Li Hui kelionė bus „šaudyklinės diplomatijos dėl Ukrainos krizės politinio išsprendimo antrasis ratas“, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad pasiuntinys taip pat apsilankys Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.

Li Hui regione lankėsi pernai, bandydamas tarpininkauti dėl karo, ir surengė derybas Maskvoje, Kyjive bei keliose Europos sostinėse.

Kinija sako, kad laikosi neutralumo karo Ukrainoje atžvilgiu, bet yra kritikuojama dėl to, kad atsisako pasmerkti Maskvą dėl 2022-ųjų vasarį pradėtos didelio masto invazijos į kaimyninę šalį.

Pernai Pekinas paskelbė raginimą politiškai išspręsti konfliktą, bet Vakarų šalys sakė, kad tai sudarytų sąlygas Rusijai išlaikyti daug užimtų Ukrainos teritorijų.

Trečiadienį Kinija sakė, kad „šiuo metu svarbiausia atkurti taiką“.

„Pastaruosius dvejus metus niekada nesiliovėme skatinę taikos ir [...] derybų“, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

„Ir toliau vaidinsime savo unikalų vaidmenį, vykdysime šaudyklinę diplomatiją, kursime visų šalių konsensusą ir prisidėsime kinų išmintimi, kad paremtume politinį Ukrainos krizės sprendimą“, – sakė Mao Ning.

Kinija ir Rusija pastaraisiais metais plėtė ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius kontaktus, o po rusų invazijos į Ukrainą Maskvos ir Pekino strateginė partnerystė dar labiau sustiprėjo.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai per susitikimą Maskvoje paskelbė, kad prasideda nauja šalių santykių era.

„Rusijos užsienio reikalų ministras dar kartą patvirtino Maskvos įsipareigojimą siekti politinio ir diplomatinio konflikto sprendimo, atkreipęs dėmesį į rimtas kliūtis taikos derybų atnaujinimui, kurias sukūrė Ukrainos pusė ir jos Vakarų mentoriai“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Per susitikimą su Li Hui, kuris 2009–2019 metais ėjo Kinijos ambasadoriaus Rusijoje pareigas, S. Lavrovas taip pat gyrė Pekino poziciją dėl Ukrainos, kurią pavadino subalansuota.

Nors Kinija tvirtina, kad karo Ukrainoje klausimu yra neutrali, Pekinas sulaukė kritikos už atsisakymą pasmerkti Maskvą dėl invazijos.

„Abi šalys pareiškė esančios pasirengusios toliau stiprinti Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą užsienio politikos srityje, kuriuo visada siekiama palaikyti taiką ir stabilumą regione bei visoje planetoje“, – pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Kinijos specialusis pasiuntinys Ukrainai Li Hui penktadienį vieši Maskvoje.

Praėjusią savaitę Li Hui lankėsi Kyjive. Ukrainos sostinėje Li Hui pakartojo raginimus Kyjivui ir Maskvai pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas.

Ukrainai jis pasakė, kad nėra panacėjos šiai krizei išspręsti.

Li Hui taip pat lankėsi Lenkijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Ši jo kelionė po Europą skirta Pekino vadovaujamoms pastangoms dėl taikos derybų Maskvos karui Ukrainoje užbaigti.

Rusija ir Kinija palaiko glaudžius santykius. Kovą Maskvoje lankėsi kinų prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas). Ten jis pareiškė, kad prasideda nauja šalių santykių era.

Balandžio mėnesį Xi Jinpingas valandą telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad D. Kuleba išsamiai išdėstė Ukrainos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu grindžiamus taikos kūrimo principus.

Li Hui antradienį atvyko į Kyjivą, kur dalyvavo dvi dienas trukusiose derybose su valdžios atstovais, o ši jo viešnagė Europoje yra Pekino plano, kuriuo siekiama sureguliuoti karinį konfliktą Ukrainoje, dalis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) siekia, kad Pekinas būtų neutralus tarpininkas šiame konflikte, ir kovo mėnesį lankėsi Maskvoje.

Tačiau jis nesilankė Kyjive ir buvo kritikuojamas už tai, kad nepasmerkė Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Susitikimo su Li Hui metu Ukrainos ministras pabrėžė, kad Kyjivas nesutinka su jokiais pasiūlymais, kurie apimtų jos teritorijų praradimą ar konflikto įšaldymą.

Jis pagyrė Kinijos kaip tarpininkės vaidmenį, įskaitant Juodosios jūros iniciatyvą, kuri leido atnaujinti grūdų eksportą per Juodąją jūrą, ir branduolinės saugos užtikrinimą.

Kinija ir Ukraina susitarė stiprinti dialogą svarbiais klausimais.