Už jos kandidatūrą balsavo 1024 arba 88 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių, BNS informavo Liberalų sąjūdžio atsakingasis sekretorius Antanas Martusevičius.

„Esu dėkinga už dar dvejiems metams kolegų išreikštą pasitikėjimą. Pastaruosius kelerius metus nuolat atsinaujinantis Liberalų sąjūdis pakeitė darbą su skyriais ir naujais nariais, daugiau dėmesio skyrė mokymams, įkūrė liberalios minties institutą „Liberalis“, netrukus startuos naujo formato projektas savivaldos tarybų nariams“, – partijos pranešime spaudai sako V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai simboliškai apibendrina ir atnaujintas partijos vizualinis identitetas, kurio akcentas – ranką keliantis smalsus žmogus. Šią trajektoriją ir sieksiu išlaikyti, toks mano tikslas, kurį vienu sakiniu apibendrinčiau taip: Liberalų sąjūdis – viena iš trijų pagrindinių Lietuvos partijų. Matydama partijos žmones sakau, kad tai yra visiškai realu gana artimoje ateityje“, – teigė ji.

Rinkimuose dalyvavęs Vytautas Tamošiūnas surinko 72 balsus, Vytautas Danilevičius – 48, Benediktas Krasniauskas –14.

Elektroninis balsavimas vyko nuo pirmadienio iki penktadienio 18 valandos.

A. Martusevičiaus duomenimis, balsavimo teisę turėjo apie 2 tūkst. liberalų, tai yra visi, sumokėję nario mokestį.

Partijos pirmininką tvirtins rugsėjo 16 dieną Kaune rengiamas Liberalų sąjūdžio suvažiavimas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas renkamas dvejiems metams. Jo kadencijų skaičius nėra ribojamas.

Europos šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Liberalų sąjūdžiui vadovauja nuo 2019 metų.

Liberalai Seime turi 12 atstovų.

– Kaip vertinate partijos Kauno miesto skyriaus veiklą?

– Kaune tenka nemažai būti. Visuotinis partijos narių suvažiavimas, kuriame pernai buvau išrinkta pirmininke, irgi vyko Kaune. Džiaugiuosi, kad Kauno skyrius yra aktyvus. Turint omenyje visą politinį kontekstą, kuris, akivaizdu, nėra toks paprastas, skyriaus veiklą vertinu gerai. Sakyčiau, yra pusiausvyra. Skyriuje yra labiau patyrusių politikų, pavyzdžiui, Rimantas Mikaitis, yra ir jaunesnių, bet jau brandžių, –  Sigitas Šliažas, Simonas Kairys. Mūsų būsimi vienmandatininkai. Yra ir tokių, apie kuriuos visuomenė dar tik sužinos plačiau.

– Po nesėkmingų savivaldos rinkimų Kauno skyrius nesumenko. Kaip manote, kieno tai nuopelnas?

– Tai yra ir vidinio potencialo reikalas. Žmonės po vieno nelabai sėkmingo rezultato neišsivaikšto. Juos sieja idėjos, vertybės. Bendros idėjos ir vertybės yra pakankamai telkiančios, kad išlaikytų trumpalaikius svyravimus. Apkritai kažin ar kažkuri politinė partija buvo patyrusi tokių sukrėtimų, kokie teko Liberalų sąjūdžiui. Nepaisant to, kad daugelis mums prognozavo, jog išsivaikščiosime, skilsime galutinai, šiandien kalbame apie visai kitokią realybę.

– Ko partija tikisi per artėjančius Seimo rinkimus?

– Mano, kaip pirmininkės, tikslas, tiksliau, norėtųsi, kad būtų ne blogesnis rezultatas nei 2016 m. Pasiekėme gana solidų rezultatą – apie 9 proc. rinkėjų balsų. Turime ir programą maksimum, ir programą minimum. Realiai, manau, galime tikėtis būti tarp keturių penkių  pirmųjų partijų.

– Kaip manote, kaip pasirinks kauniečiai?

– Turime solidžių oponentų. Kiekviename mieste yra vis kitokia konkurencinė aplinka. Čia mes matome, kad centro dešinėje turime labai rimtų konkurentų, bet manau, kad savo nišą tikrai išlaikysime. Savo veidą turime, skyrius, kaip jau minėjau, yra ir aktyvus, ir pritraukiantis naujų narių. Ta pati tendencija būdinga mūsų partijos skyriams visoje Lietuvoje.

Mano akimis, šiame visame draudimų, ribojimų, kontrolės kontekste Lietuvoje trūksta dėmesio dirbančiam, kuriančiam iniciatyviam žmogui.

– Ko reikia norint patraukti rinkėjus į savo pusę?

– Reikia idėjų, turinio. Mano akimis, šiame visame draudimų, ribojimų, kontrolės kontekste Lietuvoje trūksta dėmesio dirbančiam, kuriančiam iniciatyviam žmogui. Būti liberalu Lietuvoje šiandien kažkuria prasme yra lengva. Mūsų misija – kalbėti drąsiai, to šiandien ypač trūksta. Trūksta nuspėjamos politikos, nes dabar labai daug blaškymosi net ir priimant šalies biudžetą. Turime įvairių susitarimų su įvairiomis interesų, visuomenės atstovų grupėmis, bet valdžia savo susitarimų nesilaiko. Valdžia tampa neprognozuojama. Liberalų sąjūdis – atvirkščiai. Pasisakome ir kalbame, įsipareigojame, kad esame atsakinga partija ir kad vienos iš didžiausių mūsų vertybių yra nuspėjamumas ir atsakomybė.

– Kaip vertinate tai, kad partijos Kauno skyriaus vienas vadovų yra Kauno mero, priklausančio kitam politiniam judėjimui, patarėjas? Tai netrukdo jam atstovauti partijos interesams?

– Norėčiau plačiau žvelgti į tai. S.Kairys yra vertinamas ne tik liberalų (tai yra natūralu), jis yra nacionalinio masto, jį matau kaip būsimą Seimo narį, tuo net neabejoju. Jis yra vienas iš tų kelių žmonių, ant kurių laikosi Liberalų sąjūdžio programos parengimas, daug yra dirbęs sprendžiant kultūros reikalus. Natūralu, kad tokie žmonės vertinami. Ši konkreti situacija nėra nei pranašumas, nei ne, bet manęs nestebina tai, kad jį  vertinair kitos politinės jėgos.

– Kaip manote, ar įmanoma suvienyti Lietuvos liberalus? Dabar jie susiskaldę, o eidami kartu būtų kur kas svaresnė politinė jėga.

– Sąlyčio taškų matau daugeliu temų. Panašiai mąstome. Tikrai neatmetu galimybių, kad po rinkimų bendradarbiausime. Iki rinkimų visos partijos vienaip ar kitaip, na, ne priešai, – konkurentai. Konkuruojame šiuo metu. Bet labai tikėtina, kad ateityje rasime būdų bendradarbiauti. Tam, kad liberalių rinkėjų interesams būtų geriausiai atstovaujama, mums, politikams, reikia susitarti.

– Nemažai dėmesio skiriate švietimui.

– Esu aktyviai įsitraukusi į švietimo susitarimo rengimą. Šis aspektas man atrodo labai svarbus. Švietimo situacija visoje Lietuvoje yra sudėtinga. Kalbu ir apie ugdymo turinį, ir apie mokytojų rengimą – jų trūkumas yra didžiulis, tampa dramatiškas. Pokyčių reikia dabar, o ne po penkerių metų. Švietimo situacija reikalauja greitų ir ilgalaikių sprendimų. Planas turi būti ne ketveriems metams, o ilgesnis, ir turime eiti viena kryptimi. Tai bendra svarbi tema ne tik Kaunui, bet ir nacionaliniu lygiu.

Komentaras

Sigitas Šliažas

Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas

Po savivaldos rinkimų buvo iššūkis. Mūsų partija Kaune pralaimėjo – negavome nė vieno mandato. Bendra nuotaika tikrai buvo smukusi. Džiaugiuosi, kad nariai nepuolė bėgti iš skyriaus, bet, atvirkščiai, sulaukėme naujų aktyvių narių.

Šeštadienį vykusio partijos tarybos posėdžio metu liberalų lyderė dar kartą pristatė ir liberalų pasiūlymą – įgyvendinti „Galimybių Lietuvos“ programą.

„Su tokiu valdančiųjų radikalėjimu mūsų valstybė gali pavirsti ES paraščių valstybe“, – šeštadienį vykusio partijos tarybos posėdžio metu sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, šiuo metu paminami įvairių visuomenės grupių interesai ir poreikiai.

„Seime pilasi viena už kitą bjauresnės iniciatyvos. Paralyžiuojamos profesinės savivaldos: odontologai, advokatai, notarai, statybininkai bei dar daugelio profesijų atstovai – jau ne lengvo šoko, o siaubo būsenos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seime pilasi viena už kitą bjauresnės iniciatyvos.

Kitų metų siūlomas valstybės biudžetas, pasak liberalų lyderės, galėtų būti pramintas „keršto biudžetu“.

„Biudžetas sudaromas taip, tarsi gyventume apokalipsės išvakarėse – bėgte, pametant paskutinius sveiko proto likučius“, – siūlomą biudžeto projektą apibūdino V. Čmilytė-Nielsen.

Kartu ji pridūrė, kad Liberalų sąjūdis siūlo „Galimybių Lietuvos“ programą.

„Galimybės yra tai, kas gimdo iniciatyvą, leidžia kiekvienam siekti tiek savosios gerovės, tiek ir bendrojo gėrio. Gerovę kiekvienas suvokia savaip, ir tas suvokimas veikiau skiria, o ne vienija. Išlaisvinę iniciatyvą, garantavę lygias galimybes ją įgyvendinti, suradę ir įtvirtinę teisingą individo, visuomenės ir valstybės santykį, pasieksime išties realios gerovės“, – pabrėžė politikė.