Jis sakė, kad sprendimą trauktis iš premjero ir partijos „Fine Gael“ vadovo postų priėmė dėl asmeninių ir politinių priežasčių ir nurodė neturįs tvirtų ateities planų. Jis teigė, kad planuoja likti dirbti parlamente kaip įstatymų leidėjas.

„Atsistatydinu iš „Fine Gael“ pirmininko pareigų ir atsistatydinsiu iš Taoiseach [airių ministro pirmininko] pareigų, kai tik mano įpėdinis galės pradėti eiti šias pareigas“, – žurnalistams Dubline sakė L. Varadkaras.

Jo įpėdinis paaiškės po partijos vadovybės konkurso.

Ekspertai šį netikėtą žingsnį, kuris buvo žengtas likus vos 10 savaičių iki Airijoje vyksiančių Europos Parlamento ir vietos valdžios rinkimų, pavadino „politiniu žemės drebėjimu“. Per metus taip pat turi būti surengti visuotiniai rinkimai.

Ministro pirmininko pavaduotojas Michealas Martinas (Mikalas Martinas), koalicijos partnerės „Fianna Fail“ lyderis, sakė, kad L. Varadkaro pareiškimas buvo netikėtas, tačiau pridūrė, kad tikisi, jog vyriausybė užbaigs kadenciją.

Po septynerių darbo metų aš nebesu geriausias žmogus šiam darbui

45 metų L. Varadkaras, kurio motina yra airė, o tėvas – indas, du kartus ėjo airių ministro pirmininko pareigas: 2017–2020 metais ir nuo 2022 metų gruodžio.

Pirmą kartą išrinktas jis buvo jauniausias visų laikų šalies vadovas, taip pat pirmasis homoseksualumo neslepiantis Airijos premjeras.

„Didžiuojuosi, kad pavertėme šalį lygesne ir modernesne vieta“, – sakė jis emocingoje kalboje Dubline.

„Politikai yra žmonės. Mes turime savo ribas“, – sakė jis emocingoje kalboje ant vyriausybės Dubline laiptų, apsuptas savo kolegų.

„Mes atiduodame viską, kol nebegalime, ir tada turime judėti toliau“, – kalbėjo L. Varadkaras.

„Po septynerių darbo metų aš nebesu geriausias žmogus šiam darbui“, – sakė jis.

Jis tvirtino tikįs, kad vyriausybė gali būti perrinkta, tačiau pridūrė: „Manau, kad naujasis Taoiseach turės geresnes galimybes nei aš, kad tai pasiektų – atnaujintų ir sustiprintų aukščiausio lygio komandą, perorientuotų mūsų idėją ir politiką bei skatintų jos įgyvendinimą.“

Anksčiau šį mėnesį rinkėjai referendumuose dėl dviejų Konstitucijos pataisų atmetė vyriausybės poziciją. L. Varadkaro remiami pakeitimai, kuriais būtų išplėsta šeimos apibrėžtis ir išbrauktos formuluotės apie moters vaidmenį namuose, buvo atmesti.

Rezultatai sukėlė kritiką, kad už pakeitimus pasisakanti kampanija buvo nepakankamai ryški ir paini.

L. Varadkaras neseniai grįžo iš Vašingtono, kur susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir kitais politiniais lyderiais per tradicinį Airijos ministro pirmininko vizitą į Jungtines Valstijas šv. Patriko dienos proga.

JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir Airijos kolega Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) aplankė naująją administraciją Belfasto Stormonto pilyje, kur pirmą kartą susitiko Šiaurės Airijos vyriausybės ministrai. Šie suskubo prašyti Londono skirti daugiau pinigų, kad būtų galima sutvarkyti stringančias Šiaurės Airijos viešąsias paslaugas.

Šiaurės Airijos asamblėjos nariai šeštadienį paskyrė valdžios pasidalijimo vyriausybę po dvejų metų pertraukos, kuri prasidėjo 2022 metų vasarį pasitraukus pagrindinei britų junionistų partijai.

Demokratinė junionistų partija (DUP) boikotavo administraciją protestuodama prieš vienintelio JK regiono, turinčio sausumos sieną su Europos Sąjunga, atžvilgiu po „Brexito“ pasiektus prekybos susitarimus tarp Londono ir Briuselio.

