Už tai, kad E. Šileikis būtų skiriamas LAT teisėju, antradienį per slaptą balsavimą „už“ buvo 50 Seimo narių, 58 balsavo „prieš“ ir 10 parlamentarų susilaikė.

Gegužės viduryje E. Šileikio skyrimui į šias pareigas nepritarė ir pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

TTK vadovas Stasys Šedbaras tuomet sakė, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija.

S. Šedbaras rėmėsi Teisės departamento nuomone, kad tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme nurodyta, jog teisėjas turi atitikti sveikatos reikalavimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta pretendentui į teisėjus būtinai užpildyti atitinkamus dokumentus gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

Kandidatas į LAT teisėjus, nors buvo prašytas, nepateikė Nacionalinei teismui administracijai sveikatos pažymos ir informacijos, kad užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

Jis taip pat sakė, kad pildyti klausimyno dėl darbo su slapta informacija nereikia, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.

Jis dirbo VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.

Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

Už tai balsavo trys komiteto nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė, todėl sprendimą lėmė komiteto vadovo konservatoriaus Stasio Šedbaro balsas.

„Dabar klausimas keliasi į Seimo plenarinį posėdį“, – po balsavimo sakė jis.

Protestuodami prieš tokį sprendimą trys opozicijos nariai – Julius Sabatauskas, Agnė Širinskienė ir Česlavas Olševskis – atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje. Dėl to žlugus kvorumui, TTK posėdį teko nutraukti.

„Labai apgailėtinas sprendimas“, – sakė A. Širinskienė.

J. Sabatauskas tvirtino, kad E. Šileikiui buvo surengta žeminanti procedūra, bandant išvesti jį iš kantrybės.

Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus.

„Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus“, – BNS sakė socialdemokratas.

„Jeigu ir toliau taip nori dirbti valdantieji, komiteto darbas bus paralyžiuotas“, – piktinosi jis.

S. Šedbaro teigimu, jo apsisprendimą lėmė Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonė, kad tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme nurodyta, jog teisėjas atitiktų sveikatos reikalavimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta pretendentui į teisėjus būtinai užpildyti atitinkamus dokumentus gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

„Tai formalūs reikalavimai, dėl kurių ilgą laiką viešoje erdvėje vyksta diskusija. Kai kuriems komiteto nariams ir kilo klausimas, kodėl per tą laiką, žinant, kad toks klausimas keliamas parlamente, Prezidentūra arba pretendentas jų nevykdo“, – BNS sakė TTK pirmininkas.

„Pažiūrėjome kitų teisėjų atvejus – jie pateikė sveikatos pažymas iki balsavimo Seime. Tą patikrinome“, – pridūrė jis.

Pasak S. Šedbaro, būtų nesuprantama vieną pretendentą išskirti, jam daryti išimtis.

„Žinoma, spręs Seimas, dar iki Seimo balsavimo galima atlikti tą pareigą. Net iškėliau mintį, gal padaryti komiteto posėdyje pertrauką ir pasiūlyti pretendentui (pateikti dokumentus – BNS). Bet taip jau buvo suprasta, jog jokių veiksmų pretendentas daugiau nesiims, nes jam Nacionalinė teismų administracija gerokai prieš mėnesį tokį pasiūlymą buvo pateikusi ir jis nebuvo įvykdytas“, – aiškino komiteto pirmininkas.

„Tokia nemaloni situacija, nemalonus balsavimas ir toks sprendimas“, – sakė jis.

Trečiadienį svarstant klausimą komitete, kaip ir Seimo salėje, daugiausia klausimų kilo dėl E. Šileikio nepateiktų sveikatos pažymos ir informacijos, kad jis užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis per komiteto posėdį savo ruožtu kėlė klausimą, kodėl jam taikomi kitokie reikalavimai nei ankstesniems kandidatams.

„Kodėl Seimas 2017 skirdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, du buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, elgėsi kitaip, jei neklystu, negu mano atžvilgiu. Kodėl neprašė, kad Algirdas Taminskas ar Pranas Kuconis pateiktų leidimą dirbti su slapta medžiaga, kuri gali būti bylose. Jeigu prašė, tvarkoj, pasakykit, kad A. Taminsko ir P. Kuconio buvo paprašyta pateikti tą leidimą“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.

„Noriu suprasti, ar čia specialiai man tie kabliukai? Kodėl jie neiškilo skiriant mano kolegas buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus į LAT“, – klausė E. Šileikis.

