Po daugiau nei 90 minučių trukusių derybų su JAV prezidentu Baltuosiuose rūmuose Jungtinės Karalystė ministras pirmininkas trečiadienį prisipažino, kad šiuo metu siekia imtis tik „papildomų žingsnių“ dėl prekybos su Jungtinėmis Valstijomis.

B. Johnsonas palankiai įvertino naujienas, kad britų avienos importo draudimas JAV bus atšauktas, tačiau nepuoselėjo vilčių, jog išsamus laisvosios prekybos susitarimas, vertintas kaip vienas svarbiausių „Brexito“ privalumų, bus greitai pasiektas.

Kalbėdamas su žurnalistais prie JAV Kapitolijaus pastato Vašingtone, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas sakė: „Šiandien galiu jums pasakyti, kad tai, ką dabar gausime iš JAV, yra dešimtmečius galiojančio draudimo, visiškai nepagrįsto, diskriminuojančio britų ūkininkus ir britų ėrieną, panaikinimas.“

„Mes norime tvirtų, laipsniškų žingsnių dėl prekybos. Šiuo metu J. Bideno administracija nesudaro laisvosios prekybos sandorių visame pasaulyje, tačiau aš visiškai tikiu, kad čia reikia daug nuveikti. Ir šiame pastate yra daug žmonių, kurie tikrai nori susitarimo.“

J. Bidenas nepaprieštaravo savo pirmtako Baracko Obamos teiginiui, kad Didžioji Britanija atsidurs „eilės gale“ dėl laisvosios prekybos sutarties po „Brexito“.

Jungtinė Karalystė siekia iš naujo derėtis su Europos Sąjunga dėl „Brexito“ sutarties sąlygų.

ES ir Singapūras po kelerius metus trukusio pasirengimo 2018-aisiais pasiekė bendrą susitarimą. Europos Komisijos pirmininkas Jenas Claude‘as Junckeris, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Singapūro premjeras Lee Hsien Loongas ir tuomet ES pirmininkavusios Austrijos kancleris Sebastinas Kurzas Briuselyje pasirašė susitarimą dėl muitų ir kitų prekybos kliūčių panaikinimo.

Europos Komisijos duomenimis, Singapūras pagal prekybą su ES yra 14-oje vietoje. Pastaruoju metu jos apimtys tarp abiejų pusių siekė 53 mlrd. eurų kasmet.

Ši laisvosios prekybos sutartis atkartoja jau egzistuojančios ES ir Pietų Korėjos prekybos sutarties sąlygas, tačiau naujoje sutartyje įtvirtinamas „stabilumas ir tęstinumas“, kadangi toliau kyla „Brexito“ įtampa, pranešime teigė Seulo prekybos ministerija.

„Abi šalys užbaigė vidaus procedūras – nauja Pietų Korėjos ir JK sutartis pradės galioti šaliai išstojus iš ES“, – teigė ministerija, pridurdama, kad naujoje prekybos sutartyje lengvatos išliko tokios pat, kokios yra numatomos prekybos sutartyje su ES.

Jei ES ir JK susitars dėl tvarkingo šalies išstojimo, nauja sutartis pradės galioti po pereinamojo laikotarpio.

JK yra antra pagal dydį Pietų Korėjos prekybos partnerė, tačiau yra atsakinga už mažiau nei 2 procentus visos Pietų Korėjos prekybos.

Įsigaliojus sutarčiai, nelieka beveik jokių muitų produktams abiejose ekonominėse erdvėse. Europos Komisijos skaičiavimu, tai leis ES eksportuotojams kasmet sutaupyti milijardą eurų. Briuselis, be to, tikisi ženklaus eksporto padidėjimo.

Pagal ES ir Japonijos susitarimą, bus panaikinti 10 proc. ES muitų tarifai japoniškiems automobiliams ir 3 proc. tarifai automobilių dalims. Savo ruožtu Japonija panaikins 30 proc. tarifą ES sūriui ir 15 proc. tarifą europietiškam vynui bei leis ES įmonėms dalyvauti viešuosiuose Japonijos pirkimuose. Pagal susitarimą abiejų pusių įmonės galės lengviau prieiti prie finansinių paslaugų, telekomunikacijų, internetinės prekybos ir transporto rinkų.

