„Negalime į vieną eilę statyti didžiųjų ir smulkiųjų (verslų – ELTA). Bet iki šiol turime situaciją, kad nesvarbu, ar tu esi labai smulkus verslininkas (...), ar turi 500 darbuotojų – visiems taikomos vienodos taisyklės, tiek mokestinėje bazėje, tiek darbo kodekse“, – „Žinių radijui“ teigė ji.

N. Uinskienė pažymėjo, kad dėl informacijos trūkumo smulkieji verslininkai dažnai nesupranta, kokiomis valstybės siūlomomis pagalbos verslui priemonėmis šie gali pasinaudoti.

„Kompensavimas (verslui – ELTA) yra su labai dideliais suvaržymais, reikalavimais ir atskaitomis. Ne kiekvienas smulkus verslas supranta, ar priklauso jam kompensacijos, ar nepriklauso, ar kreiptis dėl jų, ar ne. Šioje vietoje matyti informacijos trūkumas. Daugelis po pirmos pandemijos suteiktų lengvatų nesugebėjo suprasti ar išsiaiškinti, ar jam ir toliau priklauso tam tikros lengvatos ar ne, ar gali dėl jų kreiptis. Manau, komunikacijos trūkumas irgi jaučiamas“, – sakė ji.

Anot LSVVT tarybos narės, taip pat trūksta ir sklandaus bendradarbiavimo tarp valstybinių institucijų, o tai taip pat apsunkina verslininkų galimybes pasinaudoti skiriama parama.

„Taip pat nėra horizontalaus valdymo valstybėje. Institucija su institucija nesusiderina ir nesusišneka (...). Šiuo metu tai ypač išryškėjo. Dėl to verslui yra be galo sunku susigaudyti“, – kalbėjo N. Uinskienė.

„Neatlygintiną paramą suteikusios bendrovės galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir iš pajamų dukart atskaityti paramai skirtas išmokas, taip susimažinant pelno mokestį“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Jos teigimu, jei įmonės PVM mokėtojos paramą suteikia prekėmis, kurių pirkimo PVM buvo įtraukę į PVM atskaitą, tai ekstremalios situacijos metu dėl koronaviruso joms už tokias prekes nereikės apskaičiuoti suvartojimo privatiems poreikiams, neatsižvelgiant į suteiktos paramos vertę.

Nurodoma, kad dėl paramos gavėjo statuso suteikimo reikia kreiptis į Registrų centrą. Tačiau VMI pažymi, kad ekstremalios situacijos metu, jeigu parama bus suteikta juridiniams asmenims, neturintiems paramos gavėjo statuso, bet įstatymo nustatyta tvarka turintiems teisę jį gauti, remiantis teisingumo ir protingumo principais, bus laikoma, kad parama yra suteikta pagal įstatymą, o paramos teikėjams bus taikomos mokesčių lengvatos.

Miesto tarybos bus prašoma suteikti nekilnojamo turto mokesčio lengvatą dar aštuonioms įmonėms ir fiziniams asmenims, kurie senamiestyje vykdo veiklą ar turi pastatus.

Politikams pritarus tokiam sprendimui į uostamiesčio biudžetą nepatektų 44 tūkst. 900 litų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, tai paskutinės įmonės ir asmenys, kuriems gali būti suteikta nekilnojamo turto mokesčio lengvata.

Tokie prašymai yra priimami iki spalio 1 dienos.
Didžiausios lengvatos suteiktos asmenims, kurie atnaujino senamiestyje esančių pastatų fasadus. Vienam iš jų už trejų metų laikotarpį šis mokestis sumažintas kiek daugiau nei 21 tūkst. litų.

Jei taryba pritars šiam sprendimui, šiemet nekilnojamo turto mokesčio lengvata būtų suteikta 37 senamiestyje įsikūrusioms įmonėms ir fiziniams asmenims.

J. Uptienės teigimu, paprastai šią lengvatą gaunančių būna 28-30. Padaugėja, kai pastatų savininkai remontuoja fasadus.

Patvirtinus minėtas lengvatas šiemet į miesto biudžetą nepatektų apie 96 tūkst. litų. Praėjusiais metais ši suma siekė 82,5 tūkst.

„Paprastai kasmet nekilnojamo turto mokesčio lengvatų senamiestyje įsikūrusioms įmonėms ir asmenims suteikiama už 100 tūkst. litų“, – tvirtino vedėja.

Nekilnojamo turto mokesčio lengvatą gali gauti senamiesčio įmonės, kurios skatina turizmą: lauko kavinės, kepyklėlės, dirbtuvės, parduotuvėlės. Taip pat tos, kurios užsiima menu ar jo dirbiniais.

Lengvata suteikiama ir kavinėms, kurios klaipėdiečiams ir miesto svečiams leidžia naudotis nemokamai tualetais. Ją galima gauti ir suremontavus senamiestyje esančio pastato fasadą.

„Taip yra skatinamas verslas senamiestyje. Siekiama, kad jame kažkas vyktų. Tai viena iš priemonių gaivinti senamiestį“, – pabrėžė vedėja.