Taikos sutartimi šalys ketino neginčyti sprendimų dėl valstybės valdomos „Ignitis grupės“ statomos kogeneracinės jėgainės ir Konstitucijos prospekte planuojamo statyti komercinio komplekso „K18b“ teisėtumo.

Laikinasis rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius BNS teigė, taikos sutartis neturi prasmės, nes artimiausiu metu turėtų būti patvirtintas naujas miesto bendrasis planas, kuriame ginčijamos nuostatos nebeliks.

„Kaip ir nebelieka ginčo objekto, nes ant patvirtinimo ribos yra naujasis bendrasis planas ir savivaldybė jame to punkto nenumato, tai mes laikome, kad yra išgirsta problema, kurią kėlėme. Net jeigu pasirašytume taikos sutartį, tai neatšauktų jau priimto teismo sprendimo. Tai ta taikos sutartis šitoje vietoje prasmės nelabai turi“, – BNS sakė jis.

Pasak L. Rekevičiaus, rūmų taryba nusprendė nepasirašyti taikos sutarties ir dėl vertybinių nuostatų, nes tai bylotų visuomenei, kad Architektų rūmai atsisako savo pozicijos.

„Dabar viskas, ko reikia, tai tiesiog savivaldybei atsiimti savo skundą, nes esamas teismo sprendimas mus tenkina“, – sakė L. Rekevičius.

Tuo metu savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS sakė, kad nepasirašius taikos sutarties ginčas dėl bendrojo plano nuostatos teisme tęsis.

„Siūlymas buvo taupantis laiką ir pastangas abiem pusėms, bet galime ir tuščiai pasibylinėti, jeigu tokia Architektų rūmų pozicija“, – sakė jis.

P. Poderskio teigimu, patvirtinus naują miesto bendrąjį planą, nebeliks diskusiją sukėlusios nuostatos. Tačiau, anot jo, taikos sutartimi būtų sutarta, jog nebus ginčijami anksčiau tarybos patvirtinti sprendimai.

„Bylą pagal Architektų rūmų skundą buvome iš esmės laimėję pirmos instancijos teisme – jis konstatavo, kad miesto bendrasis planas neprieštarauja teisės aktams. Tačiau teismas išaiškino, kad siekiant viršyti bendrojo plano užstatymo reglamentus, nepakanka vien savivaldybės tarybos sprendimo“, – sakė jis.

Pasak jo, išsprendus ginčą dėl norminio bendrojo plano, kas nors galėtų ginčyti tarybos sprendimą dėl abiejų objektų statybos teisėtumo, ir tai yra būtų ilgas procesas.

„Be to, jau iš esmės parengtas naujasis bendrasis planas, kuris sklype Konstitucijos prospekte numato aukštybinio pastato statybą. Tad net jei ir būtų byla dėl bendrojo plano pralošta, tai niekaip nedarys įtakos statyboms“, – aiškino P. Poderskis.

L. Rekevičiaus teigimu, Architektų rūmai neplanuoja ginčyti sprendimų dėl kogeneracinės jėgainės ir „K18b“ statybų teisėtumo.

„Rūmai nesiims ginčyti savivaldybės priimtų sprendimų. Tai savivaldybės nuogąstavimas, kad mes užsiimsime teisiniu persekiojimu. Jis nepagrįstas, nes to nedarysime“, – teigė L. Rekevičius.

Architektų rūmai teisme ginčija bendrojo plano nuostatą, pagal kurią numatyta galimybė miesto tarybai pritarus keisti užstatymo reglamentą kai kuriuose sklypuose, jeigu yra viešasis interesas ar ypatinga urbanistinė situacija. Nuostata galioja dar 2007 metais patvirtintame sostinės bendrajame plane – jo galiojimas šiuo metu laikinai pratęstas, kol rengiamas naujas planas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai spalį atmetė Architektų rūmų skundą, tačiau nurodė, kad norint keisti bendrojo plano sprendinius, tai turi būti atliekama pagal galiojančią tvarką, nors plano nuostatose numatyta, kad tam turi pritarti miesto taryba.

Iš karto po to Architektų rūmų taryba pareiškė, jog Konstitucijos prospekte planuojamam komerciniam kompleksui „k18B“ statybos leidimas išduotas neteisėtai. Tačiau rūmai tuomet teigė teismui neginčysiantys statybos leidimo, nes tam neturintys lėšų.

Šiuo metu sostinės savivaldybė yra apskundusi šį sprendimą, tačiau, kada byla bus nagrinėjama, kol kas neaišku.

Kaip pranešė rūmai, pareigas eiti laikinasis vadovas pradės nuo rugpjūčio 1 dienos ir jose dirbs iki rinkiminio narių susirinkimo, kuris vyks ateinančių metų kovą.

Laikinai pareigas eisiantis L. Rekevičius yra Architektų rūmų tarybos, Architektų profesinio atestavimo ir Vilniaus RAT narys – iš šių pareigų jis planuoja atsistatydinti artimiausiu metu.

Jis pagrindiniu tikslu mato organizacijos stabilumo išlaikymą ir pasirengimą rinkimams pavasarį.