Praėjusią savaitę partija buvo įkalbėta grįžti, kai JK pažadėjo panaikinti daugumą patikrinimų prekėms, gabenamoms į Šiaurės Airiją iš likusios JK dalies.

Pagal Šiaurės Airijos taikos proceso metu nustatytas valdžios pasidalijimo taisykles Belfasto administracijoje turi dirbti ir britų junionistai, ir airių nacionalistai. Jungtinė Karalystė ir Airijos Respublika atlieka taikos garantų vaidmenį.

Naujajai administracijai vadovauja pirmoji ministrė Michelle O'Neill (Mišel O'Nil) iš „Sinn Fein“ – partijos, kuri buvo Airijos respublikonų armijos (IRA) sąjungininkė per dešimtmečius trukusį smurtą Šiaurės Airijoje.

Jos paskyrimas buvo istorinis – pirmą kartą šį postą užėmė airių nacionalistė, siekianti išvesti Šiaurės Airiją iš Jungtinės Karalystės ir sujungti ją su Airijos Respublika.

Praktiškai nacionalistų ir junionistų valdymas ir toliau bus paremtas nepatogia pusiausvyra. Pirmojo ministro pavaduotojo postas, kurį užima DUP atstovė Emma Little-Pengelly (Ema Litl-Pengeli), oficialiai yra lygiavertis pirmojo ministro postui ir nė vienas iš jų negali valdyti be kito.

M. O'Neill savaitgalį teigė mananti, kad referendumas dėl Airijos susivienijimo gali įvykti per ateinančius 10 metų, JK vyriausybei pareiškus, kad iki tokio žingsnio dar reikia dešimtmečių.

Pagal Didžiojo penktadienio susitarimo sąlygas toks balsavimas gali būti surengtas, jei bus įrodymų, kad dauguma Šiaurės Airijos gyventojų pritaria prisijungimui prie Respublikos. Apklausos rodo, kad dauguma šiuo metu nepritaria šiai idėjai.

R. Sunakas pirmadienį pareiškė, kad „visų prioritetas“ buvo atkurti Šiaurės Airijos vyriausybės veiklą.

„Tai ne konstituciniai pokyčiai, o kasdieniai žmonėms svarbūs dalykai“, – sakė jis.

L. Varadkaras, kurio vyriausybė iš esmės remia suvienytą Airiją, taip pat teigė, kad susivienijimo klausimas aptartinas „ne šiandien“.

Dėl DUP boikoto 1,9 mln. Šiaurės Airijos gyventojų neturėjo veikiančios administracijos, kuri galėtų priimti svarbiausius sprendimus smarkiai augant pragyvenimo išlaidoms ir stringant sveikatos sistemai.

JK vyriausybė yra sutikusi skirti Šiaurės Airijai daugiau kaip 3 mlrd. svarų sterlingų (3,52 mlrd. eurų) kaip paskatą atkurti vyriausybę. Jau dabar Belfasto administracija sako, kad to nepakanka.

E. Little-Pengelly teigimu, Belfaste susirinkę ministrai „sieks užtikrinti, kad JK vyriausybė suteiktų pakankamą finansavimą ir įvykdytų savo pažadus dėl viešojo sektoriaus darbo užmokesčio“.

JK Šiaurės Airijos sekretorius Chrisas Heatonas-Harrisas (Krisas Hitonas-Harisas) sakė, kad šiuo metu paketas yra pakankamas.

„Manau, kad naujieji ministrai yra visiškai pajėgūs puikiai tvarkyti savo viešuosius finansus, turėdami sąžiningą ir dosnų finansavimo paketą, kurį jiems suteikėme“, – teigė jis transliuotojui BBC.

Kitą mėnesį J. Bidenas ketina apsilankyti Airijoje ir Jungtinės Karalystės Šiaurės Airijos provincijoje.

Abu vadovai „dar kartą patvirtins savo tvirtą paramą Belfasto / Didžiojo penktadienio taikos susitarimui artėjant jo 25-osioms metinėms ir pasveikins neseniai pasiektą Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos Vindzoro susitarimą kaip svarbų žingsnį siekiant išsaugoti Didžiojo penktadienio susitarimo taikos dividendus“, teigė Baltieji rūmai.

Premjero poste jis pakeitė Michealą Martiną (Mikalą Martiną).