Susitarimą sveikina ūkio ir pramonės organizacijos. Tuo tarpu globalizacijos kritikai, žalieji ir kairieji politikai vis įspėja, kad nauja laisvoji ekonominė zona nuleis aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos standartus.

Dokumentą po Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamo Netanjaho) derybų pirmadienį Jeruzalėje patvirtino abiejų šalių ekonomikos ministrai.

Kaip pareiškė P. Porošenka, Ukraina ir Izraelis „panaikino visas kliūtis ekonominiam bendradarbiavimui“.

Sutarties tikslas – „sukurti teisinius pagrindus pramonės ir žemės ūkio rinkų liberalizavimui“, – P. Porošenką cituoja Ukrainos prezidentūros spaudos tarnyba.

Pasak Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministro Stepano Kubivo, sutartimi naikinami importo muitai maždaug 80 proc. Ukrainos ir apytikriai 70 proc. Izraelio pramonės produkcijos, ji skatins Izraelio investicijas Ukrainoje.

P. Porošenka po derybų B. Netanyahu pareiškė, jog Ukraina analizuoja Izraelio ne tik ekonominę, bet ir karinę patirtį.

„Iš Izraelio išmokome, kaip ginti savo šalį, kaip sukurti stiprią kariuomenę. Ir mes išmokome, kaip kurti stiprią ekonomiką ir užtikrinti tautos gerovę“, – sakė Ukrainos prezidentas Jeruzalėje.

P. Porošenka pakvietė Izraelio premjerą atvykti į Ukrainą.

„Kartu su Izraelio ministru pirmininku Netanjahu planuojame aplankyti Odesą, turinčią gilią su žydų tauta susijusią istoriją“, – pareiškė P. Porošenka.

Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados sutartimi (angl. USMCA) atnaujinama ir pakeičiama prieš beveik 25 metus sudaryta Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (angl. NAFTA), kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra pavadinęs katastrofiška ir pažadėjo nutraukti.

Peržiūrėjus NAFTA, „mūsų regione bus užtikrintos laisvesnės rinkos, sąžiningesnė prekyba ir patikimas ekonomikos augimas“, nurodoma bendrame JAV prekybos atstovo Roberto Lighthizerio (Roberto Laithaizerio) ir Kanados užsienio reikalų ministrės Chrystia Freeland (Kristijos Friland) pareiškime.

Po daugiau kaip metus trukusių derybų ir šešių savaičių intensyvių pokalbių vyriausybės sugebėjo išspręsti savo nesutarimus ir abi šalys padarė tam tikrų nuolaidų, tačiau jos abi naująją sutartį pavadino geru sandoriu savo piliečiams 500 mln. gyventojų turinčiame regione, kurio valstybių tarpusavio prekybos apyvarta siekia apie 1 trln. JAV dolerių per metus.

Į naująją sutartį bus pirmą kartą įtrauktos finansinių paslaugų ir skaitmeninės ekonomikos sritys.

Kanada labiau atvers savo pieno rinką JAV gamintojams, o Vašingtonas, kaip reikalavo Otava, sutiko nekeisti nuostatų dėl ginčų sprendimo.

Taigi dabar šalys galės pasirašyti sutartį iki Meksikos prezidento Enrique Pena Nieto (Enrikės Penja Njeto) kadencijos pabaigos gruodžio 1 dieną, o būtent dėl šio termino pastaruoju metu buvo taip skubama pasiekti susitarimą.

Pagal JAV įstatymus Baltieji Rūmai prekybos sutarties tekstą Kongresui privalo pateikti likus 60 dienų iki jos pasirašymo ir pareigūnai vos spėjo tai padaryti iki vidurnakčio.

Principas „duoti ir gauti“

Jungtinės Valstijos ir Meksika susitarimą dėl naujosios NAFTA pasiekė dar rugpjūčio pabaigoje ir nuo to laiko Otavos derybininkai nuolat vykdavo derybų į Vašingtoną. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje pareigūnai įspėjo, kad laikas deryboms baigiasi.

