„Gruodžio antroje pusėje buvo atvažiavusi į Lietuvą „Pekao“ banko vadovybė ir tai, manau, yra labai rimtas signalas apie jų ketinimus“, – interviu portalui „15min“ sakė G. Šimkus.

„Kaip Baltijos regionas, aš manau, esame pakankamai patraukli zona, kur galėtų ateiti naujas paslaugų dalyvis. Aš esu optimistas, kad mes matysime ateinantį naują rinkos dalyvį į Lietuvą. Ir yra labai aiškių signalų, kad taip nutiks. Bet vėlgi – kada tiksliai, tai taip pat labai priklauso ir nuo tos institucijos, kuri strateguoja savo atėjimą“, – kalbėjo LB vadovas.

„Kartais matydamas, kaip tie sprendimai, kurie turėjo būti, nusikelia, sakyčiau, kad esu optimistas ir matysime šiais metais“, – pridūrė G. Šimkus, paklaustas, ar bankas galėtų įsisteigti Lietuvoje jau šiais metais.

Anot jo, Lietuvai nereikia dar vieno banko, šalis jų turi pakankamai, tačiau reikia rinkos dalyvių, kurie galėtų sukurti lygiavertę konkurenciją jau veikiantiems bankams.

BNS, remdamasis keturiais šaltiniais, pernai lapkritį rašė, kad „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje ir dirbti tik su verslo klientais. Pats bankas savo planų dėl padalinio Lietuvoje steigimo neviešino, tačiau patvirtino ketinantis aktyviau bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis.

Norėdamas įsteigti filialą Lietuvoje bankas turės kreiptis leidimo į Lietuvos centrinį banką. „Pekao“, kurio akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje, pernai rudenį gavo Lenkijos finansų priežiūros komisijos leidimą teikti paslaugas Europos ekonominėje erdvėje (EEE) neatidarant filialo.

„Pekao“ BNS teigė, kad vadinamasis bendrasis Europos pasas leidžia bankui aktyviai ieškoti naujų klientų kitose EEE valstybėse, įskaitant Lietuvą, ir teikti jiems paslaugas jų šalyse.

Didžiausia „Pekao“ akcininkė (20 proc.) yra iš dalies valstybės valdoma draudimo kompanija PZU, kuri Lietuvoje turi didžiausią ne gyvybės draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“ ir įmonę „PZU Lietuva gyvybės draudimas“. Valstybės valdomas Lenkijos plėtros fondas valdo beveik 13 proc., kiti akcininkai – mažiau nei po 10 proc. „Pekao“ akcijų.

Pats bankas savo planų dėl padalinio Lietuvoje steigimo kol kas neviešina, tačiau patvirtino ketinantis aktyviau bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis.

„Mes nekomentuojame“, – rašoma spalio pabaigoje gautame „Pekao“ atsakyme į BNS klausimą apie jo veiklos planus Lietuvoje. 

Norėdamas įsteigti filialą Lietuvoje bankas turės kreiptis leidimo į Lietuvos centrinį banką. Neseniai „Pekao“, kurio akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje, gavo Lenkijos finansų priežiūros komisijos leidimą teikti paslaugas Europos ekonominėje erdvėje (EEE) neatidarant filialo.

Penktadienį „Pekao“ BNS atsiųstame atsakyme teigia, kad vadinamasis bendrasis Europos pasas leidžia bankui aktyviai ieškoti naujų klientų kitose EEE valstybėse, įskaitant Lietuvą, ir teikti jiems paslaugas jų šalyse.

„Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis ir palaikyti jų augimą. Norime pabrėžti, kad Europos pasas leidžia teikti kai kurias bankines paslaugas užsienio įmonėms be fizinio buvimo, tačiau aktyviai siekiame plėsti savo tarptautinę veiklą“, – komentare BNS sakė „Pekao“ atstovas žiniasklaidai Pawelas Jurekas (Pavelas Jurekas).

Tuo metu didžiausias Lenkijos bankas PKO, taip pat esantis Varšuvos biržoje, BNS oficialiai patvirtino ketinantis pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau nesteigiant filialo šalyje. Bankas pranešė jau informavęs priežiūros komisiją apie ketinimus atlikti tarpvalstybines operacijas Lietuvoje.

Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis ir palaikyti jų augimą. Norime pabrėžti, kad Europos pasas leidžia teikti kai kurias bankines paslaugas užsienio įmonėms be fizinio buvimo (...)

 

Pasak šaltinių, abu bankai finansuotų verslą, pirmiausia, tikėtina, Lenkijos įmones, kurios ketina plėsti ar pradėti veiklą Lietuvoje, ypač atsinaujinančios energetikos srityje. Šaltinių teigimu, jei veikla pasiteisintų, PKO ateityje taip pat svarstytų galimybę čia steigti filialą ar įsigyti jau veikiantį banką.

„Pekao“ jau gavo priežiūros komisijos leidimą nuo lapkričio 3 dienos naudoti vadinamąjį bendrą europinį pasą, leidžiantį teikti banko paslaugas EEE be filialo. „Pekao“ teigimu, tai leis aktyviau dirbti su verslo klientais, dirbančiais už Lenkijos ribų, ir įgyti naujų klientų Europoje.

„Mes jau dabar esame vieni lyderių, remiančių Lenkijos įmonių plėtrą užsienyje, pavyzdžiui, prekybos finansavimo srityje. Turėdami europinį pasą aktyviau ieškosime naujų užsienio klientų ir partnerių (...). Tuo pačiu galėsime efektyviau remti Lenkijos įmones, besiplečiančias užsienyje, – anksčiau lapkritį skelbtame pranešime sakė „Pekao“ viceprezidentas Jerzy'is Kwiecinski's (Jeržis Kviecinskis).

Pasak jo, EEE „Pekao“ nebereikės papildomų leidimų teikti paslaugas be filialo, nebent bankas konkrečioje užsienio rinkoje veiktų nuolat arba aptarnautų daug vietos klientų.

PKO Lietuvoje žada veikti be filialo 

Kito banko – PKO Užsienio plėtros skyriaus vadovas Robertas Zmiejko BNS sakė, jog bankas nuolat analizuoja atskiras rinkas atsižvelgdamas į tai, ar ten aktyviai veikia Lenkijos įmonės ir banko klientai. Pasak jo, tai įvertinus priimami sprendimai dėl veiklos tose rinkose.

„PKO Bank Polski“ rugsėjo mėnesį informavo Lenkijos finansų priežiūros komisiją apie ketinimus vykdyti tarpvalstybines operacijas Lietuvoje. Tai leidžia „PKO Bank Polski“ tiesiogiai teikti bankines paslaugas Lietuvoje nesteigiant čia nuolatinės atstovybės. Šiuo metu bankas nėra pradėjęs veiklos, kuria būtų rengiamasi filialo Lietuvoje atidarymui“, – rašoma banko komentare BNS.

PKO ir „Pekao“ vieninteliai iš Lenkijos bankų šiemet dalyvavo Europos bankininkystės institucijos (EBI) inicijuotame Europos bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tyrime.

PKO, 2013 metais už beveik 0,7 mlrd. eurų įsigijęs „Nordea“ verslą Lenkijoje, 2017 metais nesėkmingai ketino įsigyti tų metų rudenį Baltijos šalyse pradėjusį veikti „Nordea“ ir DNB jungtinį banką „Luminor“, skelbė agentūra „Reuters“.

BNS, remdamasi savais šaltiniais, tuomet irgi rašė, kad PKO aktyviai domėjosi galimybe pradėti veiklą Lietuvoje. 

Lietuva jau kelerius metus laukia naujo banko

Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos plėtros centro vadovas Lukas Jakubonis rugsėjį sakė, kad artimiausiu metu į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas.

Jis neįvardijo banko pavadinimo, tačiau, jo teigimu, Lietuva domisi reikšmingi ir gerai žinomi Europos rinkos dalyviai, ypač iš Vokietijos ir Lenkijos. 

Remdamasi šaltiniais BNS neseniai pranešė, kad atidaryti paslaugų centrą Vilniuje svarsto didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“.

Liepą Vilniuje viešėjęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) teigė, kad netrukus į Lietuvą gali įžengti nauji Lenkijos bankų rinkos dalyviai. 

Prezidentas Gitanas Nausėda dar 2020 metų pradžioje kvietė „Pekao“ pradėti veiklą Lietuvoje – apie tai Davose jis kalbėjosi su „Pekao“ vadovu.