43 metų L. Varadkaro „Fine Gael“ ir M. Martino „Fianna Fail“ partijų rotacija yra beprecedentė Airijos istorijoje.

Šios centro dešiniųjų partijos – dvi pagrindinės valdančiosios koalicijos politinės partnerės – susikūrė iš priešingų Airijos pilietinio karo pusių XX amžiaus pradžioje.

Jos sutiko, kad po 2020 metų rinkimų, sudarant koaliciją su Airijos žaliaisiais, premjero postas būtų rotuojamas.

L. Varadkaras, kuris yra mišrios rasės, atvirai homoseksualus ir net antrą kartą eidamas šias pareigas tebėra vienas iš jauniausių Airijos vadovų, traukiasi iš premjero pavaduotojo pareigų.

Priimu šį paskyrimą su nuolankumu ir pasiryžimu ir degančiu noru.

Specialiajame Airijos parlamento posėdyje Dubline kalbėjęs L. Varadkaras padėkojo savo pirmtakui M. Martinui, kuris suteikė „padrąsinimo ir vilties sunkiais laikais“.

„Priimu šį paskyrimą su nuolankumu ir pasiryžimu ir degančiu noru ... visiems mūsų piliečiams suteikti naujos vilties ir naujų galimybių“, – pridūrė jis.

Socialiniuose tinkluose anksčiau paskelbtame vaizdo įraše M. Martinas pareiškė, kad „eiti Taoiseach (airių ministro pirmininko) pareigas“ jam buvo „viso gyvenimo garbė“.

L. Varadkaro iškilimas į Airijos politikos viršūnę buvo nepaprastas šalyje, kurioje antrojoje praėjusio amžiaus pusėje vyravo griežta, konservatyvi katalikiška moralė.

Būdamas 38 metų, jis tapo jauniausiu šalies ministru pirmininku, pirmuoju homoseksualiu, be to, ir pirmuoju indų kilmės vyriausybės vadovu.

L. Varadkaras gimė Dubline airių motinai, dirbusiai slaugytoja, ir tėvui imigrantui iš Indijos, kuris buvo gydytojas.

Dublino Trejybės koledže įgijęs gydytojo diplomą, jis pradėjo dirbti bendrosios praktikos gydytoju, tačiau dalyvavo ir politikoje, o 2007 metais pagal „Fine Gael“ sąrašą buvo išrinktas rinkimų apygardoje Vakarų Dubline.

2015 metais, prieš Airijos referendumą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo, L. Varadkaras viešai prisipažino esąs homoseksualus.

L. Varadkaro pirmąją kadenciją Taoiseach poste temdė „Brexitas“ ir pandemija.

Jis buvo įvertintas kaip veiksmingas komunikatorius, vadovavęs pirmajam šalies užsidarymui – vienam ilgiausių ir griežčiausių Europoje.

Jis taip pat persiregistravo gydytoju ir kartą per savaitę grįždavo į darbą, toliau vadovaudamas šaliai.

L. Varadkaras, kuris yra mišrios rasės, atvirai homoseksualus ir net antrą kartą eidamas šias pareigas tebėra vienas iš jauniausių Airijos vadovų, šeštadienį pasitrauks iš premjero pavaduotojo pareigų.

43 metų L. Varadkaro „Fine Gael“ ir dabartinio premjero Michealo Martino (Mikalo Martino) „Fianna Fail“ partijų rotacija yra beprecedentė Airijos istorijoje.

Centristinės dešiniosios partijos susikūrė iš priešingų Airijos pilietinio karo pusių XX amžiaus pradžioje.

Jie sutiko, kad po 2020 metų rinkimų, sudarant koaliciją su Airijos žaliaisiais, premjero postas būtų rotuojamas.

L. Varadkaras buvo laikomas nauju veidu, kai 2017 metais perėmė valdančiosios „Fine Gael“ vairą.

Tačiau po dvejų su puse metų, praleistų Taoiseach (airių ministro pirmininko) kėdėje, nesėkmės 2020 metų rinkimuose ir nesutarimų būnant premjero pavaduotoju, jo kritikai teigia, kad jis prarado savo žavesį.

Gruodžio mėnesį Airijos laikraščio „Sunday Independent“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 43 proc. respondentų pasisakė už tai, kad M. Martinas liktų valdžioje, o 34 proc. buvo už L. Varadkarą.