D. Trumpas pasiskundė dėl Kanados pareigūnų elgesio ir pareiškė, jog atsisakė susitikimo su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau (Džastinu Triudo), nors Kanados vyriausybės vadovo biuras pranešė, kad nebuvo planuota jokio susitikimo.

Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas pareiškė, kad galutinis peržiūrėtas dokumentas yra „fantastiška sutartis“, ir ją pavadino „dideliu Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados laimėjimu“.

Be pokyčių, susijusių su Kanados pieno ir pieno produktų rinka, naujojoje sutartyje, pasak pareigūnų, numatytos geresnės darbininkų apsaugos priemonės ir griežtesnės aplinkos apsaugos taisyklės. Be to, į prekybos santykius įtraukta skaitmeninės ekonomikos sritis ir numatytos „revoliucinės“ intelektinės nuosavybės apsaugos priemonės.

Į naująją sutartį taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią „manipuliavimui“ prekybos taisyklėmis, įskaitant susijusiąsias su valiutos kursais. Numatytos ir kontrolės priemonės, skirtos ne sutarties šalims, bandančioms pasinaudoti rinka, kurioje netaikoma muitų.

Nors naujoji sutartis, į kurią įtrauktos ir peržiūrėtos nuostatos dėl itin svarbaus automobilių gamybos sektoriaus, turėtų apsaugoti Meksiką ir Kanadą nuo 25 proc. muito, kurį D. Trumpas grasina įvesti importuojamiems automobiliams, muitų importuojamam plienui ir aliuminiui klausimas tebėra neišspręstas. Pasak pareigūnų, jį „atskirai“ sprendžia Prekybos departamentas.

Sutartį Tokijuje pasirašė aukščiausio rango ES pareigūnai ir Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe (Šindzas Abė).

„Siunčiame aiškią žinią, jog kartu stojame prieš protekcionizmą“, – pareiškė ES Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

„Pasirašydami šią sutartį, parodome, kokia yra svarbi laisva ir sąžininga prekyba, parodome, kad dirbdami kartu, esame stipresni ir pranašesni“, – pridūrė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Anot jo, ši sutartis parodo, kad „prekyba nėra vien muitai ir kliūtys, kad yra svarbios vertybės“.

„Protekcionizmas neapsaugo“, – pažymėjo Komisijos vadovas.

Tuo tarpu Japonijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad ši sutartis „pasauliui rodo nepalaužiamą Japonijos ir ES politinę valią būti pasaulio laisvosios prekybos lyderiais tuo metu, kai yra išplitęs protekcionizmas“.

D. Tuskas ir J. C. Junckeris į Japoniją atvyko po derybų Pekine, kur jie paragino pasaulio prekyboje siekti bendradarbiavimo ir vengti prekybos karų.

„Tai bendra Europos ir Kinijos, bet taip pat ir Amerikos bei Rusijos pareiga - negriauti [pasaulio prekybos tvarkos], o ją gerinti, nepradėti prekybos karų, kurie mūsų istorijoje taip dažnai virsdavo aštriais konfliktais, – pirmadienį Pekine pareiškė D. Tuskas. – Vis dar yra laiko užkirsti kelią konfliktams ir chaosui.“

Istorinis ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimas, pagal kurį bus sukurta milžiniška laisvosios prekybos zona, yra visiška priešprieša JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) protekcionistinei politikai, kuriai jis yra pasirinkęs šūkį „Pirmiausia Amerika“.

Šis susitarimas, kuris buvo suderintas pernai gruodį, „yra didžiausias Europos Sąjungos istorijoje“, anksčiau pareiškė Komisijos atstovas spaudai Margaritis Schinas.

„Šiuo susitarimu bus sukurta atviros prekybos zona, apimsianti beveik trečdalį pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – pažymėjo jis.

Dėl protekcionistinės D. Trumpo politikos Europos Sąjunga – didžiausia pasaulyje bendroji rinka, vienijanti 28 šalis ir turinti 500 mln. vartotojų – siekia stiprinti bendradarbiavimą su kitomis šalimis prekybos srityje.