Tuometinis prezidento patarėjas Simonas Krėpšta BNS sakė, sumažėjus konkurencijai ir  maržoms kylant yra neblogas metas į rinką ateiti naujiems žaidėjams.

Anot jo, „Pekao“ tada susidomėjo pasiūlymu.

Abiejų bankų bendrasavininkė – valstybė

29,4 proc. „PKO Bank Polski“ akcijų valdo valstybė, dar apie 17,5 proc. – pensijų fondai, likusius 53,1 proc. – kiti mažumos akcininkai. PKO yra buvęs didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ akcininkas, tačiau pernai savo akcijas pelningai pardavė.

Didžiausia „Pekao“ akcininkė (20 proc.) yra iš dalies valstybės valdoma draudimo kompanija PZU, kuri Lietuvoje turi didžiausią ne gyvybės draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“ ir įmonę „PZU Lietuva gyvybės draudimas“. Valstybės valdomas Lenkijos plėtros fondas valdo beveik 13 proc., kiti akcininkai – mažiau nei po 10 proc. „Pekao“ akcijų.

Didžiausia „Pekao“ akcininkė (20 proc.) yra iš dalies valstybės valdoma draudimo kompanija PZU (...)

 

„Orlen“ yra pasirinkęs „Pekao“ investicijų padalinį „Pekao Investment Banking“ ir tarptautinę finansinių konsultacijų bendrovę „Green Giraffe“ finansiniais patarėjais Baltijos jūros vėjo parko projekte „Baltic Power“. 1,2 GW galios parko projektą „Orlen“ įgyvendina kartu su Kanados „Northland Power“.

„Pekao“ ir PKO taip pat yra tarp keturių bankų, rengiančių bendros „Orlen“ ir „Synthos“ įmonės „Orlen Synthos Green Energy“ (OSGE) branduolinių reaktorių statybų finansavimo modelį ir ketinančių finansuoti projektą.

Lietuvoje naftos perdirbimo gamyklą turintis „Orlen“, pasak šaltinių, ketina dalyvauti ir antrajame vėjo parko Baltijos jūroje aukcione. Pirmojo jis nelaimėjo – jame dalyvavo tik simboliškai, pasiūlęs minimalią 5 mln. eurų sumą.

Be to, šaltinių teigimu, Lenkijos bendrovės ketina įsigyti bei investuoti į didelius Lietuvoje vystomus vėjo parkus sausumoje.  

„Pekao“ pernai ir šiemet finansavo Lietuvos investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ projektus Lenkijoje – penkių mažmeninės prekybos parkų pirkim bei saulės parkų statybas.

PKO kartu su Lenkijos „BNP Paribas Bank“ finansavo lietuviško kapitalo tarptautinės grupės „Modus Group“ 93 MW galios saulės elektrinių Lenkijoje įsigijimą.

Lietuvos banko teigimu, tai dviejų kaimyninių valstybių centrinių bankų bendras projektas. Jau suderinti bendri temos motyvai ir užrašai, jie atsispindės savarankiškai 2021 metų pavasrį išleidžiamose monetose iš tauriųjų metalų.

Tikimasi, kad kolekcines monetas abiejose valstybėse pavyks išleisti tą pačią dieną.

Lietuvos bankas planuoja išleisti 20 eurų sidabro monetą, skirtą 1971 metų gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukakčiai. Jos tiražas bus 2,5 tūkst. vienetų.

Lenkijos centrinis bankas planuoja išleisti 100 zlotų aukso ir 50 zlotų sidabro monetas, jų tiražai sieks atitinkamai iki 1,2 tūkst. ir 6 tūkst. vienetų.

1791 metų Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine Konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos.

Be šios monetos, 2021 metais Lietuvos bankas ketina išleisti dvi progines 2 eurų monetas, skirtas Žuvinto rezervatui ir Dzūkijai (iš serijos „Lietuvos etnografiniai regionai“), taip pat 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą XXXII Olimpiadai Tokijuje.

Kitąmet bus tęsiamos ir monetų serijos: planuojama išleisti Jūros šventei skirtas kolekcines 1,5 euro ir 5 eurų monetas iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“ ir socialiniams mokslams skirtą 5 eurų aukso monetą iš serijos „Lietuvos mokslas“.

