Kas nulėmė tokius rezultatus? Kokius kultūros produktus aktyviau vartojo gyventojai? Kodėl svarbu dalyvauti kultūroje nuo pat vaikystės? Apie tai – pokalbis su tyrėja dr. Laima Nevinskaite.

– Nuo 2014 m. kas trejus metus atliekamas tyrimas „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“. Pastarąjį kartą jis vykdytas 2020 m. ir tąkart nustatyta, kad 88 proc. gyventojų vartojo bent vieną kultūros paslaugą, pavyzdžiui, lankėsi renginiuose, muziejuose, kultūros paveldo objektuose, skaitė knygas. Kokių ryškiausių pokyčių pastebėjote 2023 m.?

– 2020 m. tyrimas buvo atliktas pandemijos metu, tiesa, respondentų buvo prašoma, atsakant į klausimus, mąstyti apie laikotarpį iki karantino. Apibendrinant tų metų tyrimą, vienas iš keliamų klausimų buvo, kaip pandemija paveiks dalyvavimą kultūroje. 2023 m. jau galima pateikti atsakymą į šį klausimą. Tyrimas parodė, kad pandemija ilgalaikio neigiamo poveikio kultūros vartojimui neturėjo. Šiemet matyti, kad pastebimai padaugėjo architektūros, vizualiųjų menų ir amatų renginius lankančių žmonių, labai išaugo muziejų lankymas. Šiek tiek sumažėjo naudojimasis tik vienos srities – bibliotekų – paslaugomis; tačiau jis grįžo į 2017 m. lygį, nes 2020 m. turbūt dėl pandemijos įtakos buvo išaugęs. Kitų sričių vartojimas išliko nepakitęs ar keitėsi tik statistinės paklaidos ribose.

Šiemet buvo nuspręsta, vertinant kultūros vartojimą, susitelkti ne į tai, kiek žmonių vartoja bent vieną kultūros paslaugą ar produktą, bet kiek jų vartoja bent keturias kultūros paslaugas gyvai, nes tai rodo didesnį įsitraukimą į kultūros vartojimą. Tokių žmonių dalis 2023 m. taip pat išaugo iki 56 proc., palyginti su 47 proc. 2020 m.

– 2014 m. gyventojai daugiausia žiūrėjo filmus ir vaizdo įrašus, skaitė knygas ir kitą spaudą, lankėsi scenos meno renginiuose.

– Atskirų kultūros sričių santykis pagal tai, kokius produktų ar paslaugas daugiausia vartoja gyventojai, nesikeičia. 2023 m. daugiausia žmonių žiūrėjo filmus ar vaizdo įrašus (97 proc.), skaitė knygas ir periodinius leidinius (93 proc.), lankė scenos menų renginius arba žiūrėjo jų įrašus (85 proc.), gyvai arba virtualiai domėjosi kultūros paveldu (80 proc.). Kiek mažiau žmonių gyvai arba virtualiai lankėsi muziejuose (60 proc.), architektūros, vizualiųjų menų ir amatų renginiuose (57 proc.), bibliotekose (35 proc.).

– Kokią kultūros situaciją tyrimas atskleidė skirtingose apskrityse? Kokias aktyvesnes apskritis išskirtumėte? Ar tai, kad 2022 m. Kaunas buvo Europos kultūros sostine, o Alytus – Lietuvos kultūros sostine, padarė įtakos?

– Tyrimas parodė, kad yra svarbių ir pastebimų skirtumų tarp didžiųjų miestų ir apskričių. 2023 m. tyrimo duomenimis, aktyviausiai į kultūrą įsitraukia – ją vartoja ir užsiima kultūros veiklomis – Kauno ir Klaipėdos miestų ir Alytaus apskrities gyventojai. Kultūros prieinamumas geriau nei vidutiniškai Lietuvoje vertinamas Vilniuje ir Kaune, kultūros kokybė – Vilniuje ir Kauno ir Alytaus apskrityse.

Didinant kultūros pasiūlą, ja yra linkusios pasinaudoti ir taip kultūrą aktyviau vartojančios, joje aktyviau dalyvaujančios grupės.

