Anksčiau laikraštis „The New York Times“, remdamasis šaltiniais Europos Sąjungos saugumo tarnybose, pranešė, kad buvęs Minsko oro uosto skrydžių vadovas Alehas Halehavas, incidento metu esą dirbęs su „Ryanair“ lėktuvu, vėliau pabėgęs į Lenkiją pateikė savo įvykių versiją lenkų pareigūnams.

Anot jo, Baltarusijos specialiosios tarnybos perdavė akivaizdžiai melagingą pranešimą apie lėktuve esančią bombą, siekdamos priversti lėktuvą nusileisti Minske, kur R. Pratasevičius buvo sulaikytas.

Savo ruožtu Baltarusijos transporto ir ryšių ministerijos Aviacijos departamento direktorius Arciomas Sikorskis laikraštyje „The New York Times“ paskelbtą straipsnį apie Minske nutupdytą „Ryanair“ lėktuvą pavadino „informaciniu šlamštu“. Jį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Informacija, pasirodžiusi „New York Times“, pirmiausia yra skirta eiliniam skaitytojui, visuomenei, neišmanančiai civilinės aviacijos specifikos. Mums, profesionalams, ši informacija atrodo nereikšminga ir net juokinga“, – sakė ministerijos atstovas.

Anot jo, „sprendimą nusileisti Minske priėmė orlaivio vadas“.

„Dispečeris, pagal visas tarptautines taisykles ir standartus, negali daryti spaudimo sprendimų priėmimui, ypač kai kyla grėsmė aviacijos saugumui. Jis tik perduoda informaciją ir padeda orlaivio vadui saugiai naviguoti“, – nurodė Baltarusijos transporto ministerijos atstovas.

Gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo nutupdytas Minske. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas baltarusių naikintuvas.

Laineris buvo priverstas nusileisti Minske, kur buvo sulaikytas R. Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Jų sulaikymas sulaukė tarptautinio pasipiktinimo.

„Ryanair“ nurodė, kad lėktuvo įgula gavo pranešimą apie „tikėtiną grėsmę“ lėktuve, tačiau vėliau ši informacija nepasitvirtino.

R. Pratasevičius kartu su bendražygiais platformoje „Telegram“ įkūrė baltarusių opozicijos kanalą NEXTA. Šis kanalas daug prisidėjo koordinuojant beprecedenčius protestus po pernai rugpjūtį Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, geležiniu kumščiu valdantis šalį jau beveik tris dešimtmečius.

Pernai Minsko režimas įtraukė R. Pratasevičių į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, taip pat paskelbė kanalą NEXTA „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.  

Trečiadienį Rusijos pilietei S. Sapegai buvo pateikti galutiniai kaltinimai, be kita ko, dėl „socialinės nesantaikos kurstymo, nusikaltimo prieš informacinį saugumą, asmens duomenų naudojimo taisyklių pažeidimo, grasinimo teisėsaugos pareigūnams“.

Lankydamasis Monrealyje, M. Skuodis susitiko su čia įsikūrusios ICAO tarybos pirmininku Salvatore Sciacchitano (Salvatore Šiakitanu) bei tarybos nariais, kitais organizacijos atstovais. Jis dar kartą pabrėžė, jog šiemet „ne kartą susidūrėme su įvykiais, kai civiline aviacija pasinaudojama neteisėtiems ar beprecedenčiams tikslams“.

„Visų pirma, ypatingą reikšmę teikiame ICAO atliekamam tyrimui dėl „Ryanair“ keleivinio orlaivio priverstinio nutupdymo Minske. Tikimės, kad organizacijos tyrėjų galutinė ataskaita bus pateikta numatytu laiku, lapkričio mėnesį. Taip pat labai svarbu, kokių veiksmų imsis organizacija paskelbus tyrimo išvadas“, – kalbėjo M. Skuodis.

„Ryanair“ orlaivio užgrobimo vykdomam tyrimui M. Skuodis pakartojo ir pasiūlė visą šalies pagalbą ir įsitraukimą, kokio tik gali prireikti tyrimui vykdyti.

Pasak ministro, nerimą kelia ir kiti požymiai, rodantys, kad tarptautinė civilinė aviacija neretai yra naudojama kaip priemonė nelegaliai imigracijai organizuoti. M. Skuodis atkreipė dėmesį į nelegalią migraciją per Lietuvos–Baltarusijos valstybių sieną, išplitusią ir į kaimynines šalis – Latviją ir Lenkiją. Pasak ministro, kyla įtarimų, kad tai organizuojama pasitelkiant kitų šalių oro linijas.

Gegužės 23 dieną Baltarusijos oro dispečeriai nurodė „Ryanair“ pilotams nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą su 126 keleiviais, nes jame esą padėta bomba. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas naikintuvas.

Laineris buvo priverstas nusileisti Minske, kur buvo sulaikytas tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Patikrinus lėktuvą, jokių sprogmenų jame nebuvo rasta.

Remdamasi Čikagos konvencija, Lietuva kreipėsi į ICAO Tarybą dėl išsamaus ir objektyvaus šio įvykio tyrimo dėl kelių konvencijų straipsnių ir tarptautinės teisės pažeidimų.

Tarptautinį tyrimą vykdanti ICAO tyrėjų komanda (angl. ICAO FFIT) lankėsi su incidentu susijusiose šalyse ir rinko informaciją, duomenis bei faktus, kurie padėtų sudėlioti visą šio aviacijos incidento seką, rugpjūtį tyrėjai susitiko su Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pareigūnais.