Be to, bus pradėta nauja monetų serija „Mano pasakos“ – pirmosios 1,5 euro ir 5 eurų monetos bus skirtos pasakai „Eglė žalčių karalienė“. Kaip ir kasmet, bus išleistas numizmatinis apyvartinių eurų monetų rinkinys.

Bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) G. Nausėda sakė, kad konkurencija šiuo metu Lietuvoje veikiantiems bankams būtų naudinga žmonėms.

„Pakviečiau ir ponas prezidentas pažadėjo perduoti atsakingiems žmonėms mūsų kvietimą lenkiškam bankui pasirodyti Lietuvos rinkoje, nes didesnė konkurencija šiuo metu esantiems trims – keturiems pagrindiniams rinkos dalyviams būtų tikrai naudinga pirmiausia Lietuvos žmonėms, Lietuvos vartotojams“, – teigė G. Nausėda.

„Tikiuosi, kad ir šiais klausimais mums pavyks nuveikti daug“, – pridūrė jis.

Lietuvoje pirmojo ketvirčio pabaigoje veikė 6 komerciniai bankai ir 8 užsienio bankų filialai, tačiau didžioji dalis rinkos priklauso SEB bankui, „Swedbank“, „Luminor“ banko Lietuvos skyriui ir Šiaulių bankui.

Lietuvoje anksčiau yra veikęs Lenkijos „Kredyt Bank“ Vilniaus skyrius, kurį 2004 metais įsigijo „Nordea“, šiuo metu Baltijos šalyse su DNB banku sujungta į „Luminor“ banką.

A. Dudos žinia G. Nausėdai

Papildomi Jungtinių Valstijų kariai Lenkijoje pasitarnaus viso regiono saugumui, Varšuvoje viešinčiam Lietuvos prezidentui pareiškė Lenkijos vadovas A. Duda.

„Visa tai vyksta stiprinant regioninį saugumą, tame tarpe ir Lietuvos saugumą. Poną prezidentą patikinau, kad mes taip į tai žiūrime“, – bendroje abiejų šalių prezidentų spaudos konferencijoje antradienį sakė A. Duda.

Į tai kreipiame labai didelį dėmesį – Lietuvos saugumas mums yra ypatingai svarbus ir iš tos perspektyvos mes žiūrime į savo padėtį.

Su NATO pajėgomis Lenkijoje rotaciniu principu šiuo metu tarnauja apie 5 tūkst. JAV karių.

Praėjusį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad perkels iš Vokietijos į Lenkiją papildomą tūkstantį karių.

Lenkija savo ruožtu žada pastatyti kompleksą kariams apgyvendinti ir kurti divizijos vadavietę.

„Į tai kreipiame labai didelį dėmesį – Lietuvos saugumas mums yra ypatingai svarbus ir iš tos perspektyvos mes žiūrime į savo padėtį“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

JAV buvo dislokavusi po kuopą karių kiekvienoje iš Baltijos šalių nuo 2014 metų Krymo aneksijos iki 2017 metų rudens. Jos atitrauktos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokavus tarptautinius NATO batalionus.

Dabar JAV kariai į Lietuvą dažnai atvyksta pratyboms iš Lenkijos.

Lenkijos parama itin svarbi Lietuvai siekiant sustiprinti oro gynybą ir užtikrinti pasienio ruožo – vadinamojo Suvalkų koridoriaus – apsaugą.

Reiškia paramą Lenkijai ginče su Briuseliu

G. Nausėda antradienį pareiškė, kad nepritaria siūlymui įvesti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos, kuri, kritikų teigimu, pažeidžia teismų nepriklausomumą.

G. Nausėda per vizitą Varšuvoje pareiškė, kad ES institucijų ir Lenkijos valdžios ginčas turėtų būti sprendžiamas dialogu, o ne sankcijomis.

Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu A. Duda, G. Nausėda sakė, kad Lenkija reformas vykdė norėdama kovoti su korupcija.

Prieš smerkdami turime gerai susipažinti su situacija ir manau, kad Lenkijos sprendimas buvo motyvuotas noro kovoti su korupcija, noro kovoti su nomenklatūriniais reiškiniais teismų sistemoje.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkija parodė pasirengimą bendradarbiauti, kai, reaguodama į ES teismo nurodymą, suspendavo sprendimą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų atleidimo sumažinus pensinį amžių.

