Spaudos konferencijoje dalyvaus LIPFA vadovas Tadas Gudaitis, „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas ir „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas Justas Daujotas.

ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

„Mūsų vertinimu, dalyvių, gyventojų, žmonų pasitikėjimas ir motyvacija kaupti turėtų padidėti, nes asmuo žinos, kad išskirtiniais atvejai, kai bus išskirtinė svarbi priežastis ir tikslo kaupti nebebus, jam pačiam ar artimiesiems bus galima pasiimti sukauptas lėšas“, – BNS ketvirtadienį sakė T. Gudaitis.

„Kaip mes suprantame šį sprendimą – teismas pasakė, kad kaupimas yra tinkamas, masiškumas ir vientisumas turi būti. Kaip pasakė teismas, turi būti numatyti išskirtiniai, išimtiniai atvejai, kai dėl svarbių priežasčių kaupimas tampa betikslis“, – pridūrė jis.

T. Gudaičio teigimu, pensijos kaupimas tampa betikslis, kai žmogus žino, kad jos nesulauks, todėl svarbia priežastimi, kuri leistų pasitraukti iš sistemos, galėtų būti kritinės ligos.

Jo nuomone, dėl išskirtinių atvejų apibrėžimo dar reikia išsamių diskusijų.

Kaip pasakė teismas, turi būti numatyti išskirtiniai, išimtiniai atvejai, kai dėl svarbių priežasčių kaupimas tampa betikslis.

 

„Kai asmuo žino, kad pensijos tikrai nesulauks, tai kam kaupti, mokėti „Sodros“ įmokas, jeigu žinau, kad senatvės pensijos nesulauksiu. Tikriausiai kalbame apie tokius atvejus, kurie, tikėtina, apibrėžiami kaip sunki, kritinė liga“, – sakė T. Gudaitis.

„Reikia žiūrėti gerąją kitų šalių praktiką, pasižiūrėti, kuriose pažangiose šalyse yra tokie atvejai ir kaip apibrėžti“, – sakė jis.

Pasak jo, kritiniais atvejais žmogus turėtų turėti galimybę sukauptus pinigus panaudoti.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

„Iš esmės rezultatai yra geri ir pernykštis trumpalaikis nuosmukis, jeigu ne visai pamirštas, tai beveik pamirštas“, – trečiadienį rezultatų pristatyme teigė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

„Swedbank“ pensijų fondų valdytojas Darius Svidleras teigė, kad šiais metais dėl sparčiai kilusių naftos kainų didžiausią grąžą davė energetikos sektorius.

„Dauguma kitų sektorių fiksavo švelniai neigiamas grąžas, tačiau tos grąžos atėjo po iš tiesų įspūdingų kilimo metų pradžioje, nuo metų pradžios per pirmuosius du ketvirčius, kai informacinių technologijų, komunikacijos, ilgalaikio vartojimo sektoriai fiksavo iš tiesų labai geras grąžas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Svidleras.

„Tas grąžas (metų pradžioje – BNS) paskatino dirbtinio intelekto banga, kadangi tokios įmonės, kaip „Microsoft“, pristatė pirmuosius įrankius, sukurtus dirbtinio intelekto pagrindu, ir žmonės juos sugebėjo išbandyti, pratestuoti ir matome, kad tai gali gerokai padidinti darbuotojų produktyvumą“, – teigė fondų valdytojas.

Nuo veiklos pradžios 2004 metais antros pakopos pensijų fonduose sukaupta apie 6,6 mlrd. eurų, o šio turto grąža siekia 1,8 mlrd. eurų.

 

Asociacijos duomenimis, 1996-2002 metais gimusių dalyvių fondai šiemet uždirbo didžiausią – 9,86 proc. bendrą svertinę grąžą, o lėčiausiai didėjo 1954-1960 metais gimusiųjų grąža – 3,13 proc.

Šių metų pirmąjį pusmetį antros pakopos pensijų fondų grąža buvo 0,42 proc. punktais didesnė ir siekė 8,72 proc. 2022 metais antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo neigiama – minus 13,8 proc., o 2021 metais ji buvo didžiausia per visą fondų veiklos istoriją – 21,07 procento.

Tuo metu trečios pakopos pensijų fondų vidutinė grąža per 9 mėnesius siekė 6,8 proc. Pirmąjį pusmetį ji buvo 7,1 proc. Anot INVL Investicijų valdymo padalinio vadovo Vaidoto Rūko, šį nežymų kritimą lėmė nedidelis akcijų rinkų susitraukimas.

„Kadangi didžioji dalis fondų turto yra akcijų rinkose, o būtent trečiasis ketvirtis buvo lengvai neigiamas, tai bendroje sumoje turime šiek tiek susitraukimą nuo metų pradžios, obligacijos buvo šiek tiek teigiamos“, – trečiadienį teigė V. Rūkas.

Vis dėl to, anot V. Rūko, „potencialas obligacijų rinkoje yra atsigavęs ir labai nemažas“, o dėl gerų prognozuojamų infliacijos rodiklių 2024 metais pozityvių rezultatų galima tikėtis tiek obligacijų, tiek akcijų rinkose.

„Jeigu nebus netikėtumų pasiūlos pusėje, ypač energetikoje, tai mes turėtume turėti pakankamai neblogą situaciją ir labiausiai tikėtina, kad tai yra infliacija 1–3 proc. ribose ir galbūt krintanti ar kažkiek kylanti ir tai bet kokiu atveju yra pozityvu akcijoms, obligacijoms“, – teigė jis.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.

 

Trečios pakopos pensijų fonduose šiuo metu sukaupta apie 0,3 mlrd. eurų. Juose aukščiausią grąžą šiemet rodė fondai, kuriuose akcijų dalis yra didžiausia – jų vidutinė svertinė grąža sudarė 8,96 proc. Mišrių fondų grupės grąža buvo 4,55 proc., o mažesnės rizikos fondai uždirbo 1,92 proc. vidutinę svertinę grąžą.

Nuo veiklos pradžios 2004 metais antros pakopos pensijų fonduose sukaupta apie 6,6 mlrd. eurų, o šio turto grąža siekia 1,8 mlrd. eurų. Pensijų kaupimo dalyviams nuo 2004 metų iki šiol išmokėta 0,5 mlrd. eurų.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.

„Per šį pusmetį situacija rinkose neapibrėžtumo prasme yra nepasikeitusi – neapibrėžtumo ir svyravimų nė kiek nesumažėjo, vienok pensijų fondų rezultatai yra džiuginantys“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius.

Banko „Luminor“ investicijų valdymo portfelio valdytojas Justas Daujotas sako, kad teigiamą grąžą daugiausiai lėmė geri akcijų rinkų, o ypač JAV rinkos, rezultatai.

„Konkrečiai akcijos buvo ta turto klasė, kuri ir generavo visą pagrindinę grąžą (...) Šios grąžos esmę sudaro JAV rinka“, – spaudos konferencijoje sakė J. Daujotas.

Asociacijos duomenimis, 21–27 metų dalyvių fondai šiemet uždirbo didžiausią – 10,47 proc. bendrą svertinę grąžą, o  lėčiausiai didėjo 63–69 metų kaupiančiųjų grąža, kuri pirmąjį pusmetį augo 3,19 proc.

Trečios pakopos pensijų fondų vidutinė grąža šiemet siekė 7,1 proc., jo vertė pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 256 mln. eurų.

2022 metais antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo neigiama – minus 13,8 proc., o 2021 metais ji  buvo didžiausia per visą fondų veiklos istoriją ir siekė 21,07 procento.

Nuo veiklos pradžios 2004 metais antros pakopos pensijų fonduose sukaupta apie 6,5 mlrd. eurų, o šio turto grąža siekia 1,4 mlrd. eurų. T. Paciukevičius sako, kad grąžos proporcija yra didelė, ateityje galima tikėtis jos didėjimo. 

„Matome, kokia reikšminga dalis yra sukaupto turto arba uždirbtos grąžos nuo visų pervestų įmokų. Natūralu, kad galima tikėtis ateityje, kad tos proporcijos tik didės ir grąžos efektas pasireikš su dar didesniu poveikiu per ateinančius metus“, – sakė T. Peciukevičius.

Pensijų kaupimo dalyviams nuo 2004 metų iki šiol išmokėta 0,47 mlrd. eurų.

„Sodros“ duomenimis, iš automatiškai šiemet į antros pakopos pensijų fondus įtrauktų 68 tūkst. gyventojų beveik 41 tūkst. juose dalyvauti atsisakė. LIPFA vertinimu, tai niekaip nepaveiks fondų rezultatų.

„Gyventojų automatinis įtraukimas ar neįtraukimas fondų rezultatų niekaip neveikia (...), grąžoms poveikio nėra“, – sakė T. Peciukevičius.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.

Anot jos, dauguma Lietuvos gyventojų (53 proc.) norėtų panašios pensijos kaip Švedijoje arba Skandinavijoje, o 41 proc. – tokios kaip Vokietijoje ir Vakarų Europoje.

Švedijoje 2023 metais vidutinė pensija siekė 1303 eurus, Vokietijoje 2022 metais – 1152 eurus, o Lietuvoje kovą – 539,6 euro.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad siekiant didesnės pensijos į kaupimą reikėtų įtraukti ir darbdavius.

„Kur yra tas skirtumas esminis, tai, kad skandinaviška pensija yra didelė, ori ir stabili, bet ji yra tokia ne dėl to, kad valstybė moka, bet dėl to, kad tame dalyvauja trys sudedamosios dalys: tiek žmogus, tiek valstybė, tiek darbdavys ir matom, kad Lietuvoje šito (darbdavio įsitraukimo – BNS) trūksta“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė T. Gudaitis.

„Užsienyje, Skandinavijoje darbdavių indėlis sudaro 10-15 proc. pensijos dydžio“, – pabrėžė jis.

LIPFA vadovo teigimu, Lietuvoje darbdaviai gali darbuotojo naudai pervesti įmokas į antros ir trečios pakopos fondus, gyvybės draudimą, tačiau to nedaro: „Matom, kad tos edukacijos trūksta“.

Pasak T. Gudaičio, Skandinavijoje ir Vakarų Europoje prie didesnių pensijų taip pat prisideda ir profesinės sąjungos, kurios steigia savo pensijų fondus.

„Į pensijų kaupimo temą bando įsijungti ir profesinės sąjungos, bet jos bando kritikuoti antros pakopos pensijų pakopą, bet jie nesako, kiek jie padarė, kad iš jų pusės padidėtų tos pensijos. (...) mes labiau matytume ir ragintume, kad tos profesinės sąjungos, kad jos stengtųsi, kad atsirastų bent pirmas tas profesinis pensijų fondas“, – sakė T. Gudaitis.

Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu užsienyje dirbusiems ir į Lietuvą norintiems grįžti žmonėms nėra galimybių užsienyje sukauptas lėšas pensijai persivesti į Lietuvą.

LIPFA duomenimis, nuo 2004 metų gyventojai investiciniuose pensijų fonduose uždirbo 1,6 mlrd. eurų, o nuo 2023 metų pradžios pensijų fondų grąža siekė 6-8 proc.

Kaip praneša LIPFA, II pakopos pensijų fondų, kurių paslaugomis naudojasi apie 80 proc. šalies dirbančiųjų, valdomo turto vertė vasario pabaigoje sudarė 4,67 mlrd. eurų, o III pakopos – 174,6 mln. eurų.

Pandeminius 2020 metus Lietuvos II pakopos pensijų fondai užbaigė valdydami iš viso 4,496 mlrd. vertės būsimųjų pensininkų turto. „Naujo“ milijardo riba paskutinį kartą buvo peržengta pernai rugpjūčio pabaigoje, kai II pensijų pakopoje sukaupto turto vertė pasiekė 4,09 mlrd. eurų.

Pasak asociacijos vadovo Tado Gudaičio, po koronaviruso COVID-19 sukelto šoko ir laikinos sumaišties finansų rinkose, pandemijos efektas būsimųjų pensininkų turto vertės pokyčiui buvo ribotas.

„Nors pandemijos iššūkiai vis dar turi kritinės įtakos mūsų profesiniams ir asmeniniams gyvenimams, tačiau rinkose milžiniškų pokyčių nebevyksta, o vertybinių popierių svyravimai grįžo prie įprastinių ribų. Turbūt būtų argumentų galvoti ir taip, kad jei ne pandemija, fondų turtas, o kartu ir ateities pensininkų santaupos augtų didesniu greičiu.

Vis dėlto, atsižvelgiant į jau antri metai sunkiai suvaldomos pandemijos veiksnį, akivaizdu, kad ją pavyksta atlaikyti gerai. Pandemijos pažymėtais 2020-aisiais Lietuvos pensijų fondai aplenkė infliaciją ir kaupiantiesiems uždirbo 5,2 proc. svertinę grąžą“, – teigia jis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų.