenatui – jau trečius metus iš eilės mus palaikančiam lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“, kad kai buvo tikrai sudėtinga ir visa šita graži, pozityvi idėja šiemet pakibo ant plauko, jie atėjo ir pasakė – remsim, padėsim, dalyvausim“, – pažymėjo „Laisvės pikniko“ sumanytojas ir organizatorius Andrius Tapinas.

Tai – lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva, kuri sutelkė Lietuvos gamintojus: nuo mažųjų šeimos ūkių iki Lietuvos maisto pramonės milžinų.

Karantino įkarštyje, kai ėmė lėtėti šalies ekonomikos augimas, prekybos tinklas „Maxima“ kartu su šalies gamintojais bendromis pastangomis sumažino populiarių lietuviškų produktų reguliarias kainas. Tai skatino žmones dažniau rinktis Lietuvos gamintojų produkciją, o išaugusi lietuviškos produkcijos paklausa tapo postūmiu vėl intensyvinti karantino metu pristabdytą gamybą ir leido Lietuvos gamybos įmonėms išsaugoti ir net kurti naujas darbo vietas.

Šią savaitę Tauragėje, Marijampolėje, Utenoje ir šiandien Alytuje vykstančiame „Laisvės piknike“ vyksta Lietuvos gamintojų padėkos mugė, kur nemokamomis lietuviškos produkcijos degustacijomis ir kitomis nuotaikingomis staigmenomis yra dėkojama Lietuvos žmonėms, kurie sunkiausiu COVID-19 krizės metu palaikė Lietuvos gamintojus.

Šalies gamintojai „Laisvės pikniko dalyviams“ paruošė nuotaikingas staigmenas bei kvietė padegustuoti lietuvišką produkciją. („Maximos“ nuotr.)

Taip simboliškai yra baigiamas pirmasis kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ etapas.

„Maximos“ atstovai praneša, kad nuo rudens laukia naujos akcijos dar įvairesnei Lietuvos gamintojų produkcijai.

Pirkėjai sutaupė per 6 mln. eurų

„Ilgalaikė ir stipri partnerystė su Lietuvos gamintojais lėmė abipusį supratimą, jog ne kas kitas, o mes – lietuviški verslai – turime padėti Lietuvai kuo greičiau atsigauti ir laikytis išvien, norint įveikti COVID-19 krizės sukeltus ekonominius sunkumus“, – sakė „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

Į kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“ iš viso įsitraukė net 80 šalies gamintojų: nuo mažųjų šeimos ūkių iki didžiųjų Lietuvos maisto ir kitų pramonės šakų įmonių.

Skaičiuojama, kad per daugiau nei 3 mėnesius, kol vyksta kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ pirkėjai, palaikydami Lietuvos gamintojus ir rinkdamiesi jų atpigintą produkciją, sutaupė per 6 mln. eurų. Didžiąją dalį – net 60 proc. – šios sumos „Maxima“ padengė savo sąskaita.

Nuo rudens – nuolaidos lietuviškai produkcijai

Kol kova su COVID-19 pandemija nėra baigta, iššūkiai Lietuvos gamintojams nepranyko, o jų padarinius artimiausių metų perspektyvai vis dar sunku prognozuoti.

„Iniciatyva, palaikanti Lietuvos gamintojus ir skatinanti lietuviškos produkcijos vartojimą, yra tęsiama. Kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ įgys naujas formas ir suteiks papildomas naudas pirkėjui“, – pažymi M.Tilmantas.

Pasak jo, naujo kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ etapo idėja išlieka ta pati – padėti savo šaliai įveikti koronaviruso pandemiją. „Tęsiant „Išvien dėl Lietuvos“ iniciatyvą kartu su šalies gamintojais siūlysime lietuvišką produkciją įsigyti su patraukliomis ir vertingomis akcijomis. Nuolaidos bus taikomas dar įvairesnei Lietuvos gamintojų produkcijai“, – pabrėžė M. Tilmantas, „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius.

Vidaus vartojimas kuria šalies ekonomikos pagrindą

„Šiandien norime padėkoti visiems perkantiems tiek mūsų, tiek bet kokią kitą Lietuvos gamintojų produkciją. Džiaugiamės prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva, pilietiškumu ir, žinoma, visad teikiamu prioritetu lietuviškai produkcijai“, – kalbėjo „Klaipėdos mėsinės“ pardavimų vadovas Danielis Chakimovas.

„Esame Lietuvoje įkurtas verslas, didžiuojamės tuo, – pabrėžė „Mantingos“ generalinis direktorius Mantas Agentas. – Turime siekti vienybės, susitelkti, skatinti pirkti Lietuvos gamintojų prekes bei išjudinti vidaus rinką.

Šalies gamintojai „Laisvės pikniko dalyviams“ paruošė nuotaikingas staigmenas bei kvietė padegustuoti lietuvišką produkciją. („Maximos“ nuotr.)

Kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ ir dalyvavimas joje – sutampa su mūsų įmonės filosofija, susitelkti, stengtis dėl geresnio rytojaus, padėti ne tik šeimai, darbuotojams, bendruomenei, bet ir valstybei“.

„Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi suprasti, kad mūsų šalies ekonominį pagrindą kuria vidaus vartojimas. Rinkdamasis lietuviškus produktus ir paslaugas, jis remia savo tėvų senatvę, savo vaikų mokslus, savo medikus, prisideda prie visos šalies gerovės. Koronaviruso pandemija sukėlė krizę, apie kurią niekas nė nebūtų galėjęs pagalvoti, ji palietė mus ir kaip visuomenės narius, ir kaip gamintoją. Tikime, kad susivieniję galime ją įveikti“, – akcentavo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

„Laisvės piknikai“ kvepėjo lietuviškais skanėstais

Jau trečius metus iš eilės prekybos tinklas „Maxima“ yra idėjų festivalio „Laisvės piknikas“ mecenatas.

„Ankstesniais metais „Laisvės piknikuose“ kvietėme žmones susipažinti su maistu ir maisto kultūra per žmonių patirtis, pasakojimus, įspūdžius. Šįkart pasiūlėme patiems pajausti skonį ragaujant šviežius ir kokybiškus produktus iš visos Lietuvos.

Tam į mugę pakvietėme kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvius – mūsų šalies gamintojus.

Kovos su pandemija akivaizdoje iniciatyva „Išvien dėl Lietuvos“ buvo itin reikšminga ir, tikime, davė impulsą dar stipriau suktis Lietuvos ekonomikos varikliui,“ – sakė „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Laisvės piknike“ dalyvavo: „Vilniaus paukštynas“, „Klaipėdos mėsinė“, „Rokiškio sūris“, „Kietaviškių gausa“, „Kauno grūdai“, „Lesta“, „Mantinga“, „Rūta“, „Cosmoway“, „Daumantai LT“, „Fazer Lietuva“, „Geld Baltic“, „Saldva“, „Samsonas“, „Ustukių malūnas“, „Biovela-Utenos mėsa“, „Dzūkija“, „Geralda“, „Gudobelė“, „Hermis“, „Iceco žuvis“, „Straikas“.

Kitokie metai – kitoks „Laisvės piknikas“

– Šiais metais dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos „Laisvės piknikas“ organizuotas keliuose Lietuvos miestuose. Šią savaitę jis vyko Tauragėje, Marijampolėje, Utenoje, o šiandien vyks Alytuje.

– Renginiuose griežtai buvo laikomasi visų apsaugos reikalavimų.

– „Puikiai suprantu verslus, kurie šiemet atsiprašė, ir džiaugiuosi, kad jie žadėjo grįžti kitais metais, kai „Laisvės piknikas“ bus didžiausias kada nors buvęs. Tačiau ypatingiausia padėka keliauja „Laisvės piknikų“ mecenatui – jau trečius metus iš eilės mus palaikančiam lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“, kad kai buvo tikrai sudėtinga ir visa šita graži, pozityvi idėja šiemet pakibo ant plauko, jie atėjo ir pasakė – remsim, padėsim, dalyvausim“, – pažymėjo „Laisvės pikniko“ sumanytojas ir organizatorius Andrius Tapinas.

