Netenkino pinigų sugrąžinimas
Tai gali reikšti, kad Lietuvoje nėra patirties pirkti ar naujai statyti laivus su ES parama. Tuo atveju, kai naudojami fondų pinigai, sandoriai turi būti atlikti tiksliai.
Nesugebėjus pasinaudoti ES žuvininkystės fondo parama, keli senovinių laivų atnaujinimo projektai užstrigo Klaipėdoje. Vienu atveju tai įvyko dėl neaiškaus istorinių laivų statuso, kitu – dėl projekte įrašytų pernelyg optimistinių laivo atnaujinimo prognozių.
Pasitaikė atvejis, kai, atnaujinus laivą ir išleidus avansu gautą paramą, paaiškėjo, kad, gavus dalinę paramą atskiram mazgui tvarkyti, laivai nepradėjo plaukioti, nors paraiškoje buvo akcentuota, kad parama reikalinga tam, kad laivą galima būtų pritaikyti plaukioti.
Nors pagal paramą ir buvo įsigyta tai, kas numatyta, tačiau kitose laivo atstatymo dalyse, kurios buvo ne pagal paramą, nesurinkus papildomo finansavimo darbai nebuvo atlikti, laivas į vandenį nenuleistas. Kai taip atsitiko, pareikalauta grąžinti ir tą paramą, kuri buvo naudota pagal projektą.
Vyko teismo procesai, kurių galutinė – neskundžiama išvada tokia, kad valstybės institucija buvo teisi. Tvarkytas laivas nepradėjo plaukioti, o tai reiškia, kad viešieji pinigai buvo išleisti netinkamai ir turėjo būti sugrąžinti.
Sužlugęs valstybės užsakymas
Kitas plačiai nuskambėjęs atvejis buvo dėl gelbėjimo ir naftos surinkimo laivo statybos Klaipėdoje.
Jį už beveik 40 mln. eurų Aplinkos fondo lėšų planavo įsigyti Lietuvos kariuomenė. Ji valdo Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse žmonių gelbėjimą ir paiešką koordinuojančią grupę.
Įvykus laivo pirkimo viešajam konkursui jo rezultatai buvo apskųsti. Tąsymasis po teismus vyko ilgai. Jų rezultatas nebuvo Lietuvos valstybės institucijos naudai. Teisme buvo pripažinta, kad Suomijos tiekėjo pasiūlymas, kuris buvo pripažintas geriausiu, neatitiko laivo statybos techninėje specifikacijoje numatytų parametrų.
Teoriškai konkurso laimėtoju turėjo būti pripažinta antroje vietoje buvusi Lietuvos bendrovė. Tačiau Lietuvos kariuomenė jai sandorio taip ir nepasiūlė. Gal todėl, kad kaip tik ji skundė konkurso rezultatą teismams? Gal buvo ir kažkokių kitų priežasčių?
Lietuva sunkiai randa kelių, kaip be klaidų įveikti laivų statybos ar atnaujinimo viešųjų pirkimų procedūras.
Galiausiai buvo paskelbta, kad naftos surinkimas jūroje nėra Lietuvos kariuomenės funkcija, todėl gelbėjimo laivo statybos atsisakyta. Apskritai paėmus, dėl to Lietuva patirs nuostolį, nes laivas jai reikalingas ir neaišku, ar kada nors dar atsiras sąlygos tokį palyginti nepigų laivą statytis ES paramos lėšomis.
Sankciją vertino kaip nereikšmingą
Šiuo metu vyksta kuriozas dėl upinio laivo arba savaeigio upių dugno valymo įrenginio, kurį per viešojo pirkimo konkursą įsigijo Vidaus vandens kelių direkcija. Konkursas vyko 2020 m. Pagal pasirašytą sutartį dalis įrenginių turėjo būti pateikti iki 2020 m. pabaigos, kita – iki 2021 m. rugpjūčio.
Procedūrą teismui apskundė Viešųjų pirkimų tarnyba. Po patikrinimo ji konstatavo, kad tiekėjui mokėta netinkamai, pažeidžiant pirkimo nuostatus. Tikrinimo metu įranga nebuvo pagaminta ir pristatyta užsakovui, nors tiekėjui buvo sumokėta per 50 proc. sutarties sumos. Tiekėjas aiškino, kad logistinė grandinė buvo suderinta, tačiau COVID-19 pandemija pakoregavo grafiką.
Tąsymasis po teismus vyksta iki šiol. Po Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinio Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. Vidaus vandens kelių direkcijai skyrė 9,1 tūkst. eurų baudą. Teismas laikėsi nuostatos, kad Viešųjų pirkimų tarnyba galėjo analizuoti vykdomą sutartį ir, pastebėjusi nukrypimą, skirti sankciją. Vidaus vandens kelių direkcijos nuostata buvo tokia: kol buvo vykdoma ir nebaigta sutartis, sankcija neturėjo būti skiriama.
Lietuvos apeliacinis teismas šių metų balandžio 19 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nepadėjo argumentai ne tik dėl logistiką apsunkinusios pasaulinės COVID-19 pandemijos, bet ir dėl Sueco kanalą paveikusios krizės, kas turėjo įtakos, kad užsitęsė Vidaus vandens kelių direkcijos užsakymu statyto laivo surinkimas ir jo atidavimas.
Istorija šioje byloje gali būti ir pratęsta, nes Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas negalutinis. Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir nuostatos, kad 9,1 tūkst. eurų sankcija už mokėjimo grafiko nederėjimą su faktiniais užsakymo pateikimo dalimis veiksmais esanti nežymi, kai bendra sandorio suma buvusi 2,6 mln. eurų.
