Gintaro vėrinių nedeklaravusiam Lietuvos piliečiui gresia bauda iki 4 tūkstančių eurų.

Kaip pranešė naujienų portalas „15min“, teismas įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę į „Jarosławas Wołkonowskis“.

Istorikas ir fizikas, buvęs Balstogės universiteto filialo Vilniuje Ekonomikos ir informatikos skyriaus dekanas į teismą kreipėsi prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jo vardą į „Jarosław“, o pavardę – į „Wołkonowski“.

Jis nurodė, kad tokie buvusi originali šeimos pavardė – tokią turėjo jo tėvas, senelis ir prosenelis. Sovietmečiu pavardė tapo Volkanovskij, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę sulietuvinta.

Teismo sprendime nurodoma, kad „valstybinės institucijos turi technines galimybes atlikti pavardės įrašus rašant lietuviškos abėcėlės raides su diakritiniu ženklu, be kita ko, tą leidžia naujas teisinis reglamentavimas, raidės esančios lietuvių kalbos abėcėlėje gali būti rašomos su diakritiniu ženklu, šiuo atveju raidė l yra lietuvių kalbos abėcėlėje, tad ji gali būti įrašyta su diakritiniu ženklu“.

To jis siekė teigdamas, kad išdavus Rusijai su juo galėtų būti susidorota.

Tačiau jo skundus išnagrinėję dviejų instancijų teismai nusprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaip nurodoma apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo nutartyje, 2016 metais Rusijoje Aleksandrui Panešui pareikšti kaltinimai dėl melagingo tyčinio pranešimo apie įvykdytą nusikaltimą bei asmens kaltinimo įvykdžius labai sunkų nusikaltimą ir kaltinimo įkalčių suklastojimo, tyčinių melagingų parodymų teikimo bei kaltinimo įvykdžius labai sunkų nusikaltimą, kyšio davimo pareigūnui už asmenų grupės tyčia atliktus neteisėtus veiksmus, įgaliojimų viršijimo ir įkalčių klastojimo baudžiamojoje byloje.

A. Panešas, kuris tuo metu buvo Rusijos pilietis, kreipėsi pirma į Lietuvą, o po to į Prancūziją, kurioje apsigyveno, prašydamas suteikti jam prieglobstį.

2017 metais vykdamas į Daniją jis buvo sulaikytas pagal Rusijos ekstradicijos prašymą. Danija šio prašymo nusprendė nevykdyti, palikusi Prancūzijai nuspręsti, kaip su šiuo prašymu pasielgti.

2018 metų pabaigoje A. Panešas sužinojo apie Rusijoje pradėtą naują baudžiamąjį procesą dėl išdavystės veiksmų ir paprašė iš naujo nagrinėti prieglobsčio suteikimo prašymą ir suteikti išskirtinį leidimą gyventi šalyje.

Ši byla vis dar yra nagrinėjama.

Šių metų kovą A. Panešas atsisakė Rusijos pilietybės, o gegužės mėnesį jam atkurta Lietuvos pilietybė.

Skunde A. Panešo gynėjas teigė, jog Lietuvos institucijos turi jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamas veikas, kurių padarymu pastarasis yra įtariamas Rusijoje.

Teigiama, kad tokiu būdu bus įgyvendintas atsakomybės neišvengiamumo principas, tuo tarpu A. Panešą perdavus Rusijai jam esant Lietuvos piliečiu, būtų pamintos Lietuvos Konstitucijos normos, be to, Rusijoje su juo galėtų susidoroti fiziškai.

Vilniaus apygardos teismo sprendime pastebima, jog A. Panešas kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų neginčija, tačiau nepasitiki Rusijos teisėsaugos institucijomis, manydamas, kad perdavus jį Rusijai, jis bus persekiojimas ir dėl kitų su ekstradicija nesusijusių nusikaltimų.

Tačiau teismas pabrėžia, kad asmuo nepateikė jokių objektyvių tai pagrindžiančių duomenų.

Be to, pasak teisėjų kolegijos, sprendimą dėl ekstradicijos priimsianti Prancūzija taip pat vertins prašymo pagrįstumą, užtikrinant asmens teisių ir laisvių apsaugą, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, galinčias sudaryti pagrindą asmens neišduoti.

„Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. P. Rusijoje padarytų nusikalstamų veikų, bus pažeistas Konstitucijos 13 straipsnis ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija“, – teigia teismas.

Generalinė prokuratūra anksčiau šią savaitę paskelbė šioje situacijoje nuo pat pradžios besilaikiusi pozicijos, kad Lietuvos piliečio teisių gynimas ir saugumo užtikrinimas privalo būti vykdomas tik teisėtomis priemonėmis.