„Ankstesniais metais „Laisvės piknikuose“ kvietėme žmones susipažinti su maistu ir maisto kultūra per žmonių patirtis, pasakojimus, įspūdžius. Šįkart siūlysime patiems pajausti skonį ragaujant šviežius ir kokybiškus produktus iš visos Lietuvos. Tam į mugę pakvietėme kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvius – mūsų šalies gamintojus. Dar pavasario pabaigoje kartu su jais sumažinome lietuviškos produkcijos kainas, kad smogus koronavirusui, vietinis verslas kuo greičiau atsigautų. Kovos su pandemija akivaizdoje iniciatyva „Išvien dėl Lietuvos“ buvo itin reikšminga ir, tikime, davė impulsą dar stipriau suktis Lietuvos ekonomikos varikliui,“ – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Laisvės piknikų“ organizatoriaus Andriaus Tapino teigimu, penktasis, jubiliejinis piknikas buvo planuotas nuo pat praėjusio rugsėjo, kuomet niekas net neįtarė, jog artinasi pasaulinė pandemija. Tačiau pasibaigus karantinui, organizuoti nemokamus renginius Lietuvoje, ypač turint labai nedaug laiko, tapo nemenku iššūkiu.

„Puikiai suprantu verslus, kurie šiemet atsiprašė, ir džiaugiuosi, kad jie žadėjo grįžti kitais metais, kai „Laisvės piknikas“ bus didžiausias kada nors buvęs. Tačiau ypatingiausia padėka keliauja „Laisvės piknikų“ mecenatui – jau trečius metus iš eilės mus palaikančiam lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“, kad kai buvo tikrai sudėtinga ir visa šita graži, pozityvi idėja šiemet pakibo ant plauko, jie atėjo ir pasakė – remsim, padėsim, dalyvausim“, – teigia A. Tapinas.

Bent aštuoni Lietuvos gamintojai savo produkcija nemokamai vaišins arba ją demonstruos visuose keturiuose „Laisvės piknikuose“, tai – „Kietaviškės“, „Cosmoway“, „Daumantai“, „Fazer“, „Geld Baltic“, „Saldva“, „Samsonas“ ir „Ustukių malūnas“. Be to, kiekviename mieste bus vis kitų gamintojų – atskiruose miestuose prisijungs „Biovela-Utenos mėsa“, „Dzūkija“, „Geralda“, „Gudobelė“, „Hermis“, „Iceco žuvis“, „Vilniaus paukštynas“, „Kauno grūdai“, „Klaipėdos mėsinė“, „Lesta“, „Mantinga“, „Rokiškio sūris“, „Rūta“.

„Išvien dėl Lietuvos“ gamintojų mugėse taip pat vyks akcijos, žaidimai ir specialūs koncertai – Tauragėje ir Marijampolėje gerą nuotaiką užtikrins DJ Juokaz, o Utenoje ir Alytuje savo kūrinius atliks svajingoji Ieva Narkutė.

Renginių metu bus privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo. O iniciatyvos „Išvien dėl Lietuvos“ mugėse, degustuojant Lietuvos gamintojų naujienas, veido kaukę laikinai bus galima nusiimti, tačiau dalyvių bus prašoma dezinfekuoti rankas, laikytis kitų saugumo reikalavimų.

„Laisvės piknikų“ turas po Lietuvą vyks rugpjūčio pabaigoje: 26 d. – Tauragėje, Vasaros estradoje; 27 d. – Marijampolėje, Poezijos parke; 28 d. – Utenoje, Utenos kultūros centre; o 29 d. – Alytuje, Dainų slėnyje. Dėl riboto dalyvių skaičiaus, į piknikus kviečiama registruotis iš anksto.

„Jau nebeįsivaizduojame savo vasaros be „Laisvės pikniko“, kurį šiais metais rengiame jau penktąjį kartą, – pasakoja „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. – Dar pavasarį supratome, jog esant pasaulinei pandemijai, keliasdešimt tūkstančių žmonių į vieną vietą suburti nenorime ir negalime, tad teko ieškoti kitų išeičių. Jas atradome net keturias, skirtinguose Lietuvos kraštuose. Šiek tiek sumažinome festivalių programą, ribosime dalyvių skaičių – kiekvienas prieš renginį turės išsiimti nemokamą kvietimą. Tačiau bendra renginių atmosfera išliks tokia pat gera ir, kaip ir kasmet, kartu susirinksime deklaruoti savo laisvę.“

Kaip ir kiekvienais metais, viena iš svarbiausių „Laisvės piknikų“ dalių bus nevyriausybinių organizacijų pasirodymai. Šiemet skirtinguose miestuose susiburs ne tik to regiono, bet ir didžiosios mūsų šalies nevyriausybinės organizacijos. Organizacijos jau ruošia išskirtinius prisistatymus, įvairiausius muzikinius pasirodymus, edukacines veiklas, dirbtuves, žaidimus bei viktorinas.