Praėjusią savaitę per jo kandidatūros pristatymą Seime teisininkas tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis trečiadienį taip pat sakė nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

„Iš konstitucinės varpinės matau problemą, kad teisės akte be konkurso įtvirtinta konkreti Vidaus reikalų ministerijos poliklinika, ir nerandu racionalių pagrindų, priežasčių suplakti policijos pareigūnų sveikatos tikrinimą – ten reikia atsispaudimų, prisitraukimų, nes reikia sulaikyti teisės pažeidimą ir atvesdinti, – ir teisėjų sveikatos. Teisėjai nesulaiko, neatvesdina pažeidėjų, jiems nereikia atsispaudimų. Mano manymu, tai yra nekorektiška“, – kalbėjo kandidatas.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, LAT teisėja Egidija Tamošiūnienė atkreipė dėmesį, kad teisėjams tikrinantis sveikatą toje įstaigoje niekas nereikalauja daryti nei atsispaudimų, nei prisitraukimų.

Pažymų rašyta visų kandidatų į LAT

Visų kandidatų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus prašoma pateikti pažymas apie sveikatą ir užpildyti Valstybės saugumo departamento (VSD) klausimyną, kad būtų išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, BNS informavo Nacionalinė teismų administracija.

Diskusijos dėl šių dokumentų pateikimo reikalingumo kilo Seime svarstant buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

„Informuojame, kad per pastaruosius penkerius metus asmenys, kurie į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą buvo paskirti taikant Teismų įstatymo 60 straipsnį (tai yra kuriems, kaip E. Šileikiui, netaikomos atrankos procedūros – BNS), tokius dokumentus Nacionalinei teismų administracijai pateikė iki jų paskyrimo“, – teigiama trečiadienį pateiktame administracijos atsakyme BNS.

Anot jo, visi kandidatai apie tokių dokumentų pateikimo būtinybę informuojami nedelsiant, kai tik Teisėjų taryba priima sprendimą patarti jį skirti LAT teisėju.

Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos kurį laiką nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Nuo to laiko tarp Seimo narių, Prezidentūros atstovų, teisininkų vyksta diskusijos, kokius dokumentus privalo pateikti kandidatas.

Pats E. Šileikis tvirtina, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo. Anot jo, paskirtas teisėju jis galėtų dirbti su įslaptinta informacija ir be specialaus leidimo.

E. Šileikis taip pat sako nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kur tikrinami statutiniai pareigūnai ir jiems keliami specifiniai reikalavimai, o pažymos apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

Jo poziciją palaiko Prezidentūros atstovai, tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad įstatymai įpareigoja kandidatus į LAT pateikti minėtus dokumentus.

Remdamasis pastarąja pozicija Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas valdančiųjų konservatorių balsais nepritarė E. Šileikio skyrimui LAT teisėju.

Galutinį sprendimą priims Seimas.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

„Aš esu kandidatas be įprastos procedūros siūlomas, man nereikia to, ko reikia pretendentui į apylinkės teismo teisėjus. Tokia mano nuomonė“, – ketvirtadienį Seime sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui jo kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Ketvirtadienį klausimas įtrauktas į posėdžio darbotvarkę to pareikalavus prezidentui.

E. Šileikis ketvirtadienį stebėjosi, kodėl teisėjas sveikatą turi tikrintis ten, kur tai daro statutiniai pareigūnai. Jis tvirtino, kad visi jo sveikatos duomenys yra privačioje gydymo įstaigoje, galima kreiptis ten norint juos sužinoti.

„Kodėl privati įstaiga laikoma nepatikima?“ – klausė kandidatas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Kalbėdamas apie leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jis tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

„Tai yra popierius, kurį galima suplėšyti. Bet pats leidimas gimsta iš Konstitucijos“, – teigė teisininkas.

Anot jo, dabartiniame įstatyme įtvirtinta norma yra ydinga.

„Asmuo, kuris nori tapti teisėju, verčiamas gauti dokumentą, kurį paskui galima išmesti, nes tau vykdant teisingumą jo nereikia“, – kalbėjo kandidatas.

Jis sakė buvęs patikrintas Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip to reikalauja Korupcijos prevencijos įstatymas.

„Jūs mane norėjote pakišti po VSD vėliava, o aš nežinau, kas ten manęs laukia. Pavyzdžiui, aš trejus metus viename bendrabučio kambaryje gyvenau su Vygaudu Ušacku („Avia Solutions Group“ valdybos nariu – BNS). Sakys, kadangi jis dabar dirba tokioje bendrovėje, o kambariokas įtartinas, ir tu negausi leidimo. Kam man to reikia?“ – sakė E. Šileikis.

Jis taip pat ketvirtadienį paaiškino, kodėl rašė pastabas „MG grupės“ ginče su Seimo nariu Vytautu Baku. Koncerno advokatai ginče dėl dalykinės reputacijos rėmėsi šio mokslininko pateikta V. Bako pareiškimų analize ir išvada apie jo teiginius.