Tyrimas nepateikia duomenų, kuriais remdamiesi galėtume tvirtai teigti, kad minėti kultūros sostinių renginiai padarė įtakos kultūros situacijai Kaune ir Alytuje, galime kalbėti tik apie prielaidas. Palyginti su 2020 m., matyti, kad Kaune 2023 m. geriau vertinamas kultūros prieinamumas, daugiau gyventojų užsiima kūrybine ir (ar) kultūrine veikla. 2023 m. Alytuje pagerėjo kultūros vartojimo gyvai rodiklis (2020 m. jis buvo žemesnis nei Lietuvos vidurkis), padidėjo kai kurie Alytaus apskrities rodikliai. Galima manyti, kad kultūros sostinių renginiai prisidėjo prie geresnių vertinimų, tačiau, neatlikę priežastinės analizės, to tvirtai teigti negalime.

– 2020 m. tyrimas atskleidė, kad 68 proc. gyventojų palankiai vertino kultūros paslaugų prieinamumą, o 66 proc. – kokybę. Kokia situacija dabar? Ar esame patenkinti kultūros paslaugomis ir jų prieinamumu?

– 2023 m. pasitenkinimas kultūros paslaugų prieinamumu ir kokybe yra panašaus lygio – 66 proc. yra patenkinti kultūros prieinamumu, 67 proc. – kultūros kokybe. Žvelgiant į atskirų sričių pokyčius matyti, kad pagerėjo archyvų, o pablogėjo knygų ir periodinės spaudos prieinamumo vertinimas. Kokybės požiūriu 2023 m. tyrime geriau įvertinti muziejai, architektūra, vizualieji menai, amatai ir archyvai, o blogiau – taip pat knygos ir periodinė spauda. Įdomu tai, kad šiemet pirmą kartą buvo atskirtas kultūros paslaugų gyvai ir kultūros skaitmeninio turinio prieinamumo ir kokybės vertinimas. Tyrimas parodė, kad kultūros paslaugos gyvai vertinamos geriau negu skaitmeninis turinys, tačiau tai visų pirma aiškintina mažesne skaitmeninį kultūros turinį vartojančių gyventojų dalimi.

– Ar esame aktyvesni kultūros vartotojai, ar dalyviai?

– Natūralu, kad didesnė dalis gyventojų kultūros produktus ar paslaugas vartoja, negu aktyviai prisideda prie jos kūrimo ar dalyvauja su kultūra susijusiose veiklose. Kaip minėta, kai kuriose srityse kultūros paslaugų vartojimas siekia ir virš 80 proc. Užsiėmimas kūrybine ar kultūrine veikla (muzikavimu ir t. t.) išaugo ir 2023 m. siekia 47 proc. Daugiausia užsiimančių kūrybine veikla yra vizualiųjų menų, amatų srityje (31 proc.) – pvz., piešimu, menine fotografija, keramikos, stiklo ir kitų dirbinių kūrimu. Mažiausiai gyventojų užsiima interneto kūrybinėmis veiklomis (pvz., tinklalapių, žaidimų kūrimu). Šiemet taip pat padaugėjo socialiai dalyvaujančių kultūros veiklose skaičius, pavyzdžiui, lankančių įvairius su kultūra susijusius užsiėmimus.

– Kas trukdo gyventojams aktyviau įsilieti į kultūrinį gyvenimą?

– Dažniausiai žmonių nurodomos kliūtys įsilieti į kultūrinį gyvenimą yra laiko trūkumas, nepakankamas susidomėjimas, per didelė kaina, toliau nuo kultūros centrų gyvenantiems žmonėms – ir sunkumai nuvykti į renginius. 2023 m. tyrime užfiksuota svarbi teigiama tendencija – pastebimai sumažėjo žmonių, kaip kliūtį įsilieti į kultūrinį gyvenimą nurodžiusių susidomėjimo trūkumą, ir padaugėjo nurodžiusių, kad nemato nė vienos kliūties įsilieti į kultūrinį gyvenimą.

– Ar išliko skirtis tarp kultūros vartotojų, dalyvių ir tų, kurie į ja domisi mažiau? Ko reikia, kad gyventojai aktyviau įsitrauktų į kultūrines veiklas?

