Matyti juslėmis

Regos negalią turintys žmonės pasaulį mato juslėmis: lytėdami, girdėdami, ragaudami, užuosdami. Jie girdi muziką, tačiau niekuomet nematė pagal ją pastatyto šokio, tik, galbūt, jį jautė per kintančias objektų vibracijas, medinio parketo girgždėjimą ar sukinio atneštą oro gūsį. I.Puišytė-Šidlauskienė atkreipia dėmesį, kad regos negalią turintys asmenys šiuolaikinį šokį gali suvokti tik patys jį patirdami. Kito suvokimo ir judesio apčiuopimo budo nėra ypač tuomet, kai asmuo nemato nuo prigimties.

„Tačiau kryptingai organizuoti kūrybiniai impulsai gali pakeisti neregių gyvenimo kokybę. O menas – turi galią atverti savitą ir turtingą vertybių pasaulį, kurio pažinimas reikšmingas neregio pasaulio suvokimui“, – pasakoja choreografė.

Tad spektaklyje pasitelkiami pagrindiniai žmogaus pojūčiai: lytėjimas, kvapas ir garsas. Garsas kuriamas ne tik judesiais, kostiumų šiugždėjimu, tačiau ir ypatingu, nuo judėjimo kintančiu muzikiniu takeliu, taip sukuriant kiekvieno šokėjo atvaizdą.

Dėmesys detalėms

Sukurti šiuolaikinio šokio spektaklį „Ribos“  I.Puišytę-Šidlauskienę įkvėpė bendradarbiavimas su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS).

Pasak Šiuolaikinio šokio asociacijos narės, tai – pirmasis šiuolaikinio šokio spektaklis Lietuvoje, skirtas regos negalią turintiems suaugusiesiems ir įgalinantis reginčiuosius patirti šokį tamsoje, per pojūčius.

Spektaklio idėja remiasi asmeninės ir išorinės erdvės suvokimu. Šis pasirodymas – tai iššūkis tiek neregiams, tiek ir šokėjams. Visi šiame spektaklyje tyrinėja ribas – tiek išorines, tiek vidines. Šokėjoms – Medeinai Rainytei, Akvilei Vaičiukynaitei, I.Puišytei-Šidlauskienei – teko neeilinė užduotis atvaizduoti scenos meną per pojūčius, nors įprastai jie ieško būdų tai išreikšti vizualiai.

„Judesį pasirinkome atskleisti per pojūčius. Pirmiausia, tai garsas, atvaizduojantis kiekvieną šokėją. Dailininkė Radvilė Kaikarienė kiekvienai šokėjai sukūrė asmenybę atspindintį kostiumą – pagal tai, kaip mus mato, kaip kiekviena save jaučiame ir kokius garsus kostiumas skleidžia judant. Taip spektaklyje dalyvaujantis žiūrovas gali identifikuoti judantį šokėją. Juk ir eisena, žingsniai, kiekvieną žmogų atspindi skirtingai“, – sako I.Puišytė-Šidlauskienė.

Menas turi galią atverti savitą ir turtingą vertybių pasaulį, kurio pažinimas reikšmingas neregio pasaulio suvokimui.

Režisierė pasakoja, kad šokio spektaklyje naudojami ir kvapai, vėjo gūsiai (specialias priemones jiems perteikti kūrė Simonas Šidlauskas), aktyvus kvėpavimas, balsas. Garsus kuria ne tik kūno, kostiumų skleidžiami garsai, tačiau naudojamas ir specialus kompozitoriaus Andriaus Stakelės kurtas garso takelis. Pasitelkta aparatūra, reaguojanti į šokėjo judesius: kiekvienas skirtingas rankos, kojos, kitos kūno dalies pakreipimas ir judesio intensyvumas erdvėje sukuria savo muziką. Taip žmonėms, turintiems regos negalią, parodomi skirtingi judesiai, o šokėjai garsais gali kurti savo judančio kūno vaizdinį.

Žiūrovai tampa dalyviais

Spektaklio eskizas birželio mėnesį buvo pristatytas Kauno aklųjų ir silpnaregių centre, jį kuriant nuolat dalyvavo bendruomenės nariai. Kūrėjai pastebi, kad šis šokio pasirodymas – tai nuolatinis tyrimas, neatsiejamas nuo kitimo, o žiūrovai čia tampa dalyviais. Stebėdami jie tyrinėja savo ribas ir reakcijomis prisideda prie šokėjų improvizacijų eigos, bendro spektaklio vyksmo.

Svarbu ir tai, kad po spektaklio dalyviai kviečiami dalytis savo potyriais ir diskutuoti su kūrėjais ir atlikėjais.

