Sekmadienį pasibaigusioje trijų dienų Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pawelas Kowalis (Pavelas Kovalis) pirmadienį Lenkijos radijui sakė, kad žinia apie A. Navalno mirtį sukrėtė renginio dalyvius.

P. Kowalis pridūrė, kad kiek vėliau pasigirdo raginimų sugriežtinti sankcijas Maskvai.

Jo teigimu, reikėtų padaryti daugiau nei „tik įšaldyti Vakaruose esančius Rusijos pinigus ar konfiskuoti oligarchų turtą“.

Pasak P. Kowalio, šiais metais Ukrainai turėtų būti teikiama tokia parama, kad ji išstovėtų fronto linijoje ir būtų aprūpinta ginklais, reikalingais kariniams ir strateginiams objektams Rusijoje pulti.

P. Kowalis pridūrė, kad A. Navalno mirtis gali tapti paramos Ukrainai lūžio tašku.

47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas) penktadienį reporteriams sakė, kad migrantai mokėdavo po 2–14 tūkst. dolerių (1,7–12 tūkst. eurų) už pagalbą nelegaliai kertant sieną.

„Šie atvykstančiųjų srautai turėtų būti vertinami kaip pajamos Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui“, – per bendrą spaudos konferenciją su Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstove Anna Michalska (Ana Michalska) sakė S. Zarynas.

Jis pridūrė, kad Baltarusijos valstybės kontroliuojama kelionių agentūra „Centrkurort“ migrantams išduoda oficialius pakvietimus, o didžiausia pelno dalis atitenka Minsko oro uostui, oro linijoms „Belavia“ ir tiesiogiai A. Lukašenkos administracijai.

„Belavia“ kenčia nuo ES sankcijų ir, kaip pranešama, buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio, bet dabar gauna didžiulį pelną iš nelegalios migracijos”, – sakė S. Zarynas.

Šie atvykstančiųjų srautai turėtų būti vertinami kaip pajamos Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Pasak jo, Baltarusijos saugumo tarnybos, įskaitant pasieniečius, „tiesiogiai dalyvaujančius vežant migrantus į pasienio zoną“, taip pat gauna finansinės naudos iš šios schemos.

Esama įrodymų, kad dalis pelno atitenka „institucijoms, tiesiogiai įtariamoms agresyviais veiksmais Lenkijos ir lenkų atžvilgiu“, – nurodė S. Zarynas.

Jo vertinimu, bendrai Baltarusijos pajamos iš „migrantų kelio“ jau pasiekė „dešimtis milijonų dolerių”.

Tuo metu Lenkijos sienos apsaugos tarnyba šeštadienį paskelbė vien per ankstesnę dieną užfiksavusi 592 žmonių bandymus neteisėtai kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną. Ketvirtadienį tokių atvejų buvo 682.

Penktadienį Lenkų pasieniečiai sulaikė vieną Irako pilietį, sugebėjusį patekti į Lenkijos teritoriją, o kitiems bandymams užkirto kelią, nurodė tarnyba.

Be to, dėl pagalbos tokiems nelegaliems bandymams buvo sulaikyti 10 asmenų, įskaitant žmones iš Turkijos, Rumunijos, Vokietijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Tuniso ir Moldovos.

Nuo metų pradžios pasieniečiai užfiksavo 19,5 tūkst. bandymų nelegaliai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos. Daugiau kaip 7 tūkst. šių bandymų išaiškinti spalį, pranešė naujienų agentūra PAP.

Ketvirtadienį lenkų parlamentarai pritarė vyriausybės planui pastatyti tvorą pasienyje su Baltarusija, turinčią stabdyti migrantų iš Vidurio ir Artimųjų Rytų srautą.