Tai, kad maistui per mėnesį skiria mažiau nei 200 eurų, tvirtino 32 proc. respondentų Lietuvoje, 39 proc. Latvijoje, 26 proc. Estijoje.

26 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 28 proc. Latvijoje ir 24 proc. Estijoje teigė, jog jų išlaidos maistui per mėnesį sudaro nuo 200 iki 299 eurų.

Savo ruožtu 42 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos, 34 proc. Latvijos ir 50 proc. Estijos gyventojų pripažino, kad maistas per mėnesį jiems atsieina mažiausiai 300 eurų.

Sociologinė apklausa buvo organizuota rugsėjo 11-21 dienomis, dalyvaujant 1001 respondentui.

Pernai vidutiniškai kiekvienas ES gyventojas piratiniu turiniu internete naudojosi 5,9 karto per mėnesį, o Latvijoje –  13,9 karto.

Šis rodiklis Estijoje – 12,5, o Lietuvoje – 11,5 karto.

Toliau rikiuojasi Malta (10,4), Vengrija (9,8), Kipras (9,4), Bulgarija (8,5), Čekija (8,4), Kroatija (8), Švedija ir Slovakija (po 7,9), Graikija (7,7), Liuksemburgas ir Danija (po 7,4), Portugalija, Airija ir Belgija (7), Slovėnija (6,8), Prancūzija (6,7), Nyderlandai (6,5).

Mažiau už ES vidurkį autorių teisių pažeidimų internete praėjusiais metais užfiksuota Austrijoje (5,8 karto per mėnesį), Ispanijoje (5,7), Italijoje ir Rumunijoje (po 5,5), Suomijoje (4,8), Vokietijoje (3,9), Lenkijoje (3,8).

EUIPO pažymi, kad autorių teisių pažeidimai internete yra rimta problema ne tik jų savininkams, bet ir visai visuomenei, nes turinio kūrėjams už kūrybą ar darbą neatlyginama, o tai ilgainiui gali sumažinti vartotojams prieinamo turinio pasirinkimą.

Kita vertus, tyrimų autoriai konstatuoja, kad muzikos, filmų ir televizijos piratavimas ES sumažėjo, palyginti su 2017 metais, kai toks tyrimas buvo atliktas pirmąkart.

Šį vyriausybės siūlymą skubos tvarka ketvirtadienį patvirtino Latvijos parlamentas.

Siūlymą palaikė 82 parlamentarai, vienas buvo prieš.

Tokiu sprendimu siekiama paskatinti vyresnio amžiaus žmones skiepytis nuo COVID-19 ir suteikti jiems pagalbą išaugus energijos kainoms.

Anot jos, viena pagrindinių tokio nuosmukio priežasčių – kas savaitę besikeičiantis sąrašas valstybių, iš kurių grįžus privaloma 14 dienų izoliuotis.

„Latvijos gyventojai nebijo keliauti, bet mėgsta konkretumą – jie stebi, kurios šalys patenka į vadinamąjį „raudonąjį sąrašą“, o kurios iš jo išbraukiamos. Dalis tarptautines keliones pamėgusiųjų jas atidėjo kitiems metams“, – sakė I. Kavaca.

Pasak jos, Latvijos kelionių organizatorių apyvarta šį mėnesį bus 85 proc. kuklesnė nei pernai liepą, apytikriai tokio pat kritimo tikimasi ir ateinantį mėnesį.

Kalbėdama apie prognozes rudeniui I. Kavaca pabrėžė, kad kelionių organizatoriai ruošiasi blogiausiam – pakartotinam tarptautinių kelionių sustabdymui.

„Turizmo organizatoriai kantrūs ir optimistiški, tačiau padėtį bei perspektyvas stengiasi vertinti realiai“, – pridūrė ji.

Sociologinės apklausos metu Latvijos gyventojų buvo teirautasi, kokios, jų manymu, yra pagrindinės ir pirmiausia spręstinos šalies problemos.

Net 76 proc. respondentų atsakė, jog tai – ekonomikos būklė bei dabartinės jos raidos perspektyvos.

Moralės problemas prioritetinėmis įvardijo 24 proc. apklaustųjų.

Didžiausią susirūpinimą ekonomikos problemos Latvijos visuomenei kėlė finansų ir ekonomikos krizės išvakarėse – 2009 metais: tada dėl to nuogąstavo net 85 proc. gyventojų.

Tradicijas paminanti moralės raida labiausiai Latvijos gyventojus jaudino 2001 metais – susirūpinimą dėl to tuomet reiškė 27 proc. apklaustos visuomenės.

Latvijos rodiklis sudaro minus 10 (pernai jis buvo minus 12, 2014 metais – minus 13). Lietuvoje šis rodiklis yra minus 6 (pernai jis sudarė minus 4, 2014 metais – minus 5). Saugiausiai jaučiasi Estijos gyventojai, kur šis rodiklis siekia plius 11 (2014 metais jis buvo plius 8, o 2015 metais – plius 6).

Kaip paaiškino sociologinių tyrimų centro SKDS vadovas Arnis Kaktinis, tyrime buvo galimas vertinimas punktais nuo minus 100 iki plius 100. Plius 100 punktų turėjo reikšti visišką saugumą pagal visus kriterijus – materialinę ir finansinę padėtį, saugumą dėl darbo, sveikatą, valstybės stabilumą ir saugumą, fizinį saugumą/kriminogeninę situaciją.

Latvijos gyventojai, taip pat kaip ir lietuviai, labiausiai nerimauja dėl sveikatos ir valstybės saugumo. Rodiklis, rodantis latvių požiūrį į savo sveikatą, sudaro minus 34 punktus, pas lietuvius jis yra minus 31 punktas, pas estus – minus 7. Valstybės saugumas Latvijoje įvertintas minus 26 punktais, Lietuvoje – minus 20, Estijoje – minus 3 punktais.

Tyrimo duomenimis, 73 proc. Latvijos gyventojų bijo, kad ligos atveju nesugebės apmokėti savo gydymo išlaidų, 70 proc. mano, kad senatvėje jaus nepriteklių, o 62 proc. bijo ginkluoto konflikto.