Galutinis verdiktas
Dar tebeaidint 1991 m. sausio 13-osios nakties šūviams, kai agresija ir jėga bandyta nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungą, ką tik atkurtos Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorai skubėjo vykdyti savo pareigos – rinkti ir fiksuoti tai, ką dabar saugo per 800 tomų jų surinktų ir teismui perduotų baudžiamosios bylos dokumentų.
Per ikiteisminį tyrimą nuo 1991 m. buvo apklausta daugybė liudytojų. Tikslus skaičius neįvardytas, bet, pasak prokurorų, jų gali būti apie 1,5 tūkst.
Po 1991 m. sausio įvykių Lietuvos miestuose ir rajonuose esančioms prokuratūroms buvo pavesta išsiaiškinti nukentėjusiuosius ir paskirti teismo medicinines ekspertizes. Nukentėjusiųjų kartu su keturiolika žuvusiųjų skaičius siekė per 700.
Pernai birželio 30 d., po tragiškų sausio įvykių praėjus 31 metams, penkiems mėnesiams ir septyniolikai dienų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Sausio 13-osios įvykių byloje priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį – 67 asmenys pagrįstai buvo nuteisti dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Toks ir buvo 2019-aisiais paskelbtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis. Dar šeši buvo nuteisti 1999-aisiais.
Septyni: už grotų pateko septyni nuteistieji Sausio 13-osios bylose – penki iš šešių, kuriems skirta reali laisvės atėmimo bausmė 1999 m., o šiuo metu ją atlieka du iš 67 nuteistųjų 2019 m. (I. Gelūno/BNS nuotr.)
Tačiau, kaip informavo Generalinė prokuratūra, realią laisvės atėmimo bausmę pagal 2019 m. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį šiuo metu atlieka du asmenys – Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas, o 1999 m. teismo sprendimu už grotų pateko penki iš šešių nuteistųjų, nes Stanislavas Mickevičius iš Lietuvos pabėgo.
Lietuvos teismų sprendimai – didžiulė teisinės Lietuvos valstybės ir jos žmonių pergalė, įrodanti, kad ir po daugelio metų teisingumas laimi.
„Pasitinkant Laisvės gynėjų dieną galime drąsiai teigti, kad Lietuvos Respublikos prokuratūrai pavyko atlikti neįtikėtinai sudėtingą ir milžinišką darbą, kad būtų sudarytos realios sąlygos įvykdyti teisingumą ir prisidėti prie istorinės tiesos įtvirtinimo. Lietuvos prokuratūra visuomet siekia, kad asmenys, įvykdę nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus būtų persekiojami pagal įstatymą ir stotų prieš teismą, o besislapstantys – niekuomet negalėtų būti ramūs“, – pabrėžia generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Ji primena, kad Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri teisiškai įvertino buvusios Sovietų Sąjungos pareigūnų padarytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.
Pirmieji nuosprendžiai
Sausio įvykių byla – viena reikšmingiausių ir didžiausia Lietuvos teisėsaugos istorijoje. Per ilgą jos tyrimo laikotarpį pasikeitė ir įstatymų galią turintys teisės aktai, ir technologijos. Be kita ko, sausio 13-osios byla į Lietuvos teisėsaugos istorijos metraščius įeis kaip pirmoji istorijoje suskaitmeninta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tai buvo padaryta ne tik siekiant palengvinti viso proceso eigą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai turi didžiulę istorinę vertę.
Teismuose ši byla pradėta nagrinėti dar 1996 m. Tačiau tuo metu įstatymas nenumatė galimybės asmenų teisti už akių, todėl ji nagrinėta tik šešių iš 48-ių kaltinamųjų atžvilgiu. Procesas truko trejus metus ir dėl didelės apimties – ją sudarė 332 tomai, ir dėl kaltinamųjų sveikatos būklės, ligų, nes posėdžiai negalėjo vykti sklandžiai. 1999 m. kalėti nuteisti šeši asmenys: Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Jaroslavas Prokopovičius ir Stanislavas Mickevičius, bet pastarasis iš Lietuvos pabėgo ir bausmės išvengė.