L. Rekevičius vadovauja architektūros studijai „Aketuri architektai“.

D. Veličkaitė atsistatydinimą motyvavo išryškėjusiais esminiais pirmininkės ir Tarybos požiūrių skirtumais į svarbiausius vertybinius, organizacinius, teisinius klausimus bei į Architektų rūmams įstatymų ir narių iškeltų tikslų įgyvendinimą.

Architektų rūmų narių susirinkimas, kuriame bus renkamas naujas pirmininkas, taryba ir kiti organai, vyks 2020 metų kovo 25 dieną „Litexpo“.

„Siekdama aiškumo ir skaidrumo, skelbiu visą rašto turinį. Kartu noriu pažymėti, kad šis mano sprendimas nėra staigus ir netikėtas, jis brendo ir buvo aptariamas jau kurį laiką. Platesnius savo komentarus pateiksiu po tarybos posėdžio“, – nurodė D. Veličkaitė.

Atsistatydinimo rašte D. Veličkaitė teigia, kad pasitraukia išsiskyrus jos ir tarybos požiūriams bei kylant grėsmei organizacijos stabilumui.

„Teko pripažinti, kad mano ir tarybos požiūrių skirtumai pernelyg dideli (...) Situacija užkerta kelią įgyvendinti mano pačios asmeninę programą, taip pat kelia grėsmę organizacijos stabilumui, didina įtampą tarybų, komisijų nariams ir darbuotojams, mažina narių, visuomenės ir valstybės valdžios pasitikėjimą, augina riziką, kad esant ryškiam vidinių pozicijų skirtumui, sustabdyti beįsibėgėjančią organizaciją gali būti labai lengva, o būtent to norisi mažiausiai“, – teigiama D. Veličkaitės rašte.

Rūmų atstovė spaudai Miglė Angelou patvirtino, jog tarybai pateiktas D. Veličkaitės pareiškimas, kuris turėtų būti svarstomas 24 dieną vyksiančiame posėdyje.

„Tarybos posėdyje bus sprendžiama, ar jį tenkinti, ką skirti pavaduojančiu. O pirmininko rinkimai, kaip ir buvo numatyta, turėtų vykti pavasarį“, – BNS sakė M. Angelou.

Lietuvos architektų rūmų pirmininke D. Veličkaitė išrinkta 2017-aisiais. Jos kadencija turėjo trukti iki 2020 metų.

Lietuvos architektų rūmai vienija architektus ir atstovauja jų interesams, užsiima jų atestavimu, profesinės kvalifikacijos tobulinimu, profesinės etikos priežiūra, gina su architektūra susijusius viešuosius interesus.

„Analizuojant projektus rengusių asmenų pateiktus sprendinius ir galimus jų įgyvendinimo būdus kyla pagrįsta abejonė, ar projektai savo turiniu ir esme atitinka paprastojo remonto esmę, ir ar Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę šių projektų pagrindu išduoti statybos leidimus, kai juos analizuojant darytina išvada, jog projektai savo esme, tikslu iš esmės atitinka pastato dalies rekonstrukcijos turinį“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas panaikino sostinės savivaldybės 2014 ir 2017 metais išduotus pritarimą bei leidimą ir įpareigojo pastato dalį įstiklinusią bendrovę „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo lėšomis per tris mėnesius pašalinti visus atliktus darbus pastate Gedimino prospektas 27.

Įmonė, gavusi leidimus, įstiklino atvirą pastato pirmo aukšto dalį ir šioje dalyje norėjo įrengti sezoninę kavinę. Šis pastatas Gedimino prospekte yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, jo vertingomis savybėmis pripažinti fasadų architektūriniai sprendimai, tūrinės detalės.

Ketvirtadienį priimtą sprendimą dar galima skųsti per 30 dienų Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos architektų rūmai, gindami viešąjį interesą, į teismą kreipėsi 2018 metų rugpjūtį.

„Tai pirmoji byla, kurią rūmai inicijavo remdamiesi Architektūros įstatymo suteiktais įgaliojimais ginti viešąjį interesą teisme. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atžvilgiu, svarbus šiuo sprendimu išreikštas teismo požiūris į vertingąsias savybes – nors atsakovas teigė, kad ieškinys susijęs „tik su estetiniais“ klausimais, teismui argumentai apie architektūros sampratą, jos reikšmę, viešų ir privačių interesų derinimo poreikį bei apie pažeistą vertingą statinio tūrinę-erdvinę kompoziciją pasirodė pagrįsti“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė

Registrų centro duomenimis, vienintelis „Vilniaus Žalgirio dengto plaukimo baseino“ akcininkas yra Kazimieras Musteikis, valdantis bendroves „Oleola“ ir „Labradoras“, einantis įmonės „Pagirių šiltnamiai“ valdybos pirmininko pareigas. Daugiau nei 3,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas pastate įmonė valdo nuo 2007-ųjų.

Sprendimai tvarkant patalpas Gedimino prospekte, greta kurių įsikūrusi kavinė „Vero cafe“, 2018 metų vasarą sukėlė daug diskusijų viešojoje erdvėje.

Pagal architektų Stanislavo Mužinskio ir Ježio Soltano projektą 1938 metais Gedimino prospekte iškilęs pastate sovietmečiu buvo įsikūrusi Sveikatos apsaugos ministerija, prieš kelerius metus apleistas erdves Vilniaus savivaldybė buvo perdavusi vadinamajam menininkų inkubatoriui – „Fluxus ministerijai“.