ES ir Japonijos susitarimas „pasauliui aiškiai parodys“ šalių poziciją prieš JAV protekcionizmą, neseniai pareiškė už prekybą atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom).

D. Trumpo administracija papiktino tradicinius JAV sąjungininkus, tokius kaip ES ir Japonija, įvedusi muitus importuojamam plienui ir aliuminiui. Vašingtonas taip pat yra priartėjęs prie prekybos karo su Kinija ribos.

Sekmadienį JAV prezidentas sukėlė dar didesnę pagiežą, Europos Sąjungą, kaip ir Rusiją bei Kiniją, pavadinęs Jungtinių Valstijų „prieše“ ir pakartotinai pareiškęs, kad ES „iš tiesų mumis pasinaudojo prekyboje“.

Pagal laisvosios prekybos susitarimą ES atvers savo rinką Japonijos automobilių pramonei, o Tokijas mainais panaikins kliūtis ES žemės ūkio produktams ir visų pirma pieno produktams.

ES nori gauti prieigą prie vienos turtingiausių pasaulyje rinkų, o Japonija tikisi paspartinti savo ekonomikos augimą, kuris vis neįsibėgėja.

Sh. Abe susitarimą turėjo pasirašyti Briuselyje praėjusią savaitę, tačiau dėl potvynių, per kuriuos žuvo daugiau kaip 220 žmonių, atšaukė kelionę.

Už tai antradienį balsavo 71 Seimo nariai, prieš – 34 , o susilaikė 4.

Parlamentarai nespėjo įvertinti „valstiečių“ siūlymo susitarimą ratifikuoti su sąlyga, kad joje būtų Lietuvos pareiškimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir hormonais apdorotos jautienos įvežimo.  

Liberalė Aušrinė Armonaitė prognozavo, kad susitarimas paskatins daugiau įmonių eksportuoti į Kanadą: „Sukuria daugiau galimybių verslui ir Lietuvai“. 

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys tikino, kad susitarimas paskatins lietuviškų baldų ir maisto pramonės eksportą. 

Socialdemokratė  Rasa Bugbergytė piktinosi, kad susitarimo būtinybė aiškinama teigiamu poveikiu ekonomikai, bet pasigedo socialinių pasekmių žmogui. Pasak jos, ginčų nagrinėjimas pereis į arbitražinius teismus, apeinat nacionalinę teisę. 

„Valstietė“ Virginija Vingrienė tikino, kad susitarimas visuomenei rizikingas ir paskatins rinkos apsaugos barjerų naikinimą. Susitarimą ji pavadino spartinančiu globalizacijos procesus, kurie pavojingiausi mažoms valstybėms.   

 Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas sakė, kad dėl susitarimo bus prarasta daug darbo vietų. 

ES ir Kanados prekybos susitarimas Seimui buvo pateiktas pernai pavasario sesijoje, tačiau klausimas buvo įstrigęs Sveikatos reikalų komitete. 

Sutartis tarp ES ir Kanados panaikina 99 proc. muitų. Tačiau kritikai baiminasi, kad įsigaliojus sutarčiai Lietuvą užplūs pigesni, genetiškai modifikuoti produktai. 

Lietuvos diplomatai tikėjosi, kad sutartis bus ratifikuota dar pernai vasarą. 

Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pernai numarino iš jos pasitraukdamas. Tokį susitarimą pasirašiusioms šalims būtų tekę 40 proc. pasaulio ekonomikos ir beveik ketvirtadienį pasaulinės prekybos.

Tačiau nauja susitarimo versija, pavadina Visapuse ir progresyvia Ramiojo vandenyno partnerystės sutartimi, yra didelis pasiekimas, siunčiantis žinią apie atvirumą, teigia šios sutarties šalininkai prieš pasirašymo ceremoniją Santjage, Čilėje.

Sutartį pasirašys Australija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Japonija, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras ir Vietnamas. Šioms šalims tenka 13,5 proc. pasaulinio BVP. Jos sudaro 500 mln. vartotojų rinką, kuri savo dydžiu lenkia Europos Sąjungos bendrąją rinką.