Lapkričio 12 dieną Vilniaus apygardos teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

JAV naujienų agentūra „Associated Press“ 2017 metais A. Panešą sulaikius Danijoje skelbė, jog jis teigia iš Rusijos pabėgęs dėl persekiojimo, tačiau šių teiginių, pasak agentūros, neįmanoma patikrinti.

Rusijos žiniasklaidoje skelbta, jog A. Panešas kaltinamas, kad Rusijoje mėgino sufabrikuoti bylą prieš savo kreditorių, o anksčiau taip pat yra figūravęs teisėsaugos tyrimuose.

Pats A. Panešas tvirtina, kad yra buvęs garsaus Rusijos opozicijos atstovo Aleksejaus Navalno advokatas.

Iš viso buvo sulaikyti trys reisais iš Maskvos į Rygą atvykę asmenys, turėję dideles pinigų sumas. Rusijos pilietė gabenosi 243 tūkst. JAV dolerių ir 36 tūkst. eurų, o Rusijos pilietis – 150 tūkst. eurų nedeklaruotų pinigų.

Latvijos valstybės pajamų tarnyba skelbia, jog šie asmenys buvo sulaikyti praėjusį ir šį mėnesį, atlikus patikrinimus pagal gautą operatyvinę informaciją. Tikslios sulaikymų datos nenurodomos.

Iškeltos baudžiamosios bylos dėl bandymo į Europos Sąjungos šalį neteisėtai įvežti dideles grynųjų pinigų sumas. Įtariama, kad šie asmenys dalyvavo pinigų plovimo schemose. Siekiant nepakenkti tyrimui, išsamesnė informacija neviešinama, teigiama pranešime.

Lietuva sutiko perduoti vyrą Vokietijai bausmei atlikti – Vilniaus apygardos teismas nusprendė perduoti O.Gerasimovą supaprastinta tvarka.

„Nuteistojo įdarbinti darbininkai, nemokantys vokiečių kalbos, priklausė nuo jo nurodymų. Nuteistasis nurodydavo darbo laiką. Šitie darbininkai dirbo nuteistojo įmonėje. Jų neslėgė nuosavo verslo rizika ir jie neplėtojo nuosavo verslo iniciatyvos. Nuteistasis apsimestinai elgėsi su jais kaip su savarankiškais verslininkais, kad sutaupytų bendrąsias socialinio draudimo įmokas“, – sako Vokietijos pareigūnai.

Bylos duomenimis, Vokietijoje O.Gerasimovas nuteistas už tai, kad, būdamas individualios įmonės savininku, nuo 2012 m. kovo iki rugpjūčio bendrąsias socialinio draudimo įmokas sumažino 46 845 eurais. Vokietijos pareigūnai sako, kad pagal iš anksto sumanytą kėslą siekiant sutaupyti bendrąsias socialinio draudimo įmokas, nuteistasis neužregistravo 11 dirbančiųjų iš Lietuvos, nors žinojo, kad tai padaryti buvo jo pareiga.

Vokietijos teisėsauga sako, kad pilietis sąmoningai nevykdė savo pareigų ir neužregistruodamas socialiniame draudime jo firmoje dirbančių darbininkų ir nesumokėdamas privalomų mokėti pinigų sumų mokesčių mokėjimo įstaigoms.

Lietuvos piliečio individuali įmonė užsiėmė mūrijimo, gelžbetonio klojimo, gipso kartono statybų, ritminių užuolaidų bei žaliuzių montavimo paslaugų teikimu. Jos būstinė buvo Niurnberge.

„Nuteistasis savo individualioje įmonėje buvo įdarbinęs 11 darbininkų iš Lietuvos ir sąmoningai klaidingai nurodė, kad tai savarankišką veiklą vykdantys asmenys, nors jam buvo žinoma, tai buvo priklausomai dirbantys darbininkai“, – skelbiama Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kurioje remiamasi iš Vokietijos pareigūnų gautais duomenimis. Teismas nenustatė sąlygų, dėl kurių Lietuvos pilietis negalėtų būti perduotas Vokietijai, dėl perdavimo bausmei atlikti sutiko ir pats nuteistasis.

Niurnbergo Fiurto prokuratūra šiemet vasario 28 dieną išdavė Europos arešto orderį dėl 44 metų Lietuvos piliečio O.Gerasimovo suėmimo ir perdavimo laisvės atėmimo bausmei vykdyti.

Bausmė buvo paskirta Niurnbergo apylinkės teismo 2015 metų birželio 16 dienos nuosprendžiu. Jis įsiteisėjo daugiau nei po metų. 

Į Lietuvą dėl nuteistojo perdavimo kreipęsi Vokietijos pareigūnai sako, kad nuteistajam buvo žinoma, kad jis privalėjo už kiekvieną ligos, slaugos ir pensijos draudimu pagal įstatymą apdraustą dirbantįjį pateikti pranešimą mokesčių mokėjimo įstaigai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarų iniciatyvai kitąmet su Seimo rinkimais skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės, bet siūlo balsavimui pateikti kitokį klausimą nei iniciatyvos autoriai liberalai.

Seimas yra pradėjęs svarstyti Liberalų sąjūdžio projektą referendume siūlyti išbraukti Konstitucijos nuostatą, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Aiškindamas minėtą normą, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad pagal ją draudžiama išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie išvyko į užsienį ir įgavo kitos šalies pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.

Vyriausybės išvadoje, kurią parengė Teisingumo ministerija, teigiama, kad Konstitucijoje panaikinus nuostatą dėl dvigubos pilietybės, „taptų neaišku, ar įstatyme apskritai galima būtų nustatyti dvigubos pilietybės atvejus“. Anot ministerijos, tai galima būtų vertinti ir kaip bendro draudimo turėti dvigubą pilietybę panaikinimą, kas leistų Seimui isiškai neriboti dvigubos pilietybės suteikimo atvejų ir galimybių.

Vyriausybė referendumui siūlo pateikti naują Konstitucijos nuostatą: „Lietuvos piliečiai pagal kilmę, įgiję kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kiti asmenys negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus“.

„Mūsų siūloma formuluotė suteikia prioritetą Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui piliečiams, kurie emigruoja į užsienį, ir jų vaikams, kad išliktų ryšiai su viltimi sugrįžti“, - pranešime spaudai teigė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija. Kai kurie politikai siūlo įstatyme numatyti šalis, kurių piliečiai galėtų turėti ir Lietuvos pilietybę.

Pagal įstatymą, Konstitucijos pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė siūlo supaprastinti reikalavimus referendumui ir prieš jį įteisinti elektroninį balsavimą.

„Aš esu šalininkas, kad referendumai vyktų atskirai nuo Seimo rinkimų, nes tai šiek tiek, sakykime, nukreipia dėmesį nuo pačių rinkimų, tačiau tai priklausys nuo Seimo. Bet aš esu įsitikinęs, kad jeigu toks referendumas vyktų kartu su Seimo rinkimais ir visos politinės partijos agituotų už tą formuluotę bendrai, nebūtų kivirčų, ir jeigu dar pavyktų mums įgyvendinti internetinį balsavimą bent jau gyvenantiems mūsų piliečiams užsienyje, tai sėkmė garantuota“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė J.Bernatonis.

Seimo rinkimai numatomi kitų metų spalio 9 dieną.

Su birželio 25 dieną suimtu ir valstybės išdavyste kaltinamu Lietuvos ir Rusijos piliečiu Jevgenijumi Mataičiu Lietuvos diplomatai tikisi susitikti kitą savaitę.

„Šiandien turbūt yra savaitė nuo notos, kurią išsiuntėme Rusijos užsienio reikalų ministerijai, ir aš tikiuosi, kad kitą savaitę mums pavyks susitikti“, - BNS penktadienį Vilniuje sakė Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas.

Pasak diplomato, notos Rusijos užsienio reikalų ministerijai (URM) prireikė, nes ambasada iki šiol nėra gavusi jokios oficialios informacijos apie J.Mataičio sulaikymą. R.Motuzo teigimu, notoje taip pat išdėstytas prašymas susitikti su įtariamuoju.

Ambasadorius sakė žodžiu iš Rusijos pareigūnų gavęs informacijos, kad oficialios informacijos apie bylos eigą Lietuva ir toliau negaus, nes J.Mataitis yra ir Rusijos pilietis, tačiau prašymas susitikti bus svarstomas „geros valios principu“.

„Mes niekaip negalime reaguoti, kadangi neturime oficialių duomenų“, - kalbėjo R.Motuzas.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) skelbė, kad J.Mataitis, „vykdydamas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos krašto apsaugos ministerijos užduotis (karinė žvalgyba ir kontržvalgyba) rinko karinius duomenis apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas, jų patekimas į užsienį padarytų rimtą žalą valstybės gynybiniams pajėgumams“.

Šios tarnybos teigimu, sulaikytasis pripažįsta savo kaltę.

J.Mataitį Maskvos Lefortovo teismas birželio 25 dieną leido suimti dviem mėnesiams. Šis sprendimas yra apskųstas įtariamojo advokato.

Gegužės 19 dieną Maskvoje Rusijos FSB taip pat sulaikė Lietuvos pilietį Aristidą Tamošaitį. Tuomet pranešta, kad lietuvis sulaikytas su įrodymais, kai esą gavo slaptos informacijos iš Rusijos piliečio. Teigta, kad A.Tamošaitis neva prisipažino dirbantis Antrajame operatyvinių tarnybų departamente. Jam taip pat buvo skirtas dviejų mėnesių suėmimas.

R.Motuzas teigė, kad su A.Tamošaičio advokatu ir artimaisiais nuolat palaikomas ryšys.

A.Tamošaitis buvo suimtas praėjus trims savaitėms, kai Lietuvoje buvo sulaikytas šnipinėjimu FSB įtariamas Rusijos pilietis.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija nekomentuoja nei J.Mataičio, nei A.Tamošaičio sulaikymo atvejų.

Keleivis, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį iškritęs į jūrą iš kelto „Isabelle“, plaukusio iš Rygos į Stokholmą, buvo Lietuvos pilietis, pranešė laivybos bendrovė „Tallink“.

Latvijos jūrų paieškų ir gelbėjimo koordinacinis centras Rygoje (MRCC) pranešimą apie nelaimę gavo penktadienį 2 val. 6 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Incidento liudininkais tapo keli žmonės, įskaitant įgulos narius. Iškritus keleiviui, už borto nedelsiant buvo išmesti gelbėjimosi ratai su žiburiais ir pradėta paieškų bei gelbėjimo operacija.

Operacijoje dalyvavo „Isabelle“ įgulos nariai, Latvijos ir Estijos gelbėtojai bei Estijos gelbėjimo tarnybos sraigtasparnis.

Kelias valandas trukusi operacija nedavė jokių rezultatų.

Kaip pranešama, į jūrą iškrito 1967 metais gimęs Lietuvos pilietis.

Apie 6 val. keltas vėl pajudėjo Stokholmo link. Jis atplaukė į Švedijos sostinę pavėlavęs apie dvi valandas, bet atgal išlauks įprastu laiku.

Migracijos departamentas nusprendė, kad Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius gali likti Lietuvos piliečiu, nors ir gavo Ukrainos pasą.

Migracijos departamentas pirmadienį priėmė sprendimą nenaikinti pilietybės Ukrainos politikui, BNS sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

A.Abromavičiui pritaikyta įstatymo nuostata, kad dvigubą pilietybę gali išsaugoti asmenys, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonys.

Departamento vertinimu, A.Abromavičius šias sąlygas atitinka, nes XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje iš Lietuvos išvyko A.Abromavičiaus prosenelis. Jis tarpukariu emigravo į Braziliją, turėdamas Lietuvos pilietybę.

Ukrainos pilietybę A.Abromavičius gavo pernai gruodį, prieš tapdamas šalies ekonomikos ministru.

Pilietybės įstatymas taip pat numato, kad Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Vyriausybės leidimo.

T.Beržinsko teigimu, Vidaus reikalų ministerija A.Abromavičiaus prašymo tarnauti kitos valstybės tarnyboje dar nėra gavusi.

„Kol kas šiai dienai ministerija tokio prašymo nėra gavusi, bet, mano žiniomis, tiek Migracijos departamento darbuotojai, tiek Lietuvos ambasados Kijeve darbuotojai kontaktuoja su A.Abromavičiumi ir informuos jį“, - teigė ministro atstovas spaudai.

Pasak jo, įstatyme nėra numatyta, per kiek laiko asmuo turi gauti tokį leidimą, todėl Migracijos departamentas prašymo lauks „protingą laiko terminą“.

„Vadovausimės protingumo, teisingumo terminais“, - sakė T.Beržinskas.

A.Abromavičius iki paskyrimo ministru buvo investicijų valdymo bendrovės „East Capital“, kuri didžiausią dėmesį skiria investicijoms Baltijos šalyse ir buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, partneris.

Nuo 2002 metų bendrovėje dirbęs A.Abromavičius vadovavo jos padaliniui Kijeve.

Lietuvoje jau ne vienus metus svarstoma, ar sušvelninti sąlygas dvigubai pilietybei. Liberalai siūlo kitąmet spalį kartu su Seimo rinkimais dėl to rengti referendumą.

Rusija padėjo evakuoti Lietuvos pilietę iš Jemeno, kuriame vyksta šiitų husių sukilimas, penktadienį patvirtino Lietuvos diplomatai.

„Lietuvos pilietė šią naktį lėktuvu parskraidinta į Maskvą iš Jemeno sostinės Sanos“, - BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministro patarėjas Kęstutis Vaškelevičius.

Ministras Linas Linkevičius socialiniame tinkle „Twitter“ rusų kalba padėkojo Maskvai už pagalbą evakuojant lietuvę. Daugiau informacijos kol kas neteikiama.