– Tiek mokamų, tiek nemokamų galimybių dalyvauti kultūroje yra daug, ir tyrimo duomenys rodo, kad jomis aktyviai naudojamasi. Vis dėlto tyrimas vis dar rodo egzistuojančią socialinę skirtį tarp aktyviau ir mažiau aktyviai į kultūrą įsitraukusių žmonių. Aktyvesni kultūrinio gyvenimo dalyviai turi aukštąjį išsilavinimą, gauna didesnes pajamas, dirba biuruose, dažniau yra didžiųjų miestų gyventojai. Taip pat matome, kad, didinant kultūros pasiūlą, ja yra linkusios pasinaudoti ir taip kultūrą aktyviau vartojančios, joje aktyviau dalyvaujančios grupės. Tai rodo nemokamo muziejų lankymo pavyzdys – socialiai pažeidžiamos ir mažiau kultūrą vartojančios grupės šia galimybe pasinaudojo rečiau nei tie, kurie ir taip labiau linkę įsitraukti į kultūros veiklas. Vadinasi, neužtenka didinti kultūros prieinamumą – reikia tikslinių pastangų pasiekti mažiau kultūra besidominčias, mažiau į ją įsitraukusias gyventojų grupes.

Dar viena aktualus tyrimo pastebėjimas – įsitraukimo į kultūrą aktyvumas priklauso nuo pažinties su kultūra vaikystėje. Žmonės, užaugę nepalankiame kultūriniame kontekste, pavyzdžiui, jei vaikystėje tėvai ar kiti suaugusieji nesivesdavo į koncertus, teatrus, muziejus, ir dabar yra labiau linkę pasyviau vartoti kultūrą ir mažiau įsitraukti į kultūrines veiklas. Tai išryškina tolesnės nei šeimos aplinka svarbą, pavyzdžiui, vaikų įtraukimą į kultūrines veiklas ir gyvą kultūros vartojimą per mokyklą, pažindinant juos su muziejais, teatru, diskutuojant apie tai, ką pamatė vaikai. Tai galėtų padėti nutraukti nepalankų dalyvavimo kultūroje ratą, kai polinkis neįsitraukti į kultūrą perduodamas iš kartos į kartą.

Kaip penktadienį pranešė Lietuvos kultūros taryba, finansuojant projektus siekiama įgyvendinti atminties įprasminimo, valstybinės reikšmės renginius, pilietinio, lituanistinio ugdymo iniciatyvas.

Anot tarybos, finansavimas bus numatytas renginiams, kurie aktualizuos M. K. Čiurlionio kūrybą bei paminės kompozitoriaus, dailininko, literato, visuomenės veikėjo 150-ąsias gimimo metines.

Šiems projektams pasirengti galima kitais metais, juos įgyvendinti 2024–2025 metais. Numatyta paskirstyti iki 300 tūkst. eurų.

Konkurse gali dalyvauti įvairios organizacijos, tarp jų ir strateginį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą gaunančios įstaigos.

Lietuvos kultūros taryba paraiškų laukia iki rugsėjo 11 dienos.

Taip pat bus aptariamos stipriosios ir silpnosios kultūros sritys skirtingose savivaldybėse, vyks diskusija su skirtingų savivaldybių merais ir atstovais, ką reikėtų tobulinti siekiant visapusiškos, integralios kultūros srities plėtotės, pranešė organizatoriai.

Tyrimas atskleidė, kad geriausia kultūros situacija – Neringoje, ji surinko 57 balus. Toliau rikiuojasi Vilniaus miestas ir Zarasų rajonas. Reitingo apačioje – Kazlų Rūda, Alytus ir Visaginas.

Maksimalus galimas įvertinimas buvo 100 balų.

Sudarant savivaldybių kultūros indeksą vertintas 41 skirtingas rodiklis, pranešė Kultūros taryba.

Savivaldybių kultūros indeksas įvertina kultūros situaciją iš skirtingų perspektyvų.

„Savivaldybių kultūros indeksas įvertina kultūros situaciją iš skirtingų perspektyvų: vertinama kuriama kultūros pasiūla ar potencialas kultūros pasiūlai: kiek yra kultūros organizacijų, kiek yra profesionalaus meno kūrėjų, kiek yra mėgėjų meno kolektyvų. Taip pat vertinamas kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius ir jo pasiekiami rezultatai, kaip apyvarta, sukuriama pridėtinė vertė. Dar viena svarbi dedamoji – tai finansavimas kultūrai“, – Kultūros tarybos pranešime sakė kultūros politikos tyrėja ir Vilniaus universiteto mokslininkė Kristina Mažeikaitė.

Taip pat vertintas gyventojų noras įsitraukti į kultūrą bei turimas socialinis kapitalas.