Kiekvienas „Laisvės piknikas“ festivalio dalyvius kvies į diskusiją „Postkoroninė Lietuva“, kuri bus išskirstyta į keturias dalis. Tauragėje visas dėmesys bus skirtas švietimui, Marijampolėje – kultūrai, Utenoje – ekonomikai, o Alytuje diskusijos dalyviai apibendrins pandemijos paliestą šalies gyvenimą. Į „Laisvės piknikus“ atvykti planuoja garsūs mūsų šalies mokslo, verslo, ekonomikos specialistai, žurnalistai bei pramogų pasaulio atstovai.

Kiekviename mieste vyks specialūs intelektualios satyros šou „Laikykitės Ten“ filmavimai, kuriuose be nacionalinių aktualijų, specialus dėmesys bus skirtas ir to miesto savivaldoms bei įsimintiniausiems, tačiau nebūtinai pasididžiavimo vertiems jų nuveiktiems darbams. Visuose keturiuose miestuose savo pasirodymus surengs aktorė ir dainininkė Petunija, o festivalius triukšmingai užbaigs Lietuvos (o širdyse – ir visos Europos) „Eurovizijos“ nugalėtojai „The Roop“.

A. Tapino vaizdo kvietimas: 

„Žalgirio“ arenos amfiteatrinė auditorija buvo sausakimša nuo publikos. Tarp susirinkusiųjų buvo matyti ir jaunų veidų, ir senjorų. „Vienoje dainoje dainuojama: tai gražiai gražiai mane augino. Tačiau žiūrint į dabartinę Lietuvą, atrodo, labiau tiktų žodžiai: tai godžiai godžiai mane augino“, – kalbėdamas apie dabarties realijas, ironizavo V. Landsbergis.

„Akiplėša, šiek tiek apykvaiša mūsų brangioji Lietuva“, – šią Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininko poezijos eilutę priminė diskusiją vedęs Andrius Tapinas. Profesoriaus teigimu, šie žodžiai – apie nepriklausomybės siekusią Lietuvą. „Mes buvom tokie keistuoliai, kurie kalbėjom apie teisybę, apie laisvę. Mums sakė: gal truputį laisvės užteks? Mes sakėm: ne, mums reikia visos“, – trisdešimties metų senumo įvykius prisiminė kviestinis svečias.

Diskusijoje nukrypta ir į ankstesnius laikus. „Mūsų partizanai gal irgi apykvaišiai iš dabartinės pozicijos atrodo. Jie pasirinko gyventi trumpai, bet garbingai“, – sakė profesorius.

V. Landsbergis prisiminė, kaip Atgimimo laikais JAV susitikęs su lietuvių emigrantais, pastebėjo, kad daugelis jų buvo įsimylėję supoetintą Lietuvos paveikslą. „Lietuvą jie tuomet įsivaizdavo kaip išvargusią, bedalę belaisvę. Pasakiau, kad toks įsivaizdavimas nuo realybės labai skiriasi. Paklausiau jų, ar mylės Lietuvą prasigėrusią, purviną, melagę, išprievartautą, ištvirkusią“, – prieš keletą dešimtmečių ištartus žodžius prisiminė profesorius.

„Bet mylėt vis tiek norisi tą gražesnę, švaresnę, tvarkingesnę“, – pajuokavo A.Tapinas. „Tai tu pirmiausia ją nuprausk ir paguosk“, – atsakė diskusijos svečias. „O čia ne jūsų darbas buvo Lietuvą nuprausti?“ – buvusio ilgamečio konservatorių partijos vadovo paklausė festivalio organizatorius. „Mes truputį prausėm“, – tikino pašnekovas.

Turėjom valstybę, o dabar – valstietybę. Valstybė yra nuo žodžio valia, o valstietybė – patys žinote.

Diskutuota, kiek žmonės šiais laikais vienoje ar kitoje situacijoje gali pasirinkti. Pasak politiko, galimybė rinktis dažniausiai yra. „Ir žmonės, ir partijos dažniausiai gali pasirinkti. Pasirinkimo klausimas dabar net vienai komunistinei partijai yra iškilęs: ar būti, ar pūti?“ – surimavo diskusijos dalyvis.