Asmuo, kuris nori tapti teisėju, verčiamas gauti dokumentą, kurį paskui galima išmesti, nes tau vykdant teisingumą jo nereikia.

V. Bako ir „MG grupės“ koncerno, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, ginčas baigėsi taikos sutartimis.

LRT anksčiau pranešė, kad E. Šileikis pastabas rašė ir „MG grupės“ vadovui Dariui Mockui, prieš dvejus metus su žmona besikreipusiam į Konstitucinį Teismą dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atitikties Konstitucijai.

E. Šileikis tvirtino tokias išvadas rašęs ne tik minėtai verslo grupei, bet ir Notarų, Architektų rūmams, smulkiojo ir vidutinio verslo organizacijai, Vežėjų asociacijai, kitoms organizacijoms.

„Mano arkliukas nuo studijų laikų – Seimo nario teisinė padėtis (...) Kodėl sukaupęs tokį įdirbį, aš negaliu pamatyti unikalaus dalyko – pirmą kartą Lietuvoje grupė Seimo narių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Fantastika mokslui! Tai ne fantastika politikai, liūdnas dalykas, bet mokslui tai yra iššūkis“, – tvirtino jis.

„Ir vienas Seimo narys pirmą kartą per 30 metų buvo bandomas patraukti ir civilinėn atsakomybėn už žodžius, kurie galimai pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. (...) Ir atėjo advokatai pas Šileikį, ne dėl to, kad buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, o dėl to, kad jis parašęs monografiją, parašęs diplominį darbą, magistro darbą. Ir staiga aš dabar šiais metais visa tai gaunu atgal, kaip galimą mano reputacijos kompromitavimą. Nu atsiprašau“, – kalbėjo E. Šileikis.

Honoraro dydžio neatskleidė

Į V. Bako klausimą, kiek jam sumokėjo „MG grupė“ už įžvalgas, kandidatas teigė negalįs to atskleisti, nes tai prieštarauja Advokatūros įstatymui.

„Paklauskite, kiek man visi sumokėjo. Ir kodėl reikia šiuose parlamento rūmuose murkdyti kandidatą dėl to, kad jis, kaip sakote, komercializavo mokslą?“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.

Šiuo metu E. Šileikis dirba Vilniaus universitete, yra Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius.

„E. Šileikis yra vienas ryškiausių Lietuvos konstitucionalistų, išugdęs vieną teisininkų kartą“, – pristatydama kandidatą ketvirtadienį sakė prezidento patarėja Jūratė Šovienė.

„Didelė jo patirtis, sukauptos žinios ir kritinis mąstymas neabejotinai praturtins LAT ir padės teismo bylose atskleisti bei plėtoti viešojo intereso gynimo konstitucinius aspektus“, – teigė ji.

E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete (VU) Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.

Jis yra dirbęs VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.

Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

E. Šileikio kandidatūrą svarstys Seimo komitetai ir frakcijos, dėl jo paskyrimo parlamentarai planuoja balsuoti po dviejų savaičių.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisija spalio viduryje tinkamais kandidatais į LAT  Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus pripažino keturis teisininkus: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus Aleną Piesliaką ir Justą Namavičių, mokslininką Andrių Neverą bei Kauno apygardos teismo teisėją Albiną Antanaitį.

Norą tapti LAT teisėjais buvo išreiškę šeši pretendentai.

Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiuliono, G. Nausėda pokalbiui kviečia ne visus pretendentus. Kviečiamųjų pavardės neskelbiamos.

Birželio viduryje iš LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigų atleistas girtas prie vairo įkliuvęs Arvydas Daugėla.

Kurie iš atrankose dalyvavusių ir geriausiai įvertintų kandidatų bus paskirti į konkrečias pareigas, sprendžia prezidentas.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

Už jo kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 99 Seimo nariai, prieš 13, 21 susilaikė ir vienas biuletenis sugadintas.

Daugiau nei 30 metų teisinio darbo stažą turintis A. Valantinas yra dirbęs Vilniaus apygardos teisme, Jonavos rajono apylinkės teisme, ir Vilniaus miesto apylinkės teisme, buvo pastarųjų dviejų teismų pirmininku.

Apeliaciniam teismui jis vadovavo penkerius metus, jo kadencija baigėsi balandžio 16 dieną, 2018–2020 metais A. Valantinas taip pat ėjo Teisėjų tarybos pirmininko pareigas.

2005–2010 metais jis vadovavo Generalinei prokuratūrai, iš šio posto pasitraukė po neigiamų Seimo išvadų dėl prokuratūros darbo tiriant vadinamąją pedofilijos bylą Garliavoje.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

Už E. Tamošiūnienės skyrimą LAT teisėja per slaptą balsavimą buvo 116 Seimo narių, prieš buvo keturi ir susilaikė septyni parlamentarai. Už A. Driuko skyrimą LAT teisėju balsavo 117 parlamentarų, po penkis buvo prieš ir susilaikė.