Postūmis – po pataisų
Likusių 42 kaltinamųjų, kurių tuometis įstatymas neleido teisti už akių, byla buvo išskirta ir grąžinta tirti Generalinei prokuratūrai. Praėjo beveik 20 metų, kol ji dar kartą pasiekė teismą.
Esminį postūmį byloje galima buvo priimti tik po to, kai 2010 m. prokuratūros vadovybės iniciatyva sudarytos darbo grupės teikimu 2011-ųjų pavasarį Seimas priėmė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus. „Šie pakeitimai numatė, kad asmenims, persekiojamiems už visas tirtas 1991 m. sausio įvykių nusikalstamas veikas, yra taikomas išimtinis persekiojimo mechanizmas, iš dalies buvo pakeista karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui samprata“, – aiškina N. Grunskienė.
Apimtis: 2015 m. prokurorai teismui perdavė net 702 Sausio 13-osios baudžiamosios bylos tomų (60 tūkst. lapų) dokumentų. Jie sukrauti į mikroautobusą ir išvežti nagrinėti į Vilniaus apygardos teismą. (Generalinės prokuratūros nuotr.)
Sausio 13-osios byloje baudžiamasis procesas kaltinamiesiems (nuteistiesiems) nedalyvaujant atitiko tokio pobūdžio procesams nacionalinėje teisėje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatytus reikalavimus dėl tinkamo kaltinamojo informavimo apie vykstantį procesą, būtinojo gynėjo dalyvavimo ir bylos peržiūrėjimo galimybės neribojimo.
„Šio ilgo, sunkaus ir sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta visų nuteistųjų paieška ir jų atžvilgiu buvo išduoti Europos arešto orderiai, šie orderiai buvo perduoti vykdyti kompetentingoms institucijoms. Tačiau baudžiamajame procese nedalyvavusiems nuteistiesiems išduotų orderių įvykdyti nepavyko“, – apgailestauja N. Grunskienė.
Sausio 13-osios bylos peripetijos ne kartą buvo atsidūrusios ir Konstituciniame Teisme: 2004, 2006 ir 2014 m. priimtuose nutarimuose jis pažymėjo, kad grįžtamąją baudžiamojo įstatymo galią dėl tarptautinių nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų lemia tarptautinėje teisėje suformuotas principas, pagal kurį baudžiamoji atsakomybė už juos kyla, jei nusikaltimais jie buvo laikomi pagal tarptautinę teisę, civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus, nepriklausomai nuo to, ar padarymo metu jie buvo tokiais laikomi pagal valstybės nacionalinę teisę.
Kai 2015 m. rugpjūčio 31 d. Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti šią bylą sausio įvykių, ji sudarė 702 tomus (60 tūkst. lapų dokumentų), paskui dar pagausėjo iki 800 tomų, vien kaltinamasis aktas buvo šešiolikos tomų. Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų iš viso buvo pripažinti 67 asmenys. Visi jie – Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai.
Pirmasis posėdis šioje byloje buvo surengtas 2016 m. sausio 27 d. Tų metų spalį teismas nusprendė liudytoju apklausti ir buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą, bet jis pareiškė neketinantis to daryti, o Rusijos Federacijos teisingumo ministerija atsisakė teikti teisinę pagalbą dėl dokumentų įteikimo M. Gorbačiovui.
Vilniaus apygardos teismas 2019-ųjų kovo 27 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį visų 67 kaltinamųjų atžvilgiu, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų šiuo nuosprendžiu buvo pripažinti aukščiausias pareigas ėję Sovietų Sąjungos kariškiai ir statutiniai sovietų armijos karininkai.
Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. kovą pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio daliai dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais.
Pernai birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija Sausio 13-osios įvykių byloje priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį – 67 asmenys pagrįstai buvo nuteisti dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų: tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo, t. y. nusikalstamų veiksmų prieš Lietuvos valstybę rengimo, karinės operacijos planavimo ir jos įvykdymo 1991-ųjų sausį užimant Spaudos rūmus, Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą ir kitus objektus, įvedant komendanto valandą.
„Lietuvos teismų sprendimai – didžiulė teisinės Lietuvos valstybės ir jos žmonių pergalė, įrodanti, kad ir po daugelio metų teisingumas laimi. Lietuvos prokurorai visuomet siekė, kad asmenys, įvykdę nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, neišvengtų atsakomybės pagal įstatymą. Didžiuojuosi Lietuvos prokurorų atliktu darbu, kruopščiai ir atsakingai renkant įrodymus dėl padarytų nusikaltimų prieš Lietuvos tautą, teisėjų nešališkumu ir drąsa priimant apkaltinamuosius nuosprendžius. Jie visi už tai verti didžiausios mūsų pagarbos ir padėkos“, – neabejoja generalinė prokurorė N. Grunskienė.
Teisingumas: „Prokuratūra siekia, kad įvykdę nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus stotų prieš teismą, o besislapstantys niekuomet negalėtų būti ramūs“, – sako N. Grunskienė. (P. Paleckio/BNS nuotr.)
Rusija bando įbauginti
Atkaklus, itin kruopštus ir principingas Lietuvos Respublikos prokurorų ir teisėjų darbas išaiškinant padarytus nusikaltimus žmoniškumui ir priimant apkaltinamuosius nuosprendžius sukėlė didžiulį kaimynystėje esančios valstybės nepasitenkinimą. Baigiantis Sausio 13-osios baudžiamosios bylos nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme, Rusijos Federacija 2018-ųjų vasarą ėmėsi beprecedenčio bandymo įbauginti ir paveikti – pradėjo tyrimą prieš Lietuvos Respublikos prokurorus, tyrėjus ir teisėjus, atsakingai vykdžiusius savo pareigas šiame ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo procese.
„Rusijos taikomi atsakomieji desperatiški ir neteisėti veiksmai tik įrodo, kad ši byla ir joje priimti sprendimai Rusijai yra itin aktualūs ir skausmingi, į tai jie reaguoja sau įprasta agresyvia politika“, – pabrėžia N. Grunskienė.
Rusijos bandymai įbauginti Lietuvos prokurorus ir teisėjus leidžia labai gerai suprasti, kokioje situacijoje šiuo metu yra Ukrainos prokuratūra, vykdanti beprecedenčio masto ir sudėtingumo baudžiamąjį persekiojimą dėl karo nusikaltimų.
Toks teisės ir teisingumo principus paminantis užsienio valstybės elgesys sulaukė ir tarptautinės bendruomenės pasmerkimo. 2019-ųjų lapkritį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria Rusijos Federacija buvo paraginta nutraukti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų, dalyvavusių tiriant 1991 m. sausio įvykius, atžvilgiu.
„Tačiau ir šiandien šie mūsų pareigūnai nėra visai saugūs – tęsdama bauginimą Rusijos Federacija paskelbė kaltinimus buvusiam šios bylos prokurorui ir trims apkaltinamąjį nuosprendį priėmusiems teisėjams“, – sako N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė užtikrina, kad, siekdama apsaugoti Lietuvos pareigūnus ir jų teisėtus interesus, Lietuvos prokuratūra nuolat bendradarbiauja ir keičiasi aktualia informacija su atsakingais asmenimis ir institucijomis ir darys tai ateityje.
Andriaus Petrulevičiaus nuotr.
Dalijasi patyrimu
„Rusijos bandymai įbauginti Lietuvos prokurorus ir teisėjus leidžia labai gerai suprasti, kokioje situacijoje šiuo metu yra Ukrainos prokuratūra, vykdanti beprecedenčio masto ir sudėtingumo baudžiamąjį persekiojimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui“, – sako N. Grunskienė. Tad patyrimą tiriant Sausio 13-osios bylą Lietuvos prokurorai šiandien panaudoja tiriant šiandien Rusijos agresorių vykdomus nusikaltimus Ukrainoje.
Pačioje karo pradžioje, praėjusių metų kovo 1 d., Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal tris Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, dėl agresijos ir dėl draudžiamų karo atakų.
Šiuo metu apklausta beveik 300 liudytojų, per 70 asmenų pripažinti nukentėjusiais.