ICAO FFIT tyrėjai analizuoja visų institucijų ir valstybių pateiktą medžiagą ir toliau planuoja koncentruotis į šalių parodymuose nustatytus nesutapimus, joms įvardinant incidento faktus ir įvykių seką.

Baltarusijos veiksmus pasmerkė daugelis Vakarų šalių, tarptautinių organizacijų, į tai reaguodama ES uždraudė Baltarusijos vežėjams naudotis jos oro erdve ir patekti į jos šalių oro uostus bei vėliau patvirtino sektorines sankcijas Minskui.

Lietuvos Generalinė prokuratūra dėl incidento yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. „Ryanair“ orlaivis buvo registruotas Lenkijoje, todėl lėktuvo užgrobimą taip pat tiria šios šalies teisėsauga.

„Jis papasakojo, kad bendrovė pati vykdo tyrimą dėl lėktuvo užgrobimo, pateikė Cichanouskajai ataskaitą apie tyrimo rezultatus ir pareiškė, kad bendrovė kartu su ICAO (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija), Lenkija, Lietuva ir Graikija renka medžiagą ir įrodymus“, – ketvirtadienį pranešta S. Cichanouskajos kanalu socialiniame tinkle „Telegram“.

Pažymima, kad „Cichanouskaja pasiūlė palaikyti  tarptautinio ieškinio prieš Lukašenkos režimą iškėlimą dėl lėktuvo užgrobimo, kuris tapo oro terorizmo aktu“.

Gegužės 23 dieną Minsko oro uoste buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ laineris. Oro bendrovė pranešė, kad lėktuvas nutūpė Minske, nes baltarusių skrydžių kontrolieriai pranešė apie galimą bombą lėktuve. Vėliau informacija apie bombą nepasitvirtino.

Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.

R. Pratasevičius kartu su bendražygiais platformoje „Telegram“ įkūrė baltarusių opozicijos kanalą „Nexta“, kuris suvaidino labai svarbų vaidmenį pernai po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų organizuojant beprecedentes demonstracijas prieš Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

Birželio pabaigoje Baltarusijos Tyrimų komitetas pranešė, kad R. Pratasevičius ir S. Sapega duoda „prisipažįstamuosius parodymus“ ir paprašė ikiteisminio susitarimo dėl bendradarbiavimo su tyrimu. Dėl to jiems buvo pakeista kardomoji priemonė ir vietoje kalėjimo skirtas namų areštas.

S. Cichanouskaja dalyvavo pernai rugpjūčio 9 dieną įvykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose. Kandidatūrą ji iškėlė rinkimų komisijai neįregistravus jos vyro Siarhejaus Cichanouskio iniciatyvinės grupės. Vėliau S. Cichanouskis buvo įkalintas.

Oficialiais duomenimis, S. Cichanouskaja per rinkimus gavo kiek daugiau nei 10 proc. balsų, o laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį valdantis A. Lukašenka. Vakarų šalys ir baltarusių opozicija rinkimus laiko suklastotais.

Virtinė Europos Sąjungos šalių S. Cichanouskają pripažįsta Baltarusijos opozicinių jėgų lydere, su ja, be kitų, susitiko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Balandžio pradžioje Baltarusijos Valstybės saugumo komitetas (KGB) įtraukė S. Cichanouskają, jos kolegą opozicionierių Pavelą Latušką ir dar 15 piliečių į terorizmo sąrašus.

„Šie koordinuoti nurodymai demonstruoja tvirtą transatlantinį įsipareigojimą remti Baltarusijos žmonių demokratinius siekius“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime.

JAV Iždo departamentas nurodė, kad įšaldomas 16 fizinių ir penkių juridinių subjektų – tarp kurių yra A. Lukašenkos atstovė Natalia Eismant – turtas, esantis JAV jurisdikcijoje, jų sandoriai.

Valstybės departamentas taip pat pranešė, kad JAV į šalies teritoriją neįsileis 46 Baltarusijos pareigūnų.

Gegužę Jungtinės Valstijos jau įvedė virtinę sankcijų Baltarusijos valstybinėms bendrovėms po oro bendrovės „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių, priverstinio nutupdymo Minske ir baltarusių opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės – Vilniuje studijuojančios Rusijos pilietės Sofijos Sapegos – sulaikymo.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė, kad įveda kelionių draudimą ir įšaldo turtą Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos režimo „aukšto rango pareigūnams“ ir naftos bendrovei „BNK (UK) Ltd“.

„Šios sankcijos siunčia aiškų signalą Baltarusijos valdžiai, kad JK netoleruos tų, kurie varžo žmogaus teises, atvykimo į Jungtinę Karalystę arba naudojimosi mūsų finansinėmis institucijomis“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas (Dominikas Rabas) pridūrė, kad A. Lukašenkos režimas „sukėlė pavojų oro bendrovės keleiviams ir įgulai, [panaudojęs] gėdingą gudrybę, kad pagrobtų Ramaną Pratasevičių“.

„Laikysime režimą atskaitingu, koordinuodamiesi su mūsų sąjungininkais, įskaitant tolesnį kelionių uždraudimą, turto įšaldymą ir pajamų iš naftos eksporto srautų atėmimą“.

Pernai rugsėjį Britanija paskelbė sankcijų pačiam A. Lukašenkai, vienam jo sūnui ir aukšto rango Baltarusijos režimo veikėjams už žmogaus teisių pažeidimus.