V.Landsbergio teigimu, pagrindinė Lietuvos problema dabar yra tai, kad dalinamasi valdžia, bet ne atsakomybe: „Kaip tai pataisyti? Pradėti mąstyti, o ne tik kaltinti ir reikalauti iš kitų. Iš manęs irgi kartais reikalauja, kodėl aš to ar to nepadariau, kodėl komunistų visų nepakoriau ir panašiai.“

„Tikrai, kodėl nepakorėt visų komunistų?“ – sarkastiškai paklausė A. Tapinas. „Todėl, kad jie irgi mūsų broliai“, – atsakė pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas. „Be to, juk jums dar reikėjo kolūkius griaut, ar ne?“ – politinių oponentų mėgstamą kaltinimą V. Landsbergiui juokais priminė diskusijos vedėjas. Auditorijoje nugriaudėjo juokas.

„Turėjom valstybę, o dabar – valstietybę. Valstybė yra nuo žodžio valia, o valstietybė – patys žinote“, – šyptelėjo V.Landsbergis.

Paklaustas, ar turi svajonių, V.Landsbergis atsakė: „Taip, kad Lietuvoj būtų gražiau. Čia tokia sena svajonė.“

Diskusijoje pastebėta, kad pastaruoju metu tapo madinga klausti: o kur tu buvai Baltijos kelio metu? „Ir jei jame nedalyvavai, nes buvai mažas arba neturi tai įrodančių nuotraukų, tai, atrodo, esi mažiau vertingas“, – užsiminė A. Tapinas.

„Reikėtų klausti: o kur tu dabar esi Baltijos kelyje? Reikia klausti, kokie mes dabar. Kokie mes čia ir kokie išeisim iš šios salės. Ar vėl snukius daužysim tiesiogine ir perkeltine prasme?“ – palygino diskusijos svečias.

A. Tapinas užsiminė, kad V. Landsbergį moraline prasme kiti irgi dažnai bando apdaužyti. „Tam, kas muša, gali atrodyti, kad pataikė, bet nebūtinai ir tam, kurį bandoma mušti, taip atrodo. Juk kokį moralinį smūgį gali duoti tas, kuris pats neturi moralės?“ – retoriškai klausė politikas.

Diskusijos vedėjas priminė profesoriui jo pasisakymą, kad reiktų Lietuvai padorių žmonių partijos. Paklausus, ar jis tiki, kad tokia partija bus, V. Landsbergis atsakė: „Tai – utopija“.

Nors diskusijoms skirtos penkios palapinės, kuriose žurnalistai ir žinomi žmonės visą dieną kviečia diskutuoti įvairiomis temomis, matyti, kad daugiau piknikaujančiųjų būriuojasi pramogų zonoje.

Kas nemokamai ragauja maistą, kas žaidžia interaktyvius žaidimus, kas mokosi daryti išorinį širdies masažą, žaisti golfą, matuojasi istorinius kostiumus ar žvangina senoviniais kardais.

Pramoginė festivalio dalis šiemet smarkiai išsiplėtė. Renginio dalyviams siūloma nuo kelionių per skonius, sportinių užsiėmimų, veiklų žaidimų erdvėse, tarnybinių šunų pasirodymų, mokymųsi kalbėti su kūdikiais iki interaktyvių žaidimų, superkompiuterio išbandymų ir kitų atrakcijų. Nemažai jų siūlo renginyje prisistatančios apie 70 nevyriausybinių organizacijų.

Visų pirma pramogauti, o ne rimtai diskutuoti į Nemuno salą rinkosi ir kalbinti pašnekovai.  „Vaikeli, kad aš jau beveik negirdžiu – man jau diskusijos nerūpi. Pasivaikščiosiu, pasižiūrėsiu, ir tiek“, – prisipažino senjorė Regina.

„Atėjom pasižiūrėt, kas čia vyksta. Aš atėjau kaip močiutė – su anūkais. Domina viskas, bet eisim į žaidimų zoną – anūkai prašo“, – užsiminė dviem pradinukais anūkais vedina kaunietė Zita.

Mes turime suteikti pramogų tiems, kam nerūpi švietimo, valstybės valdymo ir jos ateities klausimai, keliami diskusijose.

„Iš esmės mes čia atėjom dėl koncertų. Buvom užsukę į vieną diskusijų palapinę, bet tema nelabai sudomino, tai išėjom“, – pasakojo studentų pora Karolis ir Milda.