„Nors kai kuriems produktams bus taikomi mokesčiai, o taip pat egzistuoja prekybinio karo grėsmė, mes norime pasiųsti atvirumo signalą, – sakė Čilės užsienio reikalų ministras Heraldo Munozas (Eraldas Munjosas). – Tai yra svarbiausia laisvosios prekybos sutartis ir pati tiksliausia, kokia iki šiol buvo pasirašyta pasaulyje.“

Simboliška, kad sutartis bus pasirašyta tą pačią savaitę, kai Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) grasina sukelti prekybinį karą įvesdamas importo muitus plienui ir aliuminiui.

Ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obampos) administracija rėmė Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutartį, kaip atsvarą augančiai Kinijos prekybinei galiai.

Naujoji sutartis įsigalios per 60 dienų nuo tada, kai ją ratifikuos bent šešios iš vienuolikos šalių.

Savo prezidentinės rinkimų kampanijos metu D. Trumpas kritikavo prekybos susitarimus ir juos kaltino dėl to, kad amerikiečiai praranda darbus. Tuo tarpu tokių susitarimų šalininkai pabrėžia, kad jie apskritai didina gerovės lygį.

Jungtinės Valstijos jau pasitraukė iš Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimo, kuriuo siekta sudaryti pasaulinį laisvosios prekybos susitarimą. Šis buvo pasirašytas pernai vasarį, tačiau taip niekada ir neįsigaliojo.

O ateinantį mėnesį turėtų būti pradėtos naujos derybos dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) sutarties su Kanada ir Meksika po to, kai D. Trumpas pagrasino vienašališkai pasitraukti iš šio susitarimo, kuris turėjo naudos pramonei ir sukūrė glaudžius viso regiono ryšius gamybos, žemės ūkio ir verslo srityse.

JAV laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Korėja, žinomas kaip KORUS, įsigaliojo 2012 metų kovą. Nuo tada, Vašingtono teigimu, JAV prekybos su Pietų Korėja prekybos deficitas daugiau nei padvigubėjo nuo 13,2 mlrd. JAV dolerių 2011 metais iki 27,6 mlrd. JAV dolerių pernai.

Tačiau Seulas teigia, kad jis išaugo iki 23,2 mlrd. JAV dolerių.

JAV paskelbtame pranešime šalies prekybos atstovas Robertas Lighthizeris (Robertas Laithaizeris) pranešė, kad sušaukė KORUS dvišalio komiteto susitikimą, kad „pradėtume persiderėjimo procesą siekiant pašalinti JAV prekybos apribojimus ir aptartume būtinus susitarimo pakeitimus“.

Sureagavo skeptiškai

D. Trumpas yra pavadinęs KORUS „siaubingu“ susitarimu Jungtinėms Valstijoms, o laiške Pietų Korėjos prekybos ministrui R. Lighthizeris teigė, kad yra „problemų dėl JAV eksporto prieigos prie Pietų Korėjos rinkos“ ir kad Vašingtonas norėtų matyti „labiau subalansuotus prekybos santykius“.

Dvišalio komiteto susitikimas turėtų vykti rugpjūtį Vašingtone, sakė jis.

Tuo tarpu Seulas sureagavo skeptiškai. Šalies prekybos, pramonės ir energetikos ministras pareiškė, kad susitarimas gali būti keičiamas tik abipusiu sutarimu.

„Pagal laisvosios prekybos susitarimą mūsų pusei neprivaloma sutikti su JAV pasiūlymu keisti susitarimą, – teigiama ministro išplatintame pranešime. – Pirmiausia, pareigūnai turi išnagrinėti, išanalizuoti ir įvertinti KORUS poveikį ir nustatyti, ar tikrai šis susitarimas yra kaltas dėl prekybos disbalanso.“

Verta paminėti, kad Pietų Korėja ir JAV yra sudariusios ir saugumo aljansą. Šiuo metu šalyje yra dislokuota daugiau nei 28 tūkst. JAV karių, kad apsaugotų šalį nuo branduolinį ginklą turinčios kaimyninės Šiaurės Korėjos.