Lietuvos kultūros tarybos ir Kauno miesto savivaldybės finansuoto spektaklio-tyrimo „Ribos“ premjera lapkričio 15–22 d. regos negalią turintiems žmonėms pristatoma Kaune, Jonavoje ir Prienuose. Kitąmet numatomas turas po visą Lietuvą. Jo metu tamsoje patirti šokio spektaklį bus kviečiami ne tik regos negalią turintys žmonės, tačiau ir regintieji.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga - viena seniausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, šiemet mininti 90 metų jubiliejų, kviečia plačiąją visuomenę praplėsti savo pojūčių galimybes, patirti ir atrasti MENĄ TAMSOJE.

Skulptūros – ne tik už stiklo

Gegužės 26 d. – birželio 12 d. Nacionalinėje dailės galerijoje pirmą kartą pristatoma skulptūrų iš Lietuvos dailės muziejaus XX ir XXI a. Lietuvos dailės rinkinio taktilinė paroda. Ji išskirtinė tuo, kad pirmą kartą Nacionalinėje dailės galerijoje bus galima paliesti meno kūrinius. Parodoje pristatomi Vytauto Šerio, Ksenijos Jaroševaitės, Vlado Vildžiūno, Mindaugo Navako, Teodoro Kazimiero Valaičio, Dalios Matulaitės, Šarūno Šimulyno ir Vlado Urbanavičiaus kūriniai. Parodos atidarymas 15 val.

„Muziejuose į meną tik žiūrima, o galint jį paliesti, dalyvaujant visai kitiems pojūčiams, santykis su kūriniu tampa kitoks nei įprasta. Ši paroda – tai unikali galimybė „pamatyti“ žymiausių Lietuvos skulptorių kamerinės skulptūros kūrinius juos liečiant užsirišus akis ir prisimenant šių autorių skulptūras, stovinčias įvairiose Vilniaus vietose“, – sakė NDG edukatorė E. Nedzinskaitė.

Meno erdvės tamsoje

„Pojūčių paveikslai“ – tai pojūčiais paremta ekskursija po Nacionalinės dailės galerijos meno erdves. Jos metu lankytojai turės galimybę užrištomis akimis, pasitelkdami vaizduotę pažinti meno kūrinius. Aktoriai-gidai, naudodami garso, kvapo, lytėjimo, judesio pojūčius, atkurs atrinktų paveikslų, skulptūrų ar instaliacijų sukeliamą įspūdį.

„Kuriant meno pažinimo pojūčiais programą „Pojūčių teatro“ aktoriai pradėjo gilintis į tai, kokie procesai vyksta vaizduotėje stebint meno kūrinį. Pradėta kurti priemonių sistema, padedanti perteikti pirmą sukeltą įspūdį ir gilintis į atmosferą. Prisilietimai ir tekstūros perteikia tapybos manierą, garsai – dydį, vibraciją, griežtumą arba fragmentiškumą, kvapai – atmosferą, judesys – abstraktumą arba konkretų siužetą, nuotaiką“, – pasakojo  „Pojūčių teatro“ režisierė Karolina Žernytė.

„Pojūčių paveikslų“ pažinimo programos su „Pojūčių teatro“ aktoriais vyks 15, 16, 17 ir 18 val.

Šokiai tamsoje

Choreografė Jurgita Česnavičiūtė ir „Šokių akademijos“ šokėjai 15, 16, 17 ir 18 val. ves šokių kūrybinių dirbtuvių programą „Šokiai tamsoje“.

„Šokis – tai kūno kalba, padedanti tobulinti ir pažinti save bei kitus, tai unikali bendravimo rūšis, leidžianti komunikuoti kūno judesiais nenaudojant žodžių. Šokis užsimerkus – galimybė įsiklausyti į kūno signalus, pajusti vienas kitą, būti vedančiuoju arba paklūstančiuoju – tai savęs, kito ir pasaulio pažinimas šokio ritmu“, - teigia J. Česnavičiūtė.

Išgirsti vaizdus

14 val. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) Germanų filologijos katedros lektorė dr. Laura Niedzviegienė ves filmų peržiūrą ir supažindins su garsinio vaizdavimo galimybėmis.

Garsinis vaizdavimas – tai vaizdo perteikimas žodžiais, nebylių filmo scenų atpasakojimas, „išgirstų“ vaizdų „sukūrimas“ savo mintyse.  Filmų peržiūroje bus pristatoma VU KHF Audiovizualinio vertimo studentų parengta programa su garsiniu vaizdavimu: filmo fragmentas, animacinis filmas, muzikos vaizdo klipas.

Išankstinė registracija: indre@lass.lt