K. Mažeikaitė pabrėžė, kad sudarant indeksą atsižvelgta ir į pokytį savivaldybėje, pavyzdžiui, ar finansavimas kultūrai augo per pastaruosius metus, ar tai buvo vienalaikė investicija be jokio tęstinumo.

Savo ruožtu kultūros ministras Simonas Kairys stebisi ir STT teiginiais, jog tai, kad LKT nariai keičia ekspertų vertinimo rezultatus, yra ydinga antikorupciniu požiūriu.

STT praėjusią savaitę išplatintose išvadose teigiama, kad Kultūros ir meno projektams bei stipendijoms skiriamo 23,7 mln. eurų finansavimo procedūros gali būti šališkos ir neobjektyvios. Be kita ko, STT teigimu, dalis ekspertų, įtrauktų į Kultūros tarybos duomenų bazę, yra paskirti tų sričių vertintojais, kuriose patys yra gavę ir gauna stipendijas.

Kultūros taryba atkreipia dėmesį, kad STT išvadą žiniasklaidai išplatino nesulaukusi LKT informacijos patikslinimo, todėl pateikiamos išvados turėtų būti vertinamos atsargiai.

Anot tarybos, dalis pastabų remiasi „neišsamia informacija“, ji abejoja, ar buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pavyzdžiui, LKT ekspertų kadencijos pasikeitimai.

„Lietuvos kultūros taryba apgailestauja, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nesuteikė galimybės patikslinti informacijos ir aplinkybių prieš išplatinant išvadą žiniasklaidoje. Manome, kad tokia vienašališka pozicija daro žalą institucijos reputacijai, ekspertų bendruomenei ir iš esmės pakerta pasitikėjimą Lietuvos kultūros tarybos veikla“, – po STT išvadų paskelbtame komentare nurodė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.

Taryba žada pateikti „išsamią informaciją“ dėl STT pastabų ir pasiūlymų įgyvendinimo iki birželio pabaigos ir tikisi, kad išaiškinimai leis suinteresuotoms pusėms įsigilinti į situaciją.

„Dar kartą pažymime, kad Lietuvos kultūros taryba vykdydama savo veiklą visuomet vadovaujasi nešališkumo ir skaidrumo principais.“– teigia tarybos vadovė.

Institucija akcentuoja, kad jos ekspertų duomenų bazėje esančių ekspertų darbo reglamentavimas yra nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas. Pavyzdžiui, kovo pabaigoje numatyta, kad ekspertas negali būti atrinktas į jo atstovaujamos srities ar programos vertinimo darbo grupes, jeigu šis konkretus ekspertas yra pateikęs savo vadovaujamos įstaigos paraišką vertinimui, arba yra pateikto vertinimui projekto vadovas, arba yra pateikęs paraišką stipendijai gauti.

„Svarbu išskirti, kad viešos atrankos būdu į LKT ekspertų duomenų bazę įtraukti ekspertai per visą savo kadenciją gali būti ir visai neįtraukti į sudaromų ekspertų darbo grupių sudėtį“, – teigia taryba.

Bet net nedavus atsakyt pačiai LKT, reputacijai užvažiuota riebiai.

LKT taip pat pripažįsta, kad ribojimas dėl asmeninių galimybių gauti stipendijas buvo keliskart panaikintas COVID-19 pandemijos metu, bet šiuo metu yra grąžintas. Kartu akcentuojama, kad Kultūros taryba įstatymų yra įpareigota priimti sprendimus dėl kultūros ir meno projektų finansavimo, stipendijų ir kitos paramos.

Savo ruožtu kultūros ministras Simonas Kairys sako nekvestionuojantis, kad STT išvadas „tikrai reikia girdėti“.

„Bet net nedavus atsakyt pačiai LKT, reputacijai užvažiuota riebiai. Tai ir mano vis pabrėžiama politinė nuostata siekiant labiau įgalinti LKT narius yra ydinga antikorupciniu požiūriu?“ – feisbuke svarstė S. Kairys.

Jis pripažino, kad atsižvelgus į STT išvadas gali tikslinti kai kurias tvarkas, o skaidrumas skirstant finansavimą yra svarbiausia, tačiau kartu pabrėžė, kad „negalime visko paversti į agentūrinį mąstymą“.

Ministras pabrėžė, kad visuomet siekė LKT tarybos aktyvumo sprendžiant dėl projektų finansavimo, nes ekspertai, anot jo, „mato tik paraišką, o LKT nariai – visumą“.

„O kur dar tokie dalykai kaip strateginės kryptys, tendencijos, gairių įgyvendinimas ir tt. Kitu atveju mums nereikia Lietuvos Kultūros tarybos, įkurkime „Kultūros projektų apmokėjimo agentūrą" ir dirbsime kaip ūkininkai su Nacionaline mokėjimų agentūra. Tik finansavimo tada reikės bent dešimt kartų didesnio“, – dėstė S. Kairys.

Jis lygino Kultūros tarybos veiklą su savivaldos sprendimais, kai, pavyzdžiui, galutinį parašą atrinkus projektus vis tiek deda administracijos direktorius, pabrėždamas, kad toks modelis niekam nekliūva.

STT, atsakydama į kritiką, akcentuoja, kad atliko „konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių paraiškų vertinimo procedūras, vertinimą“, bet išvados neapėmė praktinio Lietuvos kultūros tarybos darbo. Be to, tarnybos teigimu, įstatymai nenumato, kad korupcijos rizikos vertinimai turėtų būti derinami su institucijomis.

„Nustatyta, kad teisinis reglamentavimas turi trūkumų, dėl kurių gali susidaryti sąlygos neobjektyviam ir šališkam paraiškų vertinimo procesui. Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo ir ekspertų atliekama paraiškų vertinimo praktinė veikla tiriama ir vertinama nebuvo“, – BNS nurodė STT.

Tarnyba žada spręsti dėl to, ar tikslinga atlikti ir šios srities praktinio taikymo, t.y. ekspertų darbo, korupcijos rizikos analizę.

„Antikorupciniai teisės aktų vertinimai pagal esamą tvarką nėra derinami su institucijomis, atsakingos institucijos per 2 mėn. turi informuoti STT, kaip planuoja atsižvelgti į pateiktus siūlymus“, – teigia tarnyba.

Atliekant vertinimą nustatyta, kad kai kuriems ekspertams, įrašytiems į Lietuvos kultūros tarybos ekspertų duomenų bazę, yra paskirtos tos srities, kurių paraiškas pastarieji turėtų vertinti, stipendijos, o kai kurie iš jų stipendijas tam pačiam projektui gauna jau kelis finansavimo laikotarpius iš eilės.

Taip pat nustatyta, kad išorės ekspertams, pakviestiems vertinti paraiškas, nėra taikomi reikalavimai, kurie nustatyti ekspertams, įrašytiems į Lietuvos kultūros tarybos ekspertų duomenų bazę. Tokiu būdu sudaromos sąlygos paraiškas vertinti ekspertams, kurie neatitinka reikalavimų ir negali būti įrašyti į ekspertų duomenų bazę.

Tvarkose nėra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas gali pakeisti ekspertų vertinimo rezultatus ar išvadas. Be to, sudarant ekspertų darbo grupes, prieštaraujant nešališkumo principui, ekspertas gali gauti atlygį iš tų juridinių asmenų ar būti tų juridinių asmenų dalyviu, kurių paraiškas vertina.

STT siūlo tobulinti teisinį reglamentavimą, aiškiai ir detaliai nustatant ekspertų darbo grupių sudarymo, paraiškų vertinimo procedūras, pašalinant nešališkumo principo reglamentavimo trūkumus, kad būtų užtikrintas skaidrus finansavimo projektams ir stipendijoms skyrimo procesas.

Šiais metais Lietuvos kultūros tarybai skirtos lėšos kultūros ir meno projektams bei stipendijoms finansuoti sudaro daugiau nei 23,7 mln. eurų.

Antikorupcinio vertinimo išvada pateikta Kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai, kurios per du mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Po administracinės patikros ekspertams vertinti perduodamos 1649 paraiškos, pranešė Kultūros taryba.

Prašymų skirti stipendijų gerokai sumažėjo, palyginti su šiais metais. 2021 metams stipendijų prašė beveik 3,3 tūkst. menininkų, jų sulaukė 900.

Iki koronaviruso pandemijos Lietuvos kultūros taryba sulaukdavo 635 kultūros ir meno kūrėjų paraiškų ir skirdavo vidutiniškai 252 individualias stipendijas.