„Prieš smerkdami turime gerai susipažinti su situacija ir manau, kad Lenkijos sprendimas buvo motyvuotas noro kovoti su korupcija, noro kovoti su nomenklatūriniais reiškiniais teismų sistemoje“, – sakė G. Nausėda.

„Taip, šis sprendimas buvo pripažintas Europos bendrijos kaip neteisėtas, todėl šitas įstatymas buvo suspenduotas, tai reiškia, kad Lenkijos pusė visgi reaguoja ir Lenkijos pusė yra pasirengusi bendradarbiauti“, – teigė Lietuvos prezidentas.

„Todėl prieš kalbėdami apie kokias nors sankcijas mes turime geriau suprasti vienas kitą, abi pusės turėtų toliau tęsti  dialogą ir neturėtume eiti sankcijų keliu, o turėtume eiti geresnio tarpusavio supratimo keliu“, – teigė G. Nausėda.

Jis tiesiai neatsakė į BNS užduotą klausimą, kaip balsuotų Lietuva, jei ES šalims reikėtų apsispręsti dėl sankcijų – už, prieš ar susilaikytų.

A. Duda savo ruožtu pareiškė, kad teisėsaugos klausimai yra išimtinai valstybių narių, o ne ES institucijų reikalas.

ES Teisingumo Teismas praeitą mėnesį paskelbė, kad Lenkija pažeidė Europos Sąjungos teisę, kai sumažino Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių, pakenkdama jų nepriklausomumui.

Pernai Lenkijos vyriausybė suspendavo įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinio amžiaus sumažinimo, vykdydama laikiną ES teisingumo teismo sprendimą.     

Jei Europos Komisija nustatys, kad Lenkija nevykdo teismo nutarties, šaliai gali būti iškelta nauja byla ir skirta piniginė bauda. 

Varšuva ir Briuselis yra įsivėlę į teisinį mūšį dėl 2016 metais Lenkijoje pradėtos teismų sistemos pertvarkos.

Varšuva tvirtina, kad šiomis reformomis siekiama kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo.

Tuo tarpu Europos Komisija kaltina Varšuvą, kad ši siekia apriboti teismų sistemos nepriklausomybę ir pakerta valdžių atskyrimo principą.

Nedalijo pažadų dėl pavardžių rašybos

G.  Nausėda per vizitą Lenkijoje sakė negalintis pažadėti, kad Lietuva įteisins lenkiškų pavardžių rašybą lenkiškais rašmenimis asmens dokumentuose.

Per spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu A. Duda G. Nausėda teigė, kad šiuo klausimu Lietuvos Seime nėra vieningos nuomonės.

„Nesu tas žmogus, kuris lengvai dalija pažadus ir manau, kad reikia dalinti tokius pažadus, kuriuos mes galime įgyvendinti, nes neįgyvendinti, neišpildyti praeityje pažadai lemia tam tikrą tarpusavio nepasitikėjimą ir santykių balastą“, – antradienį sakė prezidentas.

„Situacija nėra paprasta, nes šiuo metu yra bemaž trys pozicijos Lietuvos Respublikos Seime šiuo klausimu, sutarimo bendro nėra ir turbūt joks prezidentas pasaulyje demokratiškoje valstybėje negalėtų Seimo lenkti balsuoti vienaip ar kitaip“, – teigė jis.

Kartu G. Nausėda pabrėžė, kad „tautinės mažumos Lietuvoje yra ne problema, o turtas“, padedantis puoselėti draugiškus santykius su Lenkija.

Lietuvos lenkai ir Lenkijos valdžia daugelį metų prašo leisti asmens dokumentuose Lietuvos lenkų pavardes rašyti pagal lenkų kalbos taisykles, pavyzdžiui, su raide w.

Kritikai sako, kad tai sumenkintų valstybinį lietuvių kalbos statusą ir gali įnešti painiavos valstybės institucijose.

Iki tapdamas prezidentu G. Nausėda nepritarė iniciatyvai įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą Lietuvos dokumentuose lenkiškais rašmenimis – jis sakė, kad toks variantas galėtų būti nebent antrame paso puslapyje.