Tačiau L. Varadkaro šalininkai atkreipia dėmesį į jo patirtį valdant šalį per koronaviruso pandemiją ir po 2016 metų Jungtinės Karalystės balsavimo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos.

Stiklo lubos

L. Varadkaro iškilimas į Airijos politikos viršūnę buvo nepaprastas šalyje, kurioje antrojoje praėjusio amžiaus pusėje vyravo griežta, konservatyvi katalikiška moralė.

Būdamas 38 metų, jis tapo jauniausiu šalies ministru pirmininku, pirmuoju homoseksualiu, be to, ir pirmuoju indų kilmės vyriausybės vadovu.

L. Varadkaras gimė Dubline airių motinai, dirbusiai slaugytoja, ir tėvui imigrantui iš Indijos, kuris buvo gydytojas.

Pranešama, kad būdamas septynerių L. Varadkaras motinos draugams pasakė, kad nori tapti sveikatos apsaugos ministru.

Dublino Trejybės koledže įgijęs gydytojo diplomą, jis pradėjo dirbti bendrosios praktikos gydytoju, tačiau dalyvavo ir politikoje, o 2007 metais pagal „Fine Gael“ sąrašą buvo išrinktas rinkimų apygardoje Vakarų Dubline.

2015 metais, prieš Airijos referendumą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo, L. Varadkaras viešai prisipažino esąs homoseksualus.

Jo partneris Matthew Barrettas (Metjus Baretas) yra kardiologas.

„Aš esu homoseksualus, tai nėra paslaptis, bet ne tai, ką visi būtinai žinotų“, – L. Varadkaras tuo metu sakė RTE.

„Tai nėra kažkas, kas mane apibrėžia.... Tai mano charakterio dalis“, – teigė jis.

Tai nėra kažkas, kas mane apibrėžia.... Tai mano charakterio dalis.

Šis atskleidimas padidino jo žinomumą ir atnešė pagyras iš visų Airijos politikos sluoksnių ir ne tik.

Įvaizdis

L. Varadkaro kadenciją Taoiseach poste temdė „Brexitas“ ir pandemija.

Jis buvo įvertintas kaip veiksmingas komunikatorius, vadovavęs pirmajam šalies užsidarymui – vienam ilgiausių ir griežčiausių Europoje.

Jis persiregistravo gydytoju, kartą per savaitę grįždavo į darbą, toliau vadovaudamas šaliai.

Kalbant apie „Brexitą“, 2019 metais L. Varadkaras kartu su buvusiu JK ministru pirmininku Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu) buvo įvertintas už tai, kad pavyko išeiti iš aklavietės dėl Šiaurės Airijos.

Tačiau dėl sudaryto susitarimo, pagal kurį JK valdoma provincija faktiškai lieka Europos bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje, tarp Briuselio ir Londono vis dar tvyro įtampa.

Neseniai L. Varadkaro įvaizdžiui pakenkė policijos tyrimas dėl to, kad jis savo draugui nutekino informaciją apie vyriausybės susitarimą dėl šeimos gydytojų darbo užmokesčio.

Liepos mėnesį prokuratūros direktorius patvirtino, kad nekels jam bylos, tai galėjus kelti grėsmę jo grįžimui į premjero postą.

Pastarosiomis savaitėmis L. Varadkaro asmeninis gyvenimas taip pat atsidūrė dėmesio centre po to, kai jis buvo nufilmuotas besilinksminantis viename Dublino naktiniame klube.

Milijonus kartų socialiniuose tinkluose peržiūrėta filmuota medžiaga sukėlė diskusijų dėl privatumo viešajame gyvenime ir socialinių tinklų reguliavimo.

L. Varadkaras, ginamas vyriausybės kolegų, atsakė, kad nekomentuos šio asmeninio klausimo.

Tačiau jis pridūrė, kad „visi daro klaidų“.

Airijos premjeras Leo Varadkaras, centro dešiniosios partijos „Fine Gael“ lyderis, penktadienį tviteryje rašė: „Pasirinkimas akivaizdus – balsuokite už „Fine Gael“ arba atiduokite valstybės valdymą tiems, kurie ją sužlugdė.“

Partijos „Fine Gael“ amžina konkurentė yra „Fianna Fail“. Pastaroji buvo pagrindinė valdančioji partija, kai Airija daugiau nei prieš dešimtmetį susidūrė su ekonomikos krize.

