Kaip sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas, artimiausiu metu šalyje prognozuojami karšti ir be kritulių orai, šalies miškuose įsivyrauja aukščiausia – 5-oji miško gaisringumo klasė, kuriai esant, rizika kilti ir nekontroliuojamai plisti miško gaisrams labai ženkliai padidėja.

„(...) todėl jei orai artimiausiu laiku nesikeis, įvertinusi vietos sąlygas ir galimas rizikas, Valstybinių miškų urėdija, esant poreikiui, kreipsis į savivaldybių vykdomąsias institucijas dėl laikino fizinių asmenų lankymosi gaisrams kilti pavojingu laikotarpiu apribojimo ar uždraudimo miškuose“, – urėdijos pranešime penktadienį sakė M. Ivanauskas.

„Nenorime uždrausti ar kitaip apriboti visuomenei poilsiauti gamtoje, todėl pirmiausia kreipiamės į miško lankytojus ir labai prašome elgtis atsakingai“, – tvirtina jis.

Patekimo į miškus ribojimų jau ėmėsi Šilutės rajono savivaldybė – dėl gaisrų pavojaus nuo ateinančio antradienio ji įveda laikiną draudimą lankytis savo teritorijoje esančiuose miškuose, skelbia ekstremaliąją situaciją dėl sausros žalos žemės ūkiui.

Šiuo metu šalyje įsivyravo itin palankūs miško gaisrams kilti orai. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai per dieną gesina vidutiniškai po penkis miško gaisrus, miškininkai bei ugniagesiai prašo visų gyventojų atsakingumo poilsiaujant gamtoje.

Dažniausia gaisrų priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys – palikti be priežiūros ar ne vietoje kūrenami laužai, netinkamai naudojamos kepsninės ar numestos nuorūkos.

Valstybinių miškų urėdija naudoja miško gaisrų stebėjimo sistemą, ja stebimi didelės bei vidutinės miško gaisrų rizikos medynai, pasak urėdijos, tai leidžia efektyviai identifikuoti ir suvaldyti liepsnas.

Pasak miškininkų, vidutinis miško gaisro plotas nesiekia 0,3 ha, tačiau bet kuris kilęs miško gaisras, jeigu nebus laiku pastebėtas ar suvaldytas pirminėje miško gaisro plitimo stadijoje, gali virsti nekontroliuojamu ir peraugti į stichinę nelaimę.

Remiantis statistiniais duomenimis, didžioji miško gaisrų dalis kyla dėl neatsakingo miško lankytojų elgesio – paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, neteisingai naudojamų kepsninių, ar neatsargiai numestos nuorūkos.

„Šalyje vyraujant sausrai ir dideliam miškų gaisringumui, visi miško lankytojai privalo elgtis labai atsakingai – laužus ar kepsnines kurti tik tam specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse, laužų nei akimirkai nepalikti be priežiūros, baigus stovyklauti visiškai užgesinti buvusias laužavietes, jokiais būdais nepalikti rusenančių anglių. Taip pat nenumesti pilnai neužgesintos nuorūkos, atsakingai naudoti bet kokius ugnies šaltinius“, – ragina miškininkai.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus specialistai primena, kad miškų lankymą reglamentuoja Lankymosi miške taisyklės.

Lankymosi miške taisyklėse nustatyta, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu galima tik keliais. Ruošiant slidinėjimo ar orientavimosi sporto slidėmis trasas motorine transporto priemone – sniegomobiliu (sniego motociklu) – galima važiuoti keliais, takais, proskynomis, miško kvartalinėmis ir priešgaisrinėmis linijomis, suderinus trasos maršrutą su miško valdytoju ir/ar savininku, o saugomų teritorijų direkcijų administruojamose ar joms Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu priskirtose nacionalinėse saugomose teritorijose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose, – ir su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija. Jodinėti galima keliais ir tam skirtais takais. Važiuoti dviračiais galima keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos. Kelio savininkas (valdytojas), vadovaudamasis Kelių priežiūros tvarka, gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, jeigu dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. Apribojus ar nutraukus eismą, keliuose pastatomi atitinkami kelio ženklai.

Taip pat Lankymosi miške taisyklėse nurodyta, kad statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Be to, specialistai atkreipia dėmesį, kad asmenims, besilankantiems miške, be kitų reikalavimų taip pat draudžiama: triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus, trukdyti asmenų, besilankančių miške, poilsį.

„Ciongo“ feisbuko paskyroje paskelbta reklama.

Lankymosi miške taisyklių reikalavimų pažeidimas yra neteisėta veika – administracinis nusižengimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 278 str. 1 d., – tokia neteisėta veika užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 Eur ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 Eur, o transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama,  užtraukia baudą nuo 20 iki 50 Eur.

Administracinė atsakomybė taip pat numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 282 str. už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis, – tokia neteisėta veika užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 110 Eur, o kai dėl tokios neteisėtos veikos buvo sužalota ar sunaikinta žolinė danga ar miško paklotė, – tokia neteisėta veika užtraukia baudą nuo 140 iki 300 Eur.

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės draudžia važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ne keliais arba ten, kur įvažiuoti uždrausta; nurodo, kad statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo  aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų pažeidimas yra neteisėta veika – administracinis nusižengimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 279 str. 1 d., – tokia neteisėta veika užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 50 Eur ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 Eur.

Be to, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 3 d. nustatyta, kad padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 str. 2 d. Todėl specialistai informuoja, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę.

Primename, kad įmonės „Ciongo“ direktorius Mantas Juknelis „Kauno dienai“ teigė, kad reklama, kuri įžiebė diskusijas, buvo filmuota ne Lietuvoje. 

Reklamų aprašuose teigiama, kad klientams siūlomos kruopščiai sudėliotos trasos – miškai, kalniukai, grioviai, nuokalnės, apsuptos gražiausių gamtos vaizdų.

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės (MKS) skyriaus vyr. specialistas Audrius Zykevičius tuomet  teigė, kad dėl įmonės „Ciongo“ iki birželio 1 d. skundų negauta.

„Deja, šiame vaizdo įraše nepakanka informacijos, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas aplinkosauginis pažeidimas. Neaišku, kur (ar tai miško, ar kitos paskirties žemė) ir kada buvo važinėjama keturračiais, kas važinėjo, ar dėl važinėjimo yra suderinta, gautas leidimas, ar važinėjama numatytu keliuku ir kt.“, – sakė specialistas.