Lietuvos prezidentas taip pat pasiūlė atkurti abiejų šalių prezidentų komitetą dvišaliams santykiams aptarti.

A. Dudos teigimu, tai rodo, jog G. Nausėda yra atviras pokalbiams apie lenkų tautinės mažumos padėtį.

„Tai yra geras pažadas ateičiai“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Šiuo metu Lietuvos Seime yra pateikti du projektai dėl originalių asmenvardžių rašymo: vienas leistų tai daryti pagrindiniame, kitas – papildomame paso puslapyje.

Lietuvos bendradarbiavimas su „Orlen“

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad Vilnius, anksčiau išsprendęs ginčus su Varšuva dėl didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ investicijų Lietuvoje, šiuo metu sėkmingai bendradarbiauja su „Orlen Lietuva“. 

„Džiaugiuosi, kad tie nesusipratimai, kurie buvo kilę praeityje, šiandien yra visiškai išnykę, nebeaktualūs ir šiandien puikiai bendradarbiaujame su „PKN Orlen“ bendrove“, – bendroje  su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) spaudos konferencijoje Varšuvoje antradienį sakė G. Nausėda.

Nesutarimai išspręsti užpernai „Lietuvos geležinkeliams“ ir „Orlen“ pasirašius sutartį dėl krovinių vežimo tarifų ir Lietuvai nusprendus atstatyti prieš dešimtmetį išardytą geležinkelio ruožą iš Mažeikių į Latvijos Rengę.

„Visos problemos, kurios egzistavo, yra išspręstos, arba jeigu ir atsiras, jos yra pakankamai sėkmingai sprendžiamos (...). Tai yra mūsų abiejų interesas, kad mūsų investuotojai jaustųsi gerai, kad galėtų siekti savo tikslų ir kartu pasitarnautų savo šalims“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentūros duomenimis, „Orlen“ yra didžiausias užsienio investuotojas Lietuvoje.

Anot Statistikos departamento, tiesioginės Lenkijos investicijos Lietuvoje siekia daugiau nei miljardą eurų, Lietuvos investicijos Lenkijoje – daugiau nei 433 mln. eurų.

Be to, Lenkija yra trečia pagal dydį Lietuvos eksporto ir antra importo partnerė.

Šių metų sausio–gegužės mėnesių Lietuvos eksportas į Lenkiją siekė daugiau nei milijardą eurų ir augo beveik 13 proc. Importas į Lietuvą augo 6,5 proc., iki daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.

Žada laikytis griežtai dėl Astravo AE

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada laikytis griežtos pozicijos blokuoti elektros importą iš Astravo atominės elektrinės.

Prezidento teigimu, Baltarusija jėgainę netoli Lietuvos sienos stato nesaugiai, todėl ji kelia pavojų Lietuvos žmonėms.

„Aš esu įsitikinęs, kad mes neturime pirkti elektros iš nesaugiai pastatytos elektrinės, nes tai yra grėsmė mūsų žmonėms, tai yra grėsmė mūsų saugumui“, – žurnalistams Varšuvoje antradienio vakarą sakė G. Nausėda.

„Bet jeigu įmanoma pagerinti santykius esant štai šitai dedamajai, šitam veiksniui, aš esu pasirengęs tai daryti“, – pridūrė prezidentas.

Jis sakė kol kas nepriėmęs sprendimo, ar dialogas su Baltarusija gali vykti aukščiausiu lygiu. Pasak prezidento, šiuo metu Lietuva dar svarsto, ką iš Baltarusijos valdžios kviesti į rudenį numatomą 1863-1864 metų sukilėlių perlaidojimo ceremoniją Vilniuje.

„Ar tai turi būti aukščiausio lygio vadovo vizitas, leiskite mums dar apie tai pagalvoti ir aš manau, kad netrukus mes galėsime atsakyti jums į šitą klausimą“, – sakė G. Nausėda, atsakydamas į BNS klausimą.

Anot G. Nausėdos, santykiai su Baltarusija buvo svarbi pokalbių tema per jo susitikimus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) ir valdančiosios partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačinskiu).