Paskutinės „Fine Gael“ spaudos konferencijos metu ketvirtadienį premjeras perspėjo žmones, kad, balsuodami už kitą partiją, „Sinn Fein“, žmonės rizikuotų viskuo – ne tik ekonomika, bet ir demokratinėmis valstybės institucijomis.

Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad „Fine Gael“ žinia apie ekonomikos atsigavimą neįtikino rinkėjų. Tuo metu „Sinn Fein“, kadaise laikyta Airijos respublikonų armijos (IRA) politiniu sparnu, gali aplenkti tiek „Fine Gael“, tiek „Fianna Fail“.

Tačiau „Sinn Fein“ koją pakišti gali 2007 m. įvykdytas žiaurus jaunuolio nužudymas, dėl kurio buvo įtarta IRA.

Jaunuolio mama ragino rinkėjus nebalsuoti už „Sinn Fein“ po to, kai vienas šios partijos lyderių Conoras Murphy pareiškė, kad jos sūnus galėjo būti įsivėlęs į nusikalstamumą. Dėl šio pareiškimo imta abejoti „Sinn Fein“ pirmininkės Mary Lou McDonald vadovavimo sugebėjimais.

Nepaisant to, kad nedarbingumas Airijoje nukrito iki 4,5 proc., o prognozuojamas 3,3 proc. ekonomikos augimas, rinkimų kampanijos metu daugiausiai diskutuota apie benamių ir sveikatos apsaugos problemas.

Pergalės atveju „Sinn Fein“ pažadėjo įšaldyti nuomos mokesčius ir pasirūpinti 100 000 naujų socialinių būstų. „Fianna Fail“ žadėjo pastatyti 200 000 naujų namų iki 2025 ir išspręsti benamių problemą.

Pastaruosius ketverius metus mažumos vyriausybei vadovavo „Fine Gael“ su opozicijoje buvusios „Fianna Fail“ parama. Apklausų rezultatai palankesni pastarajai partijai, todėl ji atmeta panašaus susitarimo galimybę po rinkimų. Abi šios partijos pažadėjo nesudaryti koalicijos su „Sinn Fein“.

Airija tikisi paskatinti rinkėjų aktyvumą, pirmą kartą rinkimus surengdama šeštadienį.

Balso teisę turi 3,1 mln. piliečių, kurie turės išrinkti 160 žemutinių parlamento rūmų narių.

Rinkimai vyksta 39 apygardose nuo 7 val. ryto iki 10 val. vakaro vietos laiku.

Ministras pirmininkas Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) iš partijos „Fine Gael“ penktadienį vykdė agitaciją vakariniame Eniso mieste, o „Fianna Fail“ lyderis Michealas Martinas (Mikalas Martinas) leido laiką gimtajame Korke šalies pietuose.

Abiem centro dešiniosioms partijoms, daugelį dešimtmečių pakaitomis valdžiusioms Airiją, rimtą iššūkį šiuose rinkimuose mes „Sinn Fein“, kurios svarbiausias politikos prioritetas yra respublikos susivienijimas su britų valdoma Šiaurės Airija.  

Laikraščio „The Irish Times“ ir sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos MRBI“ apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti pirmadienį, parodė, kad parama respublikonams siekia 25 procentus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad partijos kairioji politika ir jos siūlomi metodai būsto ir sveikatos priežiūros problemoms spręsti palankiai vertinami rinkėjų.

Remiantis apklausos duomenimis, „Fianna Fail“ palaiko 23 proc., o „Fine Gael“ – 20 proc. rinkėjų.

L. Varadkaras kampanijos metu akcentavo sėkmingą savo darbą vedant „Brexito“ derybas, padėjusį sumažinti iš pradžių tvyrojusį nerimą, kad skausmingos Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos „skyrybos“ gali padaryti didžiulės žalos Airijai.

Balsavimo apylinkės atsidarys šeštadienį 7 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku. Tačiau 12-oje salų prie Airijos vakarinės pakrantės balsavimas prasidėjo penktadienį – tokios atsargumo priemonės imtasi bijant, kad dėl prasto oro gali užtrukti balsadėžių transportavimas laivu.

Mažiausioje iš šių salų gyvena vos keturi rinkėjai.  