Kandidatus į LAT teisėjus pateikė prezidentas Gitanas Nausėda, gavęs tokį Teisėjų tarybos patarimą. Šiuos kandidatus tinkamiausiais eiti LAT teisėjų pareigas pripažino Pretendentų į teisėjus atrankos komisija.

Pagal Konstituciją, LAT teisėjus prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas, patarus Teisėjų tarybai. 

Prezidentūra savo teikime pažymėjo, kad šie žinomi ir gerbiami teisėjų bendruomenės nariai yra nepriekaištingos reputacijos, išsiskiria asmenine ir profesine kompetencija, taip pat yra sukaupę solidų teisinio darbo stažą.

A. Driukas turi daugiau kaip 36 metų teisinio darbo patirtį, jis jau yra ėjęs LAT teisėjo pareigas 1999–2003 metais, teisėjo karjeros pradžioje yra dirbęs Druskininkų miesto apylinkės teisme, buvo ilgametis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Anot Prezidentūros, A. Driukas „laikytinas vienu iš teisminės mediacijos pradininkų Lietuvoje“, penkerius metus vadovauja Teisėjų tarybos sudarytai Teisminės mediacijos komisijai, jis yra įgijęs daktaro laipsnį, dėsto Vilniaus universitete.

E. Tamošiūnienė turi daugiau nei 23 metus teisinio darbo patirtį, ilgą laiką dirbo advokate, nuo 2013-ųjų eina teisėjo pareigas Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė.

E. Tamošiūnienė taip pat turi daktaro laipsnį bei dėsto VU studentams, prieš daugiau nei mėnesį tapo Teisėjų tarybos nare, pirmininko pavaduotoja.

Teisingumo ministerija trečiadienį pranešė inicijuojanti Teismų įstatymo pataisas, kad kandidatams į LAT pirmininko, skyrių pirmininkų ir teisėjų pareigas būtų taikoma tokia pati atrankos procedūra, kaip ir skiriant kitus bendrosios kompetencijos bei specializuotų teismų pirmininkus, jų pavaduotojus, skyrių pirmininkus bei teisėjus.

Siūloma įstatyme numatyti, kad „Aukščiausiojo Teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Seimas prezidento teikimu“.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad Aukščiausiojo Teismo teisėją skiria Seimas prezidento teikimu, o kandidatūras prezidentui parenka ir pasiūlo LAT pirmininkas. Tuo pačiu įstatymas numato, kad šis siūlymas prezidento nesaisto.

Anot teisingumo ministro, tokios LAT pirmininko išimtinės teisės atsisakymas įneštų daugiau skaidrumo į LAT teisėjų atranką.

Teisėjų korpuso formavimo skaidrumas yra svarbus veiksnys stiprinant teismų veiklos kokybę ir atvirumą, o kartu ir visuomenės pasitikėjimą.

„Teisėjų korpuso formavimo skaidrumas yra svarbus veiksnys stiprinant teismų veiklos kokybę ir atvirumą, o kartu ir visuomenės pasitikėjimą, – ministerijos pranešime cituojamas E. Jankevičius. – Įstatymais sudarydami prielaidas geriausiems šalies teisininkams kandidatuoti į aukščiausias pareigas šalies teismų sistemoje, užtikrindami viešą ir skaidrią jų atranką, sustiprinsime tiek teisingumo vykdymo kokybę, tiek pasitikėjimą teismais.“

„Valstybės pareiga užtikrinti, kad į šias itin atsakingas pareigas būtų skiriami tik aukščiausios kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos asmenys“, – pridūrė jis.

Teisėjų atranką į atsilaisvinusią vietą kuriame nors teisme vykdo prezidento sudaryta Pretendentų į teisėjus atrankos komisija. Į ją  įeina ne tik teisėjai, bet ir visuomenės atstovai.

Pagal Teisingumo ministerijos projektą, atrankos komisija rinktų ir kandidatus į LAT pirmininką, skyrių vadovus.

Dabar jokia atranka į LAT vadovus ar skyrių pirmininkus nėra vykdoma. Šio teismo pirmininko kandidatūrą iš LAT teisėjų parenka prezidentas ir teikia Seimui.

Dabartinis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus netrukus išvyks dirbti į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą, tad prezidentas Gitanas Nausėda turės Seimui pateikti kandidatą į šias pareigas.

LAT teisėjų korpusą sudaro 35 teisėjai.

Siūloma, kad Teismų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos.