„Sausio 19-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyks į Berlyną dalyvauti tarptautinėje konferencijoje dėl Libijos“, – rašoma Kremliaus išplatintame pranešime.

Vokietijos vyriausybė antradienį pranešė, kad į Jungtinių Tautų remiamą konferenciją pakviesti 11 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Rusiją, Prancūziją, Kiniją ir Turkiją, atstovai.

Šis susitikimas yra yra naujausias tarptautinės bendrijos bandymas užbaigti devynis mėnesius trunkančias kovas tarp Libijos rytus kontroliuojančių maršalo Khalifos Haftaro (Chalifos Haftaro) pajėgų ir Jungtinių Tautų pripažįstamos vyriausybės Tripolyje.

Kremlius nurodė, kad derybose bus tariamasi, kaip nutraukti mūšius ir pradėti „platų politinį dialogą“, kuris vyktų prižiūrint JT.  

Naftos turtinga Libija nugrimzdo į chaosą po 2011-ųjų NATO remto sukilimo, per kurį buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis).

Kh. Haftaro pajėgoms pernai balandį pradėjus Tripolio puolimą užvirė mūšiai, per kuriuos jau žuvo daugiau kaip 280 civilių ir 2 tūkst. kovotojų, o tūkstančiai gyventojų turėjo palikti savo namus.

Rusijos užsienio reikalų ministro pareigas laikinai einantis Sergejus Lavrovas kiek anksčiau penktadienį sakė, kad pasirengimas taikos konferencijai beveik baigtas, tačiau išreiškė apgailestavimą, jog konflikto šalys atsisako kalbėtis tarpusavyje.    

„Mano nuomone, galutiniai dokumentai praktiškai parengti“, – sakė S. Lavrovas žurnalistams.

Tačiau jis pabrėžė, kad tarp Kh. Haftaro ir JT pripažįstamos Libijos Nacionalinės santarvės vyriausybės (NSV) vadovo Fayezo al Sarrajo (Fajezo Saradžo) tvyro didžiulė įtampa. 

„Kol kas santykiai tarp jų labai įtempti, jie netgi nenori būti tame pačiame kambaryje, jau nekalbant apie susitikimą akis į akį“, – sakė S. Rusijos diplomatijos vadovas. 

Anksčiau šią savaitę Kh. Haftaras ir F. al Sarrajas buvo atvykę į Maskvą dalyvauti derybose dėl ilgalaikio ugnies nutraukimo, tačiau maršalas išvyko nepasirašęs susitarimo dėl nuolatinių paliaubų sąlygų.  

S. Lavrovas sakė, jog labai svarbu, kad abi konflikto šalys „nekartotų ankstesnių klaidų“ ir neiškeltų papildomų reikalavimų po Berlyno konferencijos.

Daugelis analitikų skeptiškai vertina galimybes, kad iniciatyva suburti keturias įtakingas figūras, atstovaujančias skirtingoms Libijos frakcijoms, ir kaimyninių šalių bei regiono galių atstovus duos kokių nors reikšmingų rezultatų.

Daug metų trukęs Jungtinių Tautų ir buvusios kolonijinės valdytojos Italijos tarpininkavimas neatnešė stabilumo šiai Šiaurės Afrikos šaliai, kurioje chaosas įsiviešpatavo 2011 metais nuvertus diktatorių Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį).

Pagrindinis Paryžiaus konferencijos tikslas yra pasiekti susitarimą dėl politinių gairių, įpareigojančių visas šalis iki metų pabaigos surengti parlamento ir prezidento rinkimus. Tačiau tokiam planui pritaria ne visi.

„Manau, kad rinkimai yra didelė rizika tokioje ginkluotoje šalyje kaip Libija“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „The Brookings Institution“analitikė Federica Saini Fasanotti (Federika Saini Fazanoti).

Taip pat nesutariama dėl to, kas turėtų vykti pirmiau: balsavimas dėl naujos konstitucijos ar prezidento ir parlamento rinkimai.

„Nors italai, turkai, katariečiai ir, didele dalimi, amerikiečiai mano, kad prieš rinkimus turi būti konstitucija, ... prancūzai, egiptiečiai ir (Jungtiniai Arabų) Emyratai pirma nori rinkimų“, – AFP sakė Mohamedas Eljarhas (Mohamedas Eldžarhas) iš konsultavimo firmos „Libya Outlook“.

Be to, nors prancūzai stengėsi sukviesti visus pagrindinius naftos turtingos Libijos žaidėjus, Misratos mieste ir aplink jį veikiančios grupuotės boikotuoja procesą, tad Vakarų Libijai derybose atstovaujama nepakankamai.

Ilgas svečių sąrašas

Tarp pakviestųjų yra JT remiamos Libijos vienybės vyriausybės Tripolyje premjeras Fayezas al Sarrajas (Fajezas Saradžas) ir jo varžovas – 75 metų įtakingas veikėjas Khalifa Haftaras (Chalifa Haftaras), kurio Libijos nacionalinė armija dominuoja šalies rytuose.

Į Eliziejaus rūmus antradienį ryte taip pat atvyko Tobruko mieste Libijos rytuose gyvenantis parlamento pirmininkas Aguila Salehas Issa (Agila Salehas Isa), nepritariantis JT remiamai administracijai, ir naujai išrinktas patariamosios Aukštosios valstybės tarybos vadovas Khalidas al Mishri (Chalidas Mišris).

Buvo pakviesti maždaug 20 šalių, dalyvavusių sprendžiant Libijos krizę, atstovai. Tuo pripažįstama, kad Libijos problemos gali būti išspręstos tik regiono galioms sutarus dėl bendrų gairių.

Tarp šių šalių yra Egiptas, Rusija ir JAE, kurie rėmė Kh. Haftarą ir konkuruojančią administraciją Tobruke, o ne JT pripažįstamą vyriausybę sostinėje Tripolyje.

Taip pat dalyvauja Kataras, Kuveitas, Saudo Arabija ir Turkija, Libijos kaimynai Alžyras ir Tunisas, Vakarų Afrikos šalys Nigeris ir Kongas.

Priešingi interesai

Europos lyderiai Libijos stabilizavimą laiko labai svarbia sąlyga siekiant išspręsti džihadistų grėsmės ir migracijos iš šios valstybės problemas. Iš Libijos Europos krantus bando pasiekti šimtai tūkstančių afrikiečių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) į Libijos problemos sprendimą įsitraukė netrukus po išrinkimo 2017 metų gegužę. Liepos mėnesį jis pakvietė F. al Sarrają ir Kh. Haftarą į Paryžių, kur jie susitarė dėl ugnies nutraukimo ir rinkimų 2018 metais. Tuomet jo diplomatija nemaloniai nustebino Italiją.

Libijos stabilizavimą taip pat komplikuoja skirtingi Artimųjų Rytų valstybių, kurios kartais remia priešingas Libijos ginčo šalis, interesai ir Europos galybių tarpusavio konkurencija.

Kai kas Italijoje įtaria E. Macroną tyčia organizuojant konferenciją tokiu metu, kai Italija, turinti didelių su nafta susijusių interesų Libijoje, išgyvena rimtą politinę krizę.

„Tarsi Macronas norėtų kuo daugiau išpešti iš šio momento, kai Italija nedalyvauja“, – praėjusią savaitę remdamasis diplomatiniais šaltiniais rašė italų laikraštis „La Repubblica“.

Kai kas pačioje Libijoje įtaria Prancūziją palankumu prieštaringai vertinamam karo vadui Kh. Haftarui, kovojusiam su islamistų grupuotėmis ir neseniai vienoje Paryžiaus ligoninėje gydytam dėl neskelbiamos ligos.

„Vakarų Libijoje daug kas ... nuogąstauja, kad ši prancūzų iniciatyva yra bandymas sustiprinti Khalifos Haftaro, kaip svarbaus politinio veikėjo Libijoje, pozicijas“, – sakė M. Eljarhas iš „Libya Outlook“.

Konfliktų zonas studijuojanti nevyriausybinė organizacija „Crisis Group“ taip pat atsargiai vertino Prancūzijos surengtą konferenciją.

„Dar lieka daug darbo, kad taikos kūrimo pastangos Libijoje būtų sėkmingos, –pirmadienį nurodė organizacija. – Todėl „Crisis Group“ mano, jog Prancūzija neturėtų prašyti, kad keturi jos svečiai iš Libijos pasirašytų susitarimą.“