„Apsiskaičiavimas“

L. Varadkaras atliko svarbų vaidmenį „Brexito“ derybose, per kurias Londonas ir Briuselis sudarė susitarimą, leidžiantį išvengti realios sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.

Atvira siena buvo vienas esminių 1998 metais pasirašyto Šiaurės Airijos taikos susitarimo elementų. Vadinamasis Didžiojo penktadienio susitarimas užbaigė tris dešimtmečius vykusį kruviną konfliktą tarp Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų bendruomenių, nusinešusį daugiau nei 3 500 gyvybių. 

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad „Brexito“ nėra tarp klausimų, keliančių didžiausią susirūpinimą airių rinkėjams, o visos šalies politinės partijos iš esmės sutaria, kaip turėtų vykti būsimos JK ir ES prekybos derybos. 

Dublino universiteto politikos mokslų profesorius Eoinas O'Malley (Eujinas O'Malis) premjero L. Varadkaro sprendimą rengti rinkimus praėjus savaitei po „Brexito“ pavadino „apsiskaičiavimu“, nes dėmesys buvo sutelktas į jo partijos nesėkmes.   

„Kadangi „Brexitas“ faktiškai vyko per rinkimų kampaniją, jie manė, kad tai vėl visiems rūpės“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. 

„Tačiau iš tiesų daugumai žmonių rūpi tai, kad jie sugaišta labai daug laiko vykdami į darbą, neturi pinigų įsigyti namų ar vos sugeba sumokėti už būsto nuomą“, – kalbėjo E. O'Malley.    

Derybos

Manoma, kad po rinkimų teks formuoti koalicinę vyriausybę, todėl tikėtina, kad laukia ilgos derybos. 

2016 metais prireikė 70 dienų suformuoti naują koalicinę mažumos vyriausybę. Ją „Fine Gael“ suformavo sudariusi susitarimą dėl paramos su savo sena varžove „Fianna Fail“ ir nepriklausomais parlamento nariais.

Nors „Sinn Fein“ pirmauja viešosios nuomonės apklausose, ji iškėlė tik 42 kandidatus. Net jei būtų išrinkti visi šios partijos kandidatai, jų nepakaktų daugumos vyriausybei suformuoti.  

„Sinn Fein“, buvęs Airijos respublikonų armijos (IRA) politinis sparnas, paprastai rinkimuose pasirodo ne itin gerai. 

Tiek „Fine Gael“, tiek „Fianna Fail“ atmetė galimybę bendradarbiauti su „Sinn Fein“ dėl jos kairuoliškos politikos ir ankstesnių sąsajų su IRA. 

Jos taip pat atmeta „Sinn Fein“ raginimą per penkerius metus organizuoti referendumą dėl airių suvereniteto.

Silpna vyriausybė

„Fianna Fail“ taip pat atmetė galimybę remti „Fine Gael“, jei bus formuojama „didžioji koalicija“. Visgi analitikai sako, kad po rinkimų, kai bus aiškesnė padėtis, pragmatiškumas gali paimti viršų.     

E. O'Malley įsitikinęs, kad „Sinn Fein“ nesudarys aljanso su „Fine Gael“, o respublikonų koalicija su „Fianna Fail“ teoriškai yra įmanoma, nors dirbti jai būtų sudėtinga. 

„Fianna Fail“ ir „Fine Gael“ galiausiai gali susiburti į kažkokią koaliciją, tačiau esama daugybės priežasčių, kodėl jai taip pat būtų sunku dirbti“, – sakė jis.

Partijoms gali būti sunku susitarti arba gali būti suformuota silpna vyriausybė, neišdirbsianti visos kadencijos. Tokiu atveju tektų rengti naujus rinkimus, kurie galėtų padėti „Sinn Fein“ įsitvirtinti kaip pagrindinei opozicinei jėgai.    

„Esu tikras, kad „Sinn Fein“ kol kas nenori būti vyriausybėje, – sakė E. O'Malley. – Manau, ji iš tiesų nori, kad palyginti greitai įvyktų nauji rinkimai.“

„Neatmetu, kad taip ir gali įvykti“, – sakė jis. 

