L. Kravčukas mirė gegužės 10-ąją eidamas 89-us metus, po ilgai trukusios ligos.

Dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis padėjo vainiką iš baltų, šviesiai rausvų ir violetinių gėlių prie L. Kravčuko karsto, kuris buvo uždengtas mėlyna ir geltona valstybine vėliava.

V. Zelenskį lydėjo jo žmona. Abu jie buvo apsirengę juodais drabužiais ir tyliai atidavė paskutinę pagarbą prie karsto, kurį saugojo kariai su šautuvais prie šonų.

Už jų buvo kabojo milžiniška žilaplaukio L. Kravčuko nuotrauka su šypsena veide.

Visuomenei atvira atsisveikinimo ceremonija buvo surengta Ukrainiečių namuose – Kyjivo centre esančiame aukštame betoniniame pastate vitražiniais langais.

„Jis stovėjo už Ukrainos valstybės kūrimo“, – pareiškė Leonidas Kučma, atidavęs paskutinę pagarbą žmogui, kurį jis pakeitė prezidento poste.

„Su juo dirbome ne vienerius metus. Puikiai sutarėme. Nebuvome artimi bičiuliai, bet kai tik galėdavome, padėdavome vienas kitam“, – prisiminė L. Kučma, kuris 1992–1993 metais buvo pirmasis L. Kravčuko premjeras, bet 1994-aisiais nugalėjo jį prezidento rinkimuose.

„Tai epochos pabaiga“, – sakė kitas buvęs prezidentas Petro Porošenka, kol kiti buvę ir esami aukšto rango pareigūnai pagerbė žmogų, kuris vadovavo Ukrainai pirmaisiais jos valstybingumo metais po Sovietų Sąjungos žlugimo.

„Jis buvo žmogus, kuris sukūrė mūsų nepriklausomybę, mūsų kariuomenę, mūsų institucijas“, – žurnalistams sakė 2014–2019 metais prezidentavęs P. Porošenka.

L. Kravčukui pernai birželį buvo atlikta širdies operacija. Vėliau buvo pranešta, kad jis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

L. Kravčuko vadovaujama Ukrainos Aukščiausioji Taryba 1991 metų rugpjūčio 24 dieną, po Maskvoje įvykusio nesėkmingo karinio pučo, paskelbė šalies nepriklausomybę, o tų metų gruodį jis buvo išrinktas pirmuoju Ukrainos prezidentu.

1991 metų gruodžio 8-ąją L. Kravčukas su tuomečiu Rusijos lyderiu Borisu Jelcinu ir Baltarusijai vadovavusiu Stanislavu Šuškevičiumi pasirašė vadinamąjį Belovežo susitarimą dėl Sovietų Sąjungos panaikinimo ir Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) įkūrimo.

87 metų S. Šuškevičius mirė dėl koronavirusinės infekcijos komplikacijų anksčiau šį mėnesį.

„Ukrainiečiai yra europiečiai, tai nekvestionuojama ir visuomet tą pabrėžiame, tačiau atsakomybė už Ukrainos sėkmę ir euroatlantinę šalies integraciją taip pat priklauso patiems ukrainiečiams. Sėkmę lems jų atsidavimas reformoms ir kova su korupcija“, – sakė L. Linkevičius.

Anot L. Kravčuko, Ukraina negrįžtamai pasirinko Europos kelią ir niekada nuo jo nenukryps, nes tokia yra daugumos ukrainiečių valia. Jis dėkojo už tvirtą Lietuvos paramą Kijevui šiuo nelengvu Ukrainai laikotarpiu, dėkojo visoms Vakarų šalims už tvirtą laikyseną agresoriaus atžvilgiu ir pagalbą Ukrainai.

L. Linkevičius ir L. Kravčukas susitikime aptarė dvišalių santykių dinamiką, dabartinę padėtį Ukrainoje, Minsko susitarimų vykdymą, Normandijos ketverto derybas, užsienio politikos procesus ir jų tendencijas Vidurio ir Rytų Europoje.

Pokalbyje taip pat buvo kalbėta apie Belovežo susitarimą, kurį Baltarusijoje 1991 m. gruodžio 8 d. kartu su Borisu Jelcinu ir Stanislavu Šuškevičiumi pasirašė ir L. Kravčukas. Susitarimas teisiškai panaikino Sovietų Sąjungos egzistavimą. Šiemet minimas susitarimo pasirašymo dvidešimtpenkmetis.

L. Kravčukas Lietuvoje dalyvauja Gedulo ir vilties dienos renginiuose.

Ukraina, panašiai kaip ir Lietuva, patyrė masinius trėmimus ir kitas sovietines represijas, o 1932–1933 m. Holodomoro metu nuo bado žuvo keli milijonai ukrainiečių.

Trys buvę Ukrainos prezidentai – Leonidas Kravčukas, Leonidas Kučma ir Viktoras Juščenka – pareiškė apie tiesioginį Rusijos kišimąsi į politinį Krymo gyvenimą.

„Rusija, kuri visą laiką kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus vadino mūsų tarptautinių partnerių bandymus sureguliuoti situaciją politiniu keliu, dabar pati griebėsi tiesioginio kišimosi į Krymo politinį gyvenimą“, - sakoma bendrame trijų eksprezidentų pareiškime, kurio tekstą naujienų agentūrai „Interfax“ perdavė V.Juščenkos spaudos sekretorė Irina Vanikova.

Buvusių šalies lyderių nuomone, „pavojingus receptus“ siūlantys politikai atitinkamos veiklos aktyvavimo atveju turi pajusti Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Ukrainos generalinės prokuratūros reakciją į separatizmo apraiškas.

„Bet kokia propagandinė kampanija, nukreipta į šių nuotaikų stiprinimą, turi taip pat būti įvertinta teisėsaugos organų, pagal Ukrainos įstatymus. Spekuliacijos apie rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus, priešiškumo tarp Ukrainos regionų kurstymas jų kultūrinės ir istorinės įvairovės pagrindu, ukrainiečių kalbos žeminimas ir atvira nepagarba Ukrainos valstybės simboliams turi sulaukti deramo įvertinimo“, - pabrėžia pareiškimo autoriai.

Jie įsitikinę, kad „Rusija drauge su Didžiąja Britanija ir JAV yra Ukrainos suvereniteto garantas pagal tarptautinius susitarimus“.

„Rusijos pareiškimai dėl visų tarptautinių teisinių įsipareigojimų Ukrainai laikymosi nepriklausomai nuo parlamento ir vyriausybės konfigūracijos turi būti patvirtinti atitinkamais Rusijos veiksmais, pagarbos ukrainiečių liaudies ir ukrainiečių valdžios sprendimams pademonstravimu, bet kokių konfliktų etniniu pagrindu visų pavojingų pasekmių atsakomybės suvokimu“, - pareiškia trys buvęs Ukrainos prezidentai.

Ukraina yra prie „pilietinio karo“ slenksčio dėl priešpriešos tarp valdžios ir protestuotojų, trečiadienį parlamente įspėjo buvęs valstybės vadovas, pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčukas.

„Visas pasaulis pripažįsta, ir pati Ukraina pripažįsta, kad valstybė yra prie pilietinio karo slenksčio“, – emocingai sakė L.Kravčukas, kreipdamasis į įstatymų leidėjus.

„Tai revoliucija. Tai dramatiška situacija, kurioje mes turime elgtis itin atsakingai“, – sakė buvęs valstybės vadovas, kurio žodžius deputatai palydėjo audringais plojimais.

L.Kravčukas prezidento poste dirbo 1991-1994 metais.