Festivalio scenoje bus surengti septyni jaunimo mėgstamų grupių koncertai, į sceną kops ir „Flying Saucer Gang“ nariai.

Dar pernai idėjų festivaliu vadintas „Laisvės piknikas“ šiemet pristatomas tiesiog kaip festivalis šeimai. Kad renginio idėja keičiasi, pripažino ir jo sumanytojas žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas.

„Festivalis gali būti koks tik nori, tačiau vien pramogų festivaliu jis tikrai netaps. Ta festivalio dalis, kur keičiamasi mintimis, diskutuojama, irgi plečiasi“, – tikino renginio sumanytojas.

Pasak žurnalisto, viskas plečiasi dėl to, kad renginyje kasmet apsilanko vis daugiau žmonių. Organizatoriai skaičiuoja, kad pirmajame, Kauno rajone, Akademijoje, vykusiame „Laisvės piknike“ dalyvavo apie 7–8 tūkst. žmonių, antrajame – 12 tūkst., trečiajame – 15 tūkst. Šiemet tikimasi sulaukti apie 25 tūkst. lankytojų.

„Mes turime suteikti pramogų tiems, kam nerūpi švietimo, valstybės valdymo ir jos ateities klausimai, keliami diskusijose, – įsitikinęs A.Tapinas. – Mes matome, kaip pasiskirsto srautai. Kai kurie žmonės ateina tik į diskusijas, kiti – tik į pramogas ar tik į koncertą. Ir yra žmonės, kurie čia praleidžia visą dieną. Mes bandom švelniai stumtelti žmones, kurie galbūt ateina tik pramogauti, kad jie užsuktų ir diskusijų pasiklausyti. Arba tuos, kurie ateina tik į diskusijas, kad užsuktų į nevyriausybinių organizacijų sektorių, suvoktų, kuo jos gyvena.“

Pasak pašnekovo, teisingos festivalio koncepcijos vis dar ieškoma. „Idėjų generavimas, kurį mes akcentavome pirmais metais, ne visai pasiteisino. Kiekvienais metais pasirenkame kažkokį pagrindinį akcentą, šiemet tai yra nevyriausybinės organizacijos ir jaunimas. Po festivalio pasižiūrėsime, kiek tai buvo sėkminga“, – sakė festivalio sumanytojas.

Tai – čia vykstančio ketvirtojo „Laisvės pikniko“ dalyviai.

10 val. ryto saloje jau būriavosi ankstyviausieji. Diskusijų dalyvių laukė penkios palapinės: „Mūsų valstybė“, „Išsilavinusi visuomenė“, „Rytojaus jaunimui“, „Lietuva pasaulyje“ ir „Visi mes žmonės“. Pirmoji smalsuolių priviliojo „Išsilavinusios visuomenės“ palapinė.

Čia festivalio sumanytojas, žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas kvietė padiskutuoti, kas Lietuvoje pasikeitė per 9 mėnesius nuo mokytojų streikų ir akcijos jiems palaikyti.

Diskusijoje, kurioje dalyvavo kelių mokytojų profsąjungų atstovai, vieningos nuomonės, ar per tą laiką kas nors pasikeitė, prieita nebuvo.  A.Tapinui pasiteiravus, ar apypilnėje palapinėje, kurioje buvo matyti daugiausia jauni veidai, yra tokių, kurie planuoja būti mokytojais, pakilo trys rankos.

Nemažai diskusijų rengiama jaunimui, kuris yra šiemetinio festivalio dėmesio centre. Šios amžiaus grupės atstovai kviečiami diskuotuti, kaip pasirinkti „teisingą“ gyvenimo kryptį, kaip priimti save tokį, koks esi, kaip kritiškai vertinti socialinių tinklų tobulo gyvenimo iliuziją ir kitas. Jaunimui skirti ir septyni koncertai.

Tuo metu, kai daugelis diskusijų palapinių dar buvo tuščios, ankstyvieji dalyviai jau mankštinosi ant žolės, mokėsi daryti išorinį širdies masažą, žaisti golfą, matavosi istorinius kostiumus ar žvangino senoviniais kardais.