„Manau, kad mums įmanoma pasiekti susitarimą, turėti sutartį, kad leistume JK palikti ES tinkamu būdu iki spalio pabaigos“, – sakė airių premjeras, bet pridūrė: „Neperšokęs griovio, nesakyk „op“.“

40-metis ministras pirmininkas sakė, kad tai būtų „tinkama akimirka“ atsižvelgiant į tai, kad „Brexit“ situacija Jungtinėje Karalystėje – vienintelėje valstybėje, su kuria Airija turi sausumos sieną – iki to laiko jau turėtų būti išspręsta.

„Iki tada turėtume būti užsitikrinę „Brexit“ susitarimą arba išvedę šalį iš blogiausio [„Brexit“] be susitarimo“ scenarijaus, ministrą pirmininką cituoja nacionalinis Airijos transliuotojas RTE.

Be to, jau būtų praėjusi kovo 17-ąją minima nacionalinė Airijos šventė – šv. Patriko diena – ir kovo mėnesio Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, sakė L. Varadkaras.

Airija turėtų būti labiausiai „Brexit“ paveikta ES valstybė, nes jos ekonomika yra labiau priklausoma nuo prekybos su JK nei kitos bloko narės.

JK turėtų palikti ES spalio 31 dieną, bet britų parlamentarai nori „Brexit“ atidėti, jei vyriausybei nepavyktų iki to laiko pasiekti sutarties su Briuseliu.

„Brexit“ krizės centre yra atsidūrusios susitarimo nuostatos, susijusios su priemone, turinčia išlaikyti Airijos ir Šiaurės Airijos sieną atvirą.

2016 metais vykusius Airijos visuotinius rinkimus laimėjo centro dešinioji partija „Fine Gael“, bet ji neužsitikrino reikiamos daugumos, tad L. Varadkaras vadovauja mažumos vyriausybei. Ją palaiko didžiausia „Fine Gael“ konkurentė, centro dešiniųjų partija „Fianna Fail“, kuriai vadovauja buvęs Airijos užsienio reikalų ministras Michealas Martinas (Mičealas Martinas).

Rinkėjų apklausose per pastaruosius šešis mėnesius pirmą vietą užėmė arba „Fine Gael“, arba „Fianna Fail“. Jos gerokai lenkia kairiojo sparno partiją „Sinn Fein“.

„Tikiu, kad galime laimėti tuos rinkimus. Tiesą sakant, esu tuo įsitikinęs“, – pareiškė L. Varadkaras savo partijos įstatymų leidėjams.

Airijos premjeras gali bet kuriuo metu prašyti prezidento paleisti parlamentą, nors valstybės vadovas turi teisę atsisakyti tai padaryti.

Šalyje galioja vieno perleidžiamo balso sistema, ir iš kiekvienos rinkimų apygardos į 158 vietų parlamento žemuosius rūmus patenka nuo trijų iki penkių narių, o parlamentarų kadencija trunka penkerius metus.

„Tokių pasiūlymų negavome“, – prieš susitikimą su B. Johnsonu sakė L. Varadkaras.

„Nebus apsidraudžiamosios priemonės, nebus ir sutarties“, – perspėjo Airijos premjeras, pabrėždamas, kad susitikimas su B. Johnsonu yra „galimybė pasižiūrėti, kokių galima rasti sąlyčio taškų“.

Buvusios premjerės Theresos May su ES suderėtoje „Brexito“ sutartyje įtvirtinta apsidraudžiamoji priemonė turi užtikrinti, kad po JK išstojimo iš ES siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos išliks atvira nepriklausomai nuo JK ir ES santykių ateityje.

Apsidraudžiamoji priemonė neleistų Jungtinei Karalystei pasitraukti iš ES muitų sąjungos iki tol, kol nebus surastas ilgalaikis sprendimas dėl prekybos taisyklių.

Savo ruožtu britų premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pabrėžė siekiąs, kad apsidraudžiamosios priemonės klausimas iš derybų būtų išbrauktas. Pasak jo, tai padėtų abiem pusėms iki spalio 31 d., kai JK turi pasitraukti iš ES, pasiekti kompromisinį susitarimą.

Prieš susitikimą su L. Varadkaru, B. Johnsonas galimybes išspręsti apsidraudžiamosios priemonės klausimą vertino optimistiškai.

„Tikrai manau, kad būdas yra“, – sakė B. Johnsonas, neatskleisdamas daugiau detalių. jo teigimu, „Brexitas“ be sutarties būtų „valstybinio aparato nesėkmė, už kurią mes visi būtume atsakingi“.