Pakvietė atvykti į sukilėlių perlaidojimą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė Lenkijos vadovą Andrzejų Dudą (Andžejų Dūdą) rudenį atvykti į Vilnių dalyvauti XIX amžiaus sukilėlių prieš Rusijos imperiją palaikų perlaidojimo ceremonijoje.

„Pakviečiau poną prezidentą apsilankyti spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje įvyksiančiame iškilmingame procese – 1863-1864 metų sukilimo herojų palaikų perlaidojime Rasų kapinėse“, – žurnalistams sakė G. Nausėda po susitikimo su Lenkijos prezidentu.

G. Nausėda sakė suprantantis, kad Lenkijos vadovo darbotvarkė gali būti įtempta dėl rudenį numatomų parlamento rinkimų, bet išsakė viltį, jog „galbūt pavyks rasti galimybę apsilankyti, nes tai labai svarbus įvykis tiek Lietuvai, tiek Baltarusijai, tiek ir Lenkijai“.

Šiemet mokslininkai galutinai patvirtino, kad Gedimino kalne buvo rasti 1863–1864 metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Kosto Kalinausko bei kitų sukilimo dalyvių palaikai.

Jie bus palaidoti Senųjų Rasų kapinių Vilniuje centrinėje koplyčioje.

Lietuvos vyriausybė į ceremoniją taip pat žadėjo kviesti Ukrainos, Baltarusijos ir Latvijos atstovus.

Strateginė partnerystė

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai vėl tampa strategine partneryste, kaip jie buvo vadinami Valdo Adamkaus prezidentavimo metu.

„Tie klausimai, apie kuriuos mes šiandien kalbėjome, tai ir yra strateginė partnerystė“, – žurnalistams antradienio vakarą baigdamas savo pirmąjį užsienio vizitą Lenkijoje sakė G. Nausėda.

Vizito metu G. Nausėda Varšuvoje susitiko su šalies prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) ir valdančiosios partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačinskiu).

Pasak Lietuvos prezidento, visuose susitikimuose buvo kalbama apie gynybos politiką. G. Nausėdos teigimu, Lenkijos susitarimą dėl papildomų amerikiečių pajėgų Lietuva vertina „kaip didžiulę sėkmę“.

„Tikiuosi, kad Lenkija sutiks šia sėkme pasidalinti ir su mumis“, – teigė prezidentas.

Jis taip pat sakė, kad susitikimuose aptartos ir energetikos jungtys, ekonomikos bendradarbiavimas, o J. Kaczynskis itin domėjosi ir Lietuvos požiūriu į santykius su Baltarusija.

„Manau, kad supratome vienas kitą labai gerai. Prisimename puikų metą, kada dar šviesios atminties Lechas Kaczynskis bendravo labai intensyviai su ponu Valdu Adamkumi“ – sakė G. Nausėda.

„Aš su šypsena pasakiau, kad, žinoma, galėsiu naudotis V. Adamkaus patarimais, nes taip gali atsitikti, kad netrukus tapsiu jo kaimynu ir galėsiu nesunkiai perėjęs per gatvę gauti patarimą, kaip tuos santykius palaikyti pačiu aukščiausiu lygiu“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

G. Nausėda vylėsi, kad jo vizitas padės įtvirtinti gerus santykius, kurie ėmė šilti pastaruosius kelerius metus.

„Visur buvo labai didelis geranoriškumo pojūtis, kad keičiasi viskas į gera. Galbūt tas pokytis pradėjo reikštis šiek tiek anksčiau, bet labai laiku atvažiavome tam, kad jį sustiprintume ir garantuotume“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Jis taip pat išreiškė viltį, kad ir rudenį vyksiančių Lenkijos parlamento rinkimų rezultatai „neturės didesnės įtakos tam geram tempui, tam geram vėjui kurį pagavome į savo bures tuose dvišaliuose santykiuose“.

Baigdamas vizitą antradienio vakarą G. Nausėda Lietuvos ambasadoje Lenkijoje susitiko su Lenkijos lietuvių bendruomene.

„Su didžiausiais linkėjimais gausiai Lenkijos lietuvių bendruomenei. Mes visi lietuviai esame viena tauta, nesvarbu, kokioje pasaulio šalyje begyventume“, – parašė G. Nausėda sveikinimo įraše Lenkijos ambasados svečių knygoje.