Šiemet smarkiai išsiplėtė pramoginė festivalio dalis. Renginio dalyviams siūloma nuo kelionių per skonius, sportinių užsiėmimų, veiklų žaidimų erdvėse, tarnybinių šunų pasirodymų, mokymųsi kalbėti su kūdikiais iki interaktyvių žaidimų, superkompiuterio išbandymų ir kitų atrakcijų.

Nemažai jų siūlo renginyje prisistatančios apie 50 nevyriausybinių organizacijų.

Išskyrus Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, šiemet renginyje nematyti aukščiausių valstybės vadovų. Prieš kelias dienas buvo skelbta, kad renginyje lankysis Prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau „Laisvės pikniko“ išvakarėse paaiškėjo, kad Prezidento vis dėlto nebus.

A.Tapinas, paklaustas, kodėl, skirtingai nei ankstesniais metais, „Laisvės piknike“ šiemet beveik nėra aukščiausių valstybės vadovų, atsakė: „Čia jų reikėtų klausti. Vieni įsižeidę, kiti laiko galbūt neranda, tretiems atostogos. Mes šį renginį darom ne dėl politikų. Aukščiausio rango vadovai yra tik malonus priedas. Jiems tai yra didelis pliusas – čia jie gali pabendrauti su 10 tūkstančių minia. Jei jiems tai neaktualu, čia yra jų problema. Mes darome renginį žmonėms, jaunimui. Mums svarbu, kad ateitų daug šeimų, neįgaliųjų organizacijų. Kad susirinktų tie žmonės, kurie kuria valstybę kiekvieną dieną.“

Pasiteiravus, kodėl festivalio šūkiu pasirinkta Karaliaus Saulės (Liudviko XIV) frazė „Valstybė esu aš“, A. Tapinas atsakė: „Šis šūkis – nuo antrojo festivalio. Nuo tada mes sulaukiame kritikos, kodėl pasirinkome Liudviko XIV–ojo, absoliutizmo įsikūnijimo, žodžius. Bet pažiūrėkite, jei į festivalį susirenka 10, 15 ar 20 tūkst. žmonių ir jie visi sako „Valstybė esu aš“, tai yra atvirkštinis absoliutizmui dalykas.“

Tikimasi, kad festivalyje šiandien apsilankys apie 25 tūkst. žmonių.

Prezidento Valdo Adamkaus, kuriam diskusijoje neleido dalyvauti sveikata, citata pavadinta diskusija sukvietė ne tik pilną „Žalgirio“ arenos amfiteatrą, bet ir „Laisvės pikniko“ diskusijų palapines, kuriose buvo tiesiogiai transliuojamas pokalbis.

„Profesoriui temos yra visiškai vienodai, jis vis tiek šnekės, ką norės“, – juokais diskusiją pradėjo jos vedėjas žurnalistas Andrius Tapinas. Anot jo, V. Landsbergiui jis nusiuntė devynias temas, iš kurių nė viena jam netiko.

„Ar V. Adamkaus frazė yra tinkama Lietuvai?“, – pirmąjį klausimą uždavė A. Tapinas pašnekovui.

Mano pirmas palinkėjimas: atsikimškite ausis, atverkite savo protus ir širdis.

„Tai yra visiems laikams tinkama frazė. Yra tokia įstaiga, ant kurios įėjimo parašyta „Čia įžengę, pamirškite viltį“. Tie, kurie neturi vilties, jau yra pragare, gerbiamieji“, – sakė V. Landsbergis, cituodamas užrašą prie pragaro vartų iš Dantės „Dieviškosios komedijos“.

Į diskusiją gausiai susirinkus jaunimui vienas iš dalyvių, Simonas iš Kėdainių, V. Landsbergio paprašė patarimo jauniems žmonėms. „Mano pirmas palinkėjimas: atsikimškite ausis, atverkite savo protus ir širdis“, – atsakė jam V. Landsbergis.

Paklaustas, kokia yra mūsų perspektyva, pašnekovas atsakė, kad mes pernelyg trypčiojame, guosdamiesi, kur eiti: „Pasakyta labai seniai  – eik ten, kur šviesu.“

Pasak jo, mes šiuo metu esame tokioje paros dalyje, kurią galima būtų pavadinti sambrėška. „Jei yra ryto sambrėška, tai yra galimybė, kad ateis diena. Tačiau nenustebkite, jei vietoje jos ateis naktis. Reikia ieškoti šviesos ir už ją kautis“, – sakė V. Landsbergis.