Kitiems metams daugiausiai – 435 – paraiškų pateikė muzikos kūrėjai, dailės – 268, literatūros – 225, tarpdisciplininio meno – 177, teatro – 138. Iš kitų sričių atstovų sulaukta mažiau paraiškų.

Kitų metų individualioms stipendijoms planuojama paskirstyti 1,6 mln. eurų.

Konkurso rezultatus ketinama paskelbti šių metų pabaigoje.

Skiriamos trijų–devynių mėnesių stipendijos. Viena stipendija sudaro 600 eurų per mėnesį.

Jis garantavo, kad kitąmet Kultūros tarybos lėšos, skiriamos projektams, stipendijoms, edukacijai, nemažės, palyginti su šiais metais.

„Be abejo“, – BNS sakė Simonas Kairys, paklaustas, ar gali užtikrinti, kad kitąmet Kultūros tarybos biudžetas nebus mažesnis už šiemetinį.

Šiemet Kultūros tarybai skirta per 21 mln. eurų.

Kultūros ministerija trečiadienį Vyriausybei teiks siūlymą naikinti Kultūros rėmimo fondo įstatymą ir tobulinti Kultūros tarybos įstatymą.

Pagal projektą, Kultūros taryba bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

„Kiekvienas metais biudžetas bus tvirtinamas iš naujo, teoriškai nelieka garantijų, kurios buvo iki šiol (...) Kiekvienais metais formuojant biudžetą bus priimamas politinis sprendimas“, – BNS sakė kultūros ministras.

„Tačiau po KT išaiškinimo nieko keisti negalime, tiesiog Kultūros rėmimo fondo įstatymas netenka prasmės“, – pridūrė jis.

Anot ministro, vis dėlto numatant kitų metų lėšas, bus atsižvelgiama į praėjusių metų biudžetą.

„Be to, žinome, kiek surenkame mokesčių iš įvairiausių akcizų, galime į juos atsiremti ir visada apeliuoti į tą dydį. Bet žinome ir augančius poreikius, ir jaunąją menininkų kartą, kuri rodo akivaizdžius rezultatus, į tai irgi turime atkreipti dėmesį“, – pabrėžė S. Kairys.

Jis atkreipė dėmesį, kad KT taip pat nurodė, jog projektui skirtos lėšos negali būti perkeltos į kitus metus.

„Kultūros taryba turi projektų, kurie trunka dvejus metus, trejus“, – sakė ministras.

Anot jo, dėl to reikės ieškoti būdų kompensuoti šiuos praradimus.

S. Kairys pranešė, kad planuojama Kultūros tarybos lėšų nebeskirti valstybei priklausančių muziejų projektams.

„Tokiu atveju konkurencija būtų sąžiningesnė ir bendrai biudžeto dalis būtų didėjanti“, – teigė ministras.

Anot jo, valstybės muziejų projektams finansuoti galėtų būti sukuriama speciali programa.

„Tai būtų jau 2023 metų biudžeto pokyčiai. Dar reikia su muziejų bendruomene suderinti“, – antradienį BNS sakė S. Kairys.

Praėjusių metų lapkritį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.

Būtent taip būdavo finansuojamas Kultūros rėmimo fondas. Į jį patekdavo 3 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

KT priėmus tokį nutarimą, Kultūros rėmimo fondas liko be finansavimo.

Šio fondo lėšomis Kultūros taryba finansavo įvairius meninius, edukacinius projektus, skyrė stipendijas.

Pasak Kultūros tarybos, pirmajame posėdyje ketinama aptarti ligšiolinę veiklą, patvirtinti artimiausių veiklų planą, sutarti dėl Lietuvos kultūros tarybos atstovų delegavimo į Regionines kultūros tarybas.

Be to, Lietuvos kultūros tarybos nariai turėtų apsispręsti dėl strateginio finansavimo programų atrankos konkursų ir galimų pokyčių šių finansavimo programų sąlygose.

Šiemet baigiantis pirmajam trejų metų finansavimo periodui, taryba spręs dėl kultūros organizacijų, tarptautinių ir mėgėjų renginių strateginio finansavimo atrankos konkursų. Pagrindinės naujovės –  planuojami įvesti finansavimo rėžiai, taip pat užtikrinimas, kad organizacijų ir renginių vertinime dalyvautų tie patys ekspertai, o kultūros organizacijoms numatytos lėšos galės būti skirtos ir asociacijoms, skėtinėms organizacijoms, mėgėjų meno renginiams.

Lietuvos kultūros tarybos strateginio finansavimo paketą sudaro septynios finansavimo programos: tolygi kultūrinė raida regionuose, tarptautiniai muzikos atlikimo meno konkursai, nacionaliniai paviljonai Venecijos šiuolaikinio meno ir architektūros bienalėse, strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas, strateginis kultūros organizacijų finansavimas, strateginis tarptautinių renginių finansavimas, strateginis mėgėjų meno renginių finansavimas.

Šioms programoms kasmet vidutiniškai paskirstoma apie 7,7 mln. eurų, arba 43 proc. Kultūros rėmimo fondo lėšų.

Lietuvos kultūros tarybai nuo pirmadienio vadovauja muzikologė Asta Pakarklytė. Tarybą sudaro tautinių bendrijų atstovas Dainius Babilas, aktorė Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė Aušra Žičkienė.

Kaip pranešė  ministerija, A. Pakarklytės kandidatūrą ministras teiks tvirtinti Vyriausybei kartu su 10 naujos kadencijos LKT narių.

S. Kairys prašė kandidatus teikti kultūros bendruomenę, iš viso į šias pareigas pretendavo ir į pokalbius su ministru buvo pakviesti šeši kandidatai.

Ministro teigimu, sprendimą siūlyti A. Pakarklytę lėmė jos solidi profesinė patirtis, taip pat tarptautinių kultūros lauko procesų išmanymas ir per pokalbius atsiskleidusios asmeninės savybės – iniciatyvumas, veržlumas, supratimas, kokie iššūkiai laukia šiose pareigose.

„Tikiuosi, kad naujosios kadencijos tarybos pirmininkė ir tarybos nariai dar labiau sustiprins ir išryškins esminius LKT veiklos principus – skaidrumą bei pasitikėjimą – ir veiks visų pirma kaip bendruomenės savivalda bei savireguliacija pagrįsta sistema“, – sakė kultūros ministras S. Kairys.

A. Pakarklytė – muzikologė, aktyvi kultūros savivaldos procesų dalyvė, sukaupusi įvairią vadybinę, mokslinę, komunikacinę patirtį dirbdama viešojo sektoriaus institucijose ir nevyriausybinėse organizacijose. Ji dirbo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos kultūros tyrimų institute, Lietuvos nacionaliniame radijuje, „Kultūros baruose“.

Nuo 2014 metų A. Pakarklytė vadovauja Lietuvos muzikos informacijos centrui, kuris plėtoja įvairias nacionalines ir tarptautines Lietuvos muzikos leidybos bei sklaidos veiklas.

Ji pati sako iki šiol teikusi LKT visų lygių paraiškas, pastabas dėl veiklos tobulinimo, žvalgiusi tarptautines praktikas.

„Bet visada buvo smalsu pažvelgti į sistemą iš vidaus, jos galimybes ir plėtrą toliau stiprinant šį investicijų į kultūrą įrankį. Smarkiai viliuosi, kad mano kultūros žinios ir patirtys kartu su smalsumu ir ryžtu padėtų įveikti išties didelius iššūkius“, – teigė išrinktoji LKT pirmininkė.

Kartu Vyriausybei tvirtinti kultūros ministras teiks ir naujosios kadencijos LKT narių sąrašą. Į LKT išrinkti: muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas Rimvydas Laužikas, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas Dainius Vaitiekūnas, etnologė Aušra Žičkienė, tautinių mažumų (bendrijų) atstovas Dainius Babilas, aktorė Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė.

Kultūros tarybos narius ir pirmininką tvirtina Vyriausybė kultūros ministro teikimu. Tarybos nariai atrenkami per kelis etapus, dalyvaujant kultūros, meno, mokslo organizacijoms, Lietuvos kultūros ir meno tarybai ir ministerijai. Galutiniame etape atrenkami 10 narių.

Šiuo metu tebegaliojančios tarybos kadencija dar tęsis iki birželio 17 dienos.

Kultūros taryba administruoja Kultūros rėmimo fondo lėšas bei kitas lėšas, skiriamas kultūros ir meno projektų daliniam finansavimui, organizuodama konkursą finansuoja kultūros ir meno projektus, taip pat skiria valstybės stipendijas kultūros